Civilinė byla Nr. 2S-390-524/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00106-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., valstybės įmonė Turto bankas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) pateikė skundą dėl antstolės A. R. Ž. (toliau – ir antstolė) veiksmų, prašydama panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymą Nr. S-20-75-15615 dėl šalies vykdymo procese pakeitimo.
2. Skunde nurodoma, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai (toliau – ir KNNPD) buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą vieno aukšto su rūsiu mūrinį sandėlį (stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis), kurio ilgis 14 m, plotis apie 5,3 m, aukštis apie 6 m, ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys). Statinys 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. A6-477(15.35-21) (toliau – ir Priėmimo–perdavimo aktas) patikėjimo teise perduotas valdyti VĮ Turto bankui. Ginčijamu 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. S-20-75-15615 (toliau – ir Ginčijamas patvarkymas) dėl šalies vykdymo proceso pakeitimo antstolė pakeitė skolininkę KNNPD į VĮ Turto banką. Mano, kad nors Priėmimo–perdavimo aktu Statinys patikėjimo teise perduotas valdyti VĮ Turto bankui, tačiau ir pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui teisių perėmimas vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio nuostatas neįvyko, vykdymo proceso šalys turėjo išlikti tos pačios, todėl antstolei nebuvo jokio procesinio pagrindo keisti vykdymo proceso šalį. Pažymėjo, kad jei VĮ Turto bankas trukdytų skolininkei KNNPD atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus, ji turėtų imtis teisinių priemonių šiems trukdžiams pašalinti. Tačiau pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius lieka skolininkei KNNPD ir pasekmės už teismo sprendimo nevykdymą turėtų tekti jai.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2021 m. sausio 5 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, kad ginčą dėl skolininko vykdymo procese tinkamumo gali išspręsti tik teismas.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad VĮ Turto bankas nei privalomajame nurodyme, nei kituose vykdomuosiuose dokumentuose nėra įvardyta kaip skolininkė, o pačioje vykdomojoje byloje skolininke yra nurodoma tik KNNPD, todėl VĮ Turto bankas negali būti laikoma skolininke vykdymo proceso prasme. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog VĮ Turto bankas patikėjimo teise perėmė iš KNNPD prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esančių objektų valdymą, ar tai, kad sutiko tęsti pastato savavališkos statybos įteisinimo dokumentų parengimo procedūrą, nekeičia KNNPD teisinio statuso jai surašyto privalomojo nurodymo Nr. REI-30-130207-00009 vykdymo aspektu ir tuo pat metu nesukuria VĮ Turto bankui jokių su KNNPD surašytu privalomuoju nurodymu susijusių teisių, pareigų ar atsakomybės.
5. Suinteresuotas asmuo KNNPD pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Priėmimo–perdavimo aktu VĮ Turto bankas, be kita ko, perdavė ir patikėjimo teise valdomas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 aukšto patalpų bendras plotas 124,77 kv. m, ir pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 6I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 39 kv. m. Perdavus minėtą nekilnojamąjį turtą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 13VĮ-845-(14.13.2) buvo nutraukta 2014 m. spalio 9 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 13SUN-(14.13.56)-2 dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo statiniai. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nebegali pabaigti pradėtų statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statinio įteisinimo procedūrų, kadangi nebeturi juridinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisę – tiek įteisinti minėtą statinį, tiek jį nugriauti. Tenkinus skundą, gali susiklostyti situacija, kad sprendimo nebus įmanoma įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjos VTPSI skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolės Ginčijamą patvarkymą.
7. Teismas nurodė, kad CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimą vykdymo procese, 1 dalis numato, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
8. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011, kuri pagal ratio decidendi nors ir nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tačiau iš esmės atitinka šiame vykdymo procese susidariusią situaciją, nurodė, kad, pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareigos įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, kuriam gali būti taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pasisakydami dėl nuosavybės teisės savininko pasikeitimo vykdymo procese (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-129-450/2017).
9. Teismas nustatė, kad šiuo atveju reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius KNNPD surašytas 2013 m. vasario 7 d., o statinys, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas, patikėjimo teise valdyti VĮ Turto bankui perduotas 2018 m. rugpjūčio 16 d., t. y. po savavališkos statybos fakto nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, darytina išvada, kad aplinkybė, jog statinio valdymo teisės turėtojas pasikeitė po savavališkos statybos fakto nustatymo, nepašalina skolininkės atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų ir neatleidžia KNNPD nuo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiški skolininkės KNNPD argumentai šiame vykdymo procese jau buvo išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1150-265/2020, kurios 22 punkte teismas nurodė, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą; savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, t. y. šiuo atveju KNNPD.
10. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą bei šiam klausimui aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, kad, pasikeitus valdymo teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyko, naujajai valdytojai VĮ Turto bankui neatsiranda pareiga įvykdyti vykdomąjį dokumentą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakinga skolininkė KNNPD. Esant išdėstytoms aplinkybėms, padarė išvadą, kad pareiškėjos VTPSI skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, naikinamas antstolės Ginčijamas patvarkymas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Suinteresuotas asmuo KNNPD atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir palikti galioti antstolės Ginčijamą patvarkymą.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino faktinių bylos aplinkybių ir to, kad KNNPD nebeturi teisės ir juridinio pagrindo pabaigti pradėtų statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statinio įteisinimo procedūrų, taip pat ir pradėti vykdyti statinio nugriovimo procedūrų. Kaip KNNPD buvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, kad tokia situacija susiklostė, kai vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. T-148 „Dėl priemonių užtikrinimo Lietuvos Respublikos vyriausybės pasitarimo protokolo sprendimo vykdymą“, KNNPD įvertinus patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto poreikius, Priėmimo–perdavimo aktu VĮ Turto bankui, be kita ko, buvo perduotos ir KNNPD patikėjimo teise valdomos negyvenamosios patalpos – įstaiga, esanti (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 aukšto patalpos, bendro 124,77 kv. m ploto, ir pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 6I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 39 kv. m. Perdavus minėtus statinius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 13VĮ-845-(14.13.2) buvo nutraukta 2014 m. spalio 9 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 13SUN-(14.13.56)-25, sudaryta su KNNPD dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tai žemės sklypas, kuriame yra ginčo Statinys, dėl kurio buvo surašytas 2013 m. sausio 8d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-130108-00001 ir 2013 m. vasario 8 d. reikalavimas Nr. REI-30-130207-00009 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai reiškia, kad ginčo Statinys faktiškai yra valdomas VĮ Turto banko, o KNNPD prarado statytojo teisę, kai buvo nutraukta valstybinės žemės panaudos sutartis dėl žemės sklypo, kuriame yra Statinys. Vadinasi, yra susiklosčiusi situacija, kad tik VĮ Turto bankas gali ir turi teisę vykdyti Statinio įteisinimo (statybą leidžiančio dokumento gavimo) ir (ar) griovimo procedūras. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad VĮ Turto bankas, įvertinusi KNNPD 2019 m. balandžio 5 d. su raštu Nr. S1-128(1.50) pateiktus visus su Statinio įteisinimu susijusius dokumentus, 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. (15.1-45)-SK4-7332 informavo, kad sutinka tęsti KNNPD pradėtas Statinio įteisinimo procedūras. KNNPD nuomone, toks VĮ Turto banko sutikimas laikytinas sutikimu perimti KNNPD teises vykdymo procese.
13. Atskirajame skunde pažymima, kad teismas, nagrinėdamas bylą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, 2020 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-6354-991/2020, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad 2013 m. vasario 8 d. reikalavimas Nr. REI-30-130207-00009 pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių. Teismas taip pat nurodė, kad tiek suinteresuotas asmuo Direkcija, tiek suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas turi teisę antstolės prašyti pakeisti vykdymo šalį vykdymo procese ir prašyti atidėti vykdymo veiksmus ar sustabdyti vykdomąją bylą (CPK 596 straipsnio 1 dalis, 625 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 99 punktą, statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Pagal SĮ 3 straipsnį, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos (SĮ 3 straipsnio 1 dalis). Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (SĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13.4 punktą, turi būti aišku, ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal SĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (išskyrus šio reglamento 4 priede nurodytas išimtis); jei ne, prašymas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.
14. Atskirajame skunde teigiama, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, akivaizdu, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai surašė Ginčijamą patvarkymą, jis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė teisės taikymo klaidą ir rėmėsi teisės taikymo precedentu byloje, kurios aplinkybės nesutapo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
15. Suinteresuotas asmuo VTPSI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
16. VTPSI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, jog statinio perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų, t. y. nuosavybės teisės perleidimas vykdymo procesui ir pareigai pašalinti savavališkos statybos padarinius jokios įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais teiginiais, jog, pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareigos įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, kuriam gali būti taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.
17. VTPSI atsiliepime į atskirąjį skundą pažymima, kad SĮ 3 straipsnio 2 punktas nustato, kad minėto straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu statinį teismo sprendimu arba vykdant VTPSI privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne VTPSI. Tai reiškia, kad KNNPD nebūtina turėti teisių į žemės sklypą, kuriame yra savavališkas statinys, norint pašalinti savavališką statinį, todėl tai, kad buvo nutraukta žemės panaudos sutartis, niekaip nesisieja su KNNPD galimybėmis įvykdyti 2013 m. vasario 7 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-130207-00009 ir nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Taip pat pažymėtina, kad analogiški KNNPD argumentai dėl vykdymo proceso veiksmų jau išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1150-265/2020, kurios 22 punkte teismas nurodė, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą; savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, o šiuo atveju tai yra KNNPD.
18. VTPSI atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi tos pačios situacijos išaiškinimu, todėl tokia nutartis su savo išaiškinimais yra tik papildomas įrodymas ir šiuo atveju nėra aktualios prejudicijos taikymo sąlygos, kurias bando paneigti KNNPD. Šie dokumentai (teismo nutartys) kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalimi, teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimui yra reikalinga notarinė sandorio forma. Šiuo atveju galėjo būti perleistos tik statybinės medžiagos, kadangi statinys, adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruotas VĮ Registrų centre, o tai reiškia, kad pagal CK 1.74 straipsnį notarinis sandoris yra negalimas.
19. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
20. VĮ Turto banko atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis. VĮ Turto bankas nei VTPSI surašytame 2013 m. vasario 7 d. privalomajame nurodyme Nr. REI-30-130207-00009, nei kituose vykdomuosiuose dokumentuose nėra įvardyta kaip skolininkė, o pačioje vykdomojoje byloje kaip skolininkė yra nurodoma tik KNNPD, todėl VĮ Turto bankas negali būti laikoma skolininke vykdymo proceso prasme. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 ir 7 dalimis, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant minėtus padarinius, yra nukreipti į asmenį, kuriam surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, t. y. statytoją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Priešingu atveju susidarytų situacija, kai, perleidus savavališkai pastatytą statinį, statytojas galėtų nevykdyti valstybės institucijų sprendimų, įpareigojančių šalinti savavališkos statybos padarinius. Visgi šiuo atveju, kaip jau buvo minėta ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, savavališkos statybos padarinių šalinimu užsiima VĮ Turto bankas, tačiau tai vykdymo procese neperkelia skolininko teisių ir pareigų nuo KNNPD VĮ Turto bankui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes sutiktina su teismo išvada, kad, pasikeitus valdymo teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese neįvyko ir už vykdomojo dokumento įvykdymą yra atsakinga KNNPD. Šios aplinkybės lemia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
21. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundas dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų ir panaikintas antstolės 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymas Nr. S-20-75-15615 dėl šalies vykdymo procese pakeitimo. Suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, padarė teisės taikymo klaidą, netinkamai vadovavosi teismų praktika.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
25. Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00077, pradėtą pagal VTPSI 2013 m. vasario 7 d. išduotą reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-130207-00009, kuriuo statytoja (užsakovė) KNNPD įpareigota iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013 m. sausio 8 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-130108-00001, padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą vieno aukšto su rūsiu mūrinį statinį (stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis), kurio ilgis 14 m, plotis apie 5,3 m, aukštis apie 6 m, ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-612-243/2016 pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 18 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-612-243/2016 atidėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-612-243/2016 vykdymą iki 2019 m. liepos 1 d.
26. Statinys, esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. A6-477(15.35-21) patikėjimo teise perduotas valdyti VĮ Turto bankui (vykd. b. l. 26–29). Antstolė 2020 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-75-975 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2020 m. sausio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-1055 (vykd. b. l. 30–31). Antstolės kontoroje 2020 m. lapkričio 27 d. gautas skolininkės KNNPD prašymas dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00077 pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti skolininkę KNNPD į VĮ Turto banką (vykd. b. l. 62). Antstolė skundžiamu 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. S-20-75-15615 prašymą tenkino ir vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00077 pakeitė skolininkę KNNPD į VĮ Turto banką (vykd. b. l. 64).
27. Bylos pirmojoje instancijoje nagrinėjimo dalykas – antstolės patvarkymo, kuriuo tenkintas skolininkės KNNPD prašymas pakeisti ją kita skolininke VĮ Turto banku, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas, ar, savavališkai pastatyto pastato valdymo teisei perėjus kitam asmeniui, skolininkės pareiga likviduoti savavališkos statybos padarinius pasibaigia ar gali pereiti naujam valdytojui.
28. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
30. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
31. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011 išaiškinta, kad pasikeitus savavališkai pastatyto statinio nuosavybės teisės turėtojui teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareiga įvykdyti privalomuosius nurodymus, už jų įvykdymą ir toliau atsakingas lieka skolininkas ir jam taikomi nurodymų nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Taigi, savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pasisakydami dėl nuosavybės teisės savininko pasikeitimo vykdymo procese (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-129-450/2017). Be to, analogiški skolininkės KNNPD argumentai šiame vykdymo procese jau buvo išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1150-265/2020, kurios 22 punkte teismas nurodė, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą; savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, t. y. šiuo atveju KNNPD.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinių faktų taisyklė, reiškianti, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018). Taigi, pagal pačios apeliantės nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartys, kuriose buvo vertintas jos veiksmų teisėtumas pagal CPK 510 straipsnyje nustatytą tvarką, turi būti vertinamos kaip rašytiniai įrodymai.
34. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu: 1) statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba VTPSI privalomąjį nurodymą organizuoja VTPSI; 2) statinį teismo sprendimu arba vykdant VTPSI privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne VTPSI.
35. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą; aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, VTPSI privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
36. Taigi savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant savavališkos statybos padarinius, yra nukreipti į asmenį, kuriam surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, t. y. statytoją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu ir Lietuvos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, VĮ Turto bankas laikytina ne turto savininke, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja. Dėl šios priežasties naujasis teisių ir pareigų perėmėjas yra Lietuvos Respublika, atstovaujama centralizuotai valdomos valstybės turto valdytojos VĮ Turto banko (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 48 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnis). Tai reiškia, kad KNNPD nebūtina turėti teisių į žemės sklypą, kuriame yra savavališkas statinys, norint pašalinti savavališką statinį, todėl tai, kad buvo nutraukta žemės panaudos sutartis, niekaip nesisieja su KNNPD galimybėmis įvykdyti 2013 m. vasario 7 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-130207-00009 ir nugriauti savavališkai pastatytą statinį.
37. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Ginčijamas patvarkymas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino VTPSI skundą ir panaikino Ginčijamą patvarkymą.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Erika Misiūnienė