Civilinė byla Nr. e2A-92-855/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03713-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1.; 3.3.1.19.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) Z. F. ir A. F. ir (atsakovų) R. A. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. F. ir A. F. ieškinį atsakovams I. G., R. A., G. G., R. A., R. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Niuveja“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, bei pagal atsakovų R. A., R. A. ir R. B. priešieškinį ieškovams Z. F., A. F. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys - E. F., B. F., Kauno miesto savivaldybė, I. G., G. G., uždaroji akcinė bendrovė „Niuveja“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai Z. F. ir A. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti 0,0512 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas, ginčo sklypas), naudojimosi tvarką tarp jo bendraturčių ieškovų A. F., Z. F., atsakovų R. A., R. A., R. B. ir Lietuvos Respublikos (kuriai priklausančios žemės sklypo dalies naudotojai – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Niuveja“, G. G., I. G.) bei trečiųjų asmenų B. F., E. F. pagal UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. parengtą 2025 m. kovo 8 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Nr. 1 (toliau – Planas Nr. 1), kurį laiko prioritetiniu, arba planą Nr. 2 (toliau – Planas Nr. 2):

1.1.        Pagal Planą Nr. 1:

1.1.1.                      Z. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „J“- 43 kv. m, ir „H“- 11 kv. m;

1.1.2.                      A. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „G“- 21 kv. m;

1.1.3.                      R. A. ir R. A. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „F“- 15 kv. m;

1.1.4.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojams G. G. ir I. G.) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „D“- 11 kv. m, ir „E“- 29 kv. m;

1.1.5.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojai UAB „Niuveja“) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „C“- 15 kv. m;

1.1.6.                      Z. F., A. F., R. A. ir R. A., R. B., Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojams G. G. ir I. G.), Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojai UAB „Niuveja“) skirti bendrai naudotis Žemės sklypo dalis, Plane pažymėtas indeksais „A“- 207 kv. m, ir „B“- 160 kv. m.

1.2.       Pagal Planą Nr. 2:

1.2.1.                      Z. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „J“- 43 kv. m, ir „FIH“- 11 kv. m;

1.2.2.                      A. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „G“- 21 kv. m;

1.2.3.                      R. A. ir R. A. ir Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojai UAB „Niuveja“) skirti bendrai naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „C“-15 kv. m.;

1.2.4.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojams G. G. ir I. G.) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „D“- 11 kv. m, ir „E“- 29 kv. m;

1.2.5.                      Z. F., A. F., R. A. ir R. A., R. B., Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojams G. G. ir I. G.), Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojai UAB „Niuveja“) skirti bendrai naudotis Žemės sklypo dalis, Plane pažymėtas indeksais „A“- 207 kv. m, ir „B“- 175 kv. m.

2.       Ieškovai ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Ieškovei Z. F. priklausančioje patalpoje - bute Nr. 1 yra vykdoma kavinės - baro veikla; į šias patalpas patenkama iš kiemo pusės; ieškovė parkuoja automobilį prie pat namo laiptinės; antrame namo aukšte yra ieškovės butas Nr. 4, kuriame gyvena ieškovė Z. F.;  bute Nr. 5 gyvena ieškovo A. F. šeima.

2.2.       Bute Nr. 2, nuosavybės teise priklausančiame R. ir A. A., yra kirpykla, todėl šiomis patalpomis naudojasi paslaugas teikiantys asmenys; klientai, ateinantys į kirpyklą, neturi teisės parkuoti automobilių ginčo sklype, o į kirpyklą yra patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

2.3.       Buto Nr. 3, priklausančio UAB „Niuveja“, paskirtis - parduotuvės patalpos; šiose patalpose taip pat yra įrengta ir veikia kirpykla, į kurią patenkama tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi iš kiemo pusės laiptinėje esančios durys yra panaikintos ir nenaudojamos (už jų įrengta patalpa, naudojama kirpyklos reikmėms).

2.4.       Butas Nr. 6 nuosavybės teise priklauso atsakovams G. G. ir I. G., kuriame teikiamos trumpalaikės nuomos paslaugos; pats šios patalpos naudojimo pobūdis (naudojamas nuomai) apsprendžia tai, jog atvykstantiems asmenims arba parkavimo vieta apskritai nėra reikalinga, arba nėra skirtumo, kurioje vidinio kiemo vietoje automobilis gali būti priparkuotas; kita vertus, asmenų, atvykstančių į butą trumpalaikės nuomos tikslais, teisės negali būti sulygintos su nuolat šiame gyvenamajame name gyvenančių asmenų teisėmis ir kasdieniniais poreikiais.

2.5.       Ieškovai jau daug metų naudojasi Žemės sklypo dalimi, esančia ties jų butų langais. Čia daug metų statomi būtent ieškovų, trečiųjų asmenų ir jų šeimos narių automobiliai. Be to, šioje sklypo dalyje yra tik ieškovų butų langai: pirmame aukšte - ieškovei priklausančios kavinės langai, antrame aukšte - ieškovams priklausančių butų, kuriuose jie gyvena, langai. Žemės sklypo dalį ties įėjimu į namo laiptinę iš vidinės Žemės sklypo pusės (atsakovų plane pažymėta „E“) ieškovė Z. F. naudoja transporto priemonių parkavimui, kai į kavinės patalpas reikia atvežti prekes (maisto produktus, alkoholį). Savo naudojamą Žemės sklypo dalį ieškovai prižiūri ir tvarko, užtikrina joje švarą. Tuo tarpu atsakovų naudojamoje dalyje nuolat pilna šiukšlių, ši dalis neprižiūrima ir netvarkoma. Į kirpyklas atvyksta ten patalpas naudojantys asmenys, į ieškovų naudojamą sklypo dalį automobiliai pastatomi tik atsitiktinai, itin retais atvejais, o paprašius, automobiliai yra perstatomi. Patys atsakovai (R. ir R. A., I ir G. G.) į Žemės sklypą atvyksta išimtinai retai. Ilgą laiką naudodami Žemės sklypo dalį ties savo langais ieškovai įprato laikytis atitinkamų bendro gyvenimo taisyklių, kad kuo mažiau įtakotų kitų savo šeimos narių interesus, be to, suprantamas siekis, jog ties asmens langais būtų jo naudojama žemė, nes būtent toks plano sprendinys užtikrina privatumą bei labiausiai atitinka įprastinę gyvenimo logiką ir patogumą.

2.6.       Ieškovų užsakymu UAB „TopoEra“ parengė 0,0512 ha Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, kurie 2025 m. kovo 8 d. buvo pakoreguoti, atsižvelgiant į naujai įtvirtintus sprendinius (pakitusią konteinerių stovėjimo vietą).

2.7.       Ieškovų pateiktų parkavimo vietų sprendiniai atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas. Ieškovų plane prie pastato numatyta 4,35 m parkingui ir dar 0,75- 0,80 m iki pastato (pagal aukščiau minėtą STR turi būti 4,35 m ir dar 0,75 m tarpas). Kitoje namo pusėje numatyta 5,02 m, kai pagal STR turi būti 4,35 m, bei skiriama pakankama sklypo dalis pravažiavimui 5,5 m.

3.       Atsakovai R. A., R. A., R. B., G. G., I. G. ir UAB „Niuveja“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       Nesutinka su ieškovų teiginiais, kad tarp gyvenamojo namo patalpų savininkų yra nusistovėjusi neginčijama ilgalaikė faktinė naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Savavališkas, didesnės nei priklauso, žemės dalies naudojimas negali būti pripažintas teisėta nusistovėjusia žemėnauda. Nėra ginčo dėl ieškovų užsitvertos ir faktiškai naudojamų indeksais “F 43” ir “E 24” dalių, kur yra auginami augalai ir laikomi daiktai ir šiukšlės, todėl šios asmeninio naudojimo dalys turi būti priskiriamos ieškovams. Ieškovai neturi pakankamai žemės, kad jiems būtų galima skirti visos jų planuose Nr. 1 ir Nr. 2 indeksu “J” (43 kv. m) pažymėtos vietos, kadangi dėl to nelieka tokios pat vertės asmeninio naudojimo Žemės sklypo dalies atsakovams R. ir R. A..

3.2.       Ieškovai savo ieškiniuose iš esmės siekia tik savo lūkesčių užtikrinimo, visiškai ignoruodami kitus bendraturčius. Ginčo šalys pripažįsta poreikį kieme parkuoti automobilius. Dauguma pastato patalpų savininkų (51 proc.) pageidauja užsitverti kiemą nuo pašalinių, suprojektuoti ir įrengti kieme trinkelių pagrindus ir dangas. Tokius lūkesčius atsakovai turėjo ir įsigydami nuosavybėn patalpas ir nori tai atlikti ateityje. Tuo tarpu patenkinus ieškovų ieškininio reikalavimus ateityje būtų neįmanoma teisėtai sutvarkyti kiemo ir įrengti parkavimo vietų. Ieškovų teikiami Planai Nr. 1 ir Nr. 2 negali būti patvirtinti, kadangi yra ydingi ir dėl blogo dalių planavimo bus prielaidos ginčams kilti ateityje.

4.       Atsakovai R. A., R. A., R. B. priešieškiniu (toliau – Priešieškinis) prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Inventora“ parengtą 2025 m. kovo 27 d. Planą (toliau - Planas Nr. 3), kurį vertina prioritetiniu, arba pagal parengtą 2025 m. kovo 6 d. planą (toliau - Planas Nr. 4), arba pagal parengtą 2025 m. vasario 6 d. planą (toliau - Planas Nr. 5):

4.1.       Pagal Planą Nr. 3:

4.1.1.                      Z. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „F“- 43 kv. m, ir „J“- 14 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 57 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 26 kv. m;

4.1.2.                      A. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „E“- 24 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 33 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 26 kv. m;

4.1.3.                      B. F. bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti naudoti 6 kv. m Žemės sklypo dalį; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 8 kv. m Žemės sklypo dalį;

4.1.4.                      E. F. bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti naudoti 6 kv. m Žemės sklypo dalį; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 8 kv. m Žemės sklypo dalį;

4.1.5.                      R. A. ir R. A. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „G“- 16 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 24 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 20 kv. m;

4.1.6.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojams G. G. ir I. G.) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „D“- 30 kv. m, ir „H“- 13 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 47 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 26 kv. m;

4.1.7.                      R. B. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „C“- 3 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 11 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 13 kv. m;

4.1.8.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojai UAB „Niuveja“) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „I“- 16 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 23 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 19 kv. m.

4.2.       Pagal Planą Nr. 4:

4.2.1.                      Z. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „F“- 43 kv. m, ir „J“- 14 kv. m; bendrai kartu su A. F. bei Lietuvos Respublika (naudotojai G. G. ir I. G.) naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „C“, skirti 12 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 57 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 14 kv. m;

4.2.2.                      A. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „E“- 24 kv. m; bendrai kartu su Z. F. bei Lietuvos Respublika (naudotojai G. G. ir I. G.) naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „C“, skirti 12 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 33 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 14 kv. m;

4.2.3.                      B. F. bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti naudoti 6 kv. m Žemės sklypo dalį; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 8 kv. m Žemės sklypo dalį;

4.2.4.                      E. F. bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti naudoti 6 kv. m Žemės sklypo dalį; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 8 kv. m Žemės sklypo dalį;

4.2.5.                      R. A. ir R. A. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „G“- 16 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 24 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 20 kv. m;

4.2.6.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojams G. G. ir I. G.) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „D“- 30 kv. m, ir „H“- 13 kv. m; bendrai kartu su Z. F. bei A. F. naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „C“, skirti 12 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 47 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 14 kv. m; R. B. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „K“- 3 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 11 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 13 kv. m;

4.2.7.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojai UAB „Niuveja“) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „I“- 16 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 23 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 19 kv. m.

4.3.       Pagal Planą Nr. 5:

4.3.1.                      Z. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „F“- 60 kv. m; bendrai kartu su A. F., R. A. ir R. A. bei Lietuvos Respublika (naudotojai G. G. ir I. G.) naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „C“, skirti 11 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 57 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 12 kv. m;

4.3.2.                      A. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „E“- 27 kv. m; bendrai kartu su Z. F., R. A. ir R. A. bei Lietuvos Respublika (naudotojai G. G. ir I. G.) naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „C“, skirti 11 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 33 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 12 kv. m;

4.3.3.                      B. F. bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti naudoti 6 kv. m Žemės sklypo dalį; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 8 kv. m Žemės sklypo dalį;

4.3.4.                      E. F. bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti naudoti 6 kv. m Žemės sklypo dalį; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 8 kv. m Žemės sklypo dalį;

4.3.5.                      R. A. ir R. A. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „G“- 13 kv. m; bendrai kartu su Z. F., A. F. bei Lietuvos Respublika (naudotojai G. G. ir I. G.) naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „C“, skirti 11 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 24 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 12 kv. m;

4.3.6.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojams G. G. ir I. G.) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „D“- 27 kv. m, ir „H“- 19 kv. m; bendrai kartu su Z. F., A. F., R. A. ir R. A. naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „C“, skirti 11 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 47 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 12 kv. m;

4.3.7.                      R. B. bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti naudoti 11 kv. m Žemės sklypo dalį; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 16 kv. m Žemės sklypo dalį;

4.3.8.                      Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojai UAB „Niuveja“) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „I“- 13 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „A“, skirti 23 kv. m; bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, skirti 22 kv. m.

5.       Atsakovai R. A., R. A. ir R. B. priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Ieškovų teikiamuose planuose Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose ieškovė Z. F. pageidauja gauti asmeniniam naudojimui dalis „J” (43 kv. m) ir „H“ (11 kv. m), o ieškovas A. F. pageidauja dalies „G“ (21 kv. m), reikalavimai iš esmės yra tenkinami atsakovų Planu Nr. 5, kuriame numatyta, kad ieškovei Z. F. asmeniniam naudojimui, kaip ji ir pageidauja, skiriama Žemės sklypo dalis „F“ (60 kv. m) prie pastato ir jos patalpų langų, o ieškovui A. F., ten kur jis pageidauja - sklypo dalis „E“ (27 kv. m). Šios dalys yra faktiškai naudojamos ieškovų - ieškovai jose augina riešutmedžius ir žemuoges bei laiko savo asmeninius daiktus. Ieškovai yra susiję artimais giminystės ryšiais, Z. F. priklausančiame bute Nr. 4 gyvena A. F. šeima, pati ieškovė gyvena kitoje Kauno miesto vietoje, tačiau Žemės sklypu naudojasi bendrai, todėl pagal atsakovų planą patvirtinta Žemės sklypo naudojimosi tvarka jų atžvilgiu yra racionali. Ieškovams pagal pastate turimas patalpas atitektų netgi vertingesnė bei privatesnė Žemės sklypo dalis nei atsakovams. Atsakovų plane sumodeliuotos asmeninio naudojimo vietos bendraturčiams R. ir R. A. („G“-13 kv. m), bei naudotojams I. ir G. G. („H“-19 kv. m ir „D“-27 kv. m), UAB „Niuveja“ („I“-13 kv. m) išsprendžia ginčą visiškai, kadangi su tokia naudojimosi tvarka jie sutinka ir mano, kad ji yra teisinga.

5.2.       Ginčo žemės sklype yra tokia situacija, kad į sklypą patenkama (įvažiuojama) per (duomenys neskelbtini) sklypo teritoriją, o (duomenys neskelbtini) suteiktas įvažiavimo servitutas faktiškai nenaudojamas, įvažiavimą ateityje reikės įrengti iš pagrindų. Dėl šių aplinkybių yra naudojamos 5 žvyro pagrindais dengtos automobilių parkavimo vietos, kas didžiąja dalimi atitinka atsakovų modeliuojamus planus Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. Dar vieną ar dvi (pagal savininkų poreikį) papildomas parkavimo vietas reikėtų papildomai įrengti, o tam reikės papildomų finansinių lėšų ir tokia našta negali tekti vieniems R. ir R. A. (jei būtų jiems skirta “F”15 kv. m dalis), kai tuo tarpu visi kiti naudotojai ir bendraturčiai automobilius galės parkuoti neįdėję papildomų lėšų.

5.3.       Ieškovų siūloma tvarka visiškai neatitinka atsakovų interesų (galimai ir pačių ieškovų bei trečiųjų asmenų E. ir B. F.). Ieškovų siūlomuose planuose skirta akivaizdžiai siaurą 0,75 m žemės dalis sklype esančiam pastatui aptarnauti ir naudoti (vietoje įprasto 1 metro). Be to, ieškovai automobilių parkavimo vietas, indeksais „C” 15 kv. m, „D“ 11 kv. m ir „J“ 43 kv. m pažymėtose dalyse, modeliuoja akivaizdžiai per trumpas (4.35 m., kai reikia 5.1 m.). Šalys ginče sutaria, kad joms yra reikalingos vietos automobilių parkavimui, ateityje dauguma žemės sklypo naudotojų (51 proc.) nori suprojektuoti ir įrengti automobilių judėjimo zonas ir stovėjimo vietas su kelio dangomis, o tam yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo tarpu pagal ieškovų parengtus planus ateityje nebus galima suprojektuoti automobilių stovėjimo vietų statybą leidžiančio dokumento, kadangi jose netelpa vidutinio dydžio automobilis (apie 4,74 m.).

5.4.       Atsakovų planai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 yra racionalūs, atitinka nusistovėjusią žemėnaudą, jiems pritaria kiti Žemės sklypo dalių naudotojai I. ir G. G. ir UAB „Niuveja“, visiems naudotojams ir bendraturčiams numatyta galimybė patekti į sklypą ir pastatą (įeiti ir privažiuoti), parkuoti automobilius, aptarnauti pastatą, laikinai saugoti ir rūšiuoti buitines atliekas (gautas suderinimas su Kauno miesto savivaldybės aplinkos skyriumi). Tuo tarpu ieškovai sureikšmina savo asmeninio gyvenimo privatumo užtikrinimą ir iškelia virš kitų bendraturčių turtinių ir neturtinių teisių. Ieškovai teikia planus, kuriais siekia faktiškai užvaldyti daugiau žemės nei jie turi nuosavybės teise. Ieškovų padėtis dėl jų patalpų vietos pastate yra palankesnė nei atsakovų. Ieškovams atitenka privatesnės ir vertingesnės nepravažiuojamos asmeninio naudojimo dalys.

5.5.       Teismui pateikti atsakovų planai Nr. 3 ir Nr. 4 numato galimybę Žemės sklypo dalies bendraturtei R. B. suteikti asmeniniam naudojimui indeksu „K“ 3 kv. m pažymėtą dalį, kurioje ji galės laikyti dviratį. Tokia galimybė atsirado naudotojams I. ir G. G. bei R. ir R. A. sutikus kompensuoti savo sąskaita trūkstamą žemės dalį. Teismui pažymima, kad I. ir G. G. ir R. ir R. A. pateiktuose planuose savo idealiųjų žemės dalių sąskaita sutinka kompensuoti trūkstamas žemės ploto dalis ir oponentų artimiems giminaičiams E. ir B. F.. Toks savanoriškas ir pagrįstas reikalavimas (priešingai nei ieškovų, kurie nori be sutikimo nusavinti svetimo turto dalį) sutaikys šalis ir garantuos ateityje socialinę taiką.

6.       Atsakovai I. G., G. G. ir UAB „Niuveja“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei į priešieškinį, kuriame su ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nesutinka bei palaiko atsakovų priešieškinį. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Ieškovų pasamdyto UAB “TopoEra” matininko D. Ž. pateiktose lentelėse Nr. 1 ir Nr. 1-1 stulpeliuose Nr. 5 yra nurodomi nekorektiški (aritmetiškai neteisingai paskaičiuoti) nustatyto ploto Žemės sklype plotai nuo viso Žemės sklypo. Aplinkybė, kad D. Ž. lentelių 5 stulpeliuose nurodytas neva 27.55 proc. turima nuosavybės dalis reikštų, kad ieškovei Z. F. turėjo būti skirta ne 0,0140 ha (140 kv. m.) žemės sklypo dalis , o 0,0141 ha (141 kv. m) (512:100x27,55= 141,056); atitinkamai ieškovui A. F. turėjo būti skirta 0,0082 ha (512:100x15,94=81,6128), o atsakovams R. ir R. A. - 0,0059 ha (512:100x11,59=59,3408) ir t.t. Vadovaudamasi aritmetiškai neteisingais ir šališkais suinteresuoto matininko D. Ž. skaičiavimais ir Žemės sklypo dalių modeliavimais teismui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys faktai (skaičiavimai) apie šalių nuosavybės teise valdomus ir naudojamus Žemės sklypo dalių dydžius.

6.2.       Tretieji asmenys I. ir G. G. ir UAB „Niuveja“ savo nuožiūra tiesiogiai naudoja nuosavas patalpas ir yra visateisiai paskirtų Žemės sklypo dalių naudotojai. Tretieji asmenys I. ir G. G. ir UAB “Niuveja”, kartu su atsakovais R. ir R. A. ir R. B. sudaro daugumą, kuri mano, kad Žemės sklypą reikia sutvarkyti, suprojektuoti ir įrengti inžinerinius statinius (automobilių parkavimo vietas, bordiūrus, takus ir važiojamas dalis automobiliams). Dėl inžinerinių statinių įrengimo yra gauti projektiniai pasiūlymai, kuriais remiantis bus galima suprojektuoti statinį ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovų pateiktuose planuose Nr. 1 ir Nr. 2 tretiesiems asmenims UAB „Niuveja“ ir I. ir G. G. modeliuojamo Žemės sklypo dalys yra aiškiai per mažos automobilių parkavimui. Abiejuose ieškovų planuose pastatui aptarnauti skiriama tik po 0,75 m apsaugos juosta. Tretieji asmenys I. ir G. G. ir UAB „Niuveja“ visiškai sutinka su atsakovų planais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, ir mano, kad jie yra teisingi, pagrįsti ir racionalūs. Atsakovų planai yra pranašesni ir geresni už ieškovų planus, kadangi juose visapusiškai suderinta šalių interesų pusiausvyra ir išspręsti nuosavybės klausimai.

7.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame šalių ieškinį ir priešieškinį prašo nagrinėti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus bei nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų.

8.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kurį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Ieškovų pateiktuose Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planuose, 2025 m. kovo 8 d. parengtuose UAB „TopoEra“ Žemės sklypo savininkams nustatytas dalių plotas atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Žemės sklypo savininkų nuosavybės teise valdomą plotą, tačiau plotų lentelėje Žemės sklypo dalių savininkų R. A., R. A. ir R. B. nuosavybės teise valdomi plotai klaidingai įrašyti prie valstybinės žemės. Kitiems valstybinės žemės sklypo dalių naudotojams nustatyti dalių plotai, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją apie 2022-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VJ-380-(14.8.2.) patvirtintas dalis, taip pat nustatyti teisingai. Atkreipė dėmesį, kad 2025 m. kovo 8 d. UAB „TopoEra“ planuose pažymėtos žemės sklypo „G“ dalies naudotojas turi būti informuotas, kad šioje dalyje yra nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 5 kv. m servitutas (tarnaujantis) – teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams naudotis sklypo dalimi (1 m atstumu nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus (S1), todėl turi būti užtikrintas jo naudojimas. Taip pat nesutampa patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodyta UAB „TopoEra“ parengtų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų parengimo data ir pateiktų planų data. 

8.2.       Kauno miesto savivaldybė neprieštarauja atsakovų su priešieškiniu pateiktos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymui, tačiau atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje esančiame atsakovų pateiktame 2025 m. vasario 6 d. UAB „Inventora“ parengtame plane (Planas Nr. 5) bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė (102 kv. m), todėl svarbu, kad pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką Lietuvos Respublikai naudojimui paskiriamos Žemės sklypo dalies dydis atitiktų šio nekilnojamojo daikto dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y., turi būti ne mažesnis nei 87/256 dalys. Nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką, Lietuvos Respublikos, kaip Žemės sklypo bendrasavininkės, padėtis neturėtų pablogėti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. liepos 17 d. sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės Z. F., A. F., atsakovų R. A., R. A., G. G., I. G., R. B. ir UAB „Niuveja“ valstybei iš kiekvieno po 10,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

10.1.       Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 8SK-284-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas Žemės sklypas. 

10.2.       Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 8VĮ-380- (14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ nustatytos Žemės sklypo dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2p) bendraturčiams:  

10.2.1.                      Z. F. (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0056 ha; (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0060 ha; (3/20 dalims patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0024 ha;

10.2.2.                      A. F. (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0058 ha; (16/100 dalių patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0025 ha;

10.2.3.                      B. F. (9/100 dalims patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0014 ha;

10.2.4.                      E. F. (9/100 dalims patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0014 ha;

10.2.5.                      R. A., R. A. (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0060 ha;

10.2.6.                      G. G., I. G. (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0063 ha; (17/50 dalių patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0053 ha; (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0058 ha (nuo 2022-11-04 patalpa nuosavybės teise priklausė UAB „Dorestana“, nuo 2023-06-01 nuosavybės teise priklauso UAB „Niuveja“);

10.2.7.                      R. B. (17/100 dalių patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0027 ha.

10.3.       Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (87/512 dalis, valstybinės Žemės sklypo dalies naudotojai: G. G., I. G., UAB „Niuveja“), R. A., R. A. (15/128), R. B. (27/512), Z. F. (140/512 dalis), A. F. (83/512 dalis), B. F. (14/512 dalis) ir E. F. (14/512 dalis). Kiekvienam bendraturčiui individualiai naudotis tenkančios Žemės sklypo dalys neišskirtos, naudojimosi tvarka nenustatyta.

10.4.       Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3VĮ-8301-(15.3.1 E.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo R. A., R. A.“ ir 2025 m. sausio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1SU-134-(15.3.29 E.) Žemės sklypo 0,0060 ha dalis parduota atsakovams R. A. ir R. A..    

10.5.       Atsakovei R. B. Nacionalinės žemės tarnybos 2025-01-13 įsakymu Nr. 3VĮ-211-(15.3.1 E.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo R. B.“ ir 2025 m. vasario 5 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1SU-666-(15.3.29 E.) parduota 0,0027 ha Žemės sklypo dalis. 

11.       Pasisakydamas dėl atsakovų siekio/galimybės ateityje pastato kieme įrengti inžinerinį statinį – automobilių parkavimo aikštelę, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, taip pat aplinkybes, jog tiek ieškovų, tiek ir atsakovų sprendiniuose numatytos žemės dalys nėra atitraukiamos nuo sklypo ribos per vieną metrą, nėra pateikiami kaimyninių sklypų savininkų sutikimai, kad toks kiemo aikštelės pritraukimas prie sklypų ribų yra galimas, kad į bylą atsakovai nėra pateikę įrodymų, jog jiems būtų buvęs išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, iš kurio būtų galima bent teoriškai nustatyti būsimą žemės naudojimo tvarkos nustatymo ryšį su statinio statyba, darė išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų apie teorinę galimybę ateityje ginčo šalims suprojektuoti ir įsirengti kiemo aikštelę/automobilių saugyklą.

12.       Vertindamas ir atmesdamas ieškovų Planus Nr. 1 ir Nr. 2, pirmosios instancijos teismas padarė šias išvadas:

12.1.       Ieškovų plane numatyta statyti automobilius iš dviejų pusių statmenai pravažiavimo ašies. Šiuo atveju šoninė apsaugos zona yra 0,75 m. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.“ Pastaboje po 31 lentele yra nurodyta, kad šoninėje apsaugos zonoje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos ir pan.), stovėjimo vietos ilgis yra 4,35 m, plotis-2,5 m, pravažiavimui numatytas plotis 5,5 m. Ieškovų manymu, šoninė apsaugos zona (0,75 m) šiaurinėje plano dalyje neturi būti numatoma, nes toje pusėje nėra pastato. Iš 31 lentelėje pateiktų brėžinių tokios išvados negalima padaryti, nes pastaboje nėra nurodyta, kad 0,75 m. apsaugos zona numatoma nuo pastato, o numatant parkavimo vietas sklype akivaizdu, jog būtent to sklypo savininkas privalo užtikrinti tokią 0,75 m apsaugos zoną, kurioje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos ir pan.), todėl parkavimo vietas numatant prie sklypo ribos, akivaizdu, kad ir apsaugos zona turi būti numatyta ir užtikrinama ne gretimame sklype, o naudojamame sklype, ją numatant ne mažesniu kaip 0,75 m atstumu nuo sklypo ribos.

12.2.       Kaip matyti iš UAB „TopoEra“ 2025 m. kovo 8 d. parengto Plano Nr. 1, STR nurodyti atstumai pravažiavimui 5,5 m. yra išlaikyti, tačiau formuojant dalį „E“ (numatoma paskirti naudotis G. G. ir I. G.) atstumas tarp taškų 8 ir 19 yra daugiau kaip 0,09 m. mažesnis už stovėjimo vietos ilgio ir šoninės apsaugos zonos sumą, lygią 5,10 m (4,35+0,75), formuojant dalį „F“ (numatoma paskirti naudotis R. A. ir R. A.) atstumas tarp taškų 33 ir 34 yra 4,97 m, tai yra 0,13 m mažiau negu 5,10 m. Šie plane esantys duomenys akivaizdžiai rodo, kad dalyse „E“ ir „F“ nepakanka STR reikalaujamo ilgio automobilių stovėjimo vietoms įrengti ir apsaugos zonai užtikrinti. Ieškovai šias vietas numatę paskirti atsakovams, todėl akivaizdu, kad atsakovams neturint galimybės įsirengti automobilių stovėjimo vietos, o ieškovams tokią galimybę turint, jų teisės neproporcingai suvaržomos ir tai yra pakankamas pagrindas šio plano netvirtinti.

12.3.       Analogiška situacija yra ir ieškovų Plano Nr. 2 „E“ dalyje, kuri numatoma paskirti naudotis G. G. ir I. G.: atstumas tarp taškų 8 ir 19 yra nurodytas 5,02 m, t. y. daugiau kaip 0,08 m mažesnis už stovėjimo vietos ilgio ir šoninės apsaugos zonos sumą, lygią 5,10 m.

12.4.       Šalims siekiant asmeniniam naudojimui skirto sklypo dydį nustatyti tokį, kurio pakaktų automobilio parkavimui, iškreipiamos asmeniniam naudojimui priskiriamų sklypų dalių proporcijos. Tai atliekama sumažinant atsakovų pusėje esančių asmenų bendrojo naudojimo ploto dalį bei padidinant asmeniniam naudojimui priskirto ploto dalį (matininko D. Ž. lentelės 11, 12, 11.1 ir 12.1 stulpelių eilutės „viso“ – ieškovų ir jų pusėje esančių asmenų bendro naudojimo dalis nuo 68 padidėja iki 74, o asmeninio naudojimo sumažėja nuo 81 iki 75), o atsakovų pusėje esančių asmenų - bendro naudojimo dalis nuo 92 sumažėja iki 86, o asmeninio naudojimo padidėja nuo 64 iki 70). Tai reiškia, kad galutinis tokio paskirstymo rezultatas, vertinant asmeniniam naudojimui priskiriamo ploto aspektu, yra naudingesnis atsakovų pusėje esantiems asmenims, o naudingiausias R. A., R. A. ir UAB „Niuveja“. Dėl atliktų perskaičiavimų Z. F. , A. F., R. ir G. G. prarado galimybę po 9 kv. m sklypo ploto naudotis asmeniškai, tačiau šios dalys buvo priskirtos naudotis bendrai, tik ieškovui ši dalis viršija 10 procentų jo turimo sklypo ploto, todėl teismo vertinimu, toks perskirstymas iš esmės atsakovų teisių nepažeidžia.

12.5.       Būtina nustatyti tokią naudojimo tvarką, kuri būtų suderinta su STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31 lentelėje nurodytais automobilių stovėjimo vietų įrengimo parametrais, t. y. turi būti išlaikyti parkavimo vietos išmatavimai bei pravažiavimo juostos plotis, kad būtų įmanoma į vietą laisvai įvažiuoti ir išvažiuoti. Įvertinus ieškovų pateiktus planus, tokie parametrai šiaurinėje dalyje yra nepakankami, dėl ko toks, kaip nurodo ieškovai, parkavimas ginčo sklype pagal nurodytą teisės aktą yra neįmanomas, todėl nesant bendraturčių sutarimo šiuo klausimu, ieškovų pateikta naudojimosi tvarka pagal jų pateiktus planus Nr. 1 ir Nr. 2 negali būti patvirtinta.

12.6.       Pagal atsakovų parengtus planus bendrai naudojamos sklypo dalies plotas yra 146 kv. m, t. y. visais atvejais mažesnis už ieškovų planuose numatytą, todėl jam turėtų būti teikiamas prioritetas.

13.       Vertindamas ir atmesdamas atsakovų Planus Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, pirmosios instancijos teismas padarė šias išvadas:

13.1.       Ginčo žemės sklype pagal atsakovų planuose Nr. 4 ir Nr. 5 siūlomą naudojimosi tvarką yra numatomos dvi atskiros bendro naudojimo žemės dalys: „B“ ir „C“. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovų argumentais, kad esant tokiam mažam daugiabučio namo kiemui, atsakovų plane pažymėtų dalių „B“ ir „C“ naudojimo pobūdis yra tapatus, tai yra namo kiemas, reikalingas pravažiavimui, praėjimui, apsisukimui ir kitoms su namu susijusioms namo gyventojų reikmėms, todėl jo dalį „C“ paskyrus naudotis tik ieškovams ir I. ir G. G., tokios konfigūracijos, kaip kad ji numatyta atsakovų plane, plotas „B“ atsakovams UAB „Niuveja“ ir R. B., tretiesiems asmenims E. ir B. F. būtų tinkamas tik įeiti į žemės sklypą/gyvenamąjį namą, netenkant galimybės į jį įvažiuoti/iš jo išvažiuoti, apsisukti, kas akivaizdžiai pažeistų STR reikalavimus. Be to, nebūtų jokios galimybės užtikrinti, jog „C“ dalis realiai būtų naudojama tik atitinkamų gyvenamojo namo butų savininkų, kadangi jos nebūtų galima atriboti. Tai reikštų, kad visi namo bendraturčiai naudotųsi tiek dalimi „B“, tiek ir dalimi „C“. Sutiktina su ieškovais, kad iš atsakovų plano sprendinių matyti, jog dirbtinai sukuriami „bendras“ ir „bendresnis plotai“ dėl to, kad taip butų galima sukurti automobilių stovėjimo vietas R. ir R. A. ir UAB „Niuveja“, tuo pačiu sukuriant neracionalus ir nepraktiškus naudoti plotus „F“, „C“, „D“, „E“. Ginčo šalys išskiria bendro naudojimo plotą (ieškovai jį nurodo Plane Nr. 1 - 160 kv. m, Plane Nr. 2 - 175 kv. m, atsakovai Plane Nr. 3 - 146 kv. m), pripažindami, jog toks plotas yra būtinas gyvenamojo namo eksploatavimui. Negali susidaryti situacija, kai dalimi bendro naudojimo ploto (namo kiemu) kai kurie gyvenamojo namo bendraturčiai nesinaudos. Tokia atsakovų siūloma naudojimosi tvarka, kurioje išskiriamos dalys „B“ ir „C“ (Planai Nr. 4 ir Nr. 5), įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, yra neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir trečiųjų asmenų teises.

13.2.       Ieškovė Z. F. nurodo, kad jos teises pažeidžia jai skiriamos dalies „F“ konfigūracija ir vieta, be to, negali būti laikoma teisinga pozicija, kad tokios ieškovei skiriamos žemės sąskaita (ieškovė nustumiama į sklypo pakraštį, jai paskiriant naudotis žemės dalimi, kuri buvo, yra ir bus bendro naudojimo) atsakovai R. A. ir UAB „Niuveja“ susiformuoja sau parkavimo vietas, o viena iš jų yra numatoma po ieškovų langais jų daug metų naudotoje žemėje. Paskyrimas ieškovei naudotis didelės pagal paskirtį nepanaudojamos žemės dalies (apie 40 procentų viso 60 kv. m ploto), kurios ji negalės naudoti automobilių parkavimui, reiškia akivaizdų jos teisių pažeidimą. Teismas neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Visuose atsakovų planuose „F“ dalies konfigūracija yra sudėtinga, jo forma yra apibrėžta 6-8 posūkio taškais, tas pats pasakytina ir apie „E“ dalį, siūlomą ieškovui, planuose Nr. 3 ir Nr. 4. Nors atsakovai deklaruoja, kad ginčo sklype jie siekia suplanuoti kuo daugiau automobilių stovėjimo vietų, tačiau šį siekį taiko tik savo atžvilgiu, ieškovams suformuodami tokius sklypus, kurių nebus galima išnaudoti maksimaliam automobilių skaičiaus pastatymui. Visuose atsakovų planuose žemės sklypo dalis rytinėje pusėje yra suplanuota neracionaliai.

13.3.       Teismas iš ieškovų parengtų planų įsitikino, kad ieškovų siūlomas automobilių stovėjimo vietų įrengimo būdas ginčo sklype pagal STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ statant automobilius iš dviejų pusių statmenai pravažiavimo ašies nėra įmanomas dėl ginčo sklypo matmenų. Nors atsakovai planuose neatvaizdavo visų atstumų, tačiau iš STR 31 lentelės matyti, kad parinkus atsakovų siūlomą būdą prie namo automobilius statyti statmenai pravažiavimo ašies, o šiaurinėje sklypo dalyje lygiagrečiai pravažiavimo atžvilgiu, sklypo matmenys leistų tokį planą įgyvendinti.

13.4.       Ieškovai nurodo, kad kaip visiškai netinkamą vertintina ir „F“ vietos suprojektavimą (skirtinos ieškovei Z. F.) Plane Nr. 4, kadangi 5,44 m ilgio dalies nepakanka įsukti į automobilio stovėjimo vietą. Atstumas tarp taškų 21-22 yra 5,44 m, kas reiškia pažeidžiami STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 p. reikalavimai. Nors R. A. teisme nurodė, kad įsukimui galėtų būti naudojama tolesnė žemės dalis, toks argumentas yra nepagrįstas. Nėra ginčo dėl to, jog paskyrus žemę vienam iš bendraturčių, jis ją turi teisę pasižymėti riboženkliais, atsiskirti atitvarais, augalais ar tvorele nuo bendro naudojimo žemės dalies. Jei tai būtų padaryta, tuo pačiu būtų prarasta galimybė į dalį „F“ įvažiuoti. Taigi šios dalies ir dalies palei rytinę sklypo pusę priskyrimas reiškia, jog norint patekti į dalį „F“, ši dalis nuo bendro naudojimo žemės dalies nebus niekaip atribota, kas reikš, kad nors ši žemė bus privati, tačiau ja kaip naudojosi taip ir naudosis visi namo gyventojai, nes nebus jokių būdų užtikrinti naudojimosi atskirumą. Šiems ieškovų argumentams teismas visiškai pritaria.

13.5.       Sutiktina su ieškovų argumentais, kad visiškai neracionalus sklypo sprendinys vertintinas ir dalies „K“ Plane Nr. 4 ir dalies „C“ Plane Nr. 3, kurios plotas 3 kv. m. suprojektavimas, nes siauros ir mažos žemės juostos teismų praktikoje nėra vertinamos kaip racionali žemėnauda. R. B. turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra gerokai mažesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis, todėl atskiros žemės dalies suformavimas pažeidžia kasacinio teismo išaiškinimus.

13.6.       Visi trys atsakovų planai yra parengti taip, kad atsakovams skirtos parkavimo vietos yra numatytos prie tos pastato dalies, į kurią išeina ieškovų patalpų langai. Ieškovai kaip esminį savo teisių pažeidimą nurodo ir tai, kad atsakovai savo planuose nepaskiria ieškovams asmeniniam naudojimui sklypo dalies, esančios po jų naudojamų patalpų langais. Kasacinis teismas nurodė, kad svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovais, kad esamoje situacijoje yra reali galimybė nustatyti ieškovų privatumą užtikrinančią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams priklausančių patalpų (taip pat ir gyvenamųjų, kuriose ieškovas su šeima nuolat gyvena) langai kairėje pusėje nuo laiptinės tiek pirmame, tiek antrame aukštuose išeina į kiemo pusę, todėl esamomis sąlygomis bent minimaliai siekiant užtikrinti ieškovų privatumą, teisinga, protinga ir sąžininga būtų paskirti ieškovų asmeniniam naudojimui prie namo sienos esančią žemės sklypo dalį. Pagal visus atsakovų planus siūlomos dalies „G“ naudotojai R. ir R. A. nuosavybės teise turi patalpas, kurių langai yra į gatvės pusę, todėl jiems nėra objektyvaus poreikio laikyti automobilį šalia namo sienos prie ieškovų patalpų langų, o atsakovų nurodytos aplinkybės, kad prie gyvenamojo namo esančios vietos yra geresnės, nepagrįsta jokiais paaiškinimais ar įrodymais.

13.7.       Plane Nr. 3 atsakovai atsisakė savo ankstesniuose planuose buvusio sprendinio bendrojo naudojimo dalį skirstyti į dvi atskiras, nustatant 36 kv. m. dalį atskirai naudotis ieškovams ir I. Ir G. G., tačiau išliko kasacinio teismo praktikai prieštaraujantis sprendinys priskirti 3 kv. m. „C“ dalį R. B., neracionalus parkavimo aspektu sudėtingos konfigūracijos sklypo dalių „E“ ir „F“ suplanavimas, ieškovų privatumą pažeidžiantis sprendinys - „G“ dalies priskyrimas atsakovams po ieškovų naudojamų patalpų langais. Visi aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad nė vienas iš atsakovų planų neatitinka visų bendraturčių interesų, racionalios žemėnaudos, visi planai pažeidžia ieškovų teisę į privatumą, dėl ko gali kilti konfliktai tarp bendraturčių ateityje, todėl negali būti tvirtinami.

14.       Atmetęs abiejų šalių reikalavimus, t. y. netenkinęs nei ieškinio, nei priešieškinio, pirmosios instancijos teismas visas šalis laikė pralaimėjusiomis bylą, atitinkamai šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe ir žyminių mokesčių) neskirstė. Tuo pačiu teismas įvertino tai, kad byloje dalyvavusios valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinė žemės tarnyba ir Kauno miesto savivaldybės suinteresuotumas pasireiškė tik tuo, kad nebūtų nukrypta nuo valstybinės žemės idealiosios dalies, ją priskiriant faktiniams naudotojams, tos dalies vieta žemės sklype patikėtinėms nebuvo aktuali, jos savo planų nerengė ir į bylą nepateikė, dėl to teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš šių asmenų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Teismas lygiomis dalimis, po 10,13 Eur iš kiekvienos bylos šalies (išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą ir Kauno miesto savivaldybę) valstybės naudai priteisė 81,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

15.       Teismas sprendė, jog baigiamosios kalbos rašytinės kopijos nepateikimas nevertinamas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovo R. A. prašymo skirti baudą ieškovės atstovei advokatei R. G. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.

I.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juosį argumentai

16.       Apeliantai (ieškovai) Z. F. ir A. F. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas padarė fakto klaidą, nustatydamas, jog ieškovų planuose šiaurinėje sklypo pusėje nėra suprojektuota 0,75 apsaugos zona. Ši esminė teismo klaida buvo pagrindu atmesti ieškovų ieškinį, ji prieštarauja ieškovų Planų Nr. 1 ir Nr. 2 sprendiniams. Iš ieškovų planų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, jog šiaurinėje sklypo dalyje ties besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), punktyrine linija yra pažymėta 0,75 apsaugos zona (atskira juosta, einanti lygiagrečiai sklypų ribai, nurodant jos plotį – 0,75). Iš Plano Nr. 1 matyti, jog atstumas tarp taško 33 ir 34 yra 4,97 m, atstumas tarp taškų 17 ir 7 yra 4,97 m, atstumas tarp taškų 19 ir 8 – 5,02 m. Taigi, tiek iš grafinio pažymėjimo planuose Nr. 1 ir Nr. 2, tiek ir iš šiuose planuose nurodytų atstumų akivaizdu ir neginčytina, jog 0,75 m apsaugos zona ieškovų planuose yra nurodyta (suprojektuota). Esant tokiai naudojimosi Žemės sklypu tvarkai, kuri suprojektuota ieškovų planuose, suprojektuotos Žemės sklypo dalis/parkavimo vietos Plane Nr. 1 ir Nr. 2 iš esmės identiškai ir tiksliai atitinka teisės akto reikalavimus (be dviejų žemės dalių ilgio trūkumų).

16.2.       Teismas sprendime susipainiojo ir dėl Reglamente numatytų parkavimo vietų (kurios suprojektuotos ieškovų Planuose Nr. 1 ir Nr. 2) numatytos „galinės“ apsaugos zonos, ją vadindamas „šonine apsaugos zona“ ir klaidingai ją sutapatindamas su Pastaboje po 31 lentele nurodytu reikalavimu („Statmenai (...) statomiems automobiliams išilginės kraštinės pusėje, pirmai ir paskutinei vietai numatyti minimalią 0,6 metrų apsauginę zoną išlipimui. Šoninėje apsaugos zonoje negali būti tvirtų (standžių) liūčių“), tačiau ir šios Reglamento (t. y. pastabos po 31 lentele) reikalavimus ieškovų Planas Nr. 1 pilnai išpildo – „F“ vieta ieškovų Plane Nr. 1 suprojektuota joje numatant šoninę 0,6 apsaugos zoną. Taip pat nei šiaurinėje sklypo pusėje numatytoje apsaugos zonoje, nei parkavimo vietoje „F“ numatytoje šoninėje apsaugos zonoje nėra jokių tvirtų (standžių) kliūčių (pastatų, aptvarų ir pan.). Taigi, jokie reikalavimai ieškovų teikta naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra pažeidžiami.

16.3.       Nors teismo konstatuotas faktas, kad „dalies „E“ (numatoma paskirti G. G. ir I. G.) atstumas tarp taškų 8 ir 19 yra daugiau kaip 0,09 m mažesnis už stovėjimo vietos ilgio ir šoninės apsaugos zonos sumą, lygią 5,10 m (4,35 + 0,75), „F“ (numatoma paskirti naudotis R. A. ir R. A.) atstumas tarp taškų 33 ir 34 yra 4,97 m, t. y. 0,13 m mažiau negu 5,10 m ieškovų Plano Nr. 2 „E“ dalyje, kuri numatoma paskirti naudotis G. G. ir I. G.: atstumas tarp taškų 8 ir 19 yra nurodytas 5,02 m, t. y. daugiau kaip 0,08 m mažesnis už stovėjimo vietos ilgio ir šoninės apsaugos zonos sumą, lygią 5,10 m“ – yra teisingas (iš tiesų, iki normatyvinio atstumo trūksta nežymaus ilgio – 8 cm, 9 cm, 13 cm), tačiau toks itin nežymus nukrypimas nuo norminių Reglamento kriterijų negali būti pagrindu konstatuoti ieškovų žemės sklypo plano trūkumus, ypač kai jie yra nulemti objektyvios Žemės sklypo situacijos (nepakankamo sklypo ilgio). Be to, sprendžiant ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, Reglamentas nėra privalomai taikomas teisės aktas, kadangi šiame ginče sprendžiama ne dėl statybos teisinių santykių įgyvendinimo, tačiau dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Be to, atstumo neatitikimas iki 10 cm teisės aktų požiūriu apskritai nelaikomas esminiu nukrypimu. Be to, atsakovams R. ir R. A. suformuotos dalies „F“ ilgio neatitikimas 13 cm norminiam atstumui taip pat negali būti laikomas „jų teisių suvaržymu“, kaip nurodyta teismo sprendime, kadangi, kaip pats teismas pripažino, R. ir R. A. ieškovų skiriama atskira žemės sklypo dalis „F“ dėl nepakankamo jų nuosavybės teise turimo idealių sklypo dalių ploto buvo suformuota kitų asmenų ploto sąskaita, didžiąja dalimi – ieškovo A. F. turimos nuosavybės sąskaita. Taigi, ginčo atveju 8-13 cm neatitikimas norminiam atstumui akivaizdžiai nesukels atsakovams jokių nepatogumų, nesumažins stovėjimo vietos funkcionalumo ir nekels grėsmės saugumui, todėl toks nukrypimas yra mažareikšmis ir nesudarantis pagrindo konstatuoti ieškovų planų trūkumus. Teismo nurodytas 8-13 cm trūkumas sudaro tik 1,5 – 2,5 proc. nuo reikiamų 5,10 m (100 proc.), tačiau užtikina didesnį parkavimo vietų skaičių šiaurinėje sklypo pusėje (4 vietas vietoj atsakovų plane numatytų 2 vietų).

16.4.       Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pagal atsakovų parengtus planus bendrai naudojamo sklypo dalies plotas yra 146 kv. m, t. y. visais atvejais mažesnis už ieškovų planuose numatytą, todėl jam turėtų būti teikiamas prioritetas, yra visiškai nemotyvuota, nepagrįsta ir prieštaraujanti kitoms teismo sprendime padarytoms išvadoms. Neginčytina, jog sklypo viduryje privalomai turi būti paliktas 5,50 m tarpas automobilių manevravimui (pagal Reglamentą), nepriklausomai nuo jų statymo būdo (statmenai, išilgai). Nagrinėjamu atveju teismas sukritikavo atsakovų pateiktus planus dėl niekam nepanaudojamos sklypo dalies, esančios rytinėje sklypo pusėje, kuri atsakovų planuose skiriama arba Z. F., arba A. F., konfigūracijos, dydžio ir neracionalumo, pasisakydamas, jog visuose atsakovų planuose žemės sklypo dalis rytinėje pusėje yra suplanuota neracionaliai. Tuo tarpu būtent nurodytos dalies rytinėje sklypo pusėje numatymas atsakovų planuose sudaro bendro naudojimo žemės dalies dydžio skirtumą (apie 14 kv. m) ieškovų ir atsakovų žemės planuose, kadangi tą atsakovų neracionaliai ieškovams skiriamą žemės dalį ieškovai numato kaip bendro naudojimo žemę (t. y. taip, kaip ši žemės dalis buvo ir yra naudojama faktiškai), o atsakovai, kaip nurodė teismas, nepagrįstai ją skiria naudotis ieškovams. Nėra suprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad prioritetas turėtų būti teikiamas atsakovų plane nurodytam mažesniam bendro naudojimo žemės plotui, kai pats nurodė, kad dalis šiuo metu bendrai naudojamos žemės atsakovų ieškovams buvo priskirta nepagrįstai. Akivaizdu, jog šios teismo išvados yra neracionalios ir prieštaringos. Tuo tarpu ieškovų planuose numatytas bendrojo naudojimo žemės plotas – 160 kv. m, laikytinas minimaliu ir būtinu bendro naudojimo plotu, užtikrinančiu automobilių judėjimą, priėjimus, privažiavimus ir statymą, toks žemės bendrojo naudojimo plotas yra naudojamas ir faktiškai.

16.5.       Ginčo atveju ieškovų planai atitinka teisėtumo kriterijų (rengiant naudojimosi tvarką buvo atsižvelgta į Reglamento reikalavimus), adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų (nukrypimas atsakovų naudai planuose buvo padarytas ieškovų nuosavybės sąskaita), socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų (ieškovų planuose sutalpinamas didesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius), naudojimosi daiktu racionalumo/patogumo ir efektyvumo kriterijų (pagal ieškovų pateiktus planus visos šalys patogiai įvažiuos į savo dalis, tuo tarpu pagal atsakovų planus tokios galimybės yra apribotos dėl dalių neatitikimo teisės aktų reikalavimams), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų (ieškovų planas atitinka ilgalaikę faktinę žemėvaldą), asmenų privatumo apsaugos aspektą (žemės dalių paskyrimas ties butų langais šiuo ginčo atveju užtikrina privatumo principo įgyvendinimą, o priešingas paskirstymas šį privatumo principą pažeistų).

17.       Atsakovai R. ir R. A., G. ir I. G., R. B. ir UAB „Niuveja“ pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir atsakovų priešieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.       Ieškovų apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes ieškovų pateikti planai neatitinka seniai nusistovėjusios žemėnaudos, neracionalūs ir neteisėti; planai yra ydingi dėl padarytų planų rengimo klaidų, juose nesilaikoma nustatytų kasacinio teismo praktikos taisyklių; ieškovų reikalavimai yra savanaudiški, juos patenkinus, būtų neproporcingai ir reikšmingai suvaržomos atsakovų teisės, neužtikrinamas žemės sklypo tarnavimo statiniui funkcionalumas. Dėl ydingai sumodeliuotų asmeniniam naudojimui skirtų žemės sklypo dalių neteisėtai apribojamas patekimas prie pastato ir transporto priemonių judėjimas kieme. Ieškovų sprendiniai reikšmingai pažeidžia atsakovų turtinius interesus, neteisėtai mažina ir menkina nekilnojamojo turto vertę.

17.2.       Ieškovų Planai Nr. 1 ir Nr. 2 visiškai neatitinka kasacinės praktikos taisyklės, kur nurodoma, jog „<...> tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Ieškovei Z. F. nuosavybės teise priklauso 140 kv. m dydžio žemės sklypo dalis; po statiniu jos dalis sudaro 57 kv. m; bendrojoje dalyje – 29 kv. m (suma: 86 kv. m). Iš skaičiavimų matosi, kad Z. F. likęs (nustačius po statiniais ir prie statinių) žemės sklypo plotas yra 54 kv. m (140-86=54), ir tai yra mažesnis nei po statiniais ir prie statinių (54<86) esantis plotas. Analogiška situacija yra ir su ieškovo A. F. nuosavybės dydžiu: ieškovui A. F. nuosavybės teise priklauso 83 kv. m dydžio žemės sklypo dalis; po statiniu jo dalis sudaro 33 kv. m; bendrojoje dalyje – 29 kv. m (suma: 62 kv. m). Iš skaičiavimų matosi, kad A. F. likęs (nustačius po statiniais ir prie statinių) žemės sklypo plotas yra 21 kv. m (83-62=21), ir tai yra mažesnis nei po statiniais ir prie statinių (21<62) esantis plotas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovams negalima priskirti likusio ploto asmeniniam naudojimui.

17.3.       Teismas nepažymėjo esminio ieškovų Planų trūkumo, t. y. kad ieškovų Planuose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytos asmeninio naudojimo dalys „C“, „D“ ir „J“ automobilių parkavimui yra 4,36 m, t. y. be STR numatytos šoninės 0,75 m apsaugos zonos. Vietoje šoninės 0,75 m apsaugos zonos (kuri yra numanoma) numatytas takas prieiti prie pastato, kuris įtrauktas į bendro naudojimo dalį, pažymėtą indeksu „B“. Tokiu būdu, saugiai automobiliui parkuoti būtina šoninės 0,75 m apsaugos zonos dalis klaidinančiai vaizduojama (perkeliant iš asmeninio naudojimo dalių „C“, “D“ ir „J“ į bendro naudojimo dalį „B“), iš tikrųjų nenumatant tako prieiti prie pastato. Akivaizdu, kad esant 4,74 m vidutiniam lengvojo automobilio ilgiui, ieškovų sumodeliuotas 4,36 m dydis yra nepakankamas automobiliui parkuoti, nes parkuojant automobilį, jo galinė arba priekinė dalis turės užimti priėjimui prie pastato (0,75 m) ar transporto manevravimui (5,50 m) skirtas bendro naudojimo dalis ir trukdys priėjimui prie pastato ir (ar) transporto manevravimui kieme. Tuo tarpu atsakovų Planai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 STR reikalavimus atitinka, juose sumodeliuotos tinkamo dydžio parkavimo vietos su apsaugos zonomis ir 1,0 metro pločio priėjimo prie pastato takais. Be to, automobilių parkavimui statmenai pravažiavimo ašies, jei automobiliai būtų statomi iš dviejų pusių, kaip nori ieškovai, reikia turėti mažiausiai 16,7 metrų nuo pastato ilgio sklypą (0,75 m apsaugos zona + 4,35 m parkavimo vieta +5,50 m pravažiavimo plotas + 4,35 m parkavimo vieta + 0,75 m apsaugos zona + 1.0 m priėjimas prie pastato = 16,7). Ginčo sklypas yra tik 15,53 m. Pagal ieškovų Planą Nr. 1, atstumų tarp taškų 2; 3; 4 ir 5 suma 15,53 m (0,75 + 4,36 + 10,42 = 15,53). Iš šių faktinių sklypo dydžio duomenų matyti, kad ginčo sklypas yra nepakankamo dydžio, todėl jame negalima suprojektuoti STR gatvės reikalavimus atitinkančias automobilių parkavimo vietas dviejose pusėse statmenai pravažiavimo ašies, tačiau tai galima padaryti taip, kaip siūlo atsakovai savo Planuose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5.

17.4.       Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovai, naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte modeliuodami neracionaliai didelę bendro naudojimo dalį, siekia savanaudiškų tikslų – dirbtinai padidinti atsakovų dalis bendro naudojimo dalyje „B“, sumažinti jų asmeninio naudojimo dalių dydžius taip, kad pastarieji negalėtų parkuoti savo automobilių. Patvirtinus ieškovų Planus, bus sudarytos prielaidos kilti konfliktams ateityje. Be to, pagal ieškovų Planus mažiausiai žemės turintiems artimiems ieškovų giminaičiams E. ir B. F. ieškovai siekia sukurti didesnes žemės sklypo dalių valdymo teises nei leidžia jų nuosavybės teisės apimtis. Ginčo žemės sklypas yra mažas, todėl netinkamas ir neteisėtas net keleto kvadratinių metrų ploto dalių paskirstymas yra reikšmingas. Tai akivaizdžiai matyti ieškovų Plane Nr. 2, kur dėl per didelio bendro naudojimo dalies „B“ ploto atsakovams R. ir R. A. bei UAB „Niuveja“ nelieka galimybės sumodeliuoti atskirų asmeninio naudojimo parkavimo vietų. Dėl neteisingo, akivaizdžiai per didelės bendro naudojimo dalies „B“ modeliavimo ieškovų Plane Nr. 1, tretiesiems asmenims E. ir B. F. kitų naudotojų sąskaita (nekompensuojant) yra dengiami nuosavybės trūkumai. Minėtiems asmenims atsakovų I. ir G. G. bei R. ir R. A. sąskaita skiriami papildomi 6 kv. m. Tuo tarpu atsakovų Planai Nr. 4 ir Nr. 5 teisingai sprendžia turimų nuosavybės dalių bendroje nuosavybėje klausimus, tretiesiems asmenims E. ir B. F. pagal jų galimybes siūlo suteikti teisę naudotis bendru žemės sklypu tiek, kiek būtinai reikia. Jiems būtų suteikta galimybė patekti į sklypą (įeiti ir įvažiuoti, išsikrauti daiktus, trumpai parkuojant automobilį prie įėjimo į pastatą), patekti į pastatą, nekliudomai prieiti prie bendrų pastato dalių, rūšiuoti buitines atliekas numatytoje buitinių atliekų saugojimo vietoje. Taip pat atsakovai mano, kad jų siūloma tvarka pagal Planą Nr. 3 yra teisinga, labiau atitinkanti kasacinio teismo praktiką - mažai žemės turintiems asmenims realioji daikto dalis didinama teisingai, t. y. E. ir B. F. jų artimų giminaičių Z. ir A. F., o R. B. su tuo sutinkančių I. ir G. G. sąskaita.

17.5.       Nesutiktina su ieškovų pozicija dėl asmenų privatumo apsaugos ginčo sklype. Ieškovai remiasi kasacine praktika, tačiau šiame ginče yra svarbu tai, kad ieškovų ir teismo cituojama nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007 yra dėl ginčo, kuris vyko nustatant bendros patalpos – balkono, naudojimosi tvarką, todėl negalima tapatinti bendro naudojimo patalpų naudojimo aplinkybių su bendrai naudojimo žemės sklypo aplinkybėmis. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pirmame pastato aukšte yra kavinė - baras su aklinai uždarytais nevarstomais langais. Ieškovė Z. F. antrame aukšte turi patalpą – butą, tačiau jame negyvena. Ieškovo A. F. buto langai yra antrame aukšte į gatvės pusę. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovų privatumo klausimas keliamas deklaratyviai ir nesąžiningai. Atmestini argumentai, jog R. ir R. A. nuosavybės teise turi patalpas, kurių langai yra į gatvės pusę, todėl jiems nėra objektyvaus poreikio laikyti automobilį šalia namo sienos prie ieškovų patalpų langų. Neteisingų ieškovų argumentų atmetimui įrodymai yra, kad visiems penkiems naudotojams, neišskiriant nei vieno, pagal atsakovų planus yra siūloma skirti po vieną vietą prie pastato sienos. I. ir G. G. ir Z. F., turintiems daugiausiai žemės, papildomai siūloma skirti tose vietose, kur jas reikia papildomai įrengti. Tuo tarpu skiriant tokią vietą, kur ją skiria ieškovai R. ir R. A., parkavimo vietą reikia papildomai įrengti iškertant krūmus, tačiau tokiu siūlymu reikšmingai nukrypstama nuo esamos nusistovėjusios žemėnaudos ir reikia papildomų finansinių išlaidų.

18.       Apeliantai (atsakovai) R. A. ir R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimą dalyje, kur atmestas atsakovų priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.       Nors iš bylos matyti, kad abi šalys nori sklype turėti parkavimo vietas automobiliams ir pageidauja nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri tai užtikrintų, tačiau pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų apie teorinę galimybę ateityje ginčo šalims suprojektuoti ir įsirengti kiemo aikštelę/automobilių saugyklą. Nagrinėjamu atveju inžinerinio statinio klausimas byloje šalių reikalavimuose nekeliamas, šalys neprašo teismo nustatyti, ar yra teorinė galimybė ateityje suprojektuoti ir įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi tokios procedūros oficialiai nėra pradėtos ir joms nėra parengti ir gauti visi tam reikalingi dokumentai ir sutikimai. Taip pat teismas nėra gavęs patvirtinimų, kad besiribojančių sklypų savininkai niekada neduos reikalingų sutikimų. Teismas negali remtis abejonėmis ir prielaidomis ir, nesant ginčo tuo klausimu, konstatuoti ateičiai faktus, galinčius turėti teisines pasekmes ateityje (res judicata reikšmę).

18.2.       Atsakovai pateikė pagal statinių projektavimo kvalifikaciją turinčio architekto U. V. projektinius pasiūlymus ir lyginamąsias schemas UAB „Inventora“ parengtus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus. Tuo tarpu ieškovai rėmėsi nei kvalifikacijos, nei teisės projektuoti inžinerinius statinius UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. samprotavimais. Vertindamas įrodymus, teismas turi remtis įrodymų leistinumo principu, todėl ieškovų matininko D. Ž. liudijimai turi būti atmetami kaip nepatikimi, juo labiau, kad teismas nustatė, jog ieškovų matininko parengti planai neatitinka STR reikalavimų, pagal juos parkuoti automobilių nebus galima (STR nustatyti parametrai pagal ieškovų planą šiaurinėje dalyje yra nepakankami; ieškovų siūlomas automobilių stovėjimo vietų įrengimo būdas – statant automobilius iš dviejų pusių statmenai pravažiavimo ašies - ginčo sklype nėra įmanomas dėl sklypo matmenų), todėl laikytina, kad atsakovų sprendiniai ir naudojimosi tvarkos planai yra geresni nei ieškovų.

18.3.       Nustatant naudojimosi daiktu tvarką, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei jo pagrindu suformuota teismų praktika, šalys negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir dirbtinai didinti bendro naudojimo dalių, taip neatlygintinai naudotis sklypo dalimi, ką nagrinėjamu atveju daro ieškovai. Ieškovai Plane Nr. 2 sumodeliavo net 175 kv. m bendram naudojimui skirtą žemės sklypo dalį „B“, todėl atsakovams R. ir R. A. bei UAB „Niuveja“ liko tik 15 kv. m bendrai abiem naudoti “asmeninio” naudojimo dalis. Teismo proceso metu ieškovai pateikė alternatyvų Planą Nr. 1, kuriame bendro naudojimo dalis „B“ buvo gana ženkliai sumažinta iki 160 kv. m. Tačiau net ir sumažinę bendro naudojimo dalį (kuri vis tiek liko didesnė nei atsakovų), ieškovai nesugebėjo sumodeliuoti tinkamų automobilių parkavimui asmeniniam naudojimui skirtinų dalių. Ieškovai nesilaikė STR reikalavimų, asmeniniam naudojimui priskirtinas apsaugines 0,75 m. automobilių parkavimo vietų juostas priskyrė bendro naudojimo daliai „B“ (160 kv. m). Dėl šios priežasties parkuojant automobilius nebus galimybės praeiti ir prieiti prie pastato sienų. Ieškovai atsakovams sumodeliavo asmeninio naudojimo dalis „C“, „D“, „E“ ir „F“, kurios yra per mažos ir netinkamos parkuoti automobilius, dėl to ateityje gali kilti konfliktai. Teismas tokių trūkumų atsakovų planuose nenustatė, nepagrįstai nepripažino atsakovų planų geresniais ir priešieškinį atmetė, o naudojimosi tvarkos nepatvirtino.

18.4.       Pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pirmosios instancijos teismas selektyviai pritaikė kasacinę praktiką, ginčo sprendime darydamas išvadą, jog visiškai neracionalus sklypo sprendinys vertintinas ir dalies „K“ Plane Nr. 4 ir dalies „C“ Plane Nr. 3, kurios plotas 3 kv. m, suprojektavimas, nes siauros ir mažos žemės juostos teismų praktikoje nėra vertinamos kaip racionali žemėnauda. Byloje matyti, kad visų bendraturčių ir naudotojų turimos žemės sklypo dalys yra mažos, taikant kasacinio teismo praktiką, kiekvieno iš bendraturčių ar naudotojų dviejų dalių (po statiniu ir bendro naudojimo) suma yra didesnė už likusią dalį, kurią būtų galima priskirti asmeniniam naudojimui (pvz., ieškovė Z. F. turinti didžiausią dalį 140 kv. m, tad po statiniu turi skirti 57 kv. m, bendrai daliai mažiausiai 20 kv. m; tokiu būdu ieškovei asmeninio naudojimo sumodeliuoti lieka 53 kv. m, kas yra ženkliai mažiau nei aukščiau nurodytų dvejų dedamųjų suma). Esant tokiai faktinei situacijai, būtina atsakyti į klausimą, ar kasacinės praktikos taisyklė apskritai leidžia numatyti žemės sklypo dalis asmeniniam naudojimui ir ar bendraturčiams ar naudotojams ginčo teisenos tvarka galima patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nagrinėjamu atveju nėra suprantamas selektyvus teismo vertinimas pasisakant, kad kasacinio teismo išaiškinimus pažeidžia tik vienai atsakovei R. B. suformuota atskira asmeninio naudojimo dalis. 

18.5.       Teismas nevisapusiškai išsiaiškino atsakovų sprendinių esmę. Atsakovų manymu, tokia praktika, kai yra modeliuojamos dvi ar daugiau bendram naudojimui ar pastatų funkcijoms užtikrinti žemės sklypo dalys neprieštarauja kasacinei praktikai. Ginčo byloje yra tokia faktinė padėtis, kad bendraturčiai tretieji asmenys E. ir B. F. turi labai mažas žemės sklypo dalis, kurių nepakanka didesnėms jų turtinėms teisėm sklype sukurti; jų turimos žemės sklypo dalys leidžia skirti jiems tik dalis po statiniu ir bendro naudojimo dalyje „B“ 102 kv. m (Planas Nr. 5), ko visiškai pakanka jų, kaip statinio patalpų bendraturčiams, užtikrinti. Jiems nėra būtinybės naudotis dalimi „C“ 44 kv. m, kadangi ji skiriama kitiems, turintiems daugiau žemės, bendraturčiams ir naudotojams. Nesutiktina su teismo nuomone, kad į dalis „D“ ir „E“ būtų ribojamas patekimas pastačius užtvaras, kadangi tokių užtvarų nenori nei R. ir R. A. nei I. ir G. G., išskyrus ieškovus. Nesant bendro sutarimo, užtvarai, atskiriantys dalis „B“ 102 kv. m ir „C“ 44 kv. m, įrengti nebus.

18.6.       Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovei Z. F. atsakovų planuose paskirtos „F“ vietos vieta ir konfigūracija pažeidžia ieškovės interesus, o ieškovei skirta žemės dalis yra netinkama automobilių parkavimui. Ieškovai teismui teikė ieškinį ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovei Z. F. tektų tokios formos žemės sklypo dalis toje pačioje sklypo vietoje, kaip ir siūlo atsakovai savo planuose. Ieškovai savo ieškiniuose pageidavo asmeninio naudojimo dalių vis skirtingose vietose, todėl atsakovų siūlomos dalys laikytinos priimtinomis, o ieškovų atsikirtimai - nesąžiningais. Atsakovai teismui pateikė nuotraukas, įrodančias, kad Z. F. yra užtvėrusi didesnę sklypo dalį nei leidžia jos nuosavybės teise turimas žemės plotas; be to, teismas išvažiuojamojo posėdžio metu galėjo įsitikinti tuo, kad ieškovė jai atsakovų skiriamose dalyse augina žemuoges, lazdynų krūmus ir kitus augalus, laiko savo asmeninius daiktus, todėl tai laikytina seniai nusistovėjusia žemėnauda ir jos pagrindu galima skirti Z. F. tokias dalis, kaip modeliuoja atsakovai. Pagal atsakovų pateiktus projektinius pasiūlymus matyti, kad ieškovė jai paskirtą žemės sklypo dalį galės naudoti savo nuožiūra, tame tarpe parkuoti automobilį. Be to, į bylą yra pateikti įrodymai, kad R. ir R. A. seniai naudojasi vieta po ieškovų langais, į ją pagrįstai pretenduoja. R. ir R. A. ir UAB „Niuveja“, kurie teisėtu pagrindu turi žemės sklypo dalis. Teismo argumentai apie tai, kad minėti atsakovai ieškovės sąskaita susiformuoja sau parkavimo vietas yra neteisingi ir nepagrįsti. Remiantis byloje esančiais įrodymais (projektiniai pasiūlymai dėl parkavimo vietų skaičiaus) galima pagrįstai teigti, kad šiems atsakovams žemės sklype priklauso po vieną parkavimo vietą automobiliui.

18.7.       Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netyrė, o tik atkartojo ieškovų argumentus apie gyvenimo privatumo pažeidimą. Nėra ginčo, kad privatumo klausimas, sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendru daiktu nustatymo, yra svarbus. Šiuo atveju byloje yra pateikti įrodymai, kad pirmame pastato aukšte yra kavinė baras su aklinai uždarytais nevarstomais langais; ieškovė Z. F. antrame aukšte turi patalpą – butą, tačiau jame negyvena; ieškovo A. F. buto langai yra antrame aukšte į gatvės pusę, jis langų į kiemą neturi. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovų privatumo klausimas keliamas deklaratyviai ir nesąžiningai. Tačiau teismas netyrė ir neįsigilino į esamą situaciją ir neteisingai šiuo klausimu pasisakė. Atsakovų modeliuojama naudojimosi tvarka reikštų, kad visiems penkiems naudotojams, neišskiriant nei vieno, pagal atsakovų planus yra siūloma skirti po vieną vietą prie pastato sienos. I. ir G. G. ir Z. F., turintiems daugiausiai žemės, papildomai siūloma skirti tose vietose, kur jas reikia papildomai įrengti.

19.       Ieškovai Z. F. ir A. F. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.       Apeliantai R. ir R. A. bei R. B. yra tie ginčo žemės sklypo savininkai, kuriems, lyginant su kitais bendraturčiais, priklauso gerokai mažesnė ginčo žemės sklypo dalis: ieškovei Z. F. nuosavybės teise priklauso 140 kv. m (27 proc. viso žemės sklypo), ieškovui A. F. – 83 kv. m (16 proc.), atsakovams G. ir I. G. – 116 kv. m (23 proc.), tuo tarpu R. ir R. A. priklauso 60 kv. m (12 proc. viso sklypo), R. B. – 27 kv. m (5 proc. viso sklypo), likusiems UAB „Niuveja“ – 58 kv. m (11 proc.), B. ir E. F. – po 14 kv. m (po 3 proc. sklypo). Byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog įgyvendinant kasacinio teismo suformuotos praktikos reikalavimus, R. ir R. A., UAB „Niuveja“ negali pretenduoti į atskiros žemės dalies, skirtos jų asmeniniam naudojimui, suformavimą dėl jų turimo nuosavybės teise pernelyg mažo žemės ploto, lyginant su kitais žemės sklypo bendraturčiais. Tokia situacija susidaro dėl to, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didelis atsakovams priklausančios dalies plotas patenka po statiniu – gyvenamuoju namu (R. ir R. A. – 24 kv. m patenka po statiniu, R. B. – 11 kv. m), tuomet nepriklausomai nuo šalių teiktų planų sprendinių, didžioji likusio ploto dalis patenka į bendro naudojimo žemę (pagal kasacinio teismo praktiką R. ir R. A. ir R. B., kaip ir visų kitų bendraturčių 20 kv. m turėtų tekti bendro naudojimo žemės dalyje, kai tuo tarpu R. B. likęs turimas plotas sudaro tik 16 kv. m, t. y. apskritai nesiekia 20 kv. m). Taigi, R. B., B. ir E. F. turimos žemės plotas nėra pakankamas užtikrinti kasacinio teismo taisyklę (jog nustačius, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys). Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje nurodytu principu („priskyrimu lygiomis dalimis“), šis kitų bendraturčių ploto trūkumas yra išdalinamas visiems bendraturčiams po lygiai. Tad viso aukščiau nurodyto turto paskirstymo rezultate Z. F. atskiram naudojimuisi turėtų likti 57 kv. m, A. F. – 24 kv. m, R. ir R. A. – 11 kv. m, UAB „Niuveja“ – 10 kv. m, G. ir I. G. – 43 kv. m. Tuo tarpu pagal STR reikalavimus, minimalus žemės dalies plotas, kuriame galėtų būti parkuojamas automobilis, yra 15 kv. m, kas reiškia, kad nei vienas iš apeliantų (atsakovų) neturi tiek ploto, kad būtų galima jiems paskirti po atskirą žemės dalį, kurią jie galėtų skirti automobilių parkavimui. Aukščiau nurodyta susidariusi atsakovų ploto stygiaus teisinė/faktinė problema ieškovų siūlymu yra išsprendžiama perskirstant bendraturčių dalis bendro naudojimo žemės plote ne pagal kasacinio teismo įtvirtintą taisyklę – ieškovams kiekvienam po 3 kv. m yra sumažinama asmeniniam naudojimui skirtina žemės dalis, tam, kad atsakovams R. ir R. A. bei UAB „Niuveja“ būtų galima suprojektuoti atskiras asmeniniam naudojimui skirtinas žemės dalis. Taigi, tai reiškia, kad ieškovai skiria dalį jiems nuosavybės teise priklausančios žemės neatlygintinai atsakovams R. ir R. A. ir UAB „Niuveja“, kad šie galėtų susiformuoti atskiras žemės dalis, kuriose galėtų būti pastatomi automobiliai. Nors ieškovai neturi pareigos neatlygintinai skirti savo žemės dalį atsakovams, tačiau tai daroma siekiant kompromiso, kad beveik visi žemės bendraturčiai turėtų atskiras žemės dalis, reikalingas automobilių parkavimui. Tuo tarpu atsakovai R. ir R. A. ne tik neatlygintinai priima jiems ieškovų duodamą jų žemės dalį, tačiau savo planuose projektuoja sau vietą po ieškovų langais, t. y. visiškai nepriimtinoje jiems vietoje, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovai prieštarauja kompromisiniam ginčo sprendimo būdui ir siekia tik savo interesų patenkinimo, maža to – ieškovų sąskaita. Ieškovai kategoriškai nurodo, jog su savo nuosavybės – žemės dalies neatlygintiniu atidavimu atsakovams jie sutinka tik su viena sąlyga – jei žemės dalis R. ir R. A. bei UAB „Niuveja“ bus projektuojama ieškovų Plane Nr. 1 nurodytoje vietoje. Kitu atveju nesutinka su plotų paskirstymo principu bendro naudojimo žemėje.

19.2.       Atsakovų argumentai, jog ieškovai nesilaikydami STR reikalavimų, asmeniniam naudojimui priskirtinas apsaugines 0,75 m automobilių parkavimo vietų juostas priskyrė bendro naudojimo daliai „B“ 160 kv. m plote, yra visiškai nepagrįsti, klaidinantys ir neatitinkantys ieškovų planų sprendinių. Nei viename iš ieškovų Planų Nr. 1 ar Nr. 2 apsauginė 0,75 m dalies nėra priskirta ginčo šalims asmeniškai skiriamiems plotams. Iš Plano Nr. 1 ir Plano Nr. 2 matyti, jog 0,75 m juosta palei namą yra bendro naudojimo žemės „B“ dalis, už kurios yra suformuotos atskiros asmeniniam naudojimuisi skiriamos žemės dalys „C“, „D“, „J“. Taigi, šalys neturės jokių kliūčių eksploatuoti gyvenamąjį namą, naudodamiesi šalia jo einančia bendro naudojimo žemės dalimi.

19.3.       Atsakovai painiojasi dėl parkavimo vietai reikalingo ilgio, teigdami, kad ji turi būti 5,1 m. Pagal STR parkavimo vietos ilgis turi būti 4,35 m, plotis – 2,5 m, atstumas tarp parkavimo teritorijų – 5,5 m, apsauginė zona – 0,75 m. Esant tokiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, kuri suprojektuota ieškovų planuose, suprojektuotos žemės sklypo dalys (parkavimo vietos) iš esmės identiškai ir tiksliai atitinka teisės akto reikalavimus.

19.4.       Atsakovų argumentas, kad jų planuose (Plane Nr. 4 ir Nr. 5) numatomos dvi atskiros bendro naudojimo žemės dalys „B“ ir „C“ atitinka kasacinio teismo praktiką, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovų planuose pažymėtų „B“ ir „C“ dalių naudojimo pobūdis yra absoliučiai tapatus – t. y. namo kiemas, reikalingas pravažiavimui, praėjimui, apsisukimui ir kitoms su namu susijusioms namo gyventojų reikmėms. Todėl toks šių dalių naudojimo pobūdis nesudaro sąlygų taikyti kasacinio teismo praktikos taisyklės, nes jomis vis tiek naudosis visi namo bendraturčiai. Tokios konfigūracijos, kaip kad ji numatyta atsakovų plane, plotas atsakovams UAB „Niuveja“ ir R. B., tretiesiems asmenims E. ir B. F. būtų tinkamas tik įeiti į žemės sklypą/gyvenamąjį namą, netenkant galimybės į jį įvažiuoti / iš jo išvažiuoti, kas akivaizdžiai pažeistų STR reikalavimus. Kita vertus, visiškai nelogiška ir neracionalu paskirstyti bendro naudojimo žemės dalį į dvi dalis – „labiau bendro naudojimo“ ir „mažiau bendro naudojimo“, kadangi nebūtų galimybės užtikrinti, jog „C“ dalis realiai būtų naudojama tik atitinkamų gyvenamojo namo butų savininkų, kadangi jos nebūtų galima apriboti, kas reiškia, kad bet kuriuo atveju visi namo bendraturčiai naudotųsi tiek dalimi „B“, tiek ir dalimi „C“.

19.5.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad dalies „K“ atsakovų plane Nr. 4 ir dalies „C“ Plane Nr. 3, kurios plotas 3 kv. m, suprojektavimas vertintinas kaip visiškai neracionalus sklypo sprendinys, nes siauros ir mažos žemės juostos teismų praktikoje nėra vertinamos kaip racionali žemėnauda. Esant atsakovės R. B. žemės trūkumui (jos nepakanka bendro naudojimo žemės paskirstymui tarp bendraturčių) atskiros žemės dalies formavimas vyksta kitų asmenų (įskaitant ir ieškovus) žemės sąskaita, todėl dar ir atskiros žemės dalies suformavimas pažeidžia kasacinio teismo praktikoje nustatytus reikalavimus, kadangi atsakovei tiesiog nelieka nuosavybės teise priklausančio ploto tokios asmeninės dalies suformavimui. Be to, tiek R. B., tiek ir likę B. ir E. F. yra mažo žemės ploto turėtojai, todėl, jei yra suprojektuojama vieta R. B. dviračiui, nėra suprantama, kodėl tokią pačią vietą dviračiui praranda kiti tretieji asmenys – E. ir B. F..

19.6.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės Z. F. teises pažeidžia jai skiriamos dalies „F“ konfigūracija, vieta ir plotas (43 kv. m) atsakovų Plane Nr. 3 ir Nr. 4; taip pat dalies „F“ (60 kv. m) Plane Nr. 5. Nėra ginčo dėl to, jog ieškovei priklauso didžiausia iš visų bendraturčių dalis ginčo žemės sklype, tačiau pusė šio atsakovų skiriamo jai ploto yra visiškai neracionalus, nenaudojamas pagal paskirtį. Ieškovei skiriama naudotis „F“ dalis (43 ar 60 kv. m), iš kurios tik pusė gali būti naudojama automobilio parkavimui, tačiau kita dalis yra faktinis kiemas, kuriuo naudojasi visi namo gyventojai.

19.7.       Teiginys, kad atsakovai R. ir R. A. seniai naudojasi vieta po ieškovų langais ir dėl to į ją pagrįstai pretenduoja, yra melagingas. Absoliučiai jokie duomenys nepatvirtina, kad R. ir R. A. kada nors būtų naudojęsi vieta po ieškovų langais. Priešingai, nuo pat bylos iškėlimo pradžios ieškovai nuosekliai teigė, tai pagrįsdami byloje esančiomis nuotraukomis, jog pietine sklypo dalimi nuo įėjimo į laiptinę iki rytinės sklypo pusės (ties gyvenamuoju namu) visuomet naudojosi tik ieškovai, ten daugelį metų statydami savo automobilius, tvarkydami aplinką, rinkdami šiukšles.

19.8.       Ieškovų planuose visos dalys „C“, „D“, „J“, „F“, „E“, „G“, kurios skiriamos ieškovams ir atsakovams, yra racionalios, taisyklingos, visos tinkamos jose parkuoti automobilius, nes iš esmės tiksliai (išskyrus dviejų dalių nežymius nuokrypius) atitinka STR reikalavimus. Ieškovų planuose numatyta „H“ dalis nėra taisyklingos konfigūracijos, tačiau ji skirtina ne atsakovams, tačiau ieškovams, kuriuos sieja artimas giminystės ryšys, ir jie šią dalį galės naudoti bendrai, o vietoj „G“ dalies galėtų būti įrengiama dar viena parkavimo vieta. Tuo tarpu atsakovų planuose numatomos žemės dalys ne visos yra racionalios. Žemės sklype, kurio naudotojai aiškiai deklaruoja pagrindinį žemės naudojimo tikslą – statyti automobilius, pagal ieškovų Planą Nr. 1 išeitų pastatyti 9 automobilius (pasistengus – ir 10), tuo tarpu pagal atsakovų Planą Nr. 3 maksimaliai išeitų pastatyti 7 automobilius. Taigi, planas, kuriuo sukuriama galimybė dviem ar trimis daugiau automobilių stovėjimo vietų, laikytinas racionalesniu ir išreiškiančiu efektyvesnį žemės naudojimą pagal paskirtį.

19.9.       Atsakovų argumentai, kad ties stovėjimo vieta A. F. priklausanti kavinė yra su grotomis, o antrame aukšte ieškovė negyvena nuolat, kas leistų R. ir R. A. statyti automobilį po ieškovų langais, vertintina kritiškai, kadangi ieškovų patalpos bet kokiu atveju yra pilnai naudojamos, visi langai išeina į kiemą, tuo tarpu R. ir R. A. patalpų langai išeina į (duomenys neskelbtini)., R. ir R. A. patalpose seniai veikia kirpykla, atsakovai patys šiuo butu jau daugelį metų nesinaudoja, tik nuomoja jį keturioms kirpėjoms, todėl vertinant racionalumo požiūriu, atsakovai su ginčo turtu jo naudojimosi prasme yra susiję iš esmės mažesne apimtimi nei ieškovai – naudojimosi kirpykla teises, įskaitant ir automobilių laikymą, jie yra perleidę šį turtą naudojančioms darbuotojoms (kirpėjoms), kas leidžia teigti, jog jiems žemės dalies vieta sklype yra mažiau reikšminga, nei šiame name nuolat gyvenantiems ieškovams.

20.       Tretieji asmenys (pagal atsakovų priešieškinį) G. ir I. G. bei UAB „Niuveja“, atstovaujama direktorės R. B., pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kurio iš esmės palaikė atsakovų apeliacinio skundo reikalavimus. Tretieji asmenys iš esmės atkartojo atsakovų patektame atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenurodo. Tretieji asmenys papildomai nurodė, kad:

20.1.       Tretieji asmenys pageidauja, kad būti patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal vieną iš atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo Planų Nr. 3, Nr. 4 ar Nr. 5, nes atsakovų planais siekiama nustatyti naudojimosi tvarką, kuri bus naudinga visiems be išimties sklypo naudotojams, kurie turės teisės aktų reikalavimus atitinkančias automobilių parkavimo vietas.

21.       Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą tiek į ieškovų, tiek ir į atsakovų apeliacinius skundus, kuriame prašė dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus; iš Tarnybos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Papildomai nurodė, kad:

21.1.       Tiek ieškovų parengtuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planuose Nr. 1 ir Nr. 2, tiek ir atsakovų Planuose Nr. 3, Nr. 4 bei Nr. 5 priskirtos naudotis dalys, vertinant jų dydį, iš esmės atitinka žemės sklypo savininkų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Visuose planuose yra nurodyta, kokiam bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis, yra išskirta bendro naudojimo dalis ir dalys, tenkančios pastatų savininkams. Tarnyba laikosi nuomonės, kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka turi būti patogi ne tik ieškovams ar atsakovams, bet visiems valstybinės žemės naudotojams ir užtikrinti jiems galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį ir gauti maksimalią naudą. Todėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane (planuose) turi būti subalansuota tiek ieškovų, tiek sklypo naudotojų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad sklypo naudotojo teisės nustatant tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Tarnyba, nebūdama minėto sklypo faktinė naudotoja, negali objektyviai įvertinti naudojimosi juo tvarkos racionalumo ir patogumo visiems valstybinės žemės naudotojams, todėl šiuo atveju svarbi yra žemės sklypo naudotojų pozicija dėl naudojimosi tvarkos racionalumo ir patogumo, nes būtent jie faktiškai naudojasi žemės sklypu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

24.       Atsiliepime į ieškovų pateiktą apeliacinį skundą atsakovai išreiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir reikšmingų aplinkybių, susijusių su šalių įrodinėtomis aplinkybėmis, todėl bylos nagrinėjimo žodžiu metu šalys galės pateikti papildomus paaiškinimus dėl bylos įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių, tokiu būdu sudarydamos galimybę išnagrinėti bylą objektyviai ir išsamiai, o ginčą išspręsti operatyviai ir iš esmės.

25.       CPK

26.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakankama duomenų šio ginčo išnagrinėjimui, be to, byla jau buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, vyko išvažiuojamasis teismo posėdis, o šalys visus paaiškinimus turėjo galimybę pateikti ir pateikė vykusių žodinių teismo posėdžių metu. Taigi, kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti pakanka byloje surinktų įrodymų, todėl nagrinėjamas ginčas gali būti išnagrinėtas ir rezultatas pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujai pateiktų įrodymų

27.       Prieš vertinant apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

28.       Tiek ieškovai kartu su apeliaciniu skundu, tiek ir atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: ieškovai pateikė 2025 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos dalių apskaičiavimo lentelę 2-3; atsakovai pateikė Statybų techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ Priedo Nr. 1 9 lentelę bei Priedo Nr. 2 31 lentelę, taip pat fotonuotraukas, kaip pavyzdį, dėl automobilių stovėjimo aikštelės apsaugos zonos reikalavimų išlaikymo.

29.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

30.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateikta naudojimosi tvarkos plotų apskaičiavimo lentelė jau buvo teikta pirmosios instancijos teismui (2025-05-30, DOK-66211), t. y. ji egzistuoja byloje, todėl jos prijungimas prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme būtų perteklinis. Vertinant atsakovų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus bei jų (ne)prijungimo būtinybę, pasisakytina, jog atsakovų pateiktų STR priedų (lentelių Nr. 9 ir Nr. 31) prijungti prie bylos nėra jokio poreikio, kadangi tai yra teisės norminis aktas, kuris nelaikytinas įrodymu konkrečioje byloje, tačiau kuris taikytinas / netaisytinas teismo, sprendžiant konkretų ginčą. Atsakovų pateiktos fotonuotraukos neabejotinai galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui, todėl jas taip pat atsisakytina priimti.

Dėl ginčo esmės

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog faktinės bylos aplinkybės detaliai yra nurodytos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 46-49 punktuose (apeliacinės instancijos teismas jas atkartojo šio sprendimo 10.1 – 10.5 punktuose), šalys pirmosios instancijos sprendimo šioje dalyje neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pastabų dėl jų neturėdamas, neatkartodamas jų dar kartą, remiasi pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 7 d.  sprendime nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, aktualiausių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bei atsakovės R. A. apeliacinės instancijos teismui 2026 m. sausio 7 d. pateikto prašymo bei atsakovo R. A. teismui 2026 m. sausio 12 d. pateikto rašto, per laiką nuo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinio proceso pradžios faktinė situacija pasiteikė tuo aspektu, jog ginčo Žemės sklypo 15/128 dalies, o taip pat ant jo esančiame pastate esančios negyvenamosios patalpos – kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai – R. A. ir R. A. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu c. b. Nr. e2YT-35978-454/2025 nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių padalijo minėtą jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvusį nekilnojamąjį turtą taip, jog tiek minėta dalis ginčo Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tiek ir šiame sklype esanti negyvenamoji patalpa – kirpykla po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko R. A., be to, teismui apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė tik R. A. ir R. B. (R. A. apeliacinio skundo nepasirašė), apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2026 m. sausio 7 d. prašyme A. A. apskritai prašė nebelaikyti ją bylos šalimi dėl prarasto suinteresuotumo, todėl žemiau šioje nutartyje spręsdamas dėl naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi šia pasikeitusia aplinkybe ir visus apeliacinių skundų bei atsikirtimų į juos argumentus vertina, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik vieno iš buvusių sutuoktinių / bendraturčių – R. A. atžvilgiu, nebelaikydamas R. A. turto savininke. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negali tenkinti atsakovės R. A. prašymą išbraukti ją iš atsakovų ar apskritai pašalinti ją iš dalyvaujančių byloje asmenų, kadangi spręsti dėl dalyvaujančių byloje asmenų (konkrečiai – įtrauktinų į procesą atsakovų) turi teisę ieškovai pagal ieškinį ir tik pirmosios instancijos teisme, be to, pati atsakovė R. A. nebuvo pateikusi atsisakymo nuo pirmosios instancijos teismui teikto priešieškinio.

33.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – po / prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (savininkų ir naudotojų) - kilo dėl naudojimosi minėtu Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Bendras žemės sklypo plotas yra 512 kv. m, iš kurių 207 kv. m yra užstatyta statiniu, todėl bendraturčių naudojimui likęs žemės sklypas yra 305 kv. m. Visos ginčo šalys pripažįsta, jog esminis šalių poreikis žemės sklype – transporto priemonių aikštelės / parkavimo vietos suformavimas, t. y. šalys pageidauja nustatyti tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pagal kurią žemės sklypo dalys būtų suformuotos tokiu būdu, kad būtų galimybė parkuoti automobilius. Šalys ieškiniu ir priešieškiniu yra pateikusios viso penkis alternatyvius naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sprendinius: ieškovai Z. F. ir A. F. ieškiniu prašo patvirtinti jų pagal UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2025 m. kovo 8 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą Nr. 1 (žr. šio Sprendimo 1.1. punktą ir jo papunkčius), kurį laiko prioritetiniu, arba Planą Nr. 2 (žr. šio Sprendimo 1.2. punktą ir jo papunkčius); savo ruožtu atsakovai R. A., R. A. ir R. B. priešieškiniu prašo patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarką jų pagal UAB „Inventora“ 2025 m. kovo 27 d. parengtą Planą Nr. 3 (žr. šio Sprendimo 3.1. punktą ir jo papunkčius), kurį vertina kaip prioritetinį, arba pagal 2025 m. kovo 6 d. parengtą Planą Nr. 4 (žr. šio Sprendimo 3.2. punktą ir jo papunkčius), arba pagal 2025 m. vasario 6 d. parengtą Planą Nr. 5 (žr. šio Sprendimo 3.3. punktą ir jo papunkčius).

34.       Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai skundžiamu 2025 m. liepos 17 d. sprendimu atmetė tiek ieškovų ieškinį, tiek ir atsakovų priešieškinį, konstatavęs, jog tiek ieškovų, tiek atsakovų siūlomi žemės sklypo naudojimosi sprendiniai / planai vienaip arba kitaip neproporcingai suvaržo vienų arba kito proceso šalių teises; planais nustatytos žemės sklypo dalys paskirstomos neracionaliai, nukrypstant nuo norminio reglamentavimo reikalavimų, taip pat ir nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Tiek ieškovai, tiek ir atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinius skundus.

35.       Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimo, kurio tiek ieškovų ieškinys, tiek ir atsakovų priešieškinis buvo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis CK 4.81 straipsniu, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas.

37.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

38.       Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau, tuo atveju, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

39.       Kasacinio teismo taip pat nurodyta, jog nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką teismų praktikoje vadovaujamasi tokiais principais bei kriterijais: 1) teisėtumo kriterijus - naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti suderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus - naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir/ar kiek įmanoma labiau jas atitikti; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus - naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuoti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus - nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais ir pan.; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi būti atsižvelgiama į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, kad būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007 ir kt.).

40.       Teismo pareiga yra paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

41.       Tai, kokia bus nustatyta naudojimosi konkrečiu daiktu tvarka, priklauso nuo to daikto ypatybių (yra nustatoma naudojimosi namu, butu, žemės sklypu ar kitu objektu tvarka; daiktas gali būti visas paskirstomas į atskiras bendraturčiams naudoti tenkančias dalis ar nustatant naudojimosi tvarką tam tikras daikto dalis yra būtina palikti bendraturčiams naudoti bendrai), nusistovėjusios jo faktinės naudojimo tvarkos, bendraturčių turimų dalių dydžio, bendraturčių poreikių ir kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-403/2025).

42.       Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalies (šalių) pateiktą variantą (pateiktus variantus) vertina nurodytais aspektais ir esant keliems projektiniams pasiūlymams parenka racionalesnį, patogesnį, optimalesnį, teisingesnį, labiau teismų praktikoje nustatytus kriterijus, o svarbiausia - visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą užtikrinantį variantą, o visiems siūlomiems variantams neatitinkant minėtų kriterijų – atmeta abu pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniam naudojimosi bendru daiktu variantui, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004).

43.       Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos pakankamai mažo – 512 kv. m ploto Žemės sklypu nustatymo, o turint omenyje aplinkybę, kad 207 kv. m šio sklypo užimti ant jo esančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo šalims (žemės sklypo bendraturčiams / faktiniams naudotojams – kiek tai susiję su Lietuvos valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi) priklausančios negyvenamosios patalpos (kavinė – baras, kirpykla, parduotuvės patalpos, palėpė) ir butai (priklauso A. F., Z. F. ir G. ir I. G.), ir, kaip sutinka visi sklypo bendraturčiai bei faktiniai naudotojai, ši po pastatu esanti Žemės sklypo dalis bet kuriuo atveju turi būti skiriama bendram jų visų naudojimui, atitinkamai realiai spręstina tik dėl likusios – 305 kv. m ploto Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo aukščiau pateikto teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos kontekste.

44.       Nors tiek ieškovai ieškiniu, tiek atsakovai priešieškiniu buvo pateikę teismui viso 5 (penkis) siūlomos naudojimosi bendru sklypu tvarkos variantus, tačiau pirmosios instancijos teismas visus juos atmetė, sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikdamas kiekvieno iš jų netinkamumo ir negalėjimo tvirtinti argumentus, tuo tarpu apeliaciniais skundais kiekviena iš ginčo šalių nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir kiekviena prašo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką būtent pagal jos siūlomą vieną iš alternatyvių variantų.

45.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinių skundų argumentus, mano esant būtina atsižvelgti į tokias individualias ir specifines faktiškai ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl racionaliausio, protingiausio, tinkamiausio, labiausiai aukščiau pateiktus kriterijus atitinkančio bei visų bendraturčių interesų pusiausvyrą užtikrinančio naudojimosi sklypu varianto pasirinkimo.

46.       Visi bendraturčiai sutinka, ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad įvertinus Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos, nagrinėjamas sklypas turėtų tarnauti tokiems esminiams tikslams: a) priėjimui / privažiavimui prie pastate, (duomenys neskelbtini), esančių ir šalims priklausančių / jų naudojamų patalpų (negyvenamųjų patalpų ir butų); b) automobilių ir kitų transporto priemonių (dviračių, paspirtukų) parkavimui; c) buitinių atliekų / konteinerių laikymui ir aptarnavimui.  

47.       Kiek tai susiję su konkrečia atliekų konteinerių pastatymo ir laikymo sklype vieta, tai dėl jos iš esmės ginčo nėra, kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų pasiūlytuose naudojimosi sklypu tvarkos projektuose ji iš esmės nurodoma ta pati – šiaurinėje sklypo vietoje prie faktiškai esančio įvažiavimo į sklypą, tokiu būdu užtikrinant patogų atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios bendrovės priėjimą / privažiavimą prie konteinerių, ir visiems pasiūlytiems variantams buitinių atliekų tvarkymo paslaugas koordinuojantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius savo raštais neprieštaravo.

48.       Visų bendraturčių taip pat vieningai sutinkama ir pabrėžiama, kad sklypo naudojimosi tvarka turi būti nustatyta taip, kad sklype maksimaliai efektyviai ir racionaliai būtų užtikrintas automobilių parkavimas, parkavimo vietų išsidėstymas, kad visų sklype esančio pastato patalpų savininkai ir naudotojai galėtų sklype parkuoti automobilius ir/ar kitas transporto priemones, kas svarbu tiek pastate butus turintiems, realiai juose gyvenantiems bendraturčiams, tiek pastate ūkinę – komercinę veiklą (parduotuvės, kirpyklos, kavinės, trumpalaikės buto nuomos) vykdantiems bendraturčiams. Šis sklypo naudojimo tikslas yra visų dalyvaujančių byloje asmenų išskiriamas kaip esminis ir prioritetinis.

49.       Pagaliau, visų bendraturčių sutinkama, kad tie žaliosios teritorijos – augmenijos fragmentai (keli krūmai, medžiai ir gėlės), kurie šiuo metu faktiškai yra, užima itin nežymią sklypo dalį, nėra vertingi ir reikšmingi ir jų gali būti atsisakoma siekiant esminio tikslo – kuo efektyvesnio žemės panaudojimo transporto priemonių parkavimui, faktiškai sklypą naudojant vien kaip automobilių parkavimo aikštelę / teritoriją.

50.       Būtent šio esminio tikslo ir kitų aukščiau nurodytų aspektų perspektyvoje, tuo pačiu įvertinant šiam tikslui pasiekti liekantį sklypo plotą (305 kv. m), apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent ieškovų pasiūlytas UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. parengtas 2025 m. kovo 8 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas – Planas Nr. 1 - vertintinas kaip tinkamiausias, racionaliausias, labiausiai šalių interesų pusiausvyrą užtikrinantis ir pranašumus prieš atsakovų pasiūlytus projektus turintis variantas, tuo pačiu konstatuojant, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti šio projekto atmetimo / netinkamumo argumentai negali būti laikomi pagrįstais ir teisingais.

51.       Pagal ieškovų siūlomą projektą – Planą Nr. 1, realiai būtų sukurtos net 9 (devynios) realios transporto priemonių parkavimo vietos, ir kiekvienas iš sklypo bendraturčių ir/ar naudotojų (kiek tai susiję su Lietuvos valstybei priklausančia sklypo dalimi), nežymiai nukrypus nuo idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, realiai turėtų atskirą (atskiras) parkavimo vietą (vietas):

-       ieškovė Z. F., kurios turima dalis bendrojoje dalinėje Žemės sklypo nuosavybėje yra didžiausia (140/512 dalys), kuriai nuosavybės teise priklauso pirmame pastato aukšte esanti negyvenamoji patalpa – kavinė – baras ((duomenys neskelbtini)) bei antrame aukšte esantis butas ((duomenys neskelbtini)), atitinkamai galėtų savarankiškai naudotis 43 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „J“, kurioje faktiškai būtų įmanomas 3 (-jų), o galimai ir 4-ių) automobilių parkavimas, o taip pat priešingoje sklypo dalyje esančia 11 kv. m ploto dalimi „H“, kurioje parkavimo vietai neužtenka ploto, tačiau kurią ieškovė sutinka priimti, kaip mažiau vertingą sklypo plotą, kurį galėtų jį naudoti augalų (krūmų, gėlių) sodinimui;

-       ieškovas A. F., kurio turima dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, lyginant su kitais bendraturčiais, taip yra ženkli ir sudaro 83/512 dalis, kuriam nuosavybės teise priklauso antrame pastato aukšte esantis butas ((duomenys neskelbtini)), kuriame jis faktiškai gyvena, galėtų savarankiškai naudotis 21 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „G“, kurioje faktiškai būtų įmanomas automobilio parkavimas (1 parkavimo vieta) ir kuri būtų šalia jo giminaitei ieškovei Z. F. skirtinų asmeniškai naudotis žemės sklypo dalių „H“ bei „J“;

-       atsakovas R. A., kuriam nuosavybės teise priklauso pirmame pastato aukšte esanti negyvenamoji patalpa – kirpykla ((duomenys neskelbtini)) ir 15/128 dalis Žemės sklypo, galėtų savarankiškai naudotis 15 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „F“, kurioje faktiškai būtų įmanomas automobilio parkavimas (1 parkavimo vieta);

-       atsakovai I. ir G. G., kuriems nuosavybės teise priklauso antrame pastato aukšte esantis butas ((duomenys neskelbtini)), kuriame jie faktiškai nuolat negyvena, tačiau kurį realiai naudoja trumpalaikei nuomai (t. y. tam tikrai komercinei veiklai), galėtų savarankiškai naudotis 11 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „D“, kurioje faktiškai būtų įmanomas automobilio parkavimas (1 parkavimo vieta), bei 29 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „E“, kurioje būtų galimos 2 parkavimo vietos;

-       atsakovė UAB „Niuveja“, kuriai nuosavybės teise priklauso pirmame pastato aukšte esanti negyvenamoji patalpa – parduotuvės patalpos ((duomenys neskelbtini)), galėtų savarankiškai naudotis 15 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „C“, kurioje faktiškai būtų įmanomas automobilio parkavimas (1 parkavimo vieta);

-       tretiesiems asmenims B. F., E. F. bei R. B., kuriems nuosavybės teise priklauso tik itin mažos dalys pastate esančios negyvenamosios patalpos – palėpės (atitinkamai 9/100, 9/100 ir 17/100 dalys), atskirai nebūtų skiriama naudotis jokia sklypo dalimi, tačiau jie galėtų naudotis bendrai visiems sklypo ir patalpų bendraturčiams skirtinomis žemės sklypo dalimis „A“ ir „B“;

-       visi žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai (patalpų savininkai) galėtų bendrai naudotis 207 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „A“, ant kurios yra pastatas, bei 160 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „B“, per kurią galėtų prieiti prie įėjimo į jiems nuosavybės teise priklausančias pastate esančias negyvenamąsias bei gyvenamąsias patalpas, o taip pat įvažiuoti / išvažiuoti į žemės sklypą prie jų asmeniniam naudojimui skirtinų atitinkamų žemės sklypo dalių – individualių parkavimo vietų.

52.       Nors atsakovų priešieškiniu siūlomame naudojimosi žemės sklypu Plane Nr. 3, kuris jų vertinamas kaip prioritetinis, taip pat yra numatyta bendram visų bendraturčių naudojimui skirtina 207 kv. m ploto žemės sklypo dalis „A“, ant kurios yra pastatas, bei 146 kv. m ploto žemės sklypo dalis „B“, per kurią bendraturčiai galėtų prieiti prie įėjimo į jiems nuosavybės teise priklausančias pastate esančias negyvenamąsias bei gyvenamąsias patalpas, o taip pat įvažiuoti / išvažiuoti į Žemės sklypą prie jų asmeniniam naudojimui skirtinų atitinkamų žemės sklypo dalių – individualių parkavimo vietų, ir vienas esminių atsakovų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentų yra tas, kad bendram naudojimui skirtina naudotis žemės sklypo dalis „B“ yra mažesnė, nei pagal ieškovų siūlomą Planą Nr. 1 numatyta bendram naudojimui sklypo dalis „B“, kurios plotas yra 160 kv. m, kas anot atsakovų, turėtų būti vertinama kaip privalumas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovų argumentu sutikti negali.

53.       Įvertinęs ginčo Žemės sklypo specifiką, teismas sprendžia, jog nepaisant kiek didesnio (14 kv. m) Žemės sklypo skyrimo bendram naudojimui, esminis ieškovų pasiūlyto Plano Nr. 1 privalumas yra būtent didesnis individualiam / asmeniniam sklypo bendraturčių ir valstybinės žemės naudotojų / patalpų pastate savininkų naudojimui skirtinų automobilių parkavimo vietų skaičius, tokiu būdu maksimaliai efektyviai išnaudojant Kauno mieste, esančio vidiniame pastato kieme žemės plotą transporto priemonių parkavimui. Pagal atsakovų planą šiaurinėje sklypo dalyje realiai būtų galimos tik 2 (dvi) automobilių parkavimo vietos, o pagal ieškovų planą šiaurinėje sklypo dalyje, automobilius statant ne horizontaliai, o vertikaliai, būtų galimos 4 (keturios) parkavimo vietos.

54.       Be to, teismo nuomone, bendram naudojimui skirtingas žemės sklypo plotas „B“ atsakovų Plane Nr. 3 yra „dirbtinai“ padaromas mažesnis. Viena vertus, pagal šį planą didesnė sklypo dalis skiriama individualiam ieškovų A. F. ir Z. F. naudojimui jiems numatomose „E“ ir „F“ dalyse, prie pastarųjų pridedant rytinėje sklypo dalyje esančią „juostą“, kurios išskyrimas, teismo nuomone, yra visiškai beprasmiškas, nes joje nebūtų įmanomas automobilių parkavimas nei horizontaliai, nei vertikaliai, ji de facto vis tiek būtų naudojama visų likusiose sklypo dalyse norinčių prisiparkuotų bendraturčių, kaip reikalinga patogiam transporto priemonių parkavimui, manevravimui, apsisukimui ir pan. Kita vertus, atsakovų plane dėl neaiškių priežasčių asmeniniam R. B. naudojimui suformuojama ir paskiriama 3 kv. m ploto Žemės sklypo dalis „C“, esanti prie buitinių atliekų konteinerių šiaurinėje sklypo dalyje, kurioje dėl jos itin mažo dydžio realiai nebūtų įmanomas nei automobilio parkavimas, nei augalų auginimas, o atsakovų pasakymas, kad šioje dalyje ji galėtų palikti dviratį / paspirtuką, vertintinas itin kritiškai, turint omenyje, kad R. B. nuosavybės teise neturi ginčo žemės dalies, pastate jai priklauso tik itin maža dalis negyvenamosios patalpos – palėpės, kuri atitinkamomis dalimis priklauso visiems dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. net 8 bendraturčiams, o taip pat turint omenyje, kad iš esmės visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažino, kad jokių ginčų dėl dviračių ir paspirtukų parkavimo sklype nebūtų, ir byloje apskritai nėra duomenų, kad kuris nors iš bendraturčių, o ypač pastate negyvenanti, savarankiškų patalpų neturinti ir galimai apskritai nesilankanti R. B., naudotųsi šiomis transporto priemonėmis ir kiltų realus jų parkavimo poreikis. Pažymėtina ir tai, kad iš viešųjų registrų duomenų matyti, kad R. B. yra UAB „Niuveja“, kuriai pagal ieškovų siūlomą Planą Nr. 1 individualiai yra paskirta 15 kv. m žemės dalis „C“, kurioje iš esmės yra įmanomas automobilio parkavimas (1 parkavimo vieta), vadovė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad R. B. ieškovų siūlomu Planu Nr. 1 faktiškai praranda teisę į asmeninę kiemo dalį.

55.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovų pasiūlytas naudojimosi sklypu Planas Nr. 1 vertintinas kaip efektyvesnis, logiškesnis ir geriau užtikrinantis faktiškai susiklosčiusią situaciją bei bendraturčių interesus ir tuo aspektu, jog ieškovams Z. F. ir A. F., kurie skirtingai nuo kai kurių atsakovų ir trečiųjų asmenų, turi nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį, be to, sklype esančiame pastate turi ne tik negyvenamąsias – komercinės paskirties patalpas, bet ir du butus, t. y. gyvenamosios paskirties patalpas, kuriuose nuolat faktiškai gyvena, kurių langai išeina būtent į vidinę kiemo pusę – naudotiną sklypo dalį, asmeniniam naudojimui skirtinos žemės sklypo dalys „J“, „G“ ir „H“ (pagal Planą Nr. 1) yra būtent po / prie ieškovams priklausančių butų ir negyvenamosios patalpos langų ir/arba iš karto priešais juos, tokiu būdu maksimaliai užtikrinant ir šių asmenų privatumą bei saugumą, kas yra svarbus poreikis ir aspektas nuolat pastate būnantiems ir gyvenantiems asmenims, ir kas gali būti ne taip svarbu pastate negyvenantiems, bet tik komercinę veiklą vykdantiems asmenims ar tiems asmenims, kuriems priklausančių butų langai neišeina į skirtiną asmeniniam naudojimui sklypo dalį ir dėl to gali būti ne tiek aktuali ir reikšminga konkreti automobilio parkavimo vieta.

56.       Atsakovų gi pasiūlytame Plane Nr. 3 po ieškovams priklausančių negyvenamųjų patalpų ir butų langais siūloma asmeniniam R. A. naudojimui skirti žemės sklypo dalį „G“, nors pastarajam pastate nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kirpykla, kurioje, kaip sutiko šalys, komercinę – ūkinę veiklą realiai vykdo kiti subjektai /asmenys, įėjimas į kirpyklą yra ne iš vidinio kiemelio, o iš pagrindinės gatvės pusės, atitinkamai konkreti asmeniniam naudojimui skirtina parkavimo vieta vidiniame sklypo kieme nėra ir negali būti tiek aktuali ir svarbi, kiek nuosavybės teisę į sklypo dalį turintiems, taip pat pastate butus turintiems ir nuolat gyvenantiems ieškovams.

57.       Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal ieškovų pasiūlytą Planą Nr. 1: atsakovei UAB „Niuveja“, turinčiai pastate parduotuvės patalpas, asmeniniam naudojimui skirtina žemės sklypo dalis „C“ yra irgi būtent po / prie UAB „Niuveja“ priklausančių negyvenamųjų patalpų langų; atsakovams G. ir I. G. asmeniniam naudojimui skirtinos žemės sklypo dalys „D“ (pietinė) ir „E“ (šiaurinė) iš esmės yra tose pačiose sklypo vietose, kaip ir atsakovų pasiūlytame Plane Nr. 3 esančios dalys „H“ (pietinė) ir „D“ (šiaurinė), kuriems šie atsakovai pritarė, o ieškovų siūlomame Plane Nr. 1 nurodyta žemės sklypo dalis „D“ yra būtent po / prie G. ir I. G. priklausančio antrame pastato aukšte esančio buto langais.

58.       Vienas esminių pirmosios instancijos teismo ieškovų ieškinio reikalavimų nustatyti naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarką pagal jų siūlomus planus Nr. 1 ir Nr. 2 atmetimo argumentų, o tuo pačiu ir atsakovų atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentų, yra tas, kad Žemės sklypo dalyse „E“ ir F“, kuriuos atitinkamai numatyta skirti asmeniniam G. ir I. G. bei R. A. naudojimui, t. y. jiems numatytos atitinkamos parkavimo vietos, nepakanka ilgio automobilių stovėjimo vietoms įrengti ir apsaugos zonai užtikrinti, kadangi formuojant dalį „E“ atstumas tarp taškų 8 ir 19 yra daugiau nei 0,09 m mažesnis už stovėjimo vietos ilgio ir šoninės apsaugos zonos sumą lygią 5,10 m (4,35 + 0,75), o formuojant dalį „F“ atstumas tarp taškų 33 ir 34 yra 4,97 m, t. y. 0,13 m mažesnis negu 5,10 m, tuo tarpu pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ Bendrieji reikalavimai“, kuriame nurodyti automobilių stovėjimo vietų įrengimo parametrai, turi būti išlaikyti 5,5 m atstumai pravažiavimui, t. y. Plane Nr. 1 suprojektuotos parkavimo vietos „E“ ir „F“ neatitinka STR reikalavimų parkavimo vietoms. Vis dėlto, šis argumentas apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

59.       Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto  projektavimo techninius reikalavimus ir yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, ir reglamentuoja tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, reikalavimus automobilių stovėjimo aikštelių dangų konstrukcijai, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą, pastatymo būdą, galimus nuolydžius, atskyrimą nuo šaligatvių, privalomas išlipimo aikšteles, aikšteles apsauginei automobilių stovėjimo juostai, minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių statant statinius ir formuojant nekilnojamojo turto objektus, traktuodamas automobilių stovėjimo vietas, kaip gatvės elementus, o jų įrengimą kaip statybą, kuri atitinkamai pradedama ir užbaigiama.

60.       Nagrinėjamu gi atveju byloje sprendžiama ne dėl automobilių stovėjimo vietų gatvėse įrengimo, ne dėl automobilių stovėjimo aikštelių, kaip inžinerinių statinių ir savarankiškų nekilnojamojo turto objektų statybos, sukūrimo, įregistravimo, o tiesiog dėl naudojimosi konkrečiu žemės sklypu tvarkos nustatymo, konkrečiai – dėl efektyviausio, racionaliausio ir geriausiai bendraturčių interesų pusiausvyrą galinčio užtikrinti 305 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, kurios neužima jame esantis pastatas, panaudojimo sklypo bendraturčių ir faktinių naudotojų siekiamiems tikslams - šioje sklypo dalyje prieiti prie pastate esančių negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų, aptarnauti buitinių atliekų konteinerius ir parkuoti automobilius šioje sklypo dalyje – užtikrinti. Nustatant naudojimosi privatiems subjektams priklausančiu žemės sklypu, kurio naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos tvarką, juo labiau, šiame sklype nestatant ir neįrengiant automobilių stovėjimo aikštelės ir bendraturčiams jame neįgyvendinant jokių statytojų teisių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau nurodytame STR įtvirtinti reikalavimai negali būti vertinami kaip imperatyviai privalomi.

61.       Pastebėtina, kad pats pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 50-55 punktuose analizavo galimybę ginčo sklype projektuoti, statyti ir įrengti automobilių stovėjimo vietas bei aikštelę pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, įvairių STR reikalavimus, poįstatyminius teisės aktus, ir įvertinęs teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad šiais teisės aktais nustatytų imperatyvių sprendinių šalys negalės įgyvendinti, proceso dalyviai nėra net kreipęsi dėl projektavimo sąlygų sąvado statybai išdavimo, tad nėra galimybės ateityje projektuoti, įrengti ir pastatyti aikštelę / automobilių saugyklą statybą reglamentuojančių teisės aktų prasme, todėl spręstina tiesiog dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Vis dėlto, nepaisydamas savo paties padarytos išvados, spręsdamas dėl šalių pasiūlytų naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantų, pats sau prieštaraudamas, pirmosios instancijos teismas taikė ir atsižvelgė į imperatyvias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir naudojimosi tvarkos variantus atmetė, kaip pažeidžiančius juose nustatytus statomoms automobilių stovėjimo aikštelėms / saugykloms / vietoms, kaip statiniams keliamus reikalavimus.

62.       Net ir vertinant ieškovų pateiktame Plane Nr. 1 tam tikrose siūlomose automobilių parkavimui skirtinose tam tikriems bendraturčiams vietose esančius nukrypimus nuo STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ Bendrieji reikalavimai“ numatytų atstumų, kurie būtų imperatyviai privalomi, jeigu bendraturčiai įgyvendintų statytojo teises ir siektų pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę, kaip nekilnojamojo turto objektą, tai tokie nukrypimai nuo normatyvinių reikalavimų projektuojant automobilių stovėjimo aikšteles šiuo atveju vertintini kaip itin nežymūs - trūksta 8, 9 ir 13 cm, kas sudaro tik 1,5-2,5 proc. nuo reikiamų 5,10 m (100 proc.), kurie, įvertinus Žemės sklypo plotą, konfigūraciją, naudojimo tikslus, iš tikrųjų gali būti traktuojami kaip nereikšmingi, juo labiau, kad kaip iš esmės neginčijo visi dalyvaujantys byloje asmenys ir kaip patvirtina tiek šalių žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant įvažiavimo į sklypą schemas, fotonuotraukas, automobilių įvažiavimo / išvažiavimo ir parkavimosi sklype vaizdo įrašus, realiai automobilių parkavimas toks, koks pavaizduotas ieškovų siūlomame Plane Nr. 1 de facto fiziškai įmanomas, galimas ir įgyvendinamas, ir minėtas 8-13 cm žemės tam tikrose vietose trūkumas tam akivaizdžiai negali būti kliūtimi. Kasacinis teismas ne kartą įvairių teisinių santykių kontekste yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017 ir kt.).

63.       Šiuo aspektu negalima nesutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog jų siūlomame plane Nr. 1 skirtina asmeniniam R. A. naudojimui atskira sklypo dalis „F“ dėl nepakankamo šio atsakovo turimų idealiųjų dalių nuosavybėje dydžio, apskritai suformuota ir pasiūlyta kitų bendraturčių – ieškovų turimos nuosavybės sąskaita, tuo nukrypstant nuo realių dalių atitikties idealioms dalims principo, tačiau iškilus dilemai, ar apskritai atsakovui R. A. neformuoti jokios atskiram naudojimui skirtinos sklypo dalies, ar vis dėlto, su tam tikrais nukrypimais, suformuoti faktiškai savarankišką parkavimo vietą, prioritetas buvo suteiktas pastarajam tikslui, tokiu būdu maksimaliai efektyviai išnaudojant Žemės sklypą ir sukuriant kuo daugiau automobilių parkavimo galimybių bei vietų, kiek tai šioje situacijoje įmanoma. Būtent dėl tos pačios priežasties atmestini ir atsakovų apeliacinio skundo teiginiai, jog tik jų pasiūlyti naudojimosi sklypu tvarkos projektai, kaip pilnai atitinkantys STR ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turėtų būti tvirtinami.

64.       Pritartina ir ieškovų apeliacinio skundo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų ieškinio reikalavimus, konstatavęs, jog ieškovų Plane Nr. 1 šiaurinėje sklypo dalyje nebuvo numatyta šoninė apsaugos zona – 0,75 m, t. y. numatant ją ne mažesniu kaip 0,75 m atstumu nuo sklypo ribos, kaip reikalaujama jau minėtame STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ Bendrieji reikalavimai“. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl STR reglamento neprivalomumo nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo. Antra, kaip matyti iš ieškovų pasiūlytų Planų Nr. 1 ir Nr. 2, jų šiaurinėje sklypo dalyje ties su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų punktyrine linija yra išskirta ir pažymėta būtent 0,75 m pločio apsaugos zona, einanti juosta lygiagrečiai sklypų ribai, ką be kita ko, patvirtina ir nurodyti atstumai tarp taškų 33 ir 34 (4,97 m), 18 ir 7 (4,97 m), 19 ir 8 (5,02 m), kurie įskaičiuoti į projektuojamas parkavimo vietas. Todėl minėtas aspektas taip pat negalėjo tapti pagrindu pirmosios instancijos teismui netvirtinti vieno iš ieškovų siūlomo naudojimosi sklypo projektų.

65.       Apibendrinant nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent ieškovų pasiūlytas UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2025 m. kovo 8 d. parengtas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos Planas Nr. 1 nagrinėjamoje situacijoje yra tinkamiausias, racionaliausias, labiausiai šalių interesų pusiausvyrą užtikrinantis ir pranašumus prieš atsakovų pasiūlytus projektus turintis variantas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų reikalavimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį ir nustatyti 0,0512 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2025 m. kovo 8 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą Nr. 1.

Dėl procesinės bylos baigties

66.       Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes sprendžiant dėl geriausios bei racionaliausios visų bendraturčių interesų pusiausvyrą galinčios užtikrinti naudojimosi bendru turtu tvarkos parinkimo, todėl esant šiame sprendime nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas tenkinti ieškovų apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovų ieškinį ir nustatyti 0,0512 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2025 m. kovo 8 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą Nr. 1, tuo tarpu kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą palikti nepakeistą, atitinkamai atmetant atsakovų apeliacinį skundą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

67.       Kiti apeliacinių skundų argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

68.       Tenkinant ieškovų apeliacinį skundą, atsiranda pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

69.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnyje taip pat nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

70.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovų ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą - patenkinus pilna apimtimi ieškovų Z. F. ir A. F. ieškinį, tuo tarpu sprendimą dalyje dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų palikus nepakeistą (priešieškinį palikus atmestą), iš atsakovų R. A., G. G. ir I. G. (laikant sutuoktinius vienu proceso dalyviu), R. B., UAB ,,Niuveja“ ieškovų Z. F. ir A. F. naudai priteisiamos pastarųjų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu pačių atsakovų bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, lieka atsakovams ir pastariesiems nekompensuotinos.

71.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog byloje dalyvavusios valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos ir Kauno miesto savivaldybės suinteresuotumas pasireiškė tik tuo, kad nebūtų nukrypta nuo valstybinės žemės idealiosios dalies, ją priskiriant faktiniams naudotojams, tos dalies vieta žemės sklype patikėtinėms nebuvo aktuali, jos savo planų nerengė ir į bylą nepateikė, dėl to yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš šių asmenų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

72.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai už ieškinį sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį. Taip pat į bylą yra pateiktas 2025 m. birželio 2 d. raštas (DOK – 66494), kuriame ieškovai pateikė apibendrintus duomenis apie 13 126,42 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 10 529,42 Eur išlaidos advokatės R. G. paslaugoms apmokėti (665,50 Eur susipažinimas su bylos dokumentais, teisinės konsultacijos; 1 512,50 Eur ieškinio parengimas; 726 Eur patikslinto ieškinio parengimas; 1 573 Eur atsiliepimo į atsakovų patikslintą priešieškinį parengimas; 1 089 Eur patikslinto ieškinio kartu atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimas; 363 Eur atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimas; 4 600,42 Eur atstovavimas teisme); 1 600 Eur išlaidos advokato padėjėjos M. K. paslaugoms apmokėti (atsiliepimo į priešieškinį ir patikslinto ieškinio parengimas; 997 Eur matininko paslaugoms apmokėti (150 Eur UAB „Geomatininkų grupė“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas; 242 Eur UAB „TopoEra“ įvažiavimo schemų parengimas; 605 Eur UAB „TopoEra“ alternatyvių naudojimosi tvarkos žemės sklypais planų, brėžinių parengimas). Taigi, viso pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 13 233,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73.       Kaip matyti iš procesinės bylos eigos, byla buvo iškelta dar 2023 m. balandžio 3 d.; šalys ne vieną kartą tikslino tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimus, atitinkamai šalių buvo teikiami atsiliepimai į patikslintus reikalavimus; šalys rengė vis naujus planus bei automobilio judėjimo, plotų skaičiavimų schemas; įvyko vienas parengiamasis bei net 13 žodinių teismo posėdžių (bendra teismo posėdžių valandų suma lygi 31 val.), iš kurių vienas buvo išvažiuojamasis, todėl įvertinus ginčo / bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtį, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei turinį, laikytina, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis). Taip pat, teismo vertinimu, 997 Eur išlaidos matininkų paslaugoms apmokėti laikytinos pagrįstomis bei būtinomis, kadangi naudojimosi sklypu planų, šiuo atveju ir automobilių įvažiavimo schemų parengimas, šalims nesusitariant ir teisminiu būdu nustatant naudojimosi sklypu tvarką, buvo būtinos; šalys procese tikslino planus, teikė alternatyvius naudojimosi sklypu planus ir pan., iš kurių ieškovų Planas Nr. 1 šiuo teismo sprendimu yra tvirtinamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

74.       Tokiu būdu patenkinus ieškinį pilna apimtimi, ieškovų Z. F. ir A. F. naudai iš atsakovų R. A., G. G. ir I. G. (laikant sutuoktinius vienu proceso dalyviu), R. B. ir UAB ,,Niuveja“ lygiomis dalimis priteistina ieškovų pirmosios instancijos teisme patirta bendra 13 233,42 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 3 308,35 Eur (13 233,42 Eur / 4) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

75.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 81,07 Eur. Ieškinį patenkinus pilna apimtimi, o sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo palikus nepakeistu, šios išlaidos valstybės naudai iš atsakovų, kaip bylą pralaimėjusios šalies, priteisiamos lygiomis dalimis - iš kiekvienos po 20,26 Eur (81,07 Eur / 4) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

76.       Ieškovų apeliacinį skundą patenkinus pilna apimtimi, o atsakovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos iš priešingos šalies (ieškovų), tuo tarpu iš atsakovų R. A. ir R. B., pateikusių apeliacinį skundą, ieškovų (apeliantų) Z. F. ir A. F. naudai priteisiamos pastarųjų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

77.       Ieškovai (apeliantai) į bylą pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 3 018 Eur bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro 114 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 1 694 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1 210 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą), taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

78.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.10., 8.11. punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos lygiomis dalimis ieškovams priteisiamos iš atsakovų R. A. ir R. B., t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 509 Eur (3 018 Eur / 2) (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė :

Apeliantų (ieškovų) Z. F. ir A. F. apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovų R. A., R. A. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovų Z. F. ir A. F. ieškinys buvo atmestas, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų Z. F. ir A. F. ieškinį tenkinti.

Nustatyti 0,0512 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių Z. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) B. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos (žemės sklypo naudotojų uždarosios akcinės bendrovės „Niuveja“ (kodas – 306297127), G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės „TopoEra“ matininko D. Ž. 2025 m. kovo 8 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą Nr. 1, pagal kurį:

-       Z. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „J“- 43 kv. m, ir „H“- 11 kv. m;

-       A. F. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „G“- 21 kv. m;

-       R. A. skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „F“- 15 kv. m;

-       Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojams G. G. ir I. G.) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksais „D“- 11 kv. m, ir „E“- 29 kv. m;

-       Lietuvos Respublikai (Žemės sklypo naudotojai uždarajai akcinei bendrovei „Niuveja“) skirti naudoti Žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą indeksu „C“- 15 kv. m;

-       Visiems Žemės sklypo bendraturčiams skirti bendrai naudotis Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksais „A“- 207 kv. m, ir „B“- 160 kv. m.

Priteisti iš atsakovų R. A., G. G. ir I. G., R. B., uždarosios akcinės bendrovės ,,Niuveja“ lygiomis dalimis ieškovų Z. F. ir A. F. naudai pirmosios instancijos teisme patirtas 13 233,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti ieškovams iš kiekvieno atsakovo (iš atsakovų G. G. ir I. G. bendrai – solidariai, laikant juos vienu atsakovu) po 3 308,35 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuonis eurus 35 euro centus): ieškovei Z. F. – po 1 654,17 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 17 euro centus) iš kiekvieno iš atsakovų, ieškovui – A. F. – po 1 654,17 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 34 euro centus) iš kiekvieno iš atsakovų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų R. A., G. G. ir I. G., R. B., uždarosios akcinės bendrovės ,,Niuveja“ lygiomis dalimis 81,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo (iš atsakovų G. G. ir I. G. bendrai – solidariai, laikant juos vienu atsakovu) po 20,26 Eur (dvidešimt eurų 26 euro centus).

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. A. ir R. B. lygiomis dalimis ieškovų Z. F. ir A. F. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 018 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti ieškovams iš kiekvieno atsakovo po 1 509 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devynis eurus): ieškovei Z. F. – po 754,50 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 euro centus), ieškovui – A. F. – po 754,50 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 euro centus).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                              Donata Kravčenkienė

                   Andrius Verikas

      Renata Volodko