Civilinė byla Nr. e2-1425-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00691-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Drelita“ ir uždarosios akcinės bendrovės Rejben atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties, kuria iškelta UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fitsout“ pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriuo prašė: 1) iškelti UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo bylą; 2) UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; 3) taikyti UAB „Fitsout“ atžvilgiu Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, netaikant 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, sudarant galimybę UAB „Fitsout“ atsiskaityti su dalimi veiklos vykdymui bei gyvybingumo palaikymui ypatingai svarbių kreditorių: darbuotojais bei medžiagų ir (ar) paslaugų tiekėjais; 4) nustatyti ne trumpesnį kaip 4 mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo plano parengimui ir pateikimui; 5) nustatyti, kad UAB „Fitsout“ einamieji mokėjimai maksimaliai mėnesinei 1 001 647,00 Eur sumai gali būti vykdomi iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT702150051000054403; 6) pripažinti kartu su atskiru lydraščiu tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui teikiamas sutartis, užsakymus, susirašinėjimus ir derybų dokumentus konfidencialia UAB „Fitsout“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, neteiktina susipažinti ir (ar) kopijuoti jokiems asmenims (įskaitant ir byloje dalyvaujančius asmenis) civilinės bylos nagrinėjimo metu ir byloje priėmus sprendimą.
2. Nurodė, kad bendrovės pagrindinė veikla yra išskirtinio dizaino komercinių baldų gamyba eksporto rinkoms. Remiantis 2020 m. pirmųjų mėnesių duomenimis, bendrovė 2020 m. planavo 20-25 mln. Eur apyvartą. Pasaulyje kilus Covid-19 pandemijai, bendrovės pardavimai pradėjo ženkliai mažėti. Sustojo žaliavų tiekimas, ėmė vėluoti klientų atsiskaitymai, bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Bendrovėje iki karantino Lietuvoje paskelbimo dirbo 323 darbuotojai, darbo užmokesčio fondas siekė 750 000 Eur, veiklos palaikymui kas mėnesį buvo reikalinga apie 150 000 Eur. 2020 m. kovo 17 d. buvo paskelbta prastova, sumažinti darbo užmokesčio kaštai, su galimybe gauti subsidijas iš valstybės biudžeto. Nepaisant priemonių, kurių ėmėsi bendrovė, išspręsti laikinų finansinių sunkumų nepavyko, kreditoriai ėmė aktyviai reikšti reikalavimus tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka. Vienintelė galimybė bendrovei išspręsti šiuos sunkumus – restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Bendrovės finansiniai sunkumai riboja jos galimybes tinkamai vykdyti prievoles ir didinti pelningumą, gali privesti bendrovę prie bankroto. Bendrovės vykdoma veikla paklausi ir reikalinga, bendrovė turi reikiamą kvalifikaciją, žinias, darbuotojus, yra įsitvirtinusi rinkoje, turi vykdytinų didelės vertės projektų, debitorių, iš kurių skolų išieškojimas realus, „draugiškų“ kreditorių. Per 2020 m. sausio – balandžio mėnesius bendrovė pateikėi komercinių pasiūlymų už daugiau nei 37 mln. Eur. Bendrovė ir toliau aktyviai vykdo derybas dėl naujų sutarčių pasirašymo ir esamų vykdymo. Bendrovei nėra iškelta bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka.
3. Kreditorė UAB „Drelita“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti.
4. Nurodė, jog UAB „Drelita“ nuo 2019 m. rugsėjo reguliariai pardavinėjo ir teikė įvairius įrankius ir statybos darbų atlikimui skirtą smulkiąją techniką UAB „Fitsout“, kuri savo sutartines prievoles įvykdė tik iš dalies ir liko skolinga 4 495,26 Eur. UAB „Fitsout“ piktnaudžiauja savo teise dėl restruktūrizavimo proceso iniciavimo, neatsižvelgia į UAB „Drelita“ teisėtus interesus. UAB „Drelita“ yra smulkaus verslo įmonė ir UAB „Fitsout“ vengimas vykdyti atsiskaitymo prievoles bei prašymas dėl prievolės įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, sukelia esminius finansinius sunkumus UAB „Drelita“. UAB „Fitsout“ yra faktiškai nemoki ir turi ne laikinų, o ilgalaikių finansinių sunkumų, todėl jai keltina ne restruktūrizavimo, tačiau bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo bylą.
6. Teismas nurodė, kad JANĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. JANĮ 2 straipsnio 5 dalis numato, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
7. UAB „Fitsout“ šiuo metu patiria laikinų finansinių sunkumų, kurie susiklostė dėl apyvartinių lėšų trūkumo. UAB „Fitsout“ įkurta 2017 m. kovo 31 d., pagrindinė bendrovės veikla yra komercinių baldų gamyba ir prekyba eksporto rinkoms. 2019 m. pabaigoje kilus Covid-19 pandemijai ir įvedus griežtus ribojimus prekybai bendrovės pardavimai pradėjo ženkliai mažėti, sustojo žaliavų tiekimas, ėmė vėluoti klientų atsiskaitymai. Šios aplinkybės lėmė UAB „Fitsout“ nuostolių kilimą. Nepaisant priemonių, kurių ėmėsi bendrovė, išspręsti laikinų bendrovės finansinių sunkumų nepavyko. Bendrovės finansiniai sunkumai riboja jos galimybes tinkamai vykdyti prievoles ir didinti pelningumą.
8. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties ataskaitą UAB „Fitsout“ ilgalaikis turtas sudarė 18 811 406 Eur, trumpalaikis turtas – 2 483 209 Eur, iš viso bendrovės turtas sudarė 21 294 615 Eur. UAB „Fitsout“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 458 555 Eur. Iš UAB „Fitsout“ 2019 m. gruodžio 31 d. bendrųjų pajamų ataskaitos matyti, kad UAB „Fitsout“ patyrė 5 979 250 Eur nuostolį. Pagal 2020 m. gegužės 11 d. finansinės padėties ataskaitą UAB „Fitsout“ ilgalaikis turtas sudaro 18 374 982 Eur, trumpalaikis turtas – 1 939 071 Eur, iš viso bendrovės turtas sudaro 20 314 053 Eur. UAB „Fitsout“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 5 156 581 Eur, bendrovės po vienerių metu mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 23 880 215 Eur dydžio sumą. UAB „Fitsout“ iš viso turi įsipareigojimų bendrai 29 036 796 Eur sumai. Iš UAB „Fitsout“ 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gegužės 11 d. bendrųjų pajamų ataskaitos matyti, kad UAB „Fitsout“ patyrė 1 004 970 Eur nuostolį.
9. UAB „Fitsout“ ilgalaikį materialųjį turtą (18 288 848 Eur) sudaro: pastatai ir statiniai – 11 759 156 Eur, mašinos ir įranga – 4 400 547 Eur, kita įranga prietaisai, įrankiai – 292 428 Eur, naudojimo teise valdomas turtas – 1 700 357 Eur, kitas materialusis turtas – 65 625 Eur, nebaigta statyba (nebaigti darbai) ir sumokėti avansai – 30 735 Eur; ilgalaikį nematerialųjį turtą sudaro programinė įranga – 86 134 Eur. Nurodytam turtui pagrįsti UAB „Fitsout“ pateikė 2020 m. gegužės 15 d. ilgalaikio turto sąrašą. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, jog UAB „Fitsout“ nuosavybės teise priklauso: pastatas-gamybinis pastatas (unikalus Nr. 4400-5079-4768), kurio vidutinė rinkos vertė – 2 963 000 Eur, pastatas-apsaugos postas (unikalus Nr. 4400-4940-6377), kurio vidutinė rinkos vertė – 19 300 Eur, kiti inžineriniai statiniai – atraminė sienutė (vidutinė rinkos vertė – 3 500 Eur), vandens rezervuaras (vidutinė rinkos vertė – 38 200 Eur), tvora su vartais (vidutinė rinkos vertė – 65 200 Eur), vandentiekio tinklai (vidutinė rinkos vertė – 79 000 Eur), nuotekų šalinimo tinklai (vidutinė rinkos vertė – 35 000 Eur), nuotekų šalinimo tinklai (vidutinė rinkos vertė – 109 000 Eur), nuotekų šalinimo tinklai (vidutinė rinkos vertė – 41 300 Eur), nuotekų šalinimo tinklai (vidutinė rinkos vertė – 21 400 Eur). UAB „Fitsout“ trumpalaikį turtą sudaro: atsargos – 1 130 087 Eur (medžiagos ir žaliavos – 425 188 Eur, nebaigta statyba ir nebaigtos vykdyti sutartys – 139 839 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 281 628 Eur, sumokėti avansai – 283 432 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 781 608 Eur (pirkėjų skolos – 688 615 Eur, kitos gautinos sumos iš patronuojančiosios, patronuojamųjų, bendrųjų ir asocijuotųjų įmonių – 48 997 Eur, kitos gautinos sumos – 43 996 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 27 376 Eur. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog UAB „Fitsout“ nurodytas turtas nėra realiai egzistuojantis, t. y. kad UAB „Fitsout“ juo realiai nedisponuoja, o finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta informacija būtų klaidinga. Byloje nėra duomenų, keliančių abejonių dėl minėto turto egzistavimo ir tikrosios jo vertės.
10. Iš 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių sąrašo matyti, kad UAB „Fitsout“ bendra skola kreditoriams (pagal prievoles, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs) sudaro 2 407 477,56 Eur. Iš 2020 m. gegužės 15 d. debitorių sąrašo matyti, jog debitorių įsiskolinimai UAB „Fitsout“ sudaro 687 435 Eur. Turto arešto aktų registro duomenimis, UAB „Fitsout“ turtui yra taikomi areštai: turto arešto identifikavimo kodas 2020022017, turto arešto mastas – 37 633,22 Eur, kreditorė UAB „Vitaresta“; turto arešto identifikavimo kodas 2020028068, turto arešto mastas – 4 495,26 Eur, kreditorė UAB „DRELITA“. Antstolių informacinės sistemos duomenimis UAB „Fitsout“ atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos: Nr. 0157/20/01469, antstolis Arminas Naujokaitis, išieškotoja UAB „DRELITA“ (laikinosios apsaugos priemonės), Nr. 0171/20/00992, antstolė Brigita Palavinskienė, išieškotoja UAB „Vitaresta“ (laikinosios apsaugos priemonės).
11. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Fitsout“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. JANĮ 2 straipsnio 6 dalis numato, jog juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.
13. Nustatyta, jog UAB „Fitsout“ pagrindinė veikla yra komercinių baldų gamyba ir prekyba eksporto rinkoms. Pareiškėja nurodė, jog taip pat verčiasi projektų valdymo, prototipų kūrimo ir plėtros, architektūrinio planavimo, inžinerijos ir logistikos veikla. Iš viešai prieinamų SODRA duomenų matyti, jog pareiškimo nagrinėjimo metu bendrovėje dirba 203 darbuotojai. Pareiškėja nurodė, jog vykdo veiklą, atlieka darbus, teikia paslaugas, sudarinėja sutartis ir priima naujus klientų užsakymus: per 2020 metų sausio – balandžio mėnesius bendrovė yra pateikusi komercinių pasiūlymų už daugiau nei 37 mln. Eur prekybos vietų ir viešbučių baldų gamybai, transportavimui bei instaliacijai objektuose (įgyvendinimo laikotarpis numatomas 2020 m. – 2021 m. pirmąjį ketvirtį). Pareiškėja teismui pateikė 2020 m. gegužės 15 d. vykdomų sutarčių sąrašą, iš kurio matyti, jog šiuo metu patvirtinti ir vykdomi projektai siekia 3 786 383 Eur sumą; be patvirtintų ir vykdomų projektų, galutinėje derybų stadijoje esančių projektų suma siekia 2 805 670 Eur; projektai, kurių įgyvendinimui klientai pasirinko UAB „Fitsout“, siekia 9 464 745 Eur. Pareiškėja, teikdama papildomus paaiškinimus dėl bendrovės vykdomos veiklos, gaunamų pajamų, planuojamų vykdyti sutarčių bei realios perspektyvos atkurti bendrovės mokumą, pateikė teismui atnaujintą informaciją apie patvirtintus užsakymus 2020 m., kurie siekia 3 985 833 Eur; patvirtintus užsakymus 2021 m. – 831 372 Eur; vykstančias derybas – 1 026 849 Eur; pateiktus pasiūlymus – 55 586 878 Eur.
14. Aukščiau nurodytų projektų realumą bei sutartinius santykius su pareiškėjos nurodomais užsakovais patvirtina teismui pateikti papildomi įrodymai (CD-R laikmena su joje esančiomis UAB „Fitsout“ sudarytomis sutarčių, vykdomų užsakymų bei vykstančių derybų dokumentų, susirašinėjimų kopijomis). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos vykdomą veiklą bei sutartinius santykius, realumu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog UAB „Fitsout“ yra gyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Tiek pareiškėjos pateikti duomenys, tiek vieši (teismų informacinės sistemos LITEKO, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) duomenys patvirtina, jog UAB „Fitsout“ nėra ir nebuvo iškelta bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Teismas atmetė kreditorės UAB „Drelita“ argumentus, jog UAB „Fitsout“ yra faktiškai nemoki ir turi ne laikinų, o ilgalaikių finansinių sunkumų, todėl jai keltina ne restruktūrizavimo, tačiau bankroto byla.
17. JANĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis).
18. UAB „Fitsout“ finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą apibrėžimą. Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi kurį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013). Tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad iškilus nemokumo pavojui finansinių sunkumų patiriantys skolininkai galėtų pasinaudoti veiksmingais prevencinio restruktūrizavimo mechanizmais, kurie leistų restruktūrizuoti jų skolas ar verslą, atkurti įmonės gyvybingumą ir išvengti nemokumo.
19. UAB „Fitsout“ finansinė padėtis yra sunki, tačiau įmonės darbuotojai nepalieka įmonės, įmonė ir toliau siekia vykdyti veiklą, nagrinėjamu atveju tik viena įmonės kreditorė siekia UAB „Fitsout“ bankroto bylos iškėlimo, kiti kreditoriai skolas siekia atgauti kitais būdais. Dėl kreditorės UAB „Drelita“ nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB „Fitsout“ prievolių vykdymu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prievolės, net ir iškėlus jai restruktūrizavimo bylą, turės būti vykdomos, tik kitokia tvarka, t. y. pagal restruktūrizavimo planą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovei, kai yra išsaugomos darbo vietos, siekiama atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą, atitinka viešą interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus. Teismo nuomone, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, nors įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau juos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad įmonė yra nemoki ir tik dėl to atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
20. Kreditorė UAB „Drelita“ teigia, jog UAB „Fitsout“ deklaruojami restruktūrizavimo tikslai yra tipiniai, neišsamūs, deklaratyvūs ir nepatvirtina jos pajėgumo realiai sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą. Susipažinęs su restruktūrizavimo plano projektu, teismas neturi pagrindo spręsti, kad numatytos ekonominės priemonės bendrovės mokumui atkuri yra neįvykdomos ar visiškai neefektyvios. UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo plano projekte pateikta įmonės charakteristika, trumpai apibūdinta įmonės būklė, pateikti duomenys apie kreditorinius reikalavimus, jų tenkinimo etapai, išdėstytas preliminarus planas restruktūrizavimo laikotarpiu, kuriuo remdamasi bendrovė sieks atkurti mokumą. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad bus siekiama tęsti pagrindinę bendrovės veiklą – išskirtinio prabangaus dizaino komercinių baldų gamybą ir projektavimą, nemažinat veiklos apimčių, vystant tolimesnę veikos plėtrą, siekiama išieškoti skolas iš debitorių, optimizuoti darbo jėgą (siekiant išsaugoti kuo didesnį darbuotojų skaičių), dengti kreditorinius įsipareigojimus, atkurti kreditorių, įstaigų ir institucijų pasitikėjimą. Bendrovė nenumato turto nurašymo, neplanuoja įsigyti naujo turto, ketina vykdyti sudarytas sutartis. Bendrovė ėmėsi priemonių finansiniams sunkumams įveikti: 2020 m. kovo 17 d. paskelbė prastovą, sumažindama darbo užmokesčio kaštus, su galimybe gauti subsidijas iš valstybės biudžeto; nutraukė Klaipėdos filialo veiklą; automobilių nuomos sutartis; atsisakė patalpų valymo paslaugų; nutraukė sutartis dėl kanceliarinių prekių tiekimo, patalpų apsaugos, biuro aptarnavimo bei aplinkos priežiūros (apželdinimo); sumažino buhalterinių paslaugų sutarties apimtis; atsisakė dalies gamybinės įrangos nuomos; kuro kompensavimo sistemos darbuotojams; sudarė susitarimą dėl bendrovės administracijos patalpų nuomos kainos sumažinimo; Valstybinė mokesčių inspekcija bendrovės prašymu atidėjo mokesčių skolos išieškojimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išdėstė socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Bendrovė turi patvirtintų projektų 2020 – 2021 m. (užsakovai: Burberry, Christian Dior, Giorgio Armani, Brioni, Louis Viutton, Luxottica, Tommy Jeans, JW Marriot, 25 Hours Hotel, Scandic Hotels ir kt.), bendrovė sulaukia naujų užsakymų, tęsia pradėtas derybas. Preliminarios planuojamų projektų apimtys yra ženklios, suteikia pagrindą pagrįstai tikėtis, kad bendrovės pardavimai augs ir laikini finansiniai sunkumai bus išspręsti.
21. Teismas sprendė, kad UAB „Fitsout“ 2020 m. restruktūrizavimo plano projektas, patvirtintas 2020 m. gegužės 15 d. UAB „Fitsout“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, šioje proceso stadijoje atitinka reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodomas tik preliminarus bendrovės verslo planas, taip pat ir preliminarios priemonės. Konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane. Restruktūrizavimo plano projektas neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš pareiškėjos, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape galės pareikalauti išsamaus pareiškėjos veiklos vertinimo bei išreikšti savo nuomonę, svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus, ir tik kreditoriai lems, ar galės būti toliau tęsiamas bendrovės restruktūrizavimo procesas. Tad nėra pagrindo ir vien dėl šio argumento atsisakyti kelti UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo bylą. Esant bent mažiausiai tikimybei, kad įmonė gali įveikti finansinius sunkumus, turi būti suteikiama galimybė įmonei restruktūrizuotis.
22. Nenustatęs, kad egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad UAB „Fitsout“ atitinka visus aptartus JANĮ reikalavimus, būtinus restruktūrizavimo bylai iškelti, pirmosios instancijos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Fitsout“ kaip įmonei, turinčiai finansinių sunkumų bei siekiančiai išvengti bankroto, (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).
23. Teismas rėmėsi JANĮ 24 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad teismas gali iškelti restruktūrizavimo bylą ir kartu patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridedamas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam JANĮ 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai. Teismui kartu su pareiškimu dėl UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo plano projektas, kuriam 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu pritarė bendrovės akcininkai, tačiau nėra kreditorių pritarimo. Taigi, teismas nustatė keturių mėnesių nuo nutarties iškelti UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo planą.
24. Teismas nurodė, kad pagal JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą, keliant restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma juridinio asmens sąskaitos, iš kurių gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienos sąskaitos konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti. Pareiškėja prašė nustatyti, kad UAB „Fitsout“ einamieji mokėjimai maksimaliai mėnesinei 1 001 647,00 Eur sumai gali būti vykdomi iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT702150051000054403. Teismas, įvertinęs byloje esančius ir pareiškėjos papildomai pateiktus įrodymus sprendė, jog pareiškėja nepagrindė šių prašomų nustatyti sumų: 1) darbo užmokestis 295 000 Eur; 30 000 Eur išmokos dėl nutrauktų darbo santykių; 60 000 Eur darbo užmokesčio skolos išmokos darbuotojams (2020 m. vasario + kovo mėn.); 110 000 Eur socialinio draudimo įmokos; 2) 6 300 Eur patalpų nuomai; 3) 13 000 Eur mokestinė paskolos (socialinio draudimo įmokų už 2020 m. kovo mėn.) ir 98 000 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 4) 1 610 Eur sumos, skirtos patalpų valymui, atliekų tvarkymui, šiukšlių išvežimui bei 1 599 Eur sumos apsaugos paslaugoms; 5) 100 000 Eur gaminių savikainai (medžiagoms); 75 000 Eur subrangai ir instaliacijoms; 45 500 Eur logistikai ar transportavimui (atsivežimo ir nuvežimo išlaidos); 6) 3 065 Eur dujoms, šildymui; 8 360 Eur įrangai, jos priežiūrai ir remontui; 300 Eur patalpų remontui, baldams ir inventoriui; 1 000 Eur darbo drabužiams; 2 300 Eur pagalbinėms medžiagoms ir įrankiams; 8 000 Eur komandiruotėms (su instaliacija); 330 Eur kanceliarinėms prekėms; 720 Eur paštui ir siuntiniams; 4 000 Eur automuomai; 2 000 Eur kurui; 400 Eur banko paslaugoms; 1 000 Eur gamybinių pavyzdžių klientams sąnaudos; 15 000 Eur teisinėms ir audito paslaugoms; 2 500 Eur kitoms bendrosioms sąnaudoms. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas leido UAB „Fitsout“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT702150051000054403 atlikti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatant, kad per vieną kalendorinį mėnesį šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesnė nei 545 663 Eur suma, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai.
25. Pareiškėja prašė kartu su 2020 m. birželio 16 d. lydraščiu (DOK-22494) tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui pateiktą CD-R laikmeną su joje esančiomis sutartimis, užsakymais, susirašinėjimais su užsakovais ir derybų dokumentais pripažinti konfidencialia UAB „Fitsout“ komercinę paslaptį sudarančia informacija bei neteikti šios informacijos susipažinti ir (ar) kopijuoti jokiems asmenims (įskaitant ir byloje dalyvaujančius asmenis) civilinės bylos nagrinėjimo metu ir byloje priėmus sprendimą. Iš pareiškėjos pateikto priedo (CD-R laikmenos), kurį pareiškėja prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga turinio matyti, kad jame pateikiami duomenys apie pareiškėjos turimus klientus, vykdomas sutartis, pardavimus, taip pat nurodoma gaunama pelno dalis iš šių pardavimų, apie kuriuos sužinojus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, galimai būtų pažeistas sąžiningos konkurencijos principas. Toje pačioje srityje veikiantiems asmenims turi būti eliminuota bet kokia galimybė pasinaudoti kito asmens komercine paslaptimi, todėl teismas pareiškėjos kartu su 2020 m. birželio 16 d. lydraščiu (DOK-22494) tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui pateiktą priedą – CD laikmeną su joje esančiomis sutartimis, užsakymais, susirašinėjimais su užsakovais, derybų dokumentais, pardavimais, ir kt. pripažino nevieša bylos medžiaga, uždraudžiant byloje dalyvaujantiems, taip pat byloje nedalyvaujantiems asmenims su šia medžiaga susipažinti bei ją kopijuoti, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek civilinėje byloje priėmus sprendimą (CPK 10 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
26. Kreditorė UAB „Drelita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Fitsout“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismas, pripažindamas dalį bylos medžiagos nevieša, nepagrįstai apribojo kreditorių teisę susipažinti su bylos medžiaga.
26.1.1. Dalį bylos medžiagos pripažinus nevieša, buvo iš esmės eliminuota UAB „Drelita“ teisė susipažinti su esminę reikšmę turinčiais įrodymais, kuriais grindžiama skundžiama nutartis. Būtent šiais įrodymais remiantis, teismas nustatinėjo esminę reikšmę šiame ginče turinčias aplinkybes, t. y. pareiškėjos mokumą, veiklos gyvybingumą.
26.1.2. Neaišku, kaip apribojant proceso šalių teisę susipažinti su bylos medžiaga, buvo įgyvendintas teisingumo vykdymas, vadovaujantis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Ši procesinė priemonė neadekvati ir šališkai užkerta galimybę UAB „Drelita“ lygiavertiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
26.1.3. Ginčijama nutarties dalis prieštarauja teisinės valstybės principui, nes teisingumas yra vykdomas selektyviai, vertinant bylos medžiagą proceso šalims už akių.
26.1.4. Pritaikytas draudimas gali būti naudojamas tik išskirtiniais atvejais. Šalis, kuri siekia pasinaudoti viešumo ribojimu, savo prašymą privalo detaliai pagrįsti, o vien bendro pobūdžio teiginiai apie grėsmes verslo sėkmei nėra pagrindas pripažinti dalies bylos medžiagos neviešumą.
26.1.5. Esminis motyvas dėl draudimo susipažinti su pareiškėjos dokumentais yra teiginys, kad „Toje pačioje srityje veikiantiems asmenims turi būti eliminuota bet kokia galimybė pasinaudoti kito asmens komercine paslaptimi“. UAB „Drelita“ užsiima statybos ir darbo įrankių prekyba ir veiklos, kurį būtų bent panaši į pareiškėjos vykdomą nevykdo. Tad teismas nepagrįstai riboja visų asmenų teisę susipažinti su ginčo medžiaga.
26.1.6. Vadovaujantis CPK 101 straipsnio 5 dalimi dėl nutarties kuria taikomos CPK 101 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismas pažeidė ir šią nuostatą, nes susipažinimo su bylos medžiaga teisę apribojo kartu išsprendęs klausimą dėl pareiškimo esmės. Todėl buvo pažeista ir UAB „Drelita“ teisė į apeliaciją.
26.2. Teismas nepagrįstai iškėlė restruktūrizavimo bylą.
26.2.1. Pareiškėja yra nemoki ir faktiškai bankrutavusi, neįrodė, kad jos vykdoma veikla pavirtina jos tolimesnį gyvybingumą, o finansiniai sunkumai yra ne tik esminiai, bet ir ilgalaikiai, todėl jai negalėjo būti keliama restruktūrizavimo byla ir turi būti inicijuojama bankroto procedūra. UAB „Fitsout“ yra skolinga UAB „Drelita“ 4 495,26 Eur. UAB „Fitsout“ pripažįsta savo įsiskolinimą, tačiau piktnaudžiauja teise, prašydama atmesti ieškinį dėl šio įsiskolinimo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-21891-905/2020).
26.2.2. UAB „Fitsout“ piktnaudžiauja teise dėl restruktūrizavimo iniciavimo. UAB „Fitsout“ pateikė tik deklaratyvų pranešimą apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo procesą.
26.2.3. UAB „Fitsout“ banko sąskaitose antstolis Arminas Naujokaitis nerado net sumos, kuri užtikrintų 4 495,26 Eur reikalavimą.
26.2.4. UAB „Drelita“ yra smulkaus verslo įmonė ir UAB „Fitsout“ vengimas vykdyti atsiskaitymo prievoles jos atžvilgiu bei prašymas dėl sąlygų prievolės įvykdymo atidėjimui ir išdėstymu, sukelia esminius finansinius sunkumus UAB „Drelita“.
26.2.5. Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo UAB „Drelita“ gali pasisakyti tik iš dalies, nes teismas nepagrįstai apribojo proceso šalių teisę susipažinti su pareiškėjos į bylai pateiktais įrodymais, kuriais grindžiamas pareiškėjos gyvybingumas ir būsimos pajamos.
26.2.6. Nutarties argumentacija apie neigiamą Covid-19 įtaką pareiškėjos verslui nuo 2019 m. pabaigos nepagrįsta. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad jos verslas buvo vykdomas ir Kinijoje, todėl jei vykdant veiklą su sunkumais buvo susidurta jau 2019 pabaigoje, reiškia, kad jos veiklos sunkumus nulėmė kitos priežastys, kurias pareiškėja galėjo kontroliuoti.
26.2.7. Bendra pareiškėjos įsipareigojimų suma yra 29 036 796 Eur, pareiškėjos visas turtas įkeistas kreditoriams. Negalėjimas vykdyti UAB „Drelita“ reikalavimų, kurie sudaro tik 4 495,26 Eur, tiesiogiai patvirtina ne UAB „Fitsout“ verslo gyvybingumą, bet bankrotą.
26.2.8. Nors nutartimi ir buvo sumažintos išlaidos veiklos palaikymui, tačiau leidimas disponuoti pareiškėjai net 545 663 Eur per mėnesį, esant netenkinamiems kreditorių reikalavimams, reiškia esminį kreditorių interesų pažeidimą.
26.2.9. Tinkamo teismo proceso samprata apima ir teismo pareigą tiksliai įvardinti įrodymus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas procesinis sprendimas, ko teismas nepadarė.
26.2.10. Teismas netyrė ir nevertino pareiškėjos debitorinių įsiskolinimų atgavimo pagrįstumo, nesigilino ar pareiškėjos skolininkai nebankrutuojantys.
27. Pareiškėja UAB „Fitsout“ pateikė atsiliepimą į UAB „Drelita“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas pagrįstai pripažino dalį bylos medžiagos nevieša.
27.1.1. Pareiškėja pagrindė savo prašymą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša, teismas savo sprendimą dėl to tinkamai argumentavo. Atskirojo skundo deklaratyvūs.
27.1.2. Skundžiama nutartimi teismas pripažino nevieša tik dalį informacijos, kuri detalizuoja anksčiau pateiktus viešus duomenis, t. y. jokio esminio ir nepagrįsto ribojimo nenustatyta.
27.1.3. Nevieša pripažintoje medžiagoje yra duomenys apie kontaktinius užsakovų asmenis, kainodarą, gamyboje naudojamas medžiagas, technologiją ir pan., todėl nepritaikius procesinių apsaugos priemonių, būtų pažeisti pareiškėjos interesai.
27.1.4. Teisė į apeliaciją nebuvo pažeista. Apeliantė turi teisę skųsti nutartį tik šioje dalyje.
27.2. Restruktūrizavimo byla iškelta pagrįstai.
27.2.1. Pareiškėjos procesinių teisių civilinėje byloje pagal apeliantės ieškinį įgyvendinimas nėra pagrindas ar argumentas kitaip spręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą.
27.2.2. Įsiskolinimo sumos dydis negali būti priežastis keisti įstatymų nustatytą atsiskaitymo tvarką, taip pat įsiskolinimo dydis vienam kreditoriui negali būti argumentas svarstant sprendimo kelti restruktūrizavimo bylą pagrįstumą.
27.2.3. Apeliantė laisvai ir nepagrįstai interpretuoja nutarties teiginį dėl COVID-19.
27.2.4. Prievolių, kurių terminas suėjęs suma (2 407 477,56 Eur) mažesnė nei patvirtintų užsakymų (3 985 833 Eur), įsipareigojimų suma (29 036 796 Eur) neviršija pareiškėjos turto, todėl įsiskolinimo apeliantei dydis negali pagrįsti teiginių apie bankrotą.
27.2.5. Apeliantė nesutinka su nutarties dalimi, kuria leista pareiškėjai disponuoti 545 663 Eur, nenurodydama, kokio dydžio išlaidos priimtinos.
27.2.6. Joks kitas kreditorius, išskyrus UAB „Drelita“ neprieštaravo restruktūrizavimui.
27.2.7. Nei vienas iš pareiškime nurodytų skolininkų nėra bankrutuojantis.
28. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į UAB „Drelita“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Mokesčių administravimo informacinės sistemos 2020 m. liepos 28 d. duomenimis UAB „Fitsout valstybės biudžetui skolinga 165 447,73 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 0,78 Eur gyventojų pajamų mokesčių delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė už 2020 m. balandį – birželį. UAB „Fitsout“ taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.
28.2. VMI neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų apeliantės įrodinėjamas aplinkybes.
29. Kreditorė UAB „Gartena“ pateikė atsiliepimą į UAB „Drelita“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Ne visai tikslus nutarties motyvas, kad kiti kreditoriai skolas siekia atgauti kitais būdais. UAB „Gartena“ negavo skolos grąžinimo pasiūlymo, todėl negalėjo ir sutikti su jokiu kitu skolos gražinimo būdu.
29.2. Tarp UAB „Gartena“ ir UAB „Fitsout“ nėra ginčo, kad UAB „Fitsout“ skola UAB „Gartena“ yra 19 238, 41 Eur. UAB „Gartena“ yra nedidėlė įmonė ir tokios sumos negrąžinimas gali reikšti didelius finansinius sunkumus UAB „Gartena“.
29.3. Per administratorę gavusi 2020 m. liepos 15 d. teismo pranešimą, UAB „Gartena“ sužinojo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-3273-565/2020, gautas atskirasis skundas. Su atskirojo skundo argumentais kreditorė sutinka.
29.4. Skundžiama nutartimi yra pažeista kreditorės UAB „Gartena“ teisė į teisingą teismo procesą bei teisę į efektyvią pažeistų teisių teisminę gynybą, kadangi ji priimta eliminuojant kreditorės UAB „Gartena“ galimybę susipažinti su bylos medžiaga, kuri turi esminę reikšmę teisingam ginčo klausimo išsprendimui. Dalį medžiagos pripažinus nevieša pažeidžiamos UAB „Gartena“ teisės į teisingą teismą.
29.5. UAB „Fitsout“ bendra skola kreditoriams sudaro 2 407 477,56 Eur. Nelabai tikėtina, kad tokia suma susidarė per tris mėnesius nuo karantino pradžios iki nutarties priėmimo, tad pareiškėjos finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, ji yra subankrutavusi.
30. Trečiasis asmuo UAB „Rejben“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Fitsout“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Nors apeliantė yra bendrovės kreditorė, apie restruktūrizavimo bylą ji informuota nebuvo. Vien tai patvirtina, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
30.2. Bendrovė faktiškai nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
30.3. Bendrovė žino ir supranta, kad neatsiskaitė su apeliante, tačiau šias aplinkybes nuo teismo nuslėpė, kas rodo, kad bendrovė elgiasi piktavališkai ir yra nemoki, kitaip nebūtų nuo teismo ir apeliantės nuslėpusi faktų, apie kuriuos sužinojo tik 2020 m. liepos 3 d. posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-16104-566/2020.
31. Pareiškėja UAB „Fisout“ pateikė atsiliepimą į UAB „Rejben“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti; skirti UAB „Rejben“ 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Apeliantė apie restruktūrizavimo bylą buvo informuota el. paštu bei paštu.
31.2. Vien apeliantės nurodoma aplinkybė apie pradelstą įsipareigojimą savaime negali būti pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
31.3. Visa būtina informacija pateikta kartu su pareiškimu – tiek apie įsiskolinimą apeliantei, tiek apeliantės iškeltą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą.
31.4. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Apeliantei pateikus akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, pareiškėja negali sklandžiai pratęsti restruktūrizavimo proceso ir dėl to didėja rizika jos gyvybingumui. Tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
32. Kreditorė UAB „Drelita“ pateikė atsiliepimą į UAB „Rejben“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, pažeidžianti kreditorių teises ir teisėtus interesus.
32.2. UAB „Rejben“ ir UAB „Drelita“ kreditoriniai reikalavimai nesudaro net esminės dalies pareiškėjos nurodomų einamųjų mėnesio išlaidų, tačiau pareiškėja sąmoningai nevykdo net ir mažųjų kreditorių reikalavimų ir piktnaudžiaudama teise siekia išimtinės naudos.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
34. Apeliantė UAB „Drelita“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2020 m. liepos 1 d. antstolio Armino Naujokaičio informacinę pažymą Nr. S-20-157-12672; pareiškėja UAB „Fitsout“ kartu su atsiliepimu į UAB „Rejben“ atskirąjį skundą – informavimą apie inicijuojamą restruktūrizavimo bylą ir informavimą apie priimtą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo patvirtinančius dokumentus; VMI kartu su atsiliepimu į UAB „Drelita“ atskirąjį skundą – mokesčių administracinės sistemos išrašus. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su aukščiau nurodytais naujais įrodymais, pažymi, kad jie galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juose užfiksuoti duomenys nėra reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamų klausimų teisingam ir pagrįstam išsprendimui, todėl atsisako šiuos naujus įrodymus priimti.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
35. Anot UAB „Drelita“, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas dalį bylos medžiagos nevieša, nepagrįstai apribojo kreditorių teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo kreditorės argumentu sutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąjį Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 117 straipsnio 1 dalyje išdėstytą principą, visuose teismuose bylos yra nagrinėjamos viešai. Viešas bylų nagrinėjimas yra viena iš teisingumo vykdymo ir užtikrinimo sąlygų. Viešu bylų nagrinėjimu teisme sudaromos prielaidos užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Civiliniame procese teismo proceso viešumo principas taikomas teismo posėdžiams (CPK 9 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimo paskelbimui (CPK 268 straipsnis), bylos medžiagai (CPK 10 straipsnis).
36. Kita vertus, proceso viešumo principas nėra absoliutus. Viena iš šio principo išimčių yra nustatyta CPK 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuota, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. CPK 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti.
37. CPK 101 straipsnis nustato komercinių paslapčių apsaugos nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka ypatumus. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas); 2) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais; 3) gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją) (CPK 101 straipsnio 2 dalis). Minėtų asmenų skaičius negali būti didesnis negu būtina siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 101 straipsnio 3 dalis). Teismas, taikydamas aukščiau nurodytus ribojimus, turi atsižvelgti į būtinybę užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus interesus ir į žalą, kuri gali atsirasti dėl tų ribojimų taikymo ar netaikymo (CPK 101 straipsnio 4 dalis). Taigi, proceso įstatymo normos ne tik įpareigoja teismą rasti pusiausvyrą tarp dalyvaujančių byloje asmenų teisės susipažinti su bylos medžiaga, kaip teismo proceso viešumo, sudarančio teisės į teisingą teismą esminę dalį, išraiškos, ir komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos valdytojų teisėto intereso neatskleisti tokios informacijos, bet ir, nė vienos iš konkuruojančių teisių nesuabsoliutindamas, nurodo tokios pusiausvyros radimo būdą.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos UAB „Fitsout“ elektroninėje byloje kartu su 2020 m. birželio 16 d. lydraščiu (DOK-22494) tiesiogiai teismui pateiktą priedą – kompiuterinę laikmeną (CD-R laikmeną) su joje esančia visa informacija, pripažino nevieša bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto priedo (CD-R laikmenos) turinio matyti, kad jame pateikiami duomenys apie pareiškėjos turimus klientus, vykdomas sutartis, pardavimus, taip pat nurodoma gaunama pelno dalis iš šių pardavimų, apie kuriuos sužinojus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, galimai būtų pažeistas sąžiningos konkurencijos principas. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toje pačioje srityje veikiantiems asmenims turi būti eliminuota bet kokia galimybė pasinaudoti kito asmens komercine paslaptimi, tuo remdamasis kartu su 2020 m. birželio 16 d. lydraščiu (DOK-22494) pateiktą priedą – CD laikmeną pripažino nevieša bylos medžiaga. Skundžiama nutartimi nuspręsta neteikti informacijos, esančios priede – CD laikmenoje, susipažinti ir (ar) kopijuoti jokiems asmenims, įskaitant ir byloje dalyvaujančius asmenis, civilinės bylos nagrinėjimo metu ir byloje priėmus sprendimą. Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas, vadovaujantis CPK 10 straipsnio 4 dalimi. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingoje dalyje savo priimtą procesinį sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjai grindė būtent tais įrodymais, kurie pripažinti nevieša bylos medžiaga.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, kuris nulėmė, kad neproporcingai ir dėl to nepagrįstai apribojus dalyvaujančių byloje asmenų teisę susipažinti su byloje esančiais reikšmingais įrodymais, kurių pagrindu teismas priėmė skundžiamą nutartį, pažeista šių asmenų teisė į teisingą teismą. Atskleidžiant šį procesinį pažeidimą, yra svarbūs keletas aspektų. Pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša pagal pareiškėjos prašymą, nepagrįstai jį tenkino, vadovaudamasis išimtinai CPK 10 straipsnio 4 dalimi. CPK 10 straipsnio 4 dalis, kaip minėta, nustato, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Taigi, kaip matyti iš šios nuostatos formuluotės, ji įtvirtina bendrąją taisyklę dėl galimybės pateikti teismui atitinkamą prašymą. Tuo tarpu komercinių paslapčių apsaugos ypatumus bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo ir kitose civilinėse bylose, įskaitant restruktūrizavimo bylas, nustato tam skirtas atskiras CPK straipsnis – CPK 101 straipsnis. Tai reiškia, kad CPK 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmenų teisė teikti teismui prašymus dėl informacijos, kuri apima komercinę paslaptį, pripažinimo nevieša, o CPK 101 straipsnis nustato tokių prašymų nagrinėjimo procesines taisykles. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamo pareiškėjos prašymo turėjo spręsti, vadovaudamasis ir CPK 101 straipsnio nuostatomis, tačiau nepagrįstai to nepadarė.
40. Antra, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai apribojo visų byloje dalyvaujančių asmenų teisę susipažinti su kartu su 2020 m. birželio 16 d. lydraščiu (DOK-22494) pateiktu priedu – kompiuterine laikmena (CD-R laikmena) ir su joje esančia visa informacija, kai CPK 101 straipsnio 2 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad esant pagrindui manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su nevieša pripažįstama bylos medžiaga. Tad pripažindamas aukščiau nurodytą informaciją nevieša, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti asmenis, kurie su šia informacija galėtų susipažinti. To nepadarius, pareiškėjos kreditoriai, įskaitant UAB „Drelita“, neteko galimybės tinkamai pasinaudoti savo teise į tesiminę gynybą, o tai laikytina fundamentaliu pareiškėjos kreditorių procesinių teisių pažeidimu. Nors pareiškėja teigia, kad kartu su 2020 m. birželio 16 d. lydraščiu (DOK-22494) pateiktoje CD-R laikmenoje esanti informacija tik detalizuoja kitus, visiems prieinamus bylos duomenis, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad minėta informacija turi esminę reikšmę klausimo dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo teisingam ir pagrįstam išsprendimui. Be to, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais dalis bylos medžiagos yra neprieinama kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, reiškia, kad tie asmenys negali įsitikinti, kokią reikšmę turėjo ar galėjo teismui turėti tokie duomenys, kuriuos teismas priėmė, taip rodydamas jų pakankamą sąsajumą su byla. Atsižvelgiant į tai, visiškai paneigus pareiškėjos kreditorių teisę susipažinti su bylos dalimi - CD-R laikmenoje esančia informacija bei pateikti dėl jos paaiškinimus, skundžiama nutartimi priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
41. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose nustatytos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą ir reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-354-690/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos interesai buvo suabsoliutinti, tokiu būdu pažeidžiant kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša, turi būti vadovaujamasi tiek CPK 10 straipsnyje, tiek CPK 101 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis ir pripažįstant dalį bylos medžiagos nevieša, nustatyti asmenis, kurie turi teisę su ja susipažinti. Tik tokiu būdu gali būti užtikrintas tinkamas pareiškėjos kreditorių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas.
42. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, kaip teisingai nurodo UAB „Drelita“, pareiškėja ir ši kreditorė vysto iš esmės skirtingą veiklą, todėl jos nėra ir negali būti laikomos konkurentėmis. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog toje pačioje srityje veikiantiems asmenims turi būti eliminuota bet kokia galimybė pasinaudoti kito asmens komercine paslaptimi, UAB „Drelita“ atžvilgiu, apribojant jos galimybes susipažinti su bylos medžiaga, kuri pripažinta nevieša, taikomas būti negali. Tuo tarpu dėl UAB „Drelita“ argumento, susijusio su jos teisės į apeliaciją ribojimu, pasakytina, kad pagal CPK 101 straipsnio 5 dalį atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl nutarties, kuria teismas išsprendžia CPK 101 straipsnio 2 dalyje numatytus klausimus – kai teismas nustato konkrečius asmenis. Pirmosios instancijos teismas CPK 101 straipsnio netaikė ir nurodyto klausimo nesprendė. Tuo tarpu klausimas dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša išspręstas teismo nutartimi CPK 10 straipsnio 4 dalies tvarka. Įstatyme nėra numatyta galimybė nutartis, priimtas CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, skųsti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad CPK 10 straipsnio 4 dalies norma yra susijusi su įrodymų, kurių pagrindu vertinamas ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į jį pagrįstumas, teikimu bei rungimosi principo ribojimu teismo nustatomoje apimtyje, todėl tokio pobūdžio nutartys neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui.
43. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-99-943/2018, vienodindamas teismų praktiką šiuo klausimu, nurodė, kad tarpinė nutartis, priimta CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuria išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo priimtose nutartyse (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1710/2013; 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-764-943/2015; 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-736-180/2017). Kadangi dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria dalis bylos medžiagos pripažinta nevieša, UAB „Drelita“ turėjo teisę įtraukti motyvus paduodama atskirąjį skundą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir šia teise pasinaudojo, UAB „Drelita“ teisė į apeliaciją yra tinkamai įgyvendinta. Be to, nagrinėjamas klausimas yra procesinio pobūdžio, o teismo pasisakymas procesiniu klausimu neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Tad teismo nutartys dėl procesinio pobūdžio klausimų nei bylą nagrinėjančio teismo, nei juo labiau aukštesnės instancijos teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).
44. Konstatavęs, kad pareiškėjos kreditorių teisės, pripažįstant dalį bylos medžiagos nevieša, buvo nepagrįstai apribotos, tokiu būdu užkertant kelią kreditoriams tinkamai išdėstyti savo procesinę poziciją restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra neatskleista bylos esmė. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ištaisyti pirmosios instancijos teismo procesinio pažeidimo negali, nes priešingu atveju būtų užkirsta pareiškėjos kreditorių teisė į apeliaciją, todėl skundžiama nutartis yra naikintina, o klausimas dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pasisakyti dėl UAB „Drelita“ ir UAB „Rejben“ atskirųjų skundų argumentų dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo pagrindo nėra ir plačiau dėl jų pasisakoma nebus.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
45. Pareiškėja pateikė prašymą skirti UAB „Rejben“ 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. Teismų praktikoje pabrėžta, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad UAB „Rejben“ savo teise paduoti atskirąjį skundą naudojosi aiškiai ne pagal paskirtį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą, skirti baudą ir tais atvejais, kai nustatomas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo UAB „Rejben“ skirti baudą nėra, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Fitsout“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjas Vytautas Zelianka