Administracinė byla Nr. eA-1548-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03368-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Kauno ligoninės skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad vykdė projektą „Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės atnaujinimas“ (toliau – ir Projektas), kuriam buvo skirta 1 143 999,07 Eur subsidija. Pareiškėjas 2015 m. sausio 29 d. pasirašė Projektų finansavimo sutartį su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu (toliau – ir Fondas), 2014 m. liepos 10 d. pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Irdaiva“ dėl VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės pastatų atnaujinimo darbų, kuri įsigaliojo 2015 m. vasario 4 d., gavus patvirtinimą dėl Projekto ir pasirašius Projektų finansavimo sutartį (toliau – ir Rangos sutartis). Pagal Projektų finansavimo sutartį pareiškėjas įsipareigojo ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pateikti Fondui mokėjimo prašymus subsidijai gauti, o galutinį mokėjimo prašymą pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos kartu su Projekto galutinio įgyvendinimo ataskaita. Pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. pateikė Fondui galutinį mokėjimo prašymą dėl 56 186,39 Eur subsidijos dalies išmokėjimo kartu su Projekto galutinio įgyvendinimo ataskaita. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintą Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 381 punktą pateikus tinkamai įformintą mokėjimo prašymą ir visus išlaidų pagrindimo ir (ar) apmokėjimo įrodymo dokumentus, atsakinga institucija ar Aplinkos ministerija projekto išlaidas apmoka ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo pareiškėjo mokėjimo prašymo dienos. Pareiškėjas tvirtino, kad per šį terminą nebuvo raštu informuotas apie mokėjimo prašymo patvirtinimą ir pervestą subsidijos sumą, taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad mokėjimo prašymas netvirtinamas ir subsidija nebus mokama. Daugiau nei metus nesulaukdamas sprendimo (nei mokėjimo prašymo patvirtinimo, nei atsisakymo jį tvirtinti), pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerijai pateikė pretenziją Nr. S-32(1.12), į kurią Aplinkos ministerija atsakė 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. (52-1)-D8-374, nurodydama, kad galutinio mokėjimo prašymo vertinimas ir apmokėjimas sustabdytas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl galimai neskaidrios vykdomos Projekto Rangos sutarties. 2018 m. rugsėjo 3 d. priimtas Įsakymas, kuriuo nuspręsta sumažinti Projektui skirtą finansavimą 202 769,98 Eur suma.

3.       Pareiškėjo manymu, Įsakymu netinkamai pritaikytas Aprašo 98 punktas, pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, motyvai yra neaiškūs, prieštaringi, neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų. Fondas savo įvertinimo Aplinkos ministerijai nepateikė, o 2016 m. spalio 31 d. rašte nurodyta informacija apie lrytas.lt, 15min.lt, delfi.lt publikuotus straipsnius, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. rugsėjo 30 d. išvada nebuvo vertinta, t. y. šis raštas negalėjo būti laikomas teisėtu pagrindu priimti Įsakymą. Pareiškėjo manymu, Įsakymas negalėjo būti priimtas Tarnybos išvados, parengtos duomenų rinkimui konkrečiame ikiteisminiame tyrime, kuris dar nebaigtas ir kuriame įtarimai pareiškėjui nepareikšti, pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad su šia išvada neturėjo galimybės susipažinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Aplinkos ministerija neatliko savarankiško Projekto įgyvendinimo aplinkybių tyrimo ir priimant Įsakymą nepagrįstai apsiribojo tik Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvados ikiteisminiame tyrime nurodymu. Ši išvada turėjo būti vertinama kartu su kitais duomenimis, susijusiais su Projekto įgyvendinimu. Iš Įsakymo turinio nėra aišku, koks šioje išvadoje nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ryšys su Projekto įgyvendinimu, kaip į juos atsižvelgta, nustatant sankcijos dydį. Pareiškėjas pabrėžė, kad, įgyvendindamas Projektą, nuolat bendradarbiavo su atsakinga institucija, tačiau iš jos negavo jokių pastabų ar įpareigojimų, susijusių su Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje nurodytais pažeidimais.

4.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerija nevertino 2017 m. sausio 26 d. rašte išdėstytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „Irdaiva“ neteisėtai subrangos pagrindais kitam ūkio subjektui perleistą Rangos sutarties vykdymą. UAB „Irdaiva“, kaip tiekėjas, atitiko pirkimo dokumentuose tiekėjo kvalifikacijai keltas sąlygas, tiek Rangos sutarties sudarymo metu, tiek viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl pareiškėjas turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad darbus atlieka būtent UAB „Irdaiva“ darbuotojai. Nei Aplinkos ministerija, nei Tarnyba nenurodė, kokių veiksmų turėjo imtis pareiškėjas, kad užkirstų kelią rangovo savivalei. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, sprendžiant taikytinos sankcijos klausimą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog UAB „Irdaiva“ neteisėtus veiksmus atliko be pareiškėjo žinios, taip pat į tai, kad vykdant Rangos sutartį pareiškėjas, kaip užsakovas, ėmėsi priemonių, kad ji būtų vykdoma laikantis tiek jos, tiek viešojo pirkimo nuostatų.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Įsakymo turinio nėra aišku, kodėl finansavimas sumažintas 202 769,98 Eur, nors pasiekti tikslai pagal visus nustatytus Projekto rodiklius, Projektas įgyvendintas tinkamai ir laiku. Be to, nebuvo svarstyta finansinių korekcijų netaikymo galimybė, nors, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju ji turėjo būti svarstoma. Aplinkos ministerija, priimdama Įsakymą, nesivadovavo išsamumo principu, t. y. nenurodė visų įtakos turėjusių aplinkybių ir konkrečių teisės aktų nuostatų. 2016 m, rugpjūčio 11 d. galutinio mokėjimo prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas daugiau nei du metus, todėl pažeisti objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Pareiškėjo manymu, panaikinus Įsakymą, būtų pagrindas pripažinti, kad terminas pervesti galutinę subsidijos dalį praleistas, pažeidžiant Projektų finansavimo sutarties 4.3.1 papunkčio ir Aprašo 381 punkto nuostatas. Taip pat būtų pagrindas priteisti 5 proc. metinių palūkanų (2 809,31 Eur) už 56 186,39 Eur nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 dienos.

6.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su Įsakymo priėmimui svarbios reikšmės turėjusiu dokumentu. Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvada yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl Aplinkos ministerija šios išvados negalėjo pateikti, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu pareiškėjui pasiūlė kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir FNTT dėl galimybės susipažinti su šia išvada. Tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta asmens teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jos neįgyvendino teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad Aplinkos ministerija nepateikė pareiškėjui jo prašomo dokumento, tokiu būdu nesuteikdama galimybės pateikti paaiškinimus bei apribodama galimybes iki kreipimosi į teismą sužinoti Įsakymo motyvus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo 2018 m. lapkričio 27 d., Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui pateikus raštą Nr. IBPS-S-600047 „Dėl prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00001-17 duomenimis“ ir 2019 m. sausio 3 d. raštu gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro leidimą.

8.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „Irdaiva“, kaip rangovo, neteisėtai subrangos pagrindais kitam ūkio subjektui perleistą Rangos sutarties vykdymą. Aplinkos ministerijai susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00001-17 medžiaga, paaiškėjo, kad pareiškėjas / atsakingi jo darbuotojai žinojo apie UAB „Irdaiva“, kaip rangovo, neteisėtai subrangos pagrindais kitam ūkio subjektui perleistą Rangos sutarties vykdymą.

9.       Atsakovas nurodė, kad Įsakymu nustatytas grąžintinas lėšų dydis ir šio dydžio susiejimas su neteisėto UAB „Irdaiva“ ir UAB „Niskama“ susitarime nustatytu generalinės išskaitos dydžiu (t. y. tiekėjas uždirbo šią sumą perleisdamas rangos darbus kitam tiekėjui, faktiškai darbus atliekant 17,75 proc. pigiau) leido teigti, jog Aplinkos ministerijos sprendimas pareiškėjo atžvilgiu, reikalaujant grąžinti šią lėšų dalį nuo išmokėtos subsidijos, nes pareiškėjo gautos subsidijos dalimi nebuvo apmokami faktiškai atlikti darbai, atitinka proporcingumo principą, užtikrina viešąjį interesą, siekiant susigrąžinti pareiškėjui išmokėtos subsidijos dalį į valstybės iždą. Aplinkos ministerija pabrėžė, kad, priimdama Įsakymą, neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti Tarnybos, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios ir prižiūrinčios institucijos, atlikto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų išvadų. Atsižvelgiant į atliktą viešųjų pirkimų tyrimą ir pateiktą išvadą, priimtas sprendimas taikyti finansinę korekciją.

10.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje pažymėta, jog pagal Rangos sutartį visi papildomi Rangos sutartyje numatyti darbai Rangos sutarties vykdymo metu turi būti įsigyjami vykdant naują pirkimą (dėl papildomų darbų sudarant atskirą sutartį), tačiau šiuo atveju viešojo pirkimo procedūros Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktos, todėl pareiškėjas pažeidė minėto įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei nepasiekė 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto racionalaus lėšų panaudojimo tikslo. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat konstatavo, kad sutarties vykdymo metu ne UAB „Irdaiva“, o UAB „Niskama“ (subrangovas) atliko visus sutartyje nurodytus darbus, t. y. subrangos sutartimi UAB „Irdaiva“ (kaip rangovas) visų Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimą perdavė kitam tiekėjui. Nei Rangos sutartyje, nei rangovo pasiūlyme nebuvo nurodyta, kad pasitelkiami (numatomi pasitelkti) subrangovai, nenustatyta subrangovų pasitelkimo tvarka ir atvejai, t. y. visus Rangos sutartyje nurodytus darbus įsipareigojo bei privalėjo atlikti pats rangovas, tačiau pareiškėjas Rangos sutarties vykdymą perleido tretiesiems asmenims. Tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas buvo atsakingas už nuolatinę tinkamą Rangos sutarties vykdymo kontrolę ir turėjo užtikrinti skaidrų Kauno ligoninės pastatų atnaujinimo darbų atlikimą, tačiau savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį ir 3 straipsnyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

11.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12.       Atsakovas nesutiko, kad Agentūra pažeidė pareiškėjo vykdomo Projekto įsipareigojimus apmokėti tinkamai įformintą pareiškėjo mokėjimo prašymą ir patirtas išlaidas per 60 kalendorinių dienų nuo mokėjimo prašymo registravimo dienos. Fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyr. specialistė, gavusi 2016 m. rugpjūčio 16 d. užregistruotą pareiškėjo raštą, atliko įgyvendinamo Projekto mokėjimo prašymo vertinimą. Vertinant pareiškėjų pateiktus mokėjimo prašymus, įvertintos visos su tuo susijusios aplinkybės viešai prieinamoje erdvėje, t. y. Tarnybos informacinėje svetainėje rasta informacija, kad vykdant Rangos sutartį, perkančioji organizacija – pareiškėjas, nesivadovavo Rangos sutarties nuostatomis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir reglamentuojamus principus. Atsižvelgdamas į nustatytus neatitikimus, Fondas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas įvertinti pateiktą informaciją, priimti sprendimą dėl tolesnio Projekto finansavimo ir apie tai informuoti Fondą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas žinojo, kad UAB „Irdaiva“ Rangos sutarties vykdymą perleido kitam ūkio subjektui, šie faktai viešai skelbti žiniasklaidoje, taip pat pareiškėjui pateiktas UAB „Irdaiva“ 2015 m. kovo 6 d. raštas Nr. 1977, kuriuo pastaroji informuoja pareiškėją apie naujo subrangovo UAB „Niskama“ pasitelkimą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir kompensuoti patirtus nuostolius, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš UAB „Irdaiva“, kaip rangovo, pažeidusio Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų normas.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Irdaiva“ atsiliepimu į skundą prašė jį tenkinti.

14.       UAB „Irdaiva“ pažymėjo, kad Projekto finansavimo sutartis sukūrė teises ir pareigas tik sutartį pasirašiusioms šalims – pareiškėjui ir Fondui, o UAB „Irdaiva“ nebuvo šios sutarties šalimi ir bet kokie bendrovės veiksmai nėra ir negali būti laikomi Projekto finansavimo sutarties pažeidimu. Pareiškėjas visas jai tenkančias pareigas vykdė tinkamai ir nepažeidė Projekto finansavimo sutarties bei neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję lemti finansavimo sumažinimą. Pareiškėją ir UAB „Irdaiva“ siejo tik 2014 m. liepos 10 d. sudaryta Rangos sutartis, kuri įvykdyta iki galo ir tinkamai, nėra jokių pagrįstų įrodymų ar sprendimų dėl Rangos sutarties pažeidimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Irdaiva“ netinkamai vykdė Rangos sutartį ir (ar) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

II

15.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis Fondo 2016 m. spalio 31 d. rašte, taip pat Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 4S-269 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pabrėžė, kad faktinių aplinkybių, jog rangovas (uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“) pasitelkė subrangovus vykdyti projektą, proceso dalyviai šioje byloje neginčija, tai yra nustatytas faktas. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog perkančioji organizacija (Kauno ligoninė) su rangovu 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarė susitarimą Nr. 1, kuris Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 4S-269 buvo įvertintas kaip sudarytas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ginčas kyla tik dėl nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo.

17.       Teismas nurodė, kad Perkančioji organizacija (Kauno ligoninė) su rangovu 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarė susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė atlikti papildomus darbus už 103 529,48 Eur su PVM. Susitarime nurodyta, kad jis sudarytas vadovaujantis Rangos sutarties 8.15 papunkčio nuostata, t. y. kad bet kokie papildomi darbai turi būti perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 4S-269 konstatuota, jog šiuo atveju viešojo pirkimo procedūros Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktos, Rangos sutarties keitimas negalėjo būti atliktas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad perkančioji organizacija, sudarydama susitarimą Nr. 1 kitomis nei Rangos sutartyje numatytomis aplinkybėmis bei faktiškai įsigydama papildomus darbus netaikant viešojo pirkimo procedūrų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei nepasiekė minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto racionalaus lėšų panaudojimo tikslo. Teismas pritarė tokiam Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 4S-269 pateiktam teisiniam vertinimui, nes iš tiesų buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies (tuo metu aktuali 2014 m. rugsėjo 25 d. redakcija) nuostatos, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Tarnybos sutikimas. Tokio sutikimo nebuvo gauta, viešojo pirkimo procedūros Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktos.

18.       Teismas taip pat nustatė, kad rangovas, neįspėjęs raštu pareiškėjo, nors tai pagal Rangos sutarties 4.15 papunktį turėjo atlikti, pasamdė subrangovus. Nors pareiškėjas teigė apie tai nežinojęs (liudytojo A. S. parodymai), tačiau, teismo vertinimu, vykdydamas Projektą, jis tai privalėjo ir galėjo žinoti. Kitoks aiškinimas reikštų, kad pareiškėjas apie projekto vykdymą žinojo mažiau negu tai buvo žinoma žiniasklaidai. Tai prieštarautų konstituciniams protingumo, sąžiningumo principams, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytam skaidrumo principui. Šiuo aspektu teismas pritarė Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 4S-269 pateiktam teisiniam vertinimui, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

19.       Įvertinęs tai, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas remiantis Fondo 2016 m. spalio 31 d. rašte, taip pat Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 4S-269 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad tos aplinkybės buvo tinkamai teisine prasme įvertintos, kad to vertinimo, teismo požiūriu, pareiškėjas nepaneigė ir net nesukėlė teismui jokių abejonių dėl kitokio įmanomo vertinimo, jame buvo proporcingai paskirta sankcija, teismas darė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo. Pareiškėjo argumentus, jog Įsakymas buvo pavėluotai priimtas, teismas laikė nepagrįstais, nes visa bylos medžiaga įrodo, kad nebuvo delsiama priimti Įsakymo, kadangi net dabar vyksta tyrimas dėl galimo nusikaltimo.

20.       Netenkinęs pagrindinio reikalavimo panaikinti Įsakymą, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Agentūrą sumokėti Kauno ligoninei 56 186,39 Eur subsidijos dalį, mokėtiną pagal 2015 m. sausio 29 d. sudarytą Projektų finansavimo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis taikant subsidiją sutartį Nr. KKS-S9(2015)/F7-29/2015, priteisti iš Agentūros pareiškėjo naudai 2 809,31 Eur dydžio metinių palūkanų už termino sumokėti 56 186,39 Eur subsidijos dalį praleidimą, priteisti iš Agentūros pareiškėjo naudai 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Netenkinus pareiškėjo skundo, teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III.

21.       Pareiškėjas viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22.       Pareiškėjas pažymi, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. susitarimas Nr. 1 buvo sudarytas dėl papildomų darbų, neįrašytų į sudarytą Rangos sutartį, tačiau be kurių nebuvo galima užbaigti Rangos sutarties vykdymo. Apie papildomų darbų atlikimo būtinybę Kauno ligoninei tapo žinoma tik Projekto įgyvendinimo eigoje, papildomi darbai buvo finansuojami iš pareiškėjo lėšų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, nuo kada ir iš kokių šaltinių žiniasklaidai tapo žinoma apie subrangovus, pasitelktus rangovo įgyvendinant Rangos sutartį. Pareiškėjas nurodo, kad paskutinę sąskaitą pagal Rangos sutartį apmokėjo 2016 m. birželio 20 d., o straipsniai žiniasklaidoje buvo paskelbti jau po to, kai buvo baigtas Rangos sutarties įgyvendinimas ir kai Tarnyba FNTT kreipimosi pagrindu atliko Rangos sutarties neplaninį vertinimą bei pateikė 2016 m. rugsėjo 30 d. išvadą. Tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvada buvo parengta Tarnybai turint duomenų apie UAB „Niskama“ rangovui pagal subrangos sutartį išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tokių duomenų Kauno ligoninė, vykdydama Rangos sutartį, neturėjo ir negalėjo turėti. Rangovas subrangovus pasamdė neįspėjęs raštu pareiškėjo, nors pagal Rangos sutarties 4.15 punktą, tą turėjo padaryti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UAB „Irdaiva“ 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. 977 informavo pareiškėją apie ketinimą pasitelkti subrangovus, tačiau Kauno ligoninė su tuo nesutiko. Be to, atlikdamas Rangos sutarties vykdymo kontrolę, pareiškėjas pareikalavo rangovo pateikti dokumentus, visi jie buvo pasirašomi UAB „Irdaiva“ direktoriaus įgaliotų darbuotojų. Pareiškėjo manymu, Tarnybos išvadoje minimų neteisėtų susitarimų tikslas buvo suklaidinti Kauno ligoninę, o rangovas siekė susidaryti sąlygas įgyvendinti savo galimai neteisėtus ketinimus. Pareiškėjas pažymi, jog nebuvo nustatyta aplinkybė, kad UAB „Irdaiva“ būtų neturėjusi reikiamų resursų Rangos sutarties įgyvendinimui, todėl pareiškėjas turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad darbus atlieka būtent UAB „Irdaiva“ darbuotojai. Pareiškėjas pabrėžia, kad nebuvo nurodyta, kokių dar veiksmų turėjo ir galėjo imtis Kauno ligoninė, kad būtų užkirstas kelias rangovo savivaliavimui.

23.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Įsakymas priimtas nesivadovaujant Aprašo 98 punktu, kadangi Fondo 2016 m. spalio 31 d. raštas tėra informacinio pobūdžio. Pareiškėjo manymu, Įsakymas negalėjo būti priimtas ir pagal Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadą, parengtą duomenų rinkimu konkrečiame ikiteisminiame tyrime, kuris dar nėra baigtas, ir kuriame pareiškėjas nėra įtariamasis. Be to, rengiant minėtą išvadą, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų ar papildomų duomenų. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kadangi pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kodėl taikoma sankcija susieta su generalinės rangos išskaitos dydžiu, kurio nustatymui bei dydžiui pareiškėjas negalėjo daryti įtakos, taip pat nebuvo argumentuota, kodėl pareiškėjui skirtas finansavimas sumažintas atitinkama suma, nors pasiekti tikslai pagal visus nustatytus Projekto rodiklius, Projektas įgyvendintas tinkamai ir laiku. Pareiškėjas pabrėžia, kad neteisėti veiksmai vykdant Rangos sutartį buvo atlikti nesant Kauno ligoninės kaltės. Pareiškėjo manymu, turėjo būti svarstoma finansinių korekcijų netaikymo galimybė, teismas turėjo taikyti Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 1 dalį.

24.       Pareiškėjo manymu, Įsakymas neatitinka Projektų finansavimo sutarties 6.3 punkto. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Projekto įgyvendinimas buvo kontroliuojamas atsakingos institucijos – Fondo, kuris turėjo pareigą Projekto įgyvendinimo eigoje fiksuoti pareiškėjo neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad, įgyvendinant Projektą, nuolat bendradarbiavo su atsakinga institucija, tačiau nebuvo gavęs jokių pastabų ar įpareigojimų, susijusių su Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje, ikiteisminiame tyrime nurodytais pažeidimais. Pareiškėjas pažymi, kad nei Aplinkos ministerija, nei Fondas neatliko savarankiško Projekto įgyvendinimo aplinkybių tyrimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl visų Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje išvardintų pažeidimų. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad nebuvo delsiama priimti Įsakymą.

25.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26.       Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Fondas 2016 m. spalio 31 d. raštu informavo Aplinkos ministeriją, jog viešoje erdvėje buvo paskelbta informacija apie galbūt neskaidriai vykdomą Rangos sutartį. Atsakovas pažymi, kad Tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvadoje nurodyta, jog už tinkamą Rangos sutarties vykdymo priežiūrą yra atsakinga Kauno ligoninė, kuri nesivadovavo Rangos sutarties 4.10, 4.15 ir 4.1-4.4 punktų nuostatomis ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 18 dalį ir 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neskundė Tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvados. Atsakovo manymu, pareiškėjas, žinodamas, kad UAB „Irdaiva“ pasitelkia subrangovą, turėjo faktiškai tikrinti darbus jų atlikimo metu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nurodė, jog buvo pasamdytas techninis darbų vadovas darbams prižiūrėti, kuris nuolat lankėsi objekte ir prižiūrėjo atliekamus darbus, taip pat buvo paskirtas atsakingas ligoninės darbuotojas (inžinierius), kuris nuolat, kiekvieną dieną prižiūrėdavo darbus, todėl pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad darbus atlieka ne rangovas, o subrangovas, tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga.

27.       Atsakovas nesutinka, kad buvo pažeistas Aprašo 98 punktas, nes Įsakymas priimtas pareiškėjui nesilaikant projekto finansavimo sutarties dėl subsidijos suteikimo pareiškėjui sąlygų, be to, Fondas pateikė savo vertinimą Aplinkos ministerijai (2016 m. spalio 31 d. raštas). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas su Fondu pasirašė Projektų finansavimo sutartį, pagal kurios 4.1.19 punktą pareiškėjas įsipareigojo pirkimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, atlikti vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu. Atsakovas nurodo, kad, priimdamas Įsakymą, neturėjo pagrindo kvestionuoti Tarnybos atlikto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų išvadų. Atsakovo vertinimu, sprendimas dėl sankcijos taikymo atitinka proporcingumo principą ir užtikrina viešąjį interesą. Atsakovas nesutinka, kad delsė priimti Įsakymą, kadangi buvo atliekamas neplaninis Tarnybos tyrimas, kurio išvados nebuvo palankios pareiškėjui, vėliau pradėtas FNTT tyrimas, atsakovas pareiškėją 2018 m. sausio 18 d. raštu informavo, kad Kauno ligoninės galutinio mokėjimo prašymo vertinimas ir apmokėjimas buvo sustabdytas dėl FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo.

28.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat pažymi, kad straipsniai žiniasklaidoje dėl galimai neskaidriai vykdomos Rangos sutarties buvo paskelbti 2016 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovas akcentuoja, kad neturi pagrindo kvestionuoti Tarnybos atlikto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų išvadų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neskundė Tarnybos išvados. Agentūros manymu, nebuvo delsiama priimti Įsakymo, nes net ir dabar vyksta tyrimas dėl galimai padaryto nusikaltimo. Atsakovo teigimu, priimant Įsakymą buvo vadovautasi Aprašo 98 punktu. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

30.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Irdaiva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

31.       Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas iš esmės nenagrinėjo ginčo, nevertino pareiškėjo bei UAB „Irdaiva“ argumentų. Pažymi, kad darbai, numatyti 2015 m. rugpjūčio 18 d. papildomame susitarime, nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, nes pagal jį darbai buvo finansuojami iš pareiškėjo lėšų. Pabrėžia, kad Rangos sutartis buvo tinkamai įvykdyta iki galo. Projekto finansavimo sutartis sukūrė teises ir pareigas tik pareiškėjui ir Fondui, todėl UAB „Irdaiva“ atlikti veiksmai negali būti laikomi Projekto finansavimo sutarties pažeidimu. UAB „Irdaiva“ pažymi, kad Tarnybos išvada tėra ikiteisminio tyrimo dalis baudžiamajame procese, nėra aišku, kokią įtaką ji turės ikiteisminiame tyrime.

32.       Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas – UAB „Irdaiva“) pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad rangovas laikėsi visų Rangos sutarties sąlygų, subrangovas buvo pasitelktas tik konkretiems darbams atlikti. 2016 m. birželio 29 d. buvo surašytas statybos užbaigimo aktas, kurį su pareiškėjo atstovu pasirašė UAB „Irdaiva“ statybos darbų vadovas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas žinojo apie subrangovo pasitelkimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

33.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-801 „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos subsidijos lėšų, skirtų Respublikinei Kauno ligoninei sumažinimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjo įgyvendinamam Projektui sumažinti aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-774 skirtą finansavimą 202 769,98 Eur suma.

34.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas remiantis Fondo 2016 m. spalio 31 d. rašte, taip pat Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo tinkamai įvertintos ir to vertinimo pareiškėjas nepaneigė, Įsakyme buvo proporcingai paskirta sankcija, darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Įsakymo.

35.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame ginčija Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą (nebuvo atliktas savarankiškas tyrimas, nesivadovauta Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvada, nesilaikyta Aprašo 98 p., neįvertintas pareiškėjo kaltės nebuvimas, netinkamai paskirta sankcija ir kt.).

36.       Ginčijamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Aprašo 98, 102 punktus, Fondo 2016 m. spalio 31 d. raštą Nr. (2)-S-2377 ir Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadą, dėl to, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį ir šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nesivadovavo pareiškėjo ir UAB „Irdaiva“ 2014 m. liepos 10 d. pasirašytos pastatų atnaujinimo darbų sutarties Nr. 159P/2014 4.10, 4.15, 4.1-4.4 papunkčiais, atsižvelgiant į Projektų finansavimo sutarties 6.3.2, 6.3.3 papunkčius.

37.       Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

38.       Pareiškėjas su Fondu 2015 m. sausio 29 d. pasirašė Projektų finansavimo sutartį, pagal kurią Kauno ligoninė įsipareigojo pirkimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, atlikti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu (Projekto finansavimo sutarties 4.1.19 p.). Taip pat šia sutartimi pareiškėjas pripažino Fondo teisę sustabdyti ar nutraukti subsidijos teikimą ir (arba) reikalauti grąžinti suteiktą subsidijos sumą (Projekto finansavimo sutarties 4.4.7 p.), sustabdyti paramos teikimą, sumažinti išmokamos subsidijos dalį, inicijuoti išmokėtos subsidijos susigrąžinimą ir (ar) nutraukti sutartį, kai yra priimtas Aplinkos ministerijos sprendimas dėl finansavimo sustabdymo, sumažinimo, nutraukimo ir (ar) išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo, jei pareiškėjas, vykdydamas Projektą, pažeidžia Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu (Projekto finansavimo sutarties 6.1.6 p.).

39.       Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos Tarnybos funkcijos vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką (Viešųjų pirkimų įstatymo 82 str. 2 d. 1 p.). Tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (Viešųjų pirkimų įstatymo 82 str. 3 d.).

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnybos specialistų 2018 m. vasario 20 d. išvadoje vertintos aktualios Įsakymu spręstam klausimui aplinkybės. Be to, Įsakymas nebuvo priimtas vien tik remiantis aptariama Tarnybos išvada, bet ir atsižvelgus į Fondo pateiktą informaciją, be kita ko, Tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvadą, surašytą atliekant neplaninį vertinimą ir priimant savarankišką sprendimą, kuris nebuvo paneigtas Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje pateiktomis aplinkybėmis ir vertinimais. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, jog Įsakymas negalėjo būti priimtas atsižvelgiant į Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. specialistų išvadą ikiteisminiame tyrime, kuriame pareiškėjas nėra įtariamasis.

41.       Teisėjų kolegija sutinka, kad, nors ir buvo galimybė skųsti Tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvadą, jos neapskundimas savaime nerodo pareiškėjo sutikimo su ja. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos ministerija, 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. (10-5)-D8-451 informavusi pareiškėją apie minėtą Tarnybos išvadą, paprašė Kauno ligoninės pateikti paaiškinimus dėl šioje išvadoje nustatytų Projektų finansavimo sutarties pažeidimų. Pareiškėjas savo paaiškinimus pateikė 2017 m. sausio 26 d. rašte. Kaip minėta, Įsakymas priimtas atsižvelgus į Fondo 2016 m. spalio 31 d. raštą, kuriame nurodoma Tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvada. Tokios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad atsakovas nevykdė savarankiško tyrimo. Taip pat Įsakymo teisėtumui neturi reikšmės apelianto pastebėjimas, kad, priimant Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadą, nebuvo paprašyta Kauno ligoninės pateikti paaiškinimus. Kaip minėta, paaiškinimus dėl Tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvadoje nustatytų pažeidimų pareiškėjas turėjo galimybę pateikti Aplinkos ministerijai, o atsakovas, priimdamas Įsakymą, rėmėsi ne tik Tarnybos 2018 m. vasario 20 d. išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimais.

42.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad priimant Įsakymą nebuvo vadovautasi Aprašo 98 punktu. Aprašas, be kita ko, nustato aplinkos ministro paskirto Aplinkos ministerijos struktūrinio padalinio, koordinuojančio Klimato kaitos programos administravimą, ir atsakingosios institucijos, atliekančios šios programos lėšomis finansuojamų projektų paraiškų surinkimą, vertinimą ir priežiūrą, teises ir pareigas (Aprašo 1 p.). Aplinkos ministerijai gavus Fondo 2016 m. spalio 31 d. raštą ir pradėjus tyrimą, Aprašo 98 punkte buvo įtvirtinta Aplinkos ministerijos teisė priimti sprendimą dėl finansavimo sustabdymo, nutraukimo, sumažinimo ir (ar) išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo, jeigu pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo sutarties dėl subsidijos suteikimo pareiškėjui sąlygų. Pareiškėjo pozicija, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į atsakingos institucijos pateiktą įvertinimą, nėra teisinga. Toks reikalavimas Aprašo 98 punktą papildė tik nuo 2018 m. liepos 12 d. ir, priešingai nei nurodo pareiškėjas, 2016 m. rugpjūčio 11 d. nebuvo įtvirtintas. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl Įsakymo neatitikties Aprašo 98 punkto reikalavimui. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymas priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į Fondo 2016 m. spalio 31 d. raštą Nr. (2)-S-2377, kuriame pateikta surinkta informacija ir prašoma priimti sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto teiginiai dėl atsakovo delsimo priimant Įsakymą, įvertinus ikiteisminio tyrimo vykdymo faktą, neturi reikšmės Įsakyme nustatytų aplinkybių ir paskirtos sankcijos teisingumui ir teisėtumui.

43.       Projekto finansavimo sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerija atitinkamą sprendimą priima atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą, pareiškėjo kaltę, susijusias objektyvias aplinkybes. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta sankcija, akcentuoja savo kaltės nebuvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, jog būtų tinkamai vykdoma Rangos sutartis. Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija (Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str.) pagal Aprašą, Projektų finansavimo sutartį (4.1.19 p.) įsipareigojo pirkimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Tikrinant Įsakymu taikytos finansinės korekcijos teisingumą ir proporcingumą atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, svarbios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „Irdaiva“ informavo pareiškėją apie subrangovo pasitelkimą, taip pat tai, kad pareiškėjo paskirti atsakingi asmenys kasdien prižiūrėjo atliekamus darbus (liudytojo A. S. parodymai). Todėl šiuo aspektu kritiškai vertintini apelianto argumentai dėl jo nežinojimo ir negalėjimo žinoti apie pasitelktus subrangovus. Šiuo aspektu neturi reikšmės ir apelianto teiginiai dėl informacijos pasirodymo žiniasklaidos priemonėse po to, kai jau buvo baigtas Rangos sutarties įgyvendinimas.

44.       Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais dėl Fondo, kaip atsakingos institucijos, kontroliuojančios Projekto įgyvendinimą, teisės ir pareigos Projekto įgyvendinimo eigoje fiksuoti pareiškėjo neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Kita vertus, tai, kad nagrinėjamu atveju Fondas nenurodė pareiškėjui jokių pastabų Projekto vykdymo metu, savaime nereiškia, jog buvo laikytasi teisės aktuose, sutartyse ir paraiškose nustatytų reikalavimų. Nors pareiškėjas tvirtina nuolat bendradarbiavęs su Fondu Projekto įgyvendinimo metu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Fondą apie Rangos sutarties vykdymo perleidimą kitam ūkio subjektui ir Fondas dėl to nebūtų prieštaravęs.

45.       Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Minėtos įstatymo nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakyme yra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi Aplinkos ministerija, spręsdama dėl poveikio priemonės taikymo pareiškėjui, taip pat nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos. Įsakymu nustatyto grąžintino lėšų dydžio susiejimas su UAB „Irdaiva“ ir UAB „Niskama“ susitarime nustatytu generalinės išskaitos dydžiu laikytinas teisingu, nes pareiškėjo gautos subsidijos dalimi nebuvo apmokami faktiškai atlikti darbai (subrangovas darbus atliko pigiau). Apeliantas nepagrindė savo pozicijos, kodėl, nustačius, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, atsakovas turėjo svarstyti finansinių korekcijų netaikymo galimybę. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl panaikinti Įsakymą tiek pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tiek kitais motyvais nėra pagrindo.

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su Įsakymo teisėtumu.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, išvadas dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindas priimti ginčijamą Įsakymą, buvimo pagrindė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

49.       Atsisakiusi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįgijo teisės į procese turėtų išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Milda Vainienė