DOK-3536
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01190-2023-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 17 d. paduotu atsakovės UAB „Virginijus ir Ko“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir ieškovui priteisė iš atsakovės UAB „Virginijus ir Ko“ 19 890,22 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos.
Atsakovė UAB „Virginijus ir Ko“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) nuostatas; teismai ignoravo tai, jog ieškovo reikalavimų pagrįstumas siekiant žalos atlyginimo turi būti vertinamas ne tik „aklai“ vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika), tačiau ir AAĮ 32 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas pripažino, jog susiklosčiusioje situacijoje nebuvo nustatyta viršnormatyvinė tarša, tai reiškė, kad joks reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai nebuvo padarytas ir tokiais atvejais, kokie nustatyti civilinėje byloje, žala negali ir neturi būti skaičiuojama, jos atlyginimo nereikalaujama (skundo 12, 36 punktai).
2. Teismai nepagrįstai bei nemotyvuotai reikšmingo poveikio aplinkai nebuvimo momentą siejo su atsakovei netaikytomis aplinkos atkūrimo priemonėmis, o ne pačios žalos skaičiavimu ir atlyginimu (apeliacinės instancijos teismo nutarties 37 punktas). Taip teismai netinkamai aiškino ir taikė AAĮ 32 straipsnio 6 dalies nuostatas (skundo 11, 13, 37 punktai).
3. Teismai taikydami Metodiką neanalizavo žalos aplinkai reikšmingumo kriterijaus, kuris yra aiškiai įtvirtintas AAĮ bei suformuotoje teismų praktikoje. Kaip nurodė Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023, vertinant žalą aplinkai turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 1) įvertinama pirminė aplinkos būklė (sąlygos); pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta (AAĮ 32 straipsnio 2 dalis); 2) įvertinamas neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas; 3) įvertinamos natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas; 4) įvertinami atlikti veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo; 5) įvertinamos pritaikytos aplinkos atkūrimo priemonės (skundo 14, 16 punktai). „Teršalų išmetimas į gamtinę aplinką įvardijamas kaip gamtinio elemento užteršimas, bet tai savaime nereiškia žalos gamtai fakto nustatymo (konstatavimo)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-513-815/2022) (skundo 36 punktas).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Widen Legal“ (j. a. k. 302585363) 448 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 13285.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas