Civilinė byla Nr. e2-613-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00319-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4.; 3.4.4.7

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Transmiva“ iškelta bankroto byla restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transmiva“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskirta UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ buvo atstatydinti iš restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Transmiva“ administratorės pareigų ir nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskirta UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie vėliau tikslinti nutartimis. RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2018 m. kovo 20 d. vykusiame kreditorių susirinkime bei Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi.

2.       Byloje 2022 m. vasario 15 d. buvo gautas nemokumo administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ prašymas nutraukti RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo bylą. Prašymas grindžiamas tuo, kad RUAB „Transmiva“ netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą, nemoka visų ar dalies mokesčių, todėl negali būti restruktūrizuojama. RUAB „Transmiva“ susiduria su finansiniais sunkumais jau nuo antrųjų restruktūrizavimo metų. Nors pirmuosius restruktūrizavimo metus pradėjo perspektyviai, tačiau vėliau įmonė nesugebėjo pasiekti nei vienų restruktūrizavimo plane nustatytų rezultatų. Įmonė padengė tik 12 000,00 Eur sumos pirmosios eilės kreditorių reikalavimų. Dėl minėtos situacijos RUAB „Transmiva“ ne kartą teikė kreditorių susirinkimui svarstyti plano pakeitimo projektą, kartu pratęsiant restruktūrizavimo terminą vienerių metų laikotarpiui, tačiau kreditoriai plano pakeitimams nepritarė. Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo plano rezultatus pavyko pasiekti tik pirmaisiais restruktūrizavimo metais, o vėlesni rezultatai nepasiekti, bei į tai, kad restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė nepajėgia dengti einamųjų mokėjimų bei didina savo įsipareigojimus, administratorė prašė nutraukti restruktūrizavimo bylą RUAB „Transmiva“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo bylą, iškėlė jai bankroto bylą bei paskyrė UAB „Nemokumo administratoriai“ RUAB „Transmiva“ bankroto administratore.

4.       Teismas nustatė, kad RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo plane per visą restruktūrizavimo laikotarpį buvo numatyta padengti 199 995,00 Eur finansinių reikalavimų: iki 2018 m. gruodžio 31 d. numatyta padengti 12 000,00 Eur I eilės finansinių reikalavimų, iki 2019 m. gruodžio 31 d. numatyta dengti pirmos bei dalinai antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus, iš viso 26 051,00 Eur (14 051,00 Eur pirmos eilės kreditoriams, o 12 000,00 Eur antros eilės kreditoriams), iki 2020 m. gruodžio 31 d. numatyta padengti 82 000,00 Eur II eilės finansinių reikalavimų ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 637 Eur I eilės finansinių reikalavimų bei 197 863,00 Eur II eilės finansinių reikalavimų (viso iki 2021 m. gruodžio 31 d. numatyta padengti 79 944,00 Eur). RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, įvykdyta tik dalis restruktūrizavimo plano, tai yra padengta 12 000,00 Eur I eilės finansinių reikalavimų, kuriuos buvo numatyta padengti iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkime nepriimtas nutarimas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo projekto patvirtinimo. 2020 m. gruodžio 7 d. RUAB „Transmiva“ kreditorių susirinkime nutarta nustatyti terminą patikslintam restruktūrizavimo planui pateikti iki 2021 m. sausio 31 d. pratęsiant patikslinto restruktūrizavimo terminą vieneriems metams. 2022 m. sausio 12 d. RUAB „Transmiva“ kreditorių susirinkime nutarta nepatvirtinti RUAB „Transmiva“ teikiamo restruktūrizavimo plano pakeitimo. Susirinkime patvirtinta RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita.

5.        Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės, nes finansiniai įsipareigojimai, numatyti padengti iki 2019 m. gruodžio 31 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. nėra padengti. Teismas sprendė, kad egzistuoja JANĮ 114 straipsnyje 2 dalyje numatytos aplinkybės – restruktūrizavimo planas nėra vykdomas daugiau kaip 4 mėnesius.

6.       Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 13 d. duomenimis, RUAB „Transmiva“ yra du darbuotojai, įmonė turi 16 553,41 Eur sumos įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui. Įmonės direktorius įmonės kreditorių sąraše nurodė, kad įmonė turi 9 996,02 Eur sumos įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Nustačius, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką VSDFV biudžetui, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą apie tai, kad egzistuoja JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės.

7.       Iš RUAB „Transmiva“ 2022 m. vasario 15 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad įmonė 2022 m. turto iš viso apskaitė už 121 367,00 Eur, iš jų – ilgalaikio turto už 1 803,00 Eur, 118 991,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 573 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 255 687 Eur, iš jų 231 967 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos, 23 720,00 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos. 2022 m. vasario 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė 2022 metais patyrė 624,00 Eur nuostolių. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas sprendė, kad didelę dalį įmonės apskaityto turto sudaro įmonės debitoriniai reikalavimai (118 991 Eur), materialus turtas sudaro tik 1 803 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos 13 kartų viršija įmonės turimo materialaus turto vertę, o visos įmonės mokėtinos sumos viršija visą apskaitytą įmonės turtą du kartus.

8.       Vertindamas trumpalaikio turto sudėtį, teismas preziumavo, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, skolos bendrovei sudaro 118 991,00 Eur. Debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Tokių gautinų sumų atgavimas praktikoje ne visada yra realus dėl tokių priežasčių, kaip skolininkų įmonių bankrotai, nesąžiningumas, skolų išieškojimo negalimumas ir panašiai. Teismas, palyginęs byloje pateiktus 2021 m. ir 2022 m. vasario 15 d. balansų duomenis sprendė, kad įsipareigojimai kreditoriams lieka stabiliai dideli, o turto sudėtis iš esmės nesikeičia. Aplinkybę, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių, pagrindžia tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek šios bylos nutraukimo faktas. Teismas, nustatęs, kad atsakovė RUAB „Transmiva“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių, sprendė, jog atsakovė yra nemoki, dėl ko jai turi būti iškelta bankroto byla.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       RUAB „Transmiva“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį ir administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir tenkindamas administratorės prašymą, neįvertino atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų bei pateiktų duomenų, taip pat neatsižvelgė į kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus bei ignoravo restruktūrizavimo procesu siekiamų tikslų.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad nors kreditoriai nesutiko su patikslintu restruktūrizavimo planu, tačiau neprieštaravo dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl kurių buvo nepritarta pačiam planui mažumos kreditorių.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo, nors šis aspektas, apeliantės nuomone, restruktūrizavimo bylai yra esminis. Teismas ignoravo restruktūrizavimo plane numatytus pakeitimus bei atidėjimus mokėjimų, kurie būtų leidę įmonei išsaugoti jos gyvybingumą bei išvengti bankroto. Teismas tik bendrai pasisakė dėl įmonės turimų debitorinių reikalavimų, neaptardamas daugiau jokių įmonės gyvybingumo aspektų.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išskirtinai administratorės pateikta pozicija, kad RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo planas nėra vykdomas ir įvykdyta tik dalis restruktūrizavimo plano, tai yra padengta 12 000,00 Eur I eilės finansinių reikalavimų, kuriuos buvo numatyta padengti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nors teismas nurodė, kad nėra padengti finansiniai įsipareigojimai, numatyti padengti iki 2019 m. gruodžio 31 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją pasaulyje bei blogesnę padėtį restruktūrizuojamoms įmonėms, joms netaikant jokios pagalbos. RUAB „Transmiva“, negalėdama vykdyti mokėjimų, numatytų plane, informavo kreditorius apie esamą situaciją ir su kreditorių pritarimu buvo bandoma koreguoti planą, buvo priimtas nutarimas pratęsti restruktūrizavimo plano vykdymo terminą 1 metų laikotarpiui, tačiau nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl paties restruktūrizavimo plano turinio. RUAB „Transmiva“, atsižvelgdama į kreditorių pastabas, stengėsi koreguoti planą, kad kuo skubiau šis būtų pateiktas kreditoriams iš naujo svarstyti, tačiau administratorė, neatsižvelgdama į kreditorių nutarimą pratęsti restruktūrizavimo planą 1 metų laikotarpiui, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

10.       Kreditorius VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė RUAB „Transmiva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo planas nėra tinkamai vykdomas, tai yra vykdydama restruktūrizavimo planą RUAB „Transmiva“ padengė tik 12 000,00 Eur I eilės kreditorių reikalavimų. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus I eilės 19 179,50 Eur kreditorinis reikalavimas. 2019 m. sausio mėn. į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaitą sumokėta 5 630,00 Eur kreditoriniam reikalavimui padengti, likusi nepadengta VSDFV Kauno skyriaus kreditorinio reikalavimo dalis – 13 549,50 Eur. Patikslintame restruktūrizavimo plane numatyta, kad RUAB „Transmiva“ įsipareigoja iki 2019 m. gruodžio 31 d. padengti I eilės pirmo etapo kreditorių reikalavimus, iš viso I eilės kreditoriams sumokant 14 051,00 Eur. Iki šiol įmonė nėra įvykdžiusi restruktūrizavimo plane numatytų įsipareigojimų ir nėra atsiskaičiusi su I eilės kreditoriais, tame tarpe ir VSDFV Kauno skyriumi.

10.2.                      Remiantis Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarios finansinės ataskaitos F4 2022 m. gegužės 13 d. duomenimis, RUAB „Transmiva“ einamųjų mokėjimų įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 3 361,90 Eur, iš jų: už darbuotojus – 1 442,47 Eur įmokų ir 1 409,16 Eur delspinigių; asmenų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis – 334,03 Eur įmokų ir 176,24 Eur delspinigių. Taip pat pagal Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarios finansinės ataskaitos F4 2022 m. gegužės 13 d. duomenis, RUAB „Transmiva“ turi prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėti 329,63 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (už darbuotojus – 169,10 Eur ir už asmenis, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis – 160,53 Eur įmokų), kurios sumokėjimo terminas 2022 m. gegužės 16 d. Paskutinį kartą einamosios įmokos mokėtos 2022 m. sausio 31 d.

10.3.                      VSDFV Kauno skyriaus nuomone, tolimesnis restruktūrizavimo plano tęsimas tik blogintų tiek įmonės, tiek kreditorių padėtį ir pažeistų teisėtus interesus. RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, įvykdyta tik dalis restruktūrizavimo plano – padengta 12 000 Eur I eilės finansinių reikalavimų, kuriuos buvo numatyta padengti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nėra padengti finansiniai įsipareigojimai, numatyti padengti iki 2019 m. gruodžio 31 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. Be to restruktūrizavimo proceso metu, nėra vykdomi ir einamieji mokėjimai, o tik didinamas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

10.4.                      VSDFV Kauno skyrius, siekdamas iš RUAB „Transmiva“ išieškoti einamųjų įmokų įsiskolinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSDĮ) 20 straipsnio nuostatomis, draudėjui taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka, mokėjimo nurodymai įvykdyti nebuvo. VSDFV Kauno skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo RUAB „Transmiva“ apie netinkamą įmokų mokėjimą ir nurodė pateikti įmonės veiklą įrodančius dokumentus bei paaiškinimą dėl susidariusio įsiskolinimo fondo biudžetui. Minėti dokumentai pateikti nebuvo.

10.5.                      Kadangi RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo planas nėra vykdomas ilgiau kaip 4 mėnesius, įmonė nemoka einamųjų įmokų, VSDFV Kauno skyriaus nuomone, Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi pagrįstai nustatė, kad įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir nusprendė, jog įmonė yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties dalies, kuria atsakovei RUAB „Transmiva“ buvo nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo byla iškelta Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Vadovaujantis JANĮ 155 straipsniu, restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūra nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimčių sąrašą, kurioms toliau taikomas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Taigi, restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas nagrinėtinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis, nustatančiomis restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus.

14.       Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas turi pareigą nutraukdamas restruktūrizavimo bylą spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, kadangi laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022).

15.       JANĮ 114 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis). Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (JANĮ 114 straipsnio 3 dalis).

16.       Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutraukė RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo byla JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose numatytais pagrindais ir iškėlė jai bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, ilgiau kaip keturis mėnesius nemoka einamųjų įmokų, todėl įmonė negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį.

17.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos nurodytų argumentų bei pateiktų duomenų, neatsižvelgė į kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus bei ignoravo restruktūrizavimo procesu siekiamų tikslų, neatsižvelgė į faktą, kad kreditoriai neprieštaravo dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo, tačiau nesutiko tik su pačiu planu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo ir tik bendrai pasisakė dėl įmonės turimų debitorinių reikalavimų. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi išskirtinai administratorės pateikta pozicija, kad RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo planas nėra vykdomas ir įvykdyta tik dalis restruktūrizavimo plano. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją pasaulyje bei blogesnę padėtį restruktūrizuojamoms įmonėms, joms netaikant jokios pagalbos.

18.       Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1322-881/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

20.       Nepaisant to, kad nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantei RUAB „Transmiva“ tenka procesinė našta įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

21.       Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad COVID-19 pasaulinė pandemija stipriai pakoregavo visų įmonių, tame tarpe RUAB „Transmiva“ veiklą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad dauguma įmonės kreditorių atsižvelgė į susidariusią situaciją ir geranoriškai sutiko pratęsti restruktūrizavimo terminą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad įmonės finansiniams sunkumams galėjo turėti įtakos ir šalyje paskelbtas karantinas, kuris paveikė daugelį šalies ekonomikos sektorių, tačiau pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuris numato tam tikras lengvatas su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms. Kita vertus, nagrinėjamu atveju įmonės finansinė padėtis blogėjo dar 2017 m., o tai reiškia, kad karantinas, kuris buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., galėjo prisidėti ne prie įmonės finansinių sunkumų atsiradimo, o prie sunkumų tęsiant įprastą veiklą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021). Be to, vien abstraktūs apelianto teiginiai dėl paskelbto karantino poveikio daugeliui šalies ekonomikos sektorių bei kreditorių išreikštas sutikimas dėl restruktūrizavimo plano termino pratęsimo, savaime neįrodo įmonės veiklos gyvybingumo (žr., 20 punktą).

23.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas siejamas su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. RUAB „Transmiva“ vykdo logistikos ir transporto paslaugas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sudariusi ilgalaikes sutartis su užsakovais ar kitų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad numatoma toliau vykdyti ūkinė komercinė veikla leis atsakovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei generuoti pajamas einamiesiems mokėjimams, nepateikta. Be to, atsakovė nenurodė jokių realių priemonių, kurių ji ketina imtis, siekiant pakeisti (pagerinti) įmonės veiklos rodiklius ar einamųjų įsipareigojimų atotrūkiui eliminuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įmonės vykdoma veikla norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės debitorinių skolų, kurių suma siekia 118 991,00 Eur, išieškojimo galimybės yra abejotinos. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1249-381/2017). Nagrinėjamu atveju, atsakovės turimas debitorines skolas pripažinti atsakovės realiu turtu nėra pagrindo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo imtasi priemonių šioms skoloms išieškoti, todėl atsakovės debitorinės skolos laikytinos beviltiškomis ir į atsakovės turto masę neįtraukiamos. 

25.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonės finansinė padėtis nuo jos restruktūrizavimo bylos iškėlimo iš esmės nepasikeitė (nepagėrėjo), restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė nepajėgia dengti einamųjų mokėjimų bei didina savo įsipareigojimus, atsakovė RUAB „Transmiva“ yra nemoki, nes negali vykdyti turtinių prievolių ir nėra duomenų, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti.

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė per visą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį įvykdė tik dalį restruktūrizavimo plano, tai yra padengė 12 000,00 Eur I eilės finansinių reikalavimų, kuriuos buvo numatyta padengti iki 2018 m. gruodžio 31 d., o finansiniai įsipareigojimai, kurie buvo numatyti padengti iki 2019 m. gruodžio 31 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir iki 2021 m. gruodžio 31 d., nėra padengti. Pagal 2022 m. vasario 15 d. atsakovės balansą (10 t., b. l. 96), įmonės turtą sudarė 121 367 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas – 1 803 Eur, trumpalaikis turtas – 119 564 Eur (118 991 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 573,00 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 255 687 Eur, iš kurių 231 967,00 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos, 23 720 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos. Iš 2022 m. vasario 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (10 t., b. l. 97) matyti, kad atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 624,00 Eur nuostolius. Įvertinęs nustatytus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovės turimi įsipareigojimai viršija jos turimo ilgalaikio turto vertę. Be to, atsakovės skolos kreditoriams auga – 2021 m. gruodžio 10 d. balanse nurodyta mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma 252 426,00 Eur (10 t., b. l. 46), 2022 m. kovo 8 d. balanse – 254 157,00 Eur (10 t., b. l. 103), o turtas mažėja – 2021 m. gruodžio 10 d. balanse nurodyta turto vertė iš viso 122 814,00 Eur, 2021 m. kovo 8 d. balanse – 120 461,00 Eur, kas neatitinka bendrovės kreditorių ir pačios įmonės interesų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir jos finansinė padėtis negerėja.

27.       Be kita ko, konstatuodamas atsakovės nemokumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog RUAB „Transmiva“ yra skolinga VMI ir VSDFV biudžetui. Teismas nustatė, kad RUAB „Transmiva“ yra du darbuotojai, įmonė turi 16 553,41 Eur sumos įsiskolinimą VSDFV biudžetui ir 9 996,02 Eur sumos įsiskolinimą VMI. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Kauno skyrius patikslino, kad 2022 m. gegužės 13 d. duomenimis, RUAB „Transmiva“ einamųjų mokėjimų įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 3 361,90 Eur, iš jų: už darbuotojus – 1 442,47 Eur įmokų ir 1 409,16 Eur delspinigių; asmenų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis – 334,03 Eur įmokų ir 176,24 Eur delspinigių. Be to, RUAB „Transmiva“ turi prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėti 329,63 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (už darbuotojus – 169,10 Eur ir už asmenis, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis – 160,53 Eur įmokų), kurios sumokėjimo terminas 2022 m. gegužės 16 d. Paskutinį kartą einamosios įmokos mokėtos tik 2022 m. sausio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė RUAB „Transmiva“ nevykdo mokestinių prievolių, nemoka einamųjų įmokų. Teismų praktikoje konstatuota, kad jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

28.       Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės būseną, įmonė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė atsakovės RUAB „Transmiva“ restruktūrizavimo bylą.

29.       Apibendrinant išdėstytus motyvus pripažintina, kad atsakovė neįrodė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ji pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir nėra nemoki, taip pat turi realių veiklos plėtros planų ir perspektyvos stabilizuoti bendrovės veiklą bei priemonių, kurios padėtų šią padėtį pakeisti, gauti realias pajamas ir atstatyti mokumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog RUAB „Transmiva“ turi ne laikinų finansinių sunkumų, tačiau realiai yra negyvybinga ir nemoki, todėl pagrįstai ir teisėtai nutraukė restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                       Žilvinas Terebeiza