Civilinė byla Nr. 2-1719-566/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17301-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija: 11.10; 14.1; 14.3.11; 14.7; 99.1.1;
99.7; 116.5.1; 116.5.2; 125.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui UAB „Trikampis žiedas“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas kad nuo 2007-04-06 iki 2012-01-31 dirbo atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ įmonėje inžinieriaus-vadybininko pareigose. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2012-01-31 savo noru. Nurodo, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną ir iki šiol pilnai neišmokėjo ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio ir liko skolingas ieškovui 1175,90 Lt. Prašo priteisti iš atsakovo 1175,90 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-31, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką iki visiško atsiskaitymo (b.l. 13-14).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos, teismo pranešimas bei teismo nutartis dėl įrodymų pateikimo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 2 d. nustatyta tvarka (įteikta 2013-01-04), įmonės darbuotojai (b.l. 24). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., ieškovui prašant, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas V. P. ir atsakovas UAB „Trikampis žiedas“ 2007-04-06 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. DS-1867, kurios pagrindu ieškovas nuo 2007-04-11 buvo priimtas dirbti įmonėje inžinieriaus-vadybininko pareigoms, mokant jam 1500,00 Lt (neatskaičius mokesčius) darbo užmokestį, mokant atlyginimą vieną kartą per mėnesį nuo 20 d. iki 23 d., dirbant ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę (b.l. 3-4). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2012-01-31 (b.l. 8). Ieškovas nurodo, kad darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. ieškovo pareiškimu. Duomenų tai paneigiančių byloje nepateikta. Ieškovas nurodo, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną su ieškovu pilnai neatsiskaitė.
Remiantis DK 93 str., darbdavys privalo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų (CPK 178 str.), jog atleidimo iš darbo dieną jis su ieškovu atsiskaitė, t.y. išmokėjo visas jam su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. Atsakovas taip pat nepateikė teismui įrodymų apie ieškovo mėnesio ir dienos vidutinį darbo užmokestį, pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir neišmokėtas sumas, todėl teismas vadovaujasi ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esančia medžiaga.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaityti gyventojų pajamų, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai. Vykdant teismo sprendimą, į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas).
Be to, CPK 417 str. numato, kad bylose pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo
DK 141 str. 1 d. nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti iki 2012-01-31, tačiau, pažeisdamas DK 141 str. reikalavimus, po atleidimo iš darbo neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju – ieškovu V. P., t.y. neišmokėjo jam pilnai darbo užmokestį už 2012 m. sausio mėnesį, taip pat neišmokėjo ieškovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad už 2012 m. sausio mėnesį ieškovui už darbą UAB „Trikampis žiedas“ buvo priskaičiuota 2166,30 Lt (neatskaičius mokesčius) darbo užmokesčio (b.l. 7). Iš ieškovo pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas už 2012 m. sausio mėnesį 2012-05-31 išmokėjo ieškovui 500,00 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, t.y. iš dalies atsiskaitė (b.l. 15-18). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs, atsakovas šios aplinkybės neginčija (CPK 12 str., 178 str.), taip pat byloje nėra duomenų apie mokesčių sumokėjimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1666,30 Lt (neatskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (DK 141 str. 1 d.).
Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas
Pagal DK 177 str. 1 d., jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių (DK 177 str. 2 d.). Ieškovas nurodo, kad jam nepaskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-31 (b.l. 13). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo nepanaudotas atostogas sudaro 11,74 dienų (28 d. / 365 d. x 153 k. d.). Remiantis 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 650 (toliau – Vyriausybės 2003-05-27 nutarimas) „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 p., piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Remiantis DK 204 str., vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo 6.2 p., vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Atsižvelgiant į tai, jog byloje duomenų apie ieškovo vidutinį darbo dienos užmokestį nepateikta, taip pat nepateikta duomenų apie ginčo laikotarpiu ieškovo faktiškai dirbtų valandų ir dienų skaičių, tačiau darbo sutartyje nustatyta ne ilgesnė kaip 40 darbo valandų savaitė, teismas, atsižvelgdamas į DK nuostatas, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), siekdamas apskaičiuoti vidutinį darbo dienos užmokestį, konstatuoja penkių darbo dienų savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis, imant skaičiuojamąjį laikotarpį 2011-11-01 – 2012-01-31, sudaro 86,76 Lt (5552,97 Lt / 64 d. d.) neatskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, už 11,74 kalendorines nepanaudotų atostogų dienas kompensacija sudaro 712,99 Lt (11,74 d. × 0,7 k. x 86,76 Lt)-(Vyriausybės 2003-05-27 nutarimas, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymas Nr. A1-623, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-19 įsakymas Nr. A1-535). Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistina 712,99 Lt neatskaičius mokesčius kompensacijos už nepanaudotas atostogas (DK 177 str.).
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės. DK 141 str. 3 d. taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009). DK 141 str. 3 d. nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Aptariamosios išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2006; kt.). Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 str. 3 d. pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011; kt.).
Konstatuotina, kad atsakovas su ieškovu privalėjo visiškai atsiskaityti 2012-01-31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną iš dalies neatsiskaitė, ieškovo kaltės dėl atsakovo neatsiskaitymo su ieškovu nenustatyta. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos nustatytos DK 141 str. 3 d. Byloje nustatyta, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1850,99 Lt (1568,67+1818,00+2166,30/3) neatskaičius mokesčius (Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo 6.1 p.), tuo tarpu ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dalis sudaro 1666,30 Lt neatskaičius mokesčius, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio suma yra mažesnė už jo vidutinio darbo užmokesčio sumą, ieškovui už uždelsimo laiką mokėtinas ne vidutinis darbo užmokestis, o neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo darbo dienos užmokestis, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką, sudaro 79,35 Lt (1666,30 Lt / 21) neatskaičius mokesčius (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-19 įsakymas Nr. A1-535). Esant nurodytoms aplinkybėms, viso už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (ieškovu) laikotarpį, t.y. nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo priėmimo 2013-02-01 dienos, kuris sudaro 254 darbo dienas (5 d. d. savaitė), priteistiną vidutinį darbo užmokestį, paskaičiuotą nuo nesumokėto darbo užmokesčio dalies, sudaro 20154,90 Lt (79,35 Lt x 254 d. d.) neatskaičius mokesčius.
Pažymėtina, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Taigi tam tikrais atvejais tik formaliai nustatant tam tikros dalies išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesumokėjimo faktą darbuotojo atleidimo iš darbo metu, vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies už uždelsimo laiką priteisimas neįvertinus konkrečių faktinių bylos aplinkybių gali būti vertinamas teismo kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012).
Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo vadovautis DK 2 str. ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais. Atsižvelgiant į tai, visos darbo santykiuose dalyvaujančios šalys turi veikti taip, kad nepagrįstai nepažeistų viena kitos teisių ir teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, jeigu šis laikotarpis sudaro ilgą laiko tarpą, kaip nagrinėjamu atveju 12 mėnesių, priteistina suma tam tikrais atvejais gali sutrikdyti įmonės veiklą, t.y. jai gali atsirasti sunkumai atsiskaitant su kitais įmonėje dirbančiais darbuotojais ar su įmonės kreditoriais, arba net sąlygoti įmonės nemokumą, kas pažeistų minėtą proporcingumo tarp teisės pažeidimo ir sankcijos principą. Taigi, vertinant laikotarpį už kurį turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu jis sudaro pernelyg ilgą laiko tarpą, svarbu atsižvelgti į aplinkybes dėl kurių susidarė toks laikotarpis ir ar darbuotojas turėjo galimybę įtakoti tokias aplinkybes. Pažymėtina, kad tiek darbo teisės normos, tiek civilinio proceso normos yra orientuotos į tai, kad darbo ginčuose taika būtų atkurta kuo greičiau, ką lemia taip pat ir laikotarpis už kurį yra priteistinas vidutinis darbo užmokestis. Taigi, paprastai yra laikoma, kad darbuotojas, kaip protingas, sąžiningas ir rūpestingas asmuo, dėl savo pažeistų teisių gynimo, kaip šiuo atveju dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies, turėtų kuo greičiau imtis savo teisių gynimo veiksmų, kad nebūtų nepagrįstai didinama atsakovo prievolės apimtis. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš darbo buvo atleistas 2012-01-31, į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo jis kreipėsi tik 2012-12-04, t.y. praėjus daugiau nei 10-iai mėnesių, tačiau duomenų, pagrindžiančių tokį delsimą byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ilgą laiko tarpą delsė kreiptis teisminės gynybos dėl savo pažeistų teisių atkūrimo, dėl ko iš atsakovo priteistino vidutinio darbo užmokesčio suma, skaičiuojama nuo neišmokėto darbo užmokesčio dalies, sudarė 20154,90 Lt, kuri teismo vertinimu neatitinka proporcingumo tarp teisės pažeidimo ir sankcijos esančio principo, ir įvertinus tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-09-07 turėjo pajamas (buvo įsidarbinęs), taigi atsakovo neatsiskaitymas su ieškovu neturėjo neproporcingos įtakos ieškovo pragyvenimo sąlygoms, teismas vadovaudamasis DK 2 str. ir 35 str., taip pat bendruoju proporcingumo principu, sprendžia, jog yra pagrindas priteistino vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuojamo nuo nesumokėto darbo užmokesčio dalies, dydį mažinti ½ dalimi, t.y. iki 10077,45 Lt neatskaičius mokesčius. Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistina 10077,45 Lt neatskaičius mokesčius vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuojamo nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, apskaičiuoto nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinas 79,35 Lt neatskaičius mokesčius vidutinis darbo dienos užmokestis už kiekvieną darbo dieną, už penkių darbo dienų savaitę, skaičiuojant nuo 2012-02-02 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos (DK 141 str. 3 d.).
Sprendimo dalis, neviršijanti ieškovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokestį – 1850,99 Lt vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p., DK 299 str. 1 d. 1 p.).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintą reikalavimų dalį, valstybei priteistinas iš atsakovo. Viso ieškovui priteista 12456,74 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 374,00 Lt (12456,74 Lt x 0,03) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.), sumokant į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 282 str. 2 d. 2 p., 285-286 str., 307 str., 418 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas“, į.k. 123415782, 1666,30 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 30 ct) neatskaičius mokesčius neišmokėto darbo užmokesčio, 712,99 Lt (septynis šimtus dvylika litų 99 ct) neatskaičius mokesčius kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 10077,45 Lt (dešimt tūkstančių septyniasdešimt septynis litus 45 ct) neatskaičius mokesčius vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuojamo nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-02-01, bei 79,35 Lt (septyniasdešimt devynis litus 35 ct) neatskaičius mokesčius vidutinį darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, už penkių darbo dienų savaitę, skaičiuojant nuo 2013-02-02 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos.
Sprendimo dalį dėl 1850,99 Lt išieškojimo ieškovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas“, į.k. 123415782, vykdyti skubiai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas“, į.k. 123415782, 374,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Butrimienė