Civilinė byla Nr. 3K-3-16/2013

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01151-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 22.4; 42.11.1; 50 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. P. ir R. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, T. P. ir R. P. dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. P. prašė teismą pripažinti neteisėtu 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės sklypų žemės ūkio veiklai trijų nuomos sutarčių – Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66 ir Nr. 86/03-64 nutraukimą ir panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) įsakymus dėl šių nuomos sutarčių nutraukimo bei pripažinti žemės nuomos sutartis galiojančiomis; įpareigoti atsakovus T. P. ir R. P. netrukdyti ieškovui naudotis nurodytų nuomos sutarčių pagrindu išsinuomotais žemės sklypais iki sueis nuomos terminas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. rugpjūčio 5 d. sutartimis išnuomojo ieškovams valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), penkerių kalendorinių metų laikotarpiui. Ieškovas, pradėjęs dalyvauti valstybės ir Europos Sąjungos remiamoje ekologinio ūkininkavimo programoje, prašė nuomotoją pratęsti nuomos sutarčių terminą ilgesniam laikotarpiui, nes pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles keliamas reikalavimas ne mažiau kaip penkerius metus nuo paraiškos paramai gauti padavimo vykdyti tame pačiame paraiškoje nurodytame žemės plote ekologinį ūkininkavimą. Ieškovo prašymas buvo patenkintas ir žemės nuomos sutarčių galiojimas pratęstas iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Žemės nuomos sutarčių 12 punktuose šalys buvo susitarusios dėl pirmalaikio nuomos sutarčių nutraukimo tuo atveju, jeigu bus atkurtos nuosavybės teisės buvusiems jos savininkams. Į dalį ieškovo nuomotos žemės buvusiems savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra: R. K. – 2009 m. sausio 26 d., B. U. – 2008 m. spalio 13 d., V. B. – 2008 m. sausio 14 d., V. L. – 2008 m. lapkričio 19 d., O. B. – 2009 m. rugsėjo 23 d., A. S. – 2008 m. birželio 23 d.  2008 m. sausio–kovo mėnesiais ieškovas buvo raštu informuotas apie numatomą nuomos santykių nutraukimą, remiantis CK 6.564 straipsniu. Ieškovas kviečiamas atvyko derinti nuomos sutarčių sąlygų pakeitimų, tačiau atsisakė sutartis tikslinti, nes jau buvo prisiėmęs įsipareigojimus dėl ekologinio ūkininkavimo ir turėjo vykdyti ūkinę veiklą visoje išsinuomotoje iš valstybės žemėje iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apskrities viršininkas, nesuėjus sutarčių pasibaigimo terminui, tris nuomos sutartis – Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66 ir Nr. 86/03-64 – vienašališkai nutraukė: 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-711-(86) – nuomos sutartį dėl 197,50 ha žemės, iš kurios savininkams grąžinta 5,46 ha ir 17,90 ha; 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 7519-(86) – nuomos sutartį dėl 136,50 ha žemės, iš kurios grąžinta savininkui 9,49 ha; 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 7476-(86) – nuomos sutartį dėl 311,20 ha žemės, iš kurios grąžinta savininkams 2,10 ha ir 20,19 ha. Vėliau šią žemę iš buvusių savininkų ar jų teisių perėmėjų, išskyrus A. S. nuosavybės teisių paveldėtoją M. K. dėl 9,49 ha ir V. B. dėl 2,10 ha, nusipirko atsakovai R. P. ir T. P. Nacionalinė žemės tarnyba nutraukė su ieškovu sudarytas nuomos sutartis dėl visos išnuomotos žemės, nes ieškovas nesutiko sutarčių tikslinti, o kiekviename iš išnuomotų sklypų dalis žemės buvo grąžinta buvusiems savininkams. Atsakovams R. P. ir T. P. nuosavybės teise priklauso 47,96 ha iš visos 645,20 ha ieškovui išnuomotos žemės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio atsakovams T. P. ir R. P. ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; 2) netenkino atsakovų T. P. ir R. P. advokato prašymo atlyginti nuostolius; 3) ieškinio reikalavimus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai atmetė; 4) priteisė valstybei iš ieškovo 72,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; 5) priteisė atsakovams T. P. ir R. P. iš ieškovo 4617,36 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas konstatavo, kad nuomos sutartys pagrįstai nutrauktos vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, žemės nuomos sutarčių 12 punktais. Jei ieškovas būtų sutikęs tikslinti nuomos sutartis, tai sutartys būtų buvusios patikslintos ir nuomos santykiai tęstųsi dėl savininkams negrąžintos žemės. Teismas nustatė, kad apie galimą nuomos sutarčių nutraukimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo savininkams buvo iš anksto susitarta nuomos sutartyse, tokia tvarka buvo nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje, kurioje nustatyta, kad, priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, atsisakydamas tikslinti nuomos sutartis, sutiko jas nutraukti. Sutartyse nenustatyta, ar dėl nuosavybės teisių atkūrimo jos turėjo būti nutrauktos tik dėl savininkams grąžintos, ar dėl visos išnuomotos žemės. Tokiu atveju teismas vadovavosi Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad žemės sklypas, į kurį pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą numatoma atkurti nuosavybės teises, išnuomojamas ne ilgiau kaip iki to laiko, kol bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Apskrities viršininkas išnuomojamus sklypus įregistruoja Nekilnojamojo turto registre iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, tačiau sutarties sudarymo išlaidos turi būti sumokamos nuomininko lėšomis prieš pasirašant šią sutartį. Dalį žemės grąžinus buvusiems savininkams, nuomos sutartys su ieškovu turėjo nustoti galioti, o jų tikslinimas be ieškovo sutikimo nenumatytas (šiuo atveju vėl turėjo būti nustatomos nuomojamos valstybinės žemės naujos ribos, sudaromi nauji planai, kurie registruojami Nekilnojamojo turto registre, ir tik po to tikslinamos arba naujai sudaromos nuomos sutartys, kurios taip pat turi būti įregistruojamos, o nuomos sutarčių tikslinimo išlaidas turėjo prisiimti ieškovas). Remdamasis tokiais argumentais, teismas konstatavo, kad nuomos sutartys negalėjo būti nutrauktos tik dėl tos žemės, kuri grąžinta savininkams. Kadangi pats ieškovas nesutiko nustatyta tvarka tikslinti žemės nuomos santykių su valstybe, tai nuomos sutartys pagrįstai buvo nutrauktos dėl visos išnuomotos žemės.

Ieškovas 2011 m. balandžio 12 d. raštu teismo posėdyje atsisakė visų reikalavimų atsakovams R. P. ir T. P., patvirtindamas, kad jam žinomi reikalavimų atsisakymo bei bylos nutraukimo padariniai, ir prašė atitinkamą bylos dalį nutraukti, o šių atsakovų procesinę padėtį pakeisti, pripažįstant juos trečiaisiais asmenimis. Teismas sprendė, kad ieškovas laisva valia atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovams R. P. ir T. P. po to, kai įsitikino, jog jie yra teisėti žemės savininkai, todėl ieškinio dalies atsisakymą priėmė.

Teismas netenkino atsakovų atstovo advokato A. Kručkausko prašymo skirti ieškovui maksimalią baudą ir priteisti iš jo 49 686,04 Lt nuostolių atlyginimo už pareikštą nepagrįstą ieškinį ir nepagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių atsakovai prarado išmokas už jiems priklausančią žemę. Teismas nenustatė pagrindų ieškovo nesąžiningumui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti.

Teismas nurodė, kad, ieškovui atsisakius ieškinio atsakovams R. P. ir T. P., sprendimas laikytinas priimtu šių atsakovų naudai, todėl priteisė jų prašomas atlyginti advokato atstovavimo išlaidas, jų dydį sumažinęs iki 4617,36 Lt. Teismas pažymėjo, kad nepriteisia išlaidų už prašymų, kurie nepatenkinti, parengimą (dėl teismo nušalinimo, nuostolių atlyginimo, baudos paskyrimo).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo P. P. apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino ir nauju sprendimu pripažino neteisėtomis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-711-(86) dalį dėl 174,14 ha, 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 7519-(86) dalį dėl 127,11 ha ir 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 7476-(86) dalį dėl 288,91 ha žemės nuomos sutarčių, sudarytų su ieškovu P. P., nutraukimo; panaikino sprendimo dalį, kuria valstybei ir atsakovams T. P. bei R. P. iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos; atmetė atsakovų prašymą priteisti atstovavimo išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, be išvardytų dviejuose pirmuose punktuose, kitais įstatymų numatytais atvejais. Ginčijamuose Vilniaus apskrities viršininko įsakymuose nurodyta, kad sutartys nutraukiamos remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi ir nuomos sutarties 12 punktu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punkte (redakcija, galiojusi priimant Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. ir 2009 m. birželio 12 d. įsakymus) buvo nurodyta, kad neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams, kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius – kitiems asmenims CK ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokios sąlygos nenustatyta, apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Byloje nustatyta, kad tik į dalį žemės, kuri buvo išnuomota ieškovui, buvo atkurtos nuosavybės teisės, ją grąžinant natūra, todėl pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį buvo tik dėl savininkams grąžintos žemės. Kitas nuomos sutarčių dalis atsakovas nutraukė tuo pagrindu, kad ieškovas nesutiko tikslinti nuomos sutarčių, tačiau tokio sutarties nutraukimo pagrindo nenumatyta nei įstatyme, nei šalių sutartyse dėl žemės nuomos, todėl teisėjų kolegija šių sutarčių dalių nutraukimą pripažino neteisėtu, nes sutartys nutrauktos įstatyme nenustatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog, atsiradus savininkams, turėjo būti nustatomos nuomojamos valstybinės žemės naujos ribos, sudaromi nauji planai, naujos sutartys, kurios turi būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre, o nuomos sutarčių tikslinimo išlaidas turi prisiimti ieškovas, nesudaro pagrindo nutraukti sutartis, bet reiškia, kad teismas turėjo spręsti, kuriai iš šalių tenka pareiga sudaryti naujus nuomojamos valstybinės žemės planus ir pakeisti sutartį. Atsakovas byloje nepateikė argumentų, kad tai buvo ieškovo, o ne nuomotojo pareiga, neįrodė, jog ieškovas buvo informuotas, kad jam tenka pareiga sudaryti naujus žemės planus ir kad dėl šios pareigos nevykdymo nuomos sutartys bus nutrauktos visiškai. Teisėjų kolegija nurodė, kad ne ieškovo, o atsakovo pareiga buvo tikslinti nuomos sutartį, ir tokią išvadą padarė pagal analogiją taikydama Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 17.3 punktą, kuriame nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti įrašoma, jog sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sąlyga dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimo numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Jeigu šioje sutartyje numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, kartu turi būti nustatoma nuomotojo pareiga, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, numatant, kad kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios detaliojo plano, pagal kurį pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, rengimą, lėšomis, taip pat sutarties šalių pareiga pagal pakeistus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Kadangi Taisyklėse nėra nuostatų, reglamentuojančių nuomos sutarties pakeitimą tuo atveju, kai į dalį išnuomotos žemės atkuriamos nuosavybės teisės, t. y. kai atsiranda pagrindas nutraukti nuomos sutartį iš dalies, tai taikytinos nuostatos, reglamentuojančios sudarytos sutarties pakeitimą kitais pagrindais, t. y. keičiant žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir kt. Taisyklių 17.3 punkte yra nuostata, kad, nuomos sutartyje numačius galimybę keisti sutartį, tikslinant išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, pareiga tai daryti numatoma nuomotojui, tik tai turi būti daroma inicijavusios pakeitimą šalies lėšomis. Iš to teisėjų kolegija sprendė, kad ir kitokie sutarties pakeitimai, susiję su duomenų tikslinimu, yra nuomotojo pareiga. Dėl to atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, kaip nuomotojas, o ne ieškovas turėjo pareigą tikslinti nuomos sutartį, atsiradus pagrindui nutraukti sutarties dalį. Teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog nuomos sutarties tikslinimas turi būti atliekamas nuomininko lėšomis, pasiūlant jam įmokėti tikslinimui reikalingas sumas, tik šios pareigos nevykdymas būtų pagrindas nutraukti sutartį jos 12 punkto pagrindu, t. y. nuomininkui nevykdant įstatymo reikalavimų. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymai naikintini tik iš dalies, t. y. dėl tos žemės, į kurią savininkams atkurtos nuosavybės teisės.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsižvelgdama į tai, kad nauju sprendimu liko nepakeista maža dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo (dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo nuomojant 55,14 ha žemės), o kiti ieškinio reikalavimai, t. y. dėl 590,06 ha nuomos, patenkinti, panaikinant visus tris atsakovo priimtus įsakymus dėl nuomos sutarčių nutraukimo, padarė išvadą, jog iš esmės ieškinys buvo patenkintas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovų T. P. ir R. P. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsisakė reikalavimo šiems atsakovams ir ši bylos dalis buvo nutraukta, todėl iš esmės ieškinys atmestas tik dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos. CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovų T. P. ir R. P. atstovo advokato A. Kručkausko pareikštas prašymas priteisti nuostolių atlyginimą iš ieškovo už prarastas išmokas už žemės ūkio žemę ir prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo teismo atmesti, o išskirti, kokia atstovavimo išlaidų dalis buvo sumokėta dėl prašymų, kurie buvo atmesti, pateikimo ir palaikymo, ir kokia suma dėl kitų atstovavimo veiksmų, nėra galimybės, todėl ir tai yra pagrindas neišskaičiuoti dalies, kurioje buvo atmesti ieškovo reikalavimai, ir netenkinti atsakovų T. P. ir R. P. prašymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovų T. P. ir R. P. atstovas advokatas A. Kručkauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą. Atsakovų atstovas nurodo, kad atsakovai turi tiesioginį teisinį materialinį suinteresuotumą ginčo baigtimi, nes nuo to, kokiu pagrindu bus pripažintos pasibaigusiomis ieškovo nuomos sutartys (nutrauktos ar pasibaigusios suėjus terminui 2010 m. gruodžio 31 d.), priklauso jų teisė pretenduoti į ieškovo nuomotą laisvą valstybinę žemę Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 12 punkte nustatyta tvarka. Be to, šios bylos baigtis svarbi kitoms bendrosios kompetencijos ir administraciniame teismuose nagrinėjamoms byloms. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuomos sutartys buvo nutrauktos įstatyme nenustatytu pagrindu ir kad ne ieškovo, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pareiga buvo tikslinti nuomos sutartis, netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies, Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Teismas nepagrįstai pagal analogiją taikė Vyriausybės nutarimo Nr. 236 17.3 punktą, kuriame nustatyta, kad, nuomos sutartyje numačius galimybę keisti sutartį, tikslinant išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, pareiga tai daryti numatoma nomotojui, tik tai turi būti daroma inicijavusios pakeitimą šalies lėšomis, todėl be pagrindo konstatavo, jog tik tuo atveju, jei nuomininkas atsisakytų apmokėti nuomos sutarčių tikslinimo kaštus, būtų pagrindas nutraukti su juo sudarytas sutartis jų 12 punktų pagrindu, t. y. nuominkui nevykdant įstatymo reikalavimų. Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies bei Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, yra imperatyviosios ir nepriklauso nuo nuomotojo (šiuo atveju – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos) valios. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba privalo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu į žemę atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. P. ir kt. v. UAB „Karolinos turas“, bylos Nr. 3K-3-231/2012). Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalis gali būti netaikoma tik tuo atveju, kai žemės nuomos sutarties šalys susitaria dėl sutarties pakeitimo, sumažindamos nuomojamą valstybinės žemės plotą ir taip atsisakydamos žemės nuomos teisinių santykių dėl valstybinės žemės dalies, į kurią planuojama atkurti nuosavybės teises, tačiau tokiu atveju pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį turi būti gautas išankstinis rašytinis nuomininko sutikimas, be to, vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 236  17.3 punktu, nuomininkas turi padengti visus nuomos sutarčių tikslinimo kaštus. Nesant nuomininko sutikimo, nuomos sutarčių tikslinimas negalimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas (nuomininkas) buvo informuotas apie būtinybę nutraukti su juo sudarytas nuomos sutartis, jam pateiktas pasiūlymas patikslinti šias sutartis, tačiau jis atsisakė. Taigi ginčo santykiams Vyriausybės nutarimo Nr. 236  17.3 punkto nuostatos negalėjo būti taikomos.

              2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1, 3 dalis, 94 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria kasatoriams iš ieškovo buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu dėl viso žemės ploto, t. y. ir dėl žemės, priklausančios kasatoriams, be to, įpareigoti kasatorius netrukdyti jam naudotis žeme. Kasatoriai gynėsi nuo jiems pareikštų ieškinio reikalavimų, procesas pirmosios instancijos teisme truko pusantrų metų (nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. gegužės 4 d.). 2011 m. balandžio 12 d. posėdyje ieškovas atsisakė visų reikalavimų kasatoriams, pripažindamas, kad ieškinį jiems pareiškė nepagrįstai. Civilinės bylos dalis dėl reikalavimų kasatoriams buvo nutraukta. Kadangi ieškinys kasatoriams buvo pareikštas nepagrįstai, tai pirmosios instancijos teismas jiems iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu ieškovas skundė visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ir tą jo dalį, kuria byla buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimai kasatoriams yra nepagrįsti, taigi teismo sprendimas buvo palankus kasatoriams 100 proc. Tokiomis aplinkybėmis turėjo būti taikomos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kasatoriams atlygintos jų bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jas iš ieškovo.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas P. P. prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

              1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Žemės įstatymo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo sudarytose nuomos sutartyse nebuvo nustatyta, ar dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį žemės turi būti nutrauktos visos nuomos sutartys, ar tik atitinkamos jų dalys, todėl vadovavosi Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 263 ir konstatavo, jog nuomos sutartys su ieškovu turėjo būti nutrauktos tik dėl tos žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės. Teismas vadovavosi proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais ir atsižvelgė į ieškovo argumentus, kad nuosavybės teisės atkurtos tik į 59,55 ha iš 644,20 ha žemės. Teismo sprendimas nepažeidžia asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemę, teisių ir teisėtų interesų, nes tos žemės nuomos sutartys nutrauktos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008). Vadovaujantis šia praktika, turi būti užtikrinamas žemės naudojimo teisinių santykių stabilumas, t. y. žemės ūkio paskirties žemės nuomos santykiai turi būti nutraukiami tik dėl tos žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės. Tokį aiškinimą lemia ir favor contractus principas, reiškiantis, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-206/2012).

              2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimų kasatoriams atsisakymu, ir pagrįstai nusprendė, kad iš esmės ieškinys buvo atmestas tik dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos. Kasaciniame skunde visiškai nepasisakoma dėl reikšmingų apeliacinės instancijos teismo argumentų, kad dalis kasatorių atstovavimo išlaidų susidarė dėl nepagrįstų (teismo netenkintų) prašymų parengimo, o atstovavimo išlaidos nedetalizuotos. Be to, vertinant kasacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turi būti atsižvelgta į tai, kad reikalavimai kasatoriams yra išvestiniai iš atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai pareikštų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai įvertino tai, jog liko nepakeista maža dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. dėl nuomos sutarčių dalių dėl 55,14 ha žemės nutraukimo, o kita ieškinio dalis patenkinta, panaikinant visus tris atsakovo priimtus įsakymus dėl nuomos sutarčių nutraukimo; tai leidžia daryti išvadą, kad iš esmės ieškinys buvo patenkintas.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba iš dalies sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, jog nuomos sutarčių dalys dėl tos žemės, į kurią nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, nutrauktos nepagrįstai ir neteisėtai, nes nei CK, nei Žemės įstatyme, nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, nei Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 236 nenumatyti ir nereglamentuoti atvejai, kai nuosavybės teisės atkuriamos į dalį išnuomotos valstybinės žemės, todėl būtų tikslinga suformuoti vienodą Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies, Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies taikymo ir aiškinimo praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų nustatymo

              CK, Žemės įstatyme, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 1.2 punktu patvirtintose Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėse aiškiais žodžiais (expresis verbis) nereglamentuota, kokia apimtimi turi būti nutraukiama žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartis tuo atveju, kai atkuriamos nuosavybės teisės tik į dalį išnuomotos valstybinės žemės sklypo, o kita sklypo dalis lieka valstybės išnuomotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Kasacinis teismas turi formuoti teismų praktiką, ar valstybinės žemės nuomotojas vienašališkai prieš terminą turi nutraukti nuomos sutartį dėl viso išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ar tik dėl tos jo dalies, į kurią atkurtos nuosavybės teisės.

              CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kada žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Be šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytų pagrindų, kurie nagrinėjamo ginčo atveju netaikomi, jos 3 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą, sprendžiant ginčą, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

              Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams, kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius – kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Iš šios įstatymo normos, kurioje yra nuostata, kad jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, darytina išvada, jog nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama, kai į išnuomotą žemės sklypą atkuriamos nuosavybės teisės. Nors šioje įstatymo normoje expressis verbis nereglamentuojama, kuriai išnuomotos žemės sklypo daliai (visai ar tik tai daliai, į kurią atkurtos nuosavybės teisės) nutraukiama žemės sklypo nuoma, tačiau iš jos dalies (nuostatos) turinio darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu įstatyme siejamas būtent tik su nuosavybės teisių į neužstatytą žemę atkūrimu. Tokiu nuomos sutarties nutraukimo pagrindo nustatymu įstatyme, teisiniu reglamentavimu saugomi asmens, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, interesai.

              Sutarties dalies nutraukimas nėra pagrindas nutraukti ir kitas jos dalis tuo atveju, kai visas sandoris buvo sudarytas teisėtai. Kitoks įstatyme nustatyto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindo aiškinimas reikštų, kad teisėtai sudaryta sutartis, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), gali būti vienašališkai nutraukta tik dėl to, jog nutraukiama jos dalis. 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio veiklai sutartys su ieškovu sudarytos remiantis įstatymu, todėl jos nėra niekinės. Taigi dalies nuomos sutarties nutraukimas, atsiradus įstatyme nustatytai ir šalių sutartai sąlygai (nuosavybės teisių atkūrimui), negali lemti kitos žemės sklypo dalies (į kurią neatkurtos nuosavybės teisės) nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, nes tokio sutarties nutraukimo pagrindo nenustatyta įstatyme ar šalių sudarytoje sutartyje.

              CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Su ieškovu sudarytų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių, kurių vėlesnis nutraukimas ginčijamas, šalys – nuomotojas (atsakovas Vilniaus apskrities viršininkas) ir nuomininkas (ieškovas P. P.) – sutarčių 12 punkte susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta vienos šalies reikalavimu pirmiau laiko, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia šios sutarties reikalavimus, arba atsiradus savininkui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia sutarties nuostata, padarė išvadą, kad dėl dalies žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta atkūrus nuosavybės teises, o dėl kitos dalies, t. y. tos, į kurią neatkurtos nuosavybės teisės – dėl to, kad ieškovas neatvyko tikslinti sutarčių. Minėta, kad vienašališkai prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta tik esant įstatyme arba sutartyje nustatytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiame įstatyme nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas – nuomininko neatvykimas tikslinti nuomos sutarties. Toks sutarties nutraukimo pagrindas nenumatytas ir nuomos sutartyse. Kad toks sutarties nutraukimo pagrindas yra nustatytas įstatyme, nenurodoma ir kasaciniame skunde. Jame pateikiamas kasatoriams naudingas Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies, Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies ir ginčijamų nuomos sutarčių 12 punkto nuostatų aiškinimas, kurį kasacinis teismas atmeta.

              Savo argumentams pagrįsti kasatorių atstovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. P. ir kt. v. UAB „Karolinos turas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), bylos Nr. 3K-3-231/2012. Kasatorių atstovo nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, kai ji sudaryta dėl savininkams nuosavybės teise atkurtų žemės sklypų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas kitoks klausimas – dėl nuomos sutarties nutraukimo tuo atveju, kai išnuomotuose žemės sklypuose nuosavybės teisės atkurtos tik į dalį išnuomotos valstybinės žemės. Taigi kasatorių atstovo nurodyta formuojama teismų praktika šiuo atveju negali būti vadovaujamasi dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ta apimtimi, kuri susijusi su nuomos nutraukimu dėl žemės, į kurią savininkams neatkurtos nuosavybės teisės.

              Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 1.2 punktu patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 17.3 (faktiškai 17.13) punktą, konstatavo, kad byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas, kieno lėšomis turi būti tikslinama nuomos sutartis dėl ieškovui išnuomoto žemės sklypo dydžio sumažėjimo atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypo dalį. Taigi kasatorių atstovo argumentai, kad, ieškovui atsisakius tikslinti sutartis ir neišsprendus jų patikslinimo kaštų, Nacionalinė žemės tarnyba turėjo nutraukti nuomos sutartis, atmestini. Kita vertus, šiame Vyriausybės nutarimo 17.13 punkte esančios nuostatos negali būti aiškinamos kaip pagrindas vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartis, nes sutarčių nutraukimo pagrindai nustatyti įstatymuose, bet ne žemesnės galios teisės aktuose.

              Teismai nustatė, kad ieškovui buvo išnuomoti neužstatyti 197,50 ha, 136,50 ha ir 311,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai, iš kurių kiekviename savininkams buvo grąžinti atitinkamo dydžio žemės sklypai. Pažymėtina, kad terminuotas sutartis prieš terminą vienašališkai nutraukė nuomotojas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik šiame straipsnyje nustatytais pagrindais. Kitais, t. y. CK 6.217 straipsnyje nenustatytais, pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Būtent šiame straipsnyje nenustatytais pagrindais nuomotojas vienašališkai prieš terminą nutraukė su ieškovu sudarytas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis. Toks sutarčių nutraukimas taip pat prieštarauja CK 6.217 straipsnio 2 ir 4 dalims.

              Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

              Kasaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamos nuomos su ieškovu sutartys yra pasibaigusios, nes 2010 m. gruodžio 31 d. baigėsi jų terminas. Kasatoriaus atstovas teigia, kad kasatoriai yra materialiuoju teisiniu santykiu suinteresuoti asmenys, nes pagal Žemės reformos įstatymą nuo žemės nuomos sutarčių nutraukimo visa apimtimi jie turės pirmenybės teisę pretenduoti ir į kitą ieškovo nuomotą valstybinę žemę. Kasacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje asmenų, įsigyjančių žemę, eilės klausimai, nustatyti Žemės reformos įstatyme, nesprendžiami, todėl jie nesusiję su nagrinėjama byla. Šis kasacinio skundo argumentas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinis teismas dėl jo nepasisako (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinėje instancijoje

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas perskirstė.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą, todėl turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

              Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 43,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos lygiomis dalimis priteistinos iš kasatorių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. P. (duomenys neskelbtini) 21,60 Lt (dvidešimt vieną litą 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš R. P. (duomenys neskelbtini) 21,60 Lt (dvidešimt vieną litą 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

              Teisėjai                                                                                    Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                Zigmas Levickis

                                                                                                                Algis Norkūnas