Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-24-719/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00757-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.1.11; 21.5.4; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6931-2023 E. V. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) nubaustas 150 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2022 m. liepos 4 d. Vilniuje, būdamas UAB „E“ vadovas, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nurodytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, t. y., siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno reikalavimu per tris darbo dienas nepateikė asmens, kuris 2021 m. spalio 17 d. 15.51 val. M. K. Čiurlionio g. 19, Vilniuje, naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų (nenurodė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos).

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. skundas tenkintas ir Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas panaikintas bei administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes E. V. veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi, patenkinus Institucijos apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. prašymas priimtas ir jo administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.                      Dėl netinkamo ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, 431 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant būtinojo administracinio nusižengimo požymio – kaltės. Administracinė atsakomybė pareiškėjui faktiškai pritaikyta ne už SEAKĮ nurodytų pareigų nevykdymą, o už tai, kad VĮ Registrų centre nebuvo atnaujintas vieno iš juridinio asmens kontaktinių duomenų (el. pašto adreso) įregistravimas.

5.2.                      Apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad nutarimą priėmusi institucija, vienu iš ANK nurodytų būdų (el. paštu) išsiuntusi pranešimą apie pareiškėjo pareigą pateikti transporto priemonę valdžiusio asmens duomenis, neprivalo įsitikinti, jog pranešimas pasiekė adresatą. Tačiau įmonių ar fizinių asmenų viešuosiuose registruose nurodytos el. pašto dėžutės gali būti nepasiekiamos dėl įvairiausių, tarp jų ir techninio pobūdžio, priežasčių, todėl Vilniaus apygardos teismo formuojamas precedentas, numatantis atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad asmuo neužtikrino el. pašto pasiekiamumo, faktiškai reiškia patraukimą administracinėn atsakomybėn be kaltės.

5.3.                      Vilniaus apygardos teismas pernelyg plačiai aiškino ANK 431 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtį. Teismas nutartyje nurodė, kad juridinio asmens vadovui administracinė atsakomybė nustatyta už neįvykdytą pareigą užtikrinti, jog Juridinių asmenų registre būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas ir reguliariai tikrinamas elektroninis paštas. Teismo suformuotas precedentas sudaro prielaidas viešojo administravimo subjektų ydingai ANK normų taikymo praktikai, kuri paneigia tinkamo viešojo administravimo principą, skatina piktnaudžiauti procesiniais įgaliojimais, taip pat skatina visuomenės nepasitikėjimą viešojo administravimo institucijų veikla.

5.4.                      Vilniaus apygardos teismo nutartyje nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė, paviršutiniškai įvertintos faktinės aplinkybės. Skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus duomenis, pagrindžiančius aplinkybes, kad pareiškėjas nebuvo gavęs Institucijos reikalavimo įvykdyti įstatyme nurodytas transporto priemonės savininko (juridinio asmens vadovo) pareigas, todėl apie vykdytiną pareigą jis nežinojo ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo šios pareigos įvykdyti nurodytu terminu.

5.5.                      Pareiškėjas Institucijos siųsto pranešimo (reikalavimo) negavo, kadangi pareiškėjo įmonės elektroninio pašto duomenys nebuvo pakeisti (atnaujinti) dėl klaidingo Registrų centro įmonės paskyroje viešinamų kontaktinių duomenų interpretavimo. Pareiškėjo vadovaujama įmonė elektroniniu būdu buvo įregistruota 2011 metais. Ją registruojant buvo nurodytas ir tuometinis el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Minėtas el. pašto adresas, šią pašto paslaugą teikusiam teikėjui nebevykdant tokios veiklos, nuo 2015 metų neegzistuoja. Įmonės el. pašto adresas buvo pakeistas į naują – (duomenys neskelbtini). Suprasdamas, kad pasikeitę įmonės kontaktiniai duomenys turi būti išviešinti registre, minėtus pakeitimus pareiškėjas nedelsdamas padarė ir VĮ Registrų centro informacinės sistemos paskyroje. Kadangi, atlikus šiuos įmonės kontaktinių duomenų pakeitimus, VĮ Registrų centro informacinėje sistemoje visus valstybinių įstaigų pranešimus įmonė gaudavo ir teikdavo naudodama naująjį el. pašto adresą, pareiškėjas laikė, kad naujasis kontaktinis duomuo yra atnaujintas ir išviešintas tinkamai. Tačiau paaiškėjo, kad kontaktiniams duomenims pakeisti būtina papildomai pateikti atskiros formos prašymą, šis prašymas dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir pareiškėjo klaidingo VĮ Registrų centro informacinės sistemos funkcionalumų interpretavimo nebuvo pateiktas. Apie neatnaujintus registro duomenis sužinoti buvo galima tik užsakius mokamą išrašą, šis išrašas, nesant būtinybės, nebuvo užsakytas. Šis įmonės elektroninio pašto adreso duomenų registracijos trūkumas pareiškėjo buvo ištaisytas 2023 m. balandžio 12 d.

5.6.                      Visi el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siunčiami pranešimai neįteikti grįžta juos siunčiančiam adresatui. Pagrįsdamas šią faktinę aplinkybę, pareiškėjas byloje pateikė ir grąžinamo pranešimo sisteminį išrašą, todėl nepagrįsti yra Institucijos pateikti teiginiai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių Institucijos siųsto pranešimo neįteikimą. Be to, šiuos duomenis galėjo pateikti pati Institucija, kadangi pareiškėjas neturi prieigos prie neegzistuojančios pašto dėžutės. Taip pat pareiškėjas pateikė duomenis, kad įmonė komunikavo su kitomis institucijomis Registrų centro įmonės paskyroje atnaujintu įmonės el. pašto adresu.

5.7.                      Pranešimą pareiškėjui galimai išsiuntusi Institucija gavo el. pašto dėžutės automatinį atsakymą, kad pranešimas adresato nepasiekė, bet jį ignoravo, alternatyvių ANK nustatytų pranešimo (reikalavimo) įteikimo priemonių nesiėmė, nors visi pareiškėjo įmonės ir asmeniniai kontaktiniai duomenys buvo išviešinti. Nepateikus duomenų, nepadaryta jokia žala, priešingai, gavęs informaciją apie pažeidimą, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į Instituciją ir aktyviai bendradarbiavo. Pareiškėjas klaidingai interpretavo VĮ Registrų centro informacinės sistemos funkcionalumus, bet šis suklydimas neturėtų būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas. Atlikdamas duomenų pakeitimus, pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nesiekė suklaidinti trečiųjų asmenų ar išvengti administracinės atsakomybės, ši klaida nesukėlė jokios žalos ar kitų neigiamų padarinių, todėl administracinė atsakomybė už šią klaidą prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

5.8.                      Pareiškėjo suklydimas negalėtų būti vertinamas kaip nusikalstamas nerūpestingumas, nenumatant savo atliktų veiksmų padarinių, nes: valstybinės institucijos sistemoje, įmonės paskyroje pareiškėjas matė, jog aktualūs el. pašto duomenys nurodyti; atnaujintu el. pašto adresu pareiškėjo įmonė gaudavo kitų institucijų pranešimus; senuoju (neaktualiu) įmonės el. paštu siunčiami pranešimai grįžta neįteikti jo siuntėjui (Institucijai); paskyroje ir registre nurodyti visi kiti aktualūs kontaktiniai duomenys (įmonės telefono numeris ir adresas) liko nepakitę, jais taip pat buvo galima informuoti apie pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, pareigą pateikti Institucijai reikalaujamą informaciją; valstybės institucijų informacinėse sistemose pareiškėjas deklaravęs ir savo asmeninius kontaktinius duomenis.

5.9.                      Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai priėmė į bylą ir pagal Institucijos skunde naujai nurodytus bei pirmosios instancijos teismo nevertintus duomenis vertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, taip apribodamas pareiškėjo galimybes gintis ir galimybes rinkti ar reikalauti pateikti įrodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tokiu procesiniu pažeidimu akivaizdžiai nesilaikyta ANK 566 straipsnyje nustatyto administracinių nusižengimų teisenos teisingo proceso principo. Be to, Vilniaus apygardos teismas nesilaikė atsakingo valdymo (gero administravimo) principą aiškinančios teismų praktikos, kuri, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų ir akcentuoja, kad formaliai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu.

5.10.                      ANK 569 straipsnio 2 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, todėl Institucijos argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje byloje nepateikti išimtinai Institucijos disponuojami duomenys, neturėjo būti vertinami apeliaciniame procese. Institucijos elgesys riboja pareiškėjo galimybes efektyviai gintis ir galimybes rinkti ar reikalauti pateikti įrodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

5.11.                      ANK 573 straipsnio 1 dalis nustato Institucijos diskreciją rinktis reikalavimo pateikti transporto priemonės valdytojo duomenis įteikimo būdą, tačiau procesinį dokumentą išsiuntusi Institucija negali ignoruoti aplinkybės, kad dokumentas grįžo neįteiktas, todėl Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje nurodoma, jog pranešimus išsiuntusi Institucija neprivalėjo įsitikinti, kad siųstas pranešimas adresatą pasiekė, yra ydingas minėtos nuostatos interpretavimas. Institucija, išsiuntusi reikalavimą pateikti duomenis neegzistuojančiu el. paštu, žinojo, kad adresatas nėra pasiekiamas, gavo pranešimą, kad šis el. pašto adresas nėra naudojamas, o siųstas pranešimas neįteiktas, bet, nepaisydama to, kas minėta, elgėsi formaliai ir nesidomėjo alternatyviomis reikalavimo įteikimo galimybėmis.

5.12.                      Pareiškėjo įrodyta, kad buvo visiškai identiškos transporto priemonės savininko pareigos pateikti duomenis vykdymo atvejis, tuomet Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tam, kad įteiktų pareiškėjo vadovaujamai įmonei reikalavimą pateikti duomenis, 2019 metais naudojo alternatyvią procesinio dokumento įteikimo priemonę – registruotą paštą, susisiekdavo telefonu. Pareiškėjo pareiga pateikti duomenis ar kitos įstatymu įtvirtintos pareigos visais atvejais būdavo įvykdytos tinkamai, taip pat naudojant naujus įmonės kontaktinius duomenis.

5.13.                      Pareiškėjas susisiekė su atsakingais Institucijos pareigūnais ir paprašė pateikti informaciją apie įmonės transporto priemone galimai padaryto kelių eismo pažeidimo aplinkybes, taip pat tinkamai įregistravo įmonės el. pašto adresą, bet iki šiol nei prašomos informacijos, nei reikalavimo pateikti valdytojo duomenis jis negavo. Kyla pagrįstų abejonių, ar įmonės transporto priemone apskritai buvo padarytas pažeidimas ir ar Institucijos pareiškėjui neįteiktas reikalavimas pateikti duomenis buvo pareiškėjui siunčiamas siekiant išaiškinti teisės pažeidimą.

6.       Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyriausioji specialistė R. Gutmanienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti prašymo ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1.                      Atsakomybei pagal ANK 431 straipsnį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją, šio reikalavimo pateikimo data ir turinys, t. y. toks prašymas turi būti pateiktas tinkamu būdu. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Institucija reikalavimą pateikti duomenis išsiuntė laikydamasi ANK nuostatų – oficialiu valstybės registre nurodytu elektroninio pašto adresu. Bylos medžiagoje užfiksuota, kad 2022 m. birželio 23 d. Institucija raštu Nr. A51-91036/22(1.1.50E-VŠT) el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Juridinių asmenų registre, išsiuntė pranešimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

6.2.                      Juridinių asmenų registras yra valstybės registras, naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti, todėl pranešimas UAB „E“ teisėtai buvo siunčiamas Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės el. paštu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 2 punktą, Juridinių asmenų registro paskirtis apima duomenų, informacijos ir dokumentų teikimą apie Juridinių asmenų registro objektus.

6.3.                      Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pranešimas adresato nepasiekė ar kad pranešimas grįžo atgal neradus adresato. Tinkamu būdu pranešimus išsiuntusi Institucija neprivalėjo atlikti papildomų veiksmų, siekdama įsitikinti, kad siųstas pranešimas adresatą pasiekė. Asmuo, pateikdamas savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. E. V., kaip įmonės vadovas, turėjo užtikrinti, kad jam visą laiką būtų žinomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešuose registruose, gaunami pranešimai ir kad šiuose pranešimuose nurodomi reikalavimai būtų vykdomi.

6.4.                      Pareiškėjo E. V. teiginys, kad bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo buvo konstatuota, jog nutarimą priėmusi institucija, išsiuntusi pranešimą apie pareiškėjo pareigą pateikti transporto priemonę valdžiusio asmens duomenis, turi teisę ignoruoti aplinkybę, kad išsiųstas pranešimas grįžo neįteiktas, yra nepagrįstas. Kiekviena byla vertinama individualiai, o šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad siųstas pranešimas (reikalavimas) adresato nepasiekė, t. y. Institucija neturėjo duomenų apie tai, kad pranešimas nepasiekė adresato. Pritarus pareiškėjo E. V. pozicijai, kyla piktnaudžiavimo grėsmė, kai, pateikęs klaidingus įmonės kontaktinius duomenis registruose, atsakingas asmuo galėtų išvengti pareigos laiku pateikti administraciniam nusižengimui išaiškinti būtiną informaciją ir išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.

6.5.                      Atkreipiamas dėmesys į apygardos teismų praktiką, kuri parodo, kad apygardų teismai turi aiškią bendrą poziciją panašaus pobūdžio bylose (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-217-468/2023, AN2-181-932/2023, AN2-188-1053/2023, AN2-232-468/2023, AN2-267-988/2023, AN2-293-908/2023, AN2-267-988/2023, AN2-363-1036/2023, AN2-9-1053/2024).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 431 straipsnio 1 dalies ir 573 straipsnio taikymo

8.       ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.

9.       Aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės.

10.       Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

11.       Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas konstatavo, kad vien fakto, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, nepakanka pripažinti, kad pareiškėjas E. V. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis gavo Institucijos siųstą pranešimą. Teismas padarė išvadą, kad vienkartinio pranešimo išsiuntimo, reikalaujant pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, elektroniniu paštu nepakanka, kad būtų pripažinta, jog įmonės vadovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį. Todėl apylinkės teismas panaikino Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. 

12.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, nusprendė, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną E. V. nutraukė nepagrįstai. Šis teismas pažymėjo, jog pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, buvo siųstas elektroninio pašto adresu, kurį UAB „E“ buvo nurodžiusi Juridinių asmenų registre. Apygardos teismas konstatavo, jog Institucijos pranešimas buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atsakingi asmenys privalėjo Institucijai per nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis. Apygardos teismo vertinimu, Institucija, pranešimą išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, neprivalėjo atlikti tam tikrų papildomų veiksmų, kad įsitikintų, jog siųstas pranešimas adresatą pasiekė. Pareiškėjas E. V., kaip šios bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas elektroninis paštas.

13.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad teisingas išvadas dėl E. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarė apylinkės teismas. Apygardos teismo išvados padarytos neteisingai aiškinant ir taikant ANK 431 straipsnio 1 dalies bei 573 straipsnio nuostatas. Šis teismas E. V., kaip juridinio asmens vadovo, kaltę siejo su pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas elektroninio pašto adresas, tačiau tokie veiksmai nesudaro ANK 431 straipsnyje nustatyto nusižengimo požymių.

14.       Nagrinėjamoje byloje aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).

15.       Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

16.       Aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. 

17.       Būtina paminėti ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

18.       Tiek apylinkės, tiek apygardos teismai pripažino, jog šis administracinis nusižengimas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės savininko (valdytojo) tinkamu informavimu apie pareigą pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau nurodė skirtingus motyvus. Apylinkės teismas nusprendė, kad negavus duomenų, patvirtinančių, jog įmonė ar jos vadovas realiai gavo pranešimą, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas E. V. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį. Apygardos teismas dėl šioje nutartyje išdėstytų motyvų nepagrįstai tinkamu informavimu laikė tik Institucijos formalius veiksmus, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, ar aptariamas reikalavimas buvo gautas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas, E. V. kaltę grįsdamas motyvu, jog nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad toks laiškas su pranešimu nepasiekė adresato (skundžiamos nutarties 13 punktas), įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

19.       Byloje iš esmės nėra ginčo, kad Institucija aptariamą reikalavimą išsiuntė UAB „E“ nenaudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). E. V. išsamiai paaiškino, kodėl jis nurodytu elektroninio pašto adresu negalėjo gauti Institucijos siųsto reikalavimo: nes minėtas elektroninio pašto adresas buvo nenaudojamas, įmonė nuo 2015 m. naudojo kitą elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), kuriuo gaudavo laiškus iš valstybės institucijų. Tačiau, kaip buvo paminėta anksčiau, apygardos teismas nepagrįstai E. V. atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį siejo ne su atitinkamo reikalavimo įteikimu, o su jo išsiuntimo aplinkybėmis bei E. V., kaip juridinio asmens vadovo, pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas jo vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresas. 

20.       Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Institucija, išsiųsdama reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. darbovietės elektroninio pašto adresu, nesilaikė ANK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi pagal ANK atsako fizinis asmuo (jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis), šioje byloje aptariamas reikalavimas turi būti įteiktas atitinkamai vienam iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų (transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui), nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo.  

21.       ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas. Gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdama į aptartus motyvus, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad Institucija, siųsdama aptariamą reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresu, šioje byloje nagrinėjamu atveju nesilaikė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.  

22.       Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti E. V. administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties, yra pagrįstas. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam E. V. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tai žinojo, konstatuotina, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 5651 straipsnio 1 punktas). Todėl šioje byloje skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti apylinkės teismo nutarimas be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą be pakeitimų.

Teisėjai                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                                                Alvydas Pikelis

                                                                Artūras Ridikas