Civilinė byla Nr. 2-695/2008
Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Patikimos investicijos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-629-479/2008 pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui UAB „Patikimos investicijos“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,SAS Capital Management Group“, R. J. V. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovas V. O. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Patikimos investicijos“ 313 573,89 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi iš atsakovo įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1.3 punktu pardavėjas (atsakovas) patvirtino, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo nekilnojamojo daikto trūkumų, dėl kurių nekilnojamųjų daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jų pirkęs arba nebūtų už juos mokėjęs sutarties kainą. Po sutarties sudarymo ieškovas nustatė paslėptus nekilnojamojo daikto statybos defektus, atsiradusius dėl atsakovo nekokybiškai atliktų statybos darbų, tačiau atsakovas pašalinti šiuos trūkumus atsisakė. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant nekilnojamąjį turtą.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo 313 573,89 Lt vertės atsakovui UAB ,,Patikimos investicijos“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
UAB ,,Patikimos investicijos“ 2008 m. liepos 10 d. pateikė teismui prašymą taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, prašydamas įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 199 429,95 Lt arba pateikti minėtai sumai banko garantiją. Prašyme nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės buvo areštuotas atsakovui priklausantis likvidus nekilnojamasis turtas, kuriuo atsakovas negali disponuoti ir dėl to patiria nuostolius, susijusius su palūkanų mokėjimų kredito įstaigai.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad visas areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, todėl atsakovas turtu negali disponuoti ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nenurodė teismui jokio kito turto, kuris galėtų būti areštuotas užtikrinant galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sutinka su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, jeigu atsakovas, pardavęs nekilnojamąjį turtą, perves dalį pinigų į teismo specialiąją sąskaitą ieškiniui užtikrinti.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Patikimos investicijos“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl bylos aplinkybių, nesusijusių su atsakovo pateiktu prašymų dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl patiriamų nuostolių, kurie įrodo, kad dėl taikyto arešto atsakovas negali turto parduoti, iš pardavimo gautomis lėšomis dengti gautų kreditų, todėl yra priverstas mokėti prašyme nurodyto dydžio palūkanas kredito įstaigai. Nurodo, kad teismo išvadą, jog atsakovas negali disponuoti turtu ne dėl jo arešto, o dėl įkeitimo bankui, paneigia prie prašymo pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad bankas davė sutikimą parduoti du įkeistus gyvenamuosius namus ir žemės sklypus, gautas lėšas nukreipiant kreditui padengti. Be to, atsakovui nėra žinoma dėl ieškovo sutikimo pakeisti laikinasias apsaugos priemones ir panaikinti turto areštą, jei atsakovas įsipareigotų, pardavęs nekilnojamąjį turtą, pervesti dalį pinigų į teismo specialiąją sąskaitą ieškiniui užtikrinti. Apeliantas teigia, kad proceso šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principai reikalauja, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones turi būti taikomas ir dėl jų galinčių atsirasti nuostolių atlyginimas.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą, ieškovas V. O. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad antstolė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo tik tą dalį atsakovui priklausančių žemės sklypų su pastatais, kuri nebuvo įkeista bankui. Areštavus UAB ,,Patikimos investicijos“ priklausantį turtą, atsakovas antstolio veiksmų neskundė, jokių prašymų, prieštaravimų nepateikė, todėl nepagrįstai prašo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas nesinaudoja procesinėmis teisėmis prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar jas panaikinti pervedus į teismo sąskaitą sumą ieškiniui užtikrinti, įmonės komercinė veikla nesutrikdyta, todėl taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės atsakovo teisės nepažeistos.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas savo nuostolių atsiradimo faktą sieja su įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymu. Atsakovas nurodo, kad nuostolius jis patiria dėl to, kad dėl arešto negali parduoti įkeistų bankui nekilnojamųjų objektų ir iš pardavimo gautomis lėšomis įvykdyti įsipareigojimų bankui, todėl privalo jam mokėti palūkanas.
Kaip minėta, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų nuostolių atlyginimas taikomas tuomet, kai prognozuojami nuostoliai gali atsirasti ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis atsakovas yra įkeitęs bankui individualių gyvenamųjų namų kvartale esančius žemės sklypus su juose pastatytais gyvenamaisiais namais bei garažais ir moka bankui palūkanas, dalį įkeisto turto antstolė aprašė vykdydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį, iki šios nutarties priėmimo bankas sutiko, kad keli objektai būtų parduoti, taikant antrinį įkeitimą, o iš pardavimo gauti pinigai panaudoti kredito dengimui. Negalima nesutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nenustatė, ar yra galimybė ateityje atsirasti atsakovo nuostoliams dėl to, kad jo nekilnojamasis turtas ieškovo prašymu yra suvaržytas areštu ir disponavimo teisės draudimu. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančią proceso teisės normą (CPK 185 str.) ir šis pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo pateiktų duomenų nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimai sustojo būtent dėl šio turto arešto, o ne dėl sąstingio nekilnojamojo turto rinkoje, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad iki turto arešto vedė derybas su potencialiais šio turto pirkėjais, kad buvo pasirašytos preliminarios sutartys, atlikti išankstiniai mokėjimai ir kt. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo paskolos nustatytu terminu negrąžinimo ir dėl to atsirandančio palūkanų mokėjimo sieti išimtinai tik su ieškovo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir palūkanų bankui mokėjimą pripažinti turto arešto pasekme. Iš byloje esančios Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarties (t.1, b.l.23-24) seka, kad be ginčo objekto ieškovas turi ir kito nekilnojamojo turto – butą, garažą ir žemės sklypą. Šie duomenys nėra paneigti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuostolių atlyginimo išieškojimas iš ieškovo ateityje galėtų būti apsunkintas. Tuo atveju, jeigu teismas ieškinį atmes, o atsakovas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, jis galės kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir išieškoti patirtus nuostolius.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas, norėdamas disponuoti areštuotu turtu turi teisę ir galimybę kreiptis į turto aprašymą atlikusį antstolį dėl aprašyto turto perkainavimo (CPK 675 str. 3 d., 677 str., 681 str. 1 ir 2 d.) ar į teismą dėl laikinosio apsaugos preimonės pakeitimo ir kito konkretaus turto arešto ir tokiu būdu sumažinti areštuoto turto mastą (CPK 146 str. 1 d.), kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Be to, įvertinus atsakovo per 2008 m. keturis mėnesius gautas pajamas ir ieškinio sumą patebėtina, kad atsakovas yra pajėgus įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą ieškiniu reikalaujamą sumą arba pateikti laidavimą, kad teismas pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį išspręstų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus minėtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad netenkinus atsakovo prašymo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bus pažeistas šalių lygiateisiškumo ir teisėtų interesų pusiausvyros principas. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar tiek konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių, tiek nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas bus proporcingi šių priemonių taikymu siekiamiems tikslams. Civiliniame procese taikytinas šalių lygiateisiškumo principas reiškia, kad procese šalys yra lygios (turi vienodas teises ir pareigas) ir kiekviena šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtinus (CPK 17 str., 178 str). Šaliai neįrodžius reikalavimo pagrįstumo ir dėl to teismui jo netenkinus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Todėl negalima sutikti su apelianto nuomone, kad ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones turi būti taikomas ir dėl šių priemonių galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimas.
Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nes atsakovas neįrodė, jog nekilnojamojo turto areštas sąlygoja nuostolių atsiradimą ateityje, ir byloje nėra duomenų, kad galimų nuostolių išieškojimas ateityje gali būti apsunkintas, todėl iš esmės teisinga Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas