Civilinė byla Nr. e2-503-1007/2017

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00286-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.; 2.6.18;

2.6.37; 3.2.6.5.

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 3 d.

Naujoji Akmenė

           Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,

sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,

dalyvaujant ieškovės Alfonso Jokūbaičio firmos „Vorupė“ atstovams Alfonsui Jokūbaičiui ir advokatui Tomui Juodžiui,

atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ atstovui Kęstučiui Stupurui,

atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos Audronei Skiparienei ir Povilui Noreikiui,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Alfonso Jokūbaičio firmos „Vorupė“ ieškinį atsakovėms Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

            Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Alfonso Jokūbaičio firmos „Vorupė“ (toliau ir Ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti Ieškovei iš atsakovių 13770,47 Eur skolą, 1412,23 Eur palūkanų ir 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad Ieškovė su Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ 2015 m. gegužės 27 d. sudarė Projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ rangos darbų sutartį Nr. 1 dėl Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos (toliau ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos darbus, o atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsipareigojo Ieškovei už juos sumokėti. Ieškovė darbus pagal sutartį atliko, darbai yra perduoti atsakovei Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“, priimti, tai patvirtina šalių pasirašyti atliktų darbų aktai, taip pat 2015 m. spalio 23 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas, kuriame konstatuotas darbų užbaigimo ir perdavimo faktas. Kaip patvirtina atliktų darbų aktai Ieškovė atliko darbų už 306010,16 Eur, t. y. visai rangos sutartyje nustatytai sumai, šiai sumai ieškovė išrašė sąskaitas ir pateikė jas apmokėti atsakovei Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“, tačiau atsakovė už Ieškovės atliktus darbus pagal Rangos sutartį sumokėjo 292239,69 Eur, liko neapmokėta 13770,47 Eur suma. Vadovaujantis šalių sudarytos rangos sutarties 13 dalimi, atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsipareigojo apmokėti už darbus ne vėliau kaip per 60 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų priėmimo dienos. Atsižvelgiant į paskutinės sąskaitos priėmimo momentą 2015 m. rugsėjo 9 d., mokėjimų terminai pagal Rangos sutartį yra suėję 2015 m. lapkričio 9 d., tačiau skola nustatytu terminu nebuvo sumokėta, atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ yra skolinga Ieškovei už atliktus darbus 13770,47 Eur. Nurodo, kad Agluonos upelio užtvankos rekonstrukciją atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ vykdė kartu su Akmenės rajono savivaldybės administracija, kurios abi kartu veikė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos sutartis ir jos atsiradusios teisės ir pareigos lemia atsakovių civilinės atsakomybės rūšį, pagal bendras prievoles. Jeigu jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, atsakovių atsakomybė subsidiari, jeigu susijusi, tuo atveju – solidari. Nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės rūšies veikdamos bendrai atsakovės bendrai atsakingos Ieškovei dėl prievolės nevykdymo pagal Rangos sutartį. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.687 straipsnis nustato, jog užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui akivaizdu, jog atsakovių atsisakymas apmokėti už atliktus darbus yra niekuo nepagrįstas, Ieškovė teisėtai reikalauja to, kas jai priklauso pagal sutartį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d.). Kadangi atsakovės vengia vykdyti savo prievoles pagal sutartį ir neatsiskaito su Ieškove, tai 13770,47 Eur skola pagal sutartį iš atsakovių priteistina. Taip pat iš atsakovių Ieškovei priteistinos 8,05 proc. palūkanos, nes atsakovės pavėlavo sumokėti už atliktą darbą rangovui (Ieškovei). Kadangi Rangos sutartyje palūkanų norma nenustatyta, palūkanų norma apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, kuriame nustatyta, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Palūkanų norma, galiojusią tą metų pusmetį, kai atsirado atsakovių prievolė mokėti už darbus buvo 0,05 proc., todėl palūkanų norma apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, būtų 8,05 proc. Palūkanos priteitinos tiek už pradelstą sumokėti laikotarpį iki ieškinio padavimo, kas sudaro 1412,23Eur (skaičiuojama nuo 2015 lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 17 d.), tiek nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 37 str. 6.210 str.).

Teismo posėdžio metu Alfonso Jokūbaičio firmos „Vorupė“ atstovas advokatas Tomas Juodys prašė teismo tenkinti ieškinį visiškai, ieškinyje nurodytais argumentais. Teikdamas teismui paaiškinimus ir baigiamosiose kalbose patikslino ieškovės reikalavimą, prašydamas teismo ieškovei iš atsakovių solidariai priteisti 13770,47 Eur skolą, 1412,23 Eur palūkanų ir 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad šioje byloje atsakovai neginčija Rangos sutarties sąlygų, ginčui aktualaus Rangos sutarties 13 punkto, taip pat neginčija ir nesumokėtos sumos dydžio, neteikia priepriešinių reikalavimų dėl trūkumų šalinimo ir kt. Dėl apmokėjimo už darbus rangovas su užsakovu nėra sudaręs jokių kitų papildomų susitarimų. Atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ nuomonė dėl ieškinio keičiasi, pirmajame parengiamajame teismo atstovas nurodė, kad sutinka su ieškiniu, bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje – nebesutinka, tačiau nurodo, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, kur pasakyta, kad atsakovė ieškovei sumokės už darbus kuomet gaus paramos lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukciją vykdė kartu su atsakove Akmenės rajono savivaldybės administracija Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Šia sutartimi atsakovės susitarė dėl teisių ir pareigų, kurios aiškiai apibrėžtos sutarties 3 punkte, tai yra dėl jų „vidinių“ įsipareigojimų. Byloje ginčo dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų nėra, todėl atsakovėms kyla bendra atsakomybė. Dėl prievolės pobūdžio nurodė, kad, advokato nuomone, Jungtinės veiklos sutartimi atsakovės siekė naudos (pelno), todėl jų prievolė pagal Rangos sutartį turėtų būti solidari, ji taip pat yra atsakinga už prievolių vykdymą tretiesiems asmenims. Atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad turtu prisidėjo prie jungtinės veiklos, tai reiškia dalis neapibrėžta, todėl atsakovės prievolė pagal Rangos sutartį turėtų būti solidari. Nurodė, kad atsakovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad darbai atlikti nekokybiškai. Dėl garantinio laikotarpio metu atsiradusių defektų, ieškovė sutinka juos ištaisyti, tačiau tai niekaip nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teisės sustabdyti prievolės vykdymo sąlygų šioje byloje nėra, nes trūkumai yra neesminiai, netrukdo naudoti įrenginio. Atsakovui pritaikytos NMA sankcijos niekaip nesusijusios su ieškovės darbais (veikla), nes paties atsakovo Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ pateiktais dokumentais įrodyta, kad atsakovui sankcija pritaikyta ne dėl viešųjų pirkimo procedūrų pažeidimų. Buvęs Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ vadovas, liudytoju byloje apklaustas A. P. nurodė, kad Rangos sutartimi buvo susitarta apmokėti už darbus per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros priėmimo dienos, pripažino, kad terminas yra suėjęs, tačiau neapmokėta todėl, kad asociacija neturi pinigų. Pažymėjo, kad rangos sutartimi Ieškovė neįsipareigojo įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus.

Teismo posėdžio metu Alfonso Jokūbaičio firmos „Vorupė“ atstovas Alfonsas Jokūbaitis palaikė atstovo advokato Tomo Juodžio teismui išsakytus paaiškinimus, prašė teismo tenkinti ieškinį visiškai, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad po Rangos sutarties sudarymo nebuvo įregistruotas žemės sklypas (tai turėjo atlikti UAB „Viekšnių malūnas“), tai buvo atlikta tik 2015 m. rugsėjo 10 d., todėl Ieškovė iki statybos užbaigimo laiko negalėjo paruošti išpildomosios nuotraukos ir kadastrinių matavimų bylos, tai buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 15 d. ir aktu perduota asociacijai. Rangos sutartimi buvo sutarta, kad Ieškovė tik paruoš išpildomąją nuotrauką ir kadastrinių matavimų bylą. Iš VĮ Registrų centro atsakymo matyti, kad asociacija iki 2017 metų balandžio mėnesio nėra pateikusi prašymą įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis pagal 2015 m. rugsėjo mėnesį atliktus kadastrinius matavimus. Atliekant darbus pagal Rangos sutartį su atsakove Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ nekilo jokių ginčų dėl sutarties sąlygų, techninę priežiūrą atliko kitas asmuo, kuris jokių pastabų, įrašų neatliko. Darbų užbaigimo ir perdavimo metu niekas jokių trūkumų nenustatė, darbus atliko pagal techninio darbo projektą, laikėsi normatyvinių reikalavimų, darbų atlikimas nevėlavo. Ieškovė laukė kol geranoriškai atsakovė sumokės už atliktus darbus, žinojo, kad asociacijai pritaikyta sankcija ir yra neišmokėta tam tikra pinigų suma, tuo laikotarpiu jokių pretenzijų dėl trūkumų ar defektų nebuvo išsakyta. Taip pat nebuvo sulaikytų apmokėjimų už netinkamai atliktą darbą. Ieškovė 2016 m. sausio 19 d. pateikė pretenziją, kad asociacija apmokėtų už atliktus darbus. Ieškovė pagal statybos techninį reglamentą atsakovei suteikė 5 metų garantiją, todėl sutinka pašalinti atsiradusius defektus ar trūkumus. Paaiškino, kad defektai ar trūkumai anksčiau negalėjo būti pašalinti tik dėl to, kad objekte UAB „Viekšnių malūnas“ vykdė hidroelektrinės darbus, kurie užsitęsė. Dažymo ir betanovimo darbai yra sezoniniai, priklauso nuo vandens tekėjimo per šachtą. Juos pašalins, kai bus pažemintas vandens lygis, kas nepriklauso nuo ieškovės. Iki kreipimosi į teismą nežinojo, kad Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ veikė kartu su Akmenės rajono savivaldybės administracija.

Atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovės prievolė pagal Rangos sutartį galutinai neįvykdyta dėl Ieškovės kaltės. 13 770,47 Eur sumos išmokėjimas sustabdytas Ieškovei pilnai neįvykdžius visų sutarties sąlygų ir nepašalinus išryškėjusių statybos darbų defektų. Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcijos darbų finansavimui (projektas Nr. 1IG-KS-13-1-007756-PR00610) asociacijai „Kesiai“ buvo skirta parama ir tai reglamentuota 2014 m. birželio 19 d. „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartimi. Sutartyje numatyta, kad NMA finansuos 90 proc. projekto vertės, jei rekonstrukcijos darbai bus pilnumoje atlikti, „5.2. projektą įvykdys be nukrypimų“ ,“5.1. įvykdys projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d.“, bei tai dienai bus pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas (su pasirašytu statybos užbaigimo aktu). Tarp Ieškovės ir asociacijos „Kesiai“ sudarytos Rangos darbų sutarties dėl Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos 1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas – Projekto Darbai (konkretūs darbai ir jų kiekiai išdėstyti pridedamoje Rangovo pateikto pasiūlymo formoje) bei jų rezultatų perdavimas Užsakovui. Darbai atliekami pagal parengtą techninį darbo projektą ir turi atitikti tokiems darbams keliamus reikalavimus. Rangos sutarties 10 punkte nurodyta, kad darbų atlikimo terminas –iki 2015 m. rugpjūčio 30 dienos. Ieškovė, kaip darbų užbaigimo įrodymą, nurodo 2015 m. spalio 23 d. pasirašytą statybos užbaigimo aktą, kurio 9.4 punkte Ieškovė savo parašu patvirtina, kad statyba baigta šią dieną. Rekonstrukcijos metu iškylančios problemos buvo aptartos 2015-07-02 gamybiniame pasitarime, kuriame Ieškovei buvo išaiškintos nesavalaikio objekto užbaigimo pasekmės ir iškilsiančios problemos dėl finansavimo, šis protokolas Ieškovei išsiųstas el. paštu 2015 m. liepos 28 d. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 26 d. el. paštu išsiųstu laišku Ieškovę dar kartą ragino užbaigti objekto rekonstrukciją ir priduoti objektą į eksploataciją, bei nurodė vilkinimo pasekmes. Ieškovė tik 2015 m. spalio mėn. antroje pusėje pateikė išpildomąsias nuotraukas, kadastrinių matavimų bylas ir kitą dokumentaciją, kurią būtina pateikti pridavimo komisijai. Vėliau paaiškėjo, kad kadastrinės bylos duomenys neatitinka darbo projekto sprendinių. Rangovas vien objekto statybos darbų užbaigimą ir perdavimą užvilkino beveik du mėnesius ir tuo neįvykdė Rangos sutarties 10 dalies nuostatos dėl darbų atlikimo termino, bei sudarė prielaidas NMA taikyti sutartyje dėl finansavimo numatytas sankcijas. Sankcijas 5 proc. dydžio nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai pritaikytos Agentūros 2015-12-01 sprendimu pripažinus netinkama kompensuoti 9 180,32 Eur sumą ir 2015-12-10 sprendimu 4 590,14 Eur sumą. Jos paskaičiuotos jau po to kai objekto pridavimas pagal rangos sutartį vėlavo, o pagal pateiktą prašymą apmokėti laiku atliktus darbus NMA išmoką pravedė pilnumoje. Ieškovės laiku neįvykdė Rangos darbų sutarties 19.13. privalomo įsipareigojimo parengti visus dokumentus, reikalingus statybos užbaigimui (išpildomųjų nuotraukų, kadastrinių matavimų bylos ir kt.). Baigiantis rekonstrukcijos darbų atlikimo terminui, ne kartą prašė Ieškovės pateikti šiuos dokumentus ir bylas. Ieškovė tai įvykdė tik 2015 m. spalio mėn. antroje pusėje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad kadastrinės bylos duomenys neatitinka darbo projekto sprendinių, nes statinių dalis patenka į gretimo privataus sklypo teritoriją, kur nurodoma, kad užtvanka išeina už sklypo ribos ir kerta jau suformuotus žemės sklypus. Statybos už sklypo ribų yra negalimos, to nėra numatyta ir projektinėje dokumentacijoje, kuriai yra atlikta ekspertizė. Rangos sutarties 28 punktas numato, kad rangovas garantuoja, kad priėmimo metu jo atlikti Darbai atitiks Sutartyje nustatytas sąlygas, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų jų vertę arba tinkamumą įprastam arba Sutartyje numatytam panaudojimui. Registruojant buvo nurodytos ir kitos kadastrinės bylos sudarymo klaidos: byloje neteisingai nurodomi statinių statybos pabaigos ir rekonstrukcijos metai, suformuoti nauji statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors buvo atlikti tik vieno statinio rekonstrukcijos darbai. Nurodė, kad Ieškovė buvo informuota, kad galutinis atsiskaitymas yra sustabdomas dėl objekto vėlavimo priduoti ir tinkamos kadastro bylos nepateikimo. Ieškovui vilkinant kadastro bylos pataisymą ir perdavimą, išryškėjo pavojingi statybos darbų defektai. Vandens paėmimo šachtos apsauginės grotos yra aprūdijusios, o pačios grotos atitrukusios nuo laikančių konstrukcijų ir iškyla pavojus nukentėti šalimais besimaudantiems vaikams. Rangovas po žodinių prašymų kaltės neprisiėmė ir defektų nepašalino. 2016-08-10 defektinis aktas „Dėl Agluonos užtvankos rekonstrukcijos darbų išryškėjusių defektų įvertinimo“ įrodo, kad defektai yra nurodyti ir pripažinti Ieškovės, tačiau Ieškovė iki šiol jų nepašalino. Rangos sutarties 16.2 punktas numato, kad užsakovas turi teisę reikalauti, kad Rangovas Darbus vykdytų pagal techninį darbo projektą laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Jeigu Rangovas nukrypsta nuo techninio darbo projekto, vėluoja atlikti Darbus, nesilaiko normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir prisiimtų pagal Sutartį įsipareigojimų, Užsakovas turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktus Darbus arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba Rangovo sąskaita. Tuo pagrindu yra teisėtai sustabdytas 13 770.47 Eur apmokėjimas už atliktus darbus iki bus sutvarkyti pagal projektą statiniai, tai teisingai įforminta kadastrinėje byloje ir pašalinti nustatyti statybos darbų defektai. Nurodė, kad Rangos sutartyje už pavėlavimą sumokėti nėra numatyta palūkanų norma, bet yra konkrečiai nurodyti delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą. Sutarties 21 punktas numato, kad užsakovas laiku nesumokėjęs Rangovui už Sutarties Darbus, moka Rangovui delspinigius lygius 0,02 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Reikalavimas sumokėti delspinigius pateikiamas raštu. Analogiškos sankcijos numatytos 20 punkte ir Rangovui už darbų vėlavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Darytina išvada, kad pripažinus nepagrįstu lėšų išmokėjimo sulaikymą ir priteisus netesybas, turėtų būti skaičiuojami sutartyje numatyti 0,02 proc. delspinigiai. Atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei įstatyme nustatytą sutrumpintą – 6 mėn. ieškinio senaties dėl delspinigių terminą, ieškovas gali reikalauti tik už 6 mėnesius. CK numatoma, kad netesybos turi būti mokamos kai delsiama atsiskaityti, su sąlygą, jei kreditorius reikalauja, kad palūkanos būtų sumokėtos. Jei kreditorius palūkanų nereikalauja, skolininkas jų mokėti neprivalo. Ieškovas nėra raštu pateikęs reikalavimo sumokėti delspinigius, kaip numatyta Rangos sutarties 21 punkte, todėl jų atsakovas ir neprivalo mokėti. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas patikslina, kad kreditorius turi teisę į palūkanas už pavėluotus mokėjimus, jeigu jis įvykdė sutartyje ar įstatymuose jam nustatytas prievoles ir laiku negavo jam priklausančios sumos. Atsakovė manymu, ieškovė nepateikė reikalavimo sumokėti delspinigius dėl vėlavimo atsiskaityti, nes suprato kad nėra įvykdžiusi sutarties reikalavimų dėl kadastrinių bylų parengimo, bei nepašalinusi defektų. Finansavimas sulaikytas dėl Ieškovės kaltės, todėl delspinigiai neskaičiuotini. Nurodė, kad Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracija sudarė Jungtinės veiklos sutartį ketindamos rengti ir įgyvendinti projektą „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ ir teikti bendrą paraišką pagal „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“. Asociacijos „Kesiai“ pateiktam projektui Nr. 1IG-KS-13-1- 007756-PR006IO buvo pritarta ir jam skirta parama. Asociacija „Kesiai“ pilnai įvykdė savo finansinius įsipareigojimus, numatytus pagal Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcijos darbų finansavimo „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartyje, tai yra įnašais ir skolintomis lėšomis suformavo ir apmokėjo 10 proc. projekto finansavimo sąnaudų. Tai patvirtina Ieškovės pateiktas mokėjimų sąrašas, kur trimis pavedimais (10 200,30 Eur, 10 200,35 Eur ir 10 200,36 Eur) asociacija iš savo lėšų pravedė 30.601,01 Eur. Tai ir sudaro lygiai 10 proc. nuo 30 6010,16 Eur Rangos sutartyje nustatytos sumos. Visa tiesiogiai su Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija surišto projekto vertė su projektavimo, ekspertizės, techninės priežiūros ir kitais darbais yra 333 089.53 Eur, iš kurių 286 010,20 Eur gautas finansavimas iš NMA (negauta 13770,38 Eur), o 33 308,95 Eur asociacija finansavo savo lėšomis. Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ taip pat pilnai įvykdė prisiimtus finansinius įsipareigojimus pagal su Akmenės rajono savivaldybės administracija sudarytą Jungtinės veiklos sutartį. Sutarties 1.2.10. punktas numato, kad vykdančiojo partnerio piniginiai įnašai sudarys ne mažiau kaip (šešis) procentus, nuo projekto vertės. Sutarties 4.1. punktas numato, kad vykdantysis partneris įsipareigoja prie projekto įgyvendinimo prisidėti piniginiais įnašai, t. y. užtikrinti finansavimą, sudarantį 10 (dešimt) procentų nuo projekto vertės. Abu šiuos reikalavimus asociacija įvykdė finansuodama 10 procentų tiesiogiai projekte numatytų išlaidų, bei papildomai finansavo ženklias detaliojo plano sudarymo, žemės sklypo įforminimo ir kitas išlaidas, kurios sudarė 12425,93 Eur. Ieškovei liko neapmokėta 13 770,47 Eur suma, kurios nefinansavo NMA. Agentūra tikrindama pareiškėjos pateiktus Mokėjimo prašymus Nr. 2, 3, 4, 2015 m. gruodžio 1 ir 10 d. sprendimais tariamai nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d. pažeidimus ir pritaikė 5 proc. dydžio sankciją nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. 2015-12-01 sprendimu Agentūra pripažino netinkama kompensuoti 9 180,32 EUR sumą (4 590,16 EUR x 2 (pagal 2 ir 3 Mokėjimo prašymus). 2015-12-10 sprendimu netinkama kompensuoti suma pripažinta 4 590,14 EUR (pagal Mokėjimo prašymą Nr. 4). Šios išlaidos yra neteisėtai pripažintos netinkamomis finansuoti ir neišmokėtos kaip finansinė sankcija. Kad šis nuskaitymas yra neteisėtas išvadą davė Žemės ūkio ministerija (kaip NMA steigėjas), 2016 m. sausio 11 d. sprendimu patvirtino Vyriausioji administracinių ginčų komisija, bei 2016 m. birželio 15 d. sprendimu patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas. NMA Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą 2016-07-04 apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo posėdis numatytas tik 2017 metų rudenį. Rangos sutarties 13 punktas numato, kad likusią sumą Užsakovas sumoka per 5 darbo dienas, gavęs paramos lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal pateiktą atitinkamų Projekto mokėjimo prašymų. Pagal teismo sprendimą, iš NMA gavus lėšas, atsakovė planuoja apmokėti įsiskolinimą Rangovui. Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ lėšų neturi ir šio projekto finansavimui yra iš privačių ir juridinių asmenų pasiskolinusi 20 060 Eur, todėl neturi jokių galimybių dar lėšų skolintis, taip pat neturi jokio turto. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 1 dalis numato, kad Nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą. Iš to sektų išvada, kad Akmenės rajono savivaldybė, kaip užtvankos savininkas ir šio projekto Partneris, turėjo prisidėti finansuojant šį projektą. Todėl šio projekto įgyvendinimui dėl įnašų keletą kartų kreipėsi į Jungtinės veiklos partnerį ir užtvankos savininką Akmenės rajono savivaldybę. Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punktas numato, kad partneris dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais, o 3.3.1. punktu partneris įsipareigoja nevengti šios Sutarties ir Paramos sutarties tinkamo vykdymo. Atsakovės nuomone, partneris nepagrįstai neatsižvelgė į jų prašymus, neprisidėdamas finansiškai prie šio projekto įgyvendinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ atstovas Kęstutis Stupuras prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nežino aplinkybių, kodėl UAB „Viekšnių malūnas“ žemės sklypus įregistravo tik 2015-09-10 ir ar dėl to galėjo užtrukti išpildomosios nuotraukos ir kadastrinių matavimų bylos parengimas. Nurodė, kad apie apmokėjimo už atliktus darbus sulaikymą ieškovę informavo iškėlus bylą teisme. Rangos sutartyje dėl apmokėjimo už atliktus darbus sulaikymo sąlygų nenumatė. Ieškovei dėl darbų trūkumų pretenzijų nebeturės, kai ši pašalins defektus pagal 2017 m. birželio 20 d. defektų įvertinimo aktą ir jei bus įregistruoti kadastriniai duomenys, atsakovas privalės Ieškovei sumokėti prašomą sumą.

Teismo posėdžio metu atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovai Audronė Skiparienė ir Povilas Noreikis prašė teismo Ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose ir jos atstovai Audronė Skiparienė ir Povilas Noreikis teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 884 „Dėl turto perdavimo“ Akmenės rajono savivaldybei valdyti ir naudoti patikėjimo teise buvo perduotas valstybės nuosavybės teise priklausantis, tuo metu Šiaulių apskrities viršininko patikėjimo teise valdomas turtas – melioracijos įrenginiai, kurių likutinė vertė 45078497 litai (Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 884 1.1.2 papunktis). Akmenės rajono savivaldybė valstybės turtą – hidrotechnikos įrenginius – patikėjimo teise pradėjo valdyti Šiaulių apskrities viršininkui ir Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojai 2002 m. birželio 28 d. pasirašius aktą Nr. 3 ,,Dėl turto perdavimo ir priėmimo“, kurio 1 priede aptariamas turtas yra nurodytas sąrašo 9 punkte „Tvenkiniai“. Perėmus turtą, Akmenės rajono savivaldybės taryba 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T-106 ,,Dėl Kivylių užtvankos nuomos“ 1 punktu nusprendė išnuomoti konkurso tvarka ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui Kivylių hidrotechnikos kompleksą (tvenkinį prie Agluonos upės), esantį Kivylių kaime, Akmenės rajone, hidrotechnikai. Viešo nuomos konkurso, įvykusio 2007 m. birželio 15 d., komisijos sprendimo pagrindu, 2007 m. birželio 15 d. su konkurso laimėtoju–nuomininku uždarąja akcine bendrove Viekšnių malūnu buvo sudaryta valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. SS-247 (toliau – Nuomos sutartis Nr. SS-247), pagal kurią nuomininkui buvo išnuomota Agluonų upelio užtvanka–kiti statiniai (inžineriniai), nurodant turto, išnuomoto iki 2106 m. birželio 14 d., naudojimo paskirtį – naudoti hidrotechnikai. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas nuomininkui perduotas 2007 m. birželio 15 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 37. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-478 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir Taisyklės), 8.2 p. dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių rekonstrukcija pagal priemonės veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ buvo pripažinta remiama veikla. Pagal Taisyklių reikalavimus UAB Viekšnių malūnas ir su juo susiję asmenys, norėdami teikti paraišką ir gauti paramą nuomojamam valstybės turtui rekonstruoti, 2013 m. rugsėjo 27 d. pasirašė Asociacijos steigimo sutartį, o 2013 m. spalio 14 d. Juridinių asmenų registre įregistravo melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociaciją „Kesiai“, kuri dar nebūdama registruota registre (įregistruota 2013-10-14), skubiai rengdamasi finansavimo paraiškos pateikimui 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. (13)-10/09 „Prašymas pateikti projekto parengimui reikalingus dokumentus“ kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybę, kaip valstybės turto patikėtinę, teikti Akmenės rajono savivaldybės tarybai klausimą dėl dalyvavimo partnerio teisėmis Asociacijos rengiamame projekte „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“. Pabrėžė, kad Taisyklėse numatytas Savivaldybės partnerystės reikalavimas teikiant projektą paramai kildinamas tik iš valstybės turto teisinio režimo, t. y. privalomumo būti parneriu sudarant jungtinės veiklos sutartį dėl tos priežasties, kad valstybės turtas valdomas patikėjimo teise. Valstybei nustačius teisinius reikalavimus ir galimybę tik tokia forma gauti paramą, žemės sklypų savininkai ir naudotojai, tarp jų ir tokie hidrotechninių statinių naudotojai kaip UAB Viekšnių malūnas, melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos buvo ir yra priversti steigti ir jungtinės veiklos sutartis sudaryti tik todėl, kad būtent tokią procedūrą valstybės institucijos nustatė subjektams, pretenduojantiems pasinaudoti ES finansavimu. Kad atsakovė Asociacija įsteigta konkrečiam tikslui – gauti ES paramą, patvirtina jos įsteigimo data, t. y. 2013 m. spalio 14 d., ir jos tolimesni veiksmai siekiant finansavimo po įsteigimo. Akmenės rajono savivaldybės taryba 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. T-192 „Dėl pritarimo melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ projektui „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ pritarusi atsakovės Asociacijos projektui, antruoju jo punktu nustatė, kad 10 procentų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir visų kitų išlaidų, projektui įgyvendinti netinkamų finansuoti paramos lėšomis, finansavimą užtikrina melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“. Šio Tarybos sprendimo Nr. T-192 2 punkto turinys nustato esminę atsakovės Asociacijos ir Savivaldybės bendradarbiavimo sąlygą ir principus, pasireiškiančius visiška Asociacijos materialine atsakomybe už numatomą įgyvendinti projektą, t. y. ne tik Asociacijos įsipareigojimą 10 proc. projekto veiklų finansuoti savo lėšomis, bet ir jos įsipareigojimą finansuoti tas išlaidas, kurios paramos lėšomis netinkamos finansuoti, tačiau būtinos projektui įgyvendinti. Jungtinės veiklos sutartis Nr. SS-719 (toliau ir JVS) tarp atsakovių pasirašyta 2013 m. spalio 25 d. JVS 9.1 p. numatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki projekto vykdymo pabaigos momento arba JVS nutraukimo joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Projekto įgyvendinimo trukmė pagal JVS 1.2.3 p. – iki 24 kalendorinių mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo. Taigi pagal JVS nurodytas nuostatas, tarp atsakovės Asociacijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. birželio 19 d. sudarytos paramos sutarties Nr. 1IG-KS-13-1-007756-PR001 5.1 p., kur numatytas projekto įvykdymo terminas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. , JVS šalių įsipareigojimai laikytini pasibaigusiais dar 2015 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.969 straipsnio 1 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai nėra detaliai reglamentuoti, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką lemia tikslas arba veikla, kuriai ji yra sudaroma. Taigi nagrinėjant tarp atsakovių sudarytos JVS turinį ir formą, pažymėtina, kad juos bei pačios JVS sudarymo neišvengiamumą nulėmė programos finansavimo Taisyklių reikalavimai, nes kaip minėta, tik laikantis atitinkamos valstybės institucijų nustatytos tvarkos, ES finansavimui gauti teikiama paraiška galėjo būti priimta, nagrinėjama ir jai skiriamas finansavimas. JVS šalys – atsakovės Asociacija ir Administracija, JVS 2 dalyje aptardamos sutarties dalyką ir įsipareigodamos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka bendrai dalyvauti rengiantis projektui „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“, tuo pačiu susitarė, kad gavus paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, ji tiesiogiai atitenka melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ (JVS 2.3 p.). Šalys JVS nustatė, kad vykdantysis partneris ir pareiškėjas paramai gauti yra melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ (JVS 3.1.1.), o Akmenės rajono savivaldybės administracija yra partneris turintis pagal jungtinės veiklos sutarties bendrąją sampratą standartinėmis laikytinas teises ir įsipareigojimus (JVS 3.1.2-3.3.4.p.). Pagrindines teises, pareigas ir visa atsakomybę dėl JVS numatomo įgyvendinti ir įgyvendinto projekto „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ veiklų prisiėmė atsakovė Asociacija: užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą ateityje, kai paramos tiekimas bus baigtas (pagal JVS 2.1 p. - penkerius metus po projekto užbaigimo); naudoti pinigines lėšas tik toms priemonėms , kurios būtinos patvirtintam projektui įgyvendinti; užtikrinti visų kitų išlaidų, projektui įgyvendinti netinkamų finansuoti paramos lėšomis, finansavimą; laiku šalinti visus trūkumus bei pažeidimus, kurie yra nustatyti projektą įgyvendinančios ir prižiūrinčios institucijos; organizuoti darbų, prekių ir paslaugų pirkimus, su visomis teisėmis, pareigomis ir atsakomybe vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sudaryti sutartis, atsiskaityti pagal jas bei jas vykdyti; užtikrinti tinkamą projekto įgyvendinimo valdymą bei jo finansavimą; kontroliuoti trečiųjų asmenų atliekamus veiksmus susijusius su projekto įgyvendinimu bei taikyti jiems sutartinę ar deliktinę atsakomybę; naudotis projekto įgyvendinimo eigoje gautais rezultatais. Administracijos įsitikinimu, tokia partnerystės forma ir turinys, pagal kurį Asociacijai suteiktos svaresnės teisės, numatyti reikšmingi įsipareigojimai, visiškos atsakomybės Asociacijai imperatyvus suteikimas ir priskyrimas pagal JVS 3.6. p., kur numatyta, kad Vykdantysis partneris yra tiesiogiai ir galutinai atsakingas už tinkamą projekto įgyvendinimą, yra pagrįstas vertinant susitarimą dėl JVS šalių interesų, įnašų proporcijos, veiklos rezultato ir iš jo kildintinos partnerių naudos, atitenkančios Vykdančiajam parneriui, bei su tuo susijusio turtinio intereso pasiskirstymo aspektais. Administracijos nuomone, šioje situacijoje svarbios ir sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuotų CK 6.193-6.195 straipsniuose, svarba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Taigi šiuo aspektu aiškinantis JVS sąlygas, būtina įvertinti ir tas aplinkybes, kad galutinis JVS tikslas – projekto „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ įgyvendinimo metu atlikta hidrotechninių statinių rekonstrukcija – yra orientuotas į Vykdančiojo partnerio pagal JVS, atsakovo Asociacijos pagal ieškinį ir valstybės turto nuomininko UAB Viekšnių malūno, t. y. tų pačių asmenų, kaip galutinio naudos gavėjo, interesus. Administracijai žinoma, kad naudojantis projekto metu atlikta hidrotechninių statinių rekonstrukcija, gretimai esančioje UAB Viekšnių malūno hidroelektrinėje vyksta elektros energijos gamyba. Administracija tik Ieškovei pateikus Teismui ieškinį, sužinojo, kad pagal atsakovės Asociacijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūros) 2014 m. birželio 19 d. paramos sutartį Nr. 1IG-KS-13-1-007756-PR001 Asociacijai pateikus mokėjimo prašymus Agentūrai, pastaroji 2015 m. gruodžio 1 ir 10 d. sprendimais nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pažeidimus, ir už juos pritaikė 5 proc. dydžio sankciją nuo priskaičiuotos paramos konkrečiai investicijai. Pagal Taisyklių 35 p. Agentūros pritaikytos sankcijos suma yra netinkamos finansuoti išlaidos. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad sankcijos dydis visiškai atitinka nesumokėtos Ieškovei skolos dydį. Nurodė, kad Asociacija, vykdydama JVS prisiimtus įsipareigojimus, sudarė paramos ir rangos sutartis, vykdė viešųjų pirkimų procedūras, už kurių pažeidimą pagal jau aptartą JVS prasmę atsakovė Administracija negali atsakyti Savivaldybių finansinius išteklius sudarančiomis pajamomis bei valstybės biudžeto dotacijomis. Savivaldybė negali įsipareigoti prisiimti finansinių įsipareigojimų trečiųjų asmenų naudai. Atsakovė tiksliai nežinodama Ieškovo ir atsakovės Asociacijos rangos sutarties vykdymo ir skolos susidarymo aplinkybių plačiau nepasisako dėl Asociacijos atsakomybės Ieškovo atžvilgiu.

Atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė Audronė Skiparienė teismo posėdžio metu atsakydama į klausimą, ar yra valios trūkumų atsakovams sudarant JVS?, nurodė, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo institucija, kurios pagrindinis tikslas vykdyti įstatymus, atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ kreipėsi į savivaldybę, kurios taryba priėmė sprendimą pritarti asociacijos teikiamam projektui, kuriuo administracija buvo įpareigota sudaryti sutartį. Pagal sudarytą JVS Akmenės rajono savivaldybės administracijos įnašas yra turtas. Kuomet partneris prie jungtinės veiklos prisideda turtu, įprastai JVS įnašų dalys nenurodomos. Atstovė nurodė, kad projekto vykdymo pabaigą sieja su Statybos užbaigimo aktu. Nurodė, kad dėl JVS sąlygų teisminių bei kitų ginčų tarp partnerių nebuvo kilę.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Akmenės rajono savivaldybės taryba 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. T-192 nusprendė: 1. Pritarti melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai", Savivaldybei dalyvaujant kaip partneriui, teikiamam projektui „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. 2. Nustatyti, kad 10 procentų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir visų kitų išlaidų, projektui įgyvendinti netinkamų finansuoti paramos lėšomis, finansavimą užtikrina melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“. 3. Įgalioti Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ ir visus su šio sprendimo 1 punkte nurodytu projektu, susijusius dokumentus (el. bylos 1 tomas, 101 l.). Minėtas sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, nes šioje byloje ginčo dėl to nekyla, civilinėje byloje nėra įrodymų dėl jo pakeitimo, panaikinimo.

Akmenės rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus Apolinaro Niciaus, veikiančio pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos nuostatus, ir Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“, atstovaujama Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ vadovo A. P., veikiančio pagal asociacijos įstatus, toliau kartu vadinamos Šalimis, o kiekviena atskirai Šalimi, ketindamos bendrai rengti ir įgyvendinti projektą „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ ir teikti bendrą paraišką pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“, gera valia bei vadovaudamosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais susitarė ir 2013 m. spalio 25 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. SS-719 (toliau ir JVS), kuria šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, bet ne vėliau kaip iki sutarties 1.2.3 punkte nurodyto termino pasibaigimo, nesiekdamos pelno, įsipareigojo bendrai dalyvauti rengiantis projektui, jį tinkamai vykdyti bei užtikrinti projekto įgyvendinimo tęstinumą 5 (penkis) metus po projekto užbaigimo (JVS 2.1. p.); Šalys JVS 1.2.1. punktu sutarė, kad projektas — abiejų šios sutarties Šalių bendrai rengiamas ir įgyvendinamas projektas „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“, kurio įgyvendinimui siekiama gauti paramą pagal Lietuvos Kaimo Plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“; 1.2.8. punktu – parneris – Akmenės rajono savivaldybės administracija; 1.2.9. punktu – vykdantysis partneris – pareiškėjas Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“. Šalys JVS susitardami dėl įnašų į bendrą veiklą nustatė, kad Įnašai — Vykdančiojo partnerio piniginiai įnašai, sudarantys ne mažiau kaip 6 (šešis) procentus, nuo projekto vertės (JVS 1.2.10. p.); Vykdantysis partneris įsipareigoja prie projekto įgyvendinimo prisidėti piniginiais įnašais, t. y. užtikrinti finansavimą, sudarantį 10 (dešimt) procentų nuo projekto vertės dalies (projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir visų kitų išlaidų, projektui įgyvendinti netinkamų finansuoti paramos lėšomis) (JVS 4.1. p.). Visi mokėjimai pagal šią sutartį yra laikomi tinkamai atliktais, kai pinigai patenka į sąskaitą banke (JVS 4.2. p.). JVS atsakovės susitarė dėl tarpusavio teisių ir įsipareigojimų, matyti, kad Partneris – Akmenės rajono savivaldybės administracija, JVS 3.4.1. – 3.4.8. p. Vykdančiajam partneriui – Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“, be kita ko, suteikė teises veikti šalių vardu, prisiimti įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis, kurie yra numatyti šioje Sutartyje arba yra būtini ekonomiškiau, racionaliau vykdant projektą; organizuoti darbų, prekių ir paslaugų pirkimus, su visomis teisėmis, pareigomis ir atsakomybe vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sudaryti sutartis, atsiskaityti pagal jas, bei jas vykdyti; užtikrinti tinkamą projekto įgyvendinimo valdymą bei jo finansavimą; kontroliuoti trečiųjų asmenų atliekamus veiksmus susijusius su projekto įgyvendinimu bei taikyti jiems sutartinę ar deliktinę atsakomybę (el. bylos 1 tomas, 111–117 l.). Civilinėje byloje ginčo nekyla dėl 2013 m. spalio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. SS-719 sudarymo fakto, jos sąlygų. Byloje nėra įrodymų dėl jos pakeitimo, papildymo, nutraukimo ar kt.

Atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“, atstovaujama vadovo A. P., bei veikdama JVS pagrindu 2014 m. birželio 19 d. su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartį, kuria paramos gavėjas – Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ – įsipareigojo įgyvendinti projektą „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ Nr. 1IG-KS-13-1-007756-PR001, nepažeisdama šios Sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų; Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įsipareigojo šioje Sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti Paramos gavėjo pateiktus (-ą) mokėjimo prašymus (-ą) ir, jei su mokėjimo prašymais (-u) pateikti dokumentai ir duomenys atitinka Sutartyje nustatytas sąlygas, užsakyti paramos lėšas bei gavus lėšas jas pervesti Paramos gavėjui (el. bylos 1 tomas, 38–47 l.). Po ko, tęsdama jungtinę veiklą, 2015 m. gegužės 27 d. su Alfonso Jokūbaičio firma „Vorupė“, atstovaujama savininko Alfonso Jokūbaičio, sudarė Projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ Rangos darbų sutartį Nr. 1, kuria Rangovas – Alfonso Jokūbaičio firma „Vorupė“– įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir rizika atlikti Darbus bei perduoti jų rezultatą Užsakovui – atsakovei Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ (2 p.); Rangovui atlikus Darbus ar jų dalį ir pateikus PVM sąskaitas–faktūras bei priėmimo–perdavimo aktus, o Užsakovui juos priėmus, Užsakovas įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų apmokėti 10 proc. nuo atliktų Darbų vertės (atitinkamos PVM sąskaitos–faktūros vertės) su PVM. Likusią sumą Užsakovas įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas, gavęs paramos lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal pateiktą atitinkamą Projekto mokėjimo prašymą, į kurį buvo įtraukta atitinkama PVM sąskaita–faktūra, bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos–faktūros priėmimo dienos (13 p.) (el. bylos 1 tomas, 17–20 l.).

Ieškovė teismo prašo iš atsakovių solidariai priteisti skolą, atsiradusią pagal Rangos sutartį. Nurodo, kad atsakovės veikė JVS pagrindu, todėl atsakovės bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles.

Byloje ginčo dėl atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ įgaliojimų sudaryti 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartį, bei 2015 m. gegužės 27 d. Projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ Rangos darbų sutartį Nr. 1 nekyla, šalys iš esmės sutaria, kad tarp atsakovių buvo sudaryta Jungtinė veiklos sutartis, kurios pagrindu ir veikė atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“. Tačiau atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracijos rašytiniuose paaiškinimuose, jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota Akmenės rajono savivaldybės administracijos tarybos sprendimu sudaryti JVS, veikė kaip viešojo administravimo funkcijas atliekanti institucija.

2017 m. birželio 28 d. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (el. bylos 2 tomas, 131–132 l.) patvirtina, kad bylai aktualaus turto – Agluonos upelio užtvankos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – hidrotechninio statinio savininkė yra Lietuvos Respublika, o Akmenės rajono savivaldybė šį turtą valdo patikėjimo teise, o tai reiškia, kad atsakovė šį turtą valdo, naudoja, juo disponuoja savo nuostatuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (Lietuvos Respublikos CK 4.109 straipsnis).

Pažymėtina, kad savivaldybės valstybės patikėtą turtą gali valdyti, naudoti, juo disponuoti ne tik kaip viešojo administravimo subjektai, bet ir užsiimant ūkine-komercine ar tam tikra kita veika, veikti kaip civilinių santykių dalyvis.

Minėta, kad atsakovės sudarė Jungtinės veiklos sutartį, iš esmės jos prigimties byloje neginčija.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

Taigi, teismui įvertinus JVS sąlygas, tarp atsakovių susiklosčiusius santykius, taip pat nekyla abejonių, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija ir Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, iš ko seka, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija, kaip civilinių santykių subjektas, dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nebuvo būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliavo privatinės teisės normos, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969–6.982 straipsniai.

Be to, atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos argumentai, kad ji Akmenės rajono savivaldybės administracijos tarybos sprendimu buvo įpareigota sudaryti JVS, atmestini kaip nepagrįsti, nes iš minėto sprendimo 3 dalies matyti, jog Akmenės rajono savivaldybės taryba ne įpareigojo, o įgaliojo Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti JV (partnerystės) sutartį ir atlikti kitus veiksmus, vertinant sutarčių laisvės principo aspektu JVS 13.1. – 13.2. punktus matyti, kad šalių valia sudaryti sutartį buvo aiški, visos JVS sąlygos Šalių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena Sutarties sąlyga (JVS 13.1.7. p.).

Pažymėtina, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

Pagal CK 6.974 straipsnį bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja.

Pagal CK 6.975 straipsnio 1 dalį, jeigu jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui.

Pagal CK 6.975 straipsnio 3 dalį, jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo.

Teismo vertinimu, atsakovių sudaryta JVS nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, nes atsakovės sudarė sutartį baigtiniam tikslui pasiekti, rekonstruoti Agluonos upelio užtvankos hidrotechninius statinius, JVS 2.1. atsakovės įsipareigojo siekti bendro tikslo nesiekdamos pelno, Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsteigta tik tam tikslui – projekto Agliuonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcijos rengimui ir įgyvendinimui. Todėl konkrečiu atveju turėtų būti taikoma CK 6.975 straipsnio 1 dalis ir partneriai pagal bendras sutartines prievoles turėtų atsakyti visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui.

CK 6.970 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad preziumuojama, jog partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu.

Atsakovės JVS susitarė tik dėl Vykdančiojo partnerio – Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“, įnašo — Vykdančiojo partnerio piniginiai įnašai, sudarantys ne mažiau kaip 6 (šešis) procentus, nuo projekto vertės (JVS 1.2.10. p.); Vykdantysis partneris įsipareigoja prie projekto įgyvendinimo prisidėti piniginiais įnašais, t. y. užtikrinti finansavimą, sudarantį 10 (dešimt) procentų nuo projekto vertės dalies (projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir visų kitų išlaidų, projektui įgyvendinti netinkamų finansuoti paramos lėšomis) (JVS 4.1. p.). Teismo posėdžio metu atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad pagal JVS Akmenės rajono savivaldybės administracijos įnašas yra turtas, tačiau jis sutartyje nenurodytas, nes kuomet partneris prie jungtinės veiklos prisideda turtu, įprastai JVS įnašų dalys nenurodomos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad JVS nėra aiškių šalių susitarimų dėl bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymo, partnerių įnašų dydžių, vadovaujasi CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija ir sprendžia, kad partnerių įnašai bendroje veikloje yra lygūs, todėl atsakovės pagal bendras prievoles atsako lygiomis dalimis.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.687 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; pagal šio straipsnio 2 d. šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.

2015 m. gegužės 27 d. Projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ Rangos darbų sutartimi Nr. 1 rangovas – Alfonso Jokūbaičio firma „Vorupė“– įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis ir rizika atlikti Darbus bei perduoti jų rezultatą Užsakovui – atsakovei Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ (2 p.); be kita ko, parengti visus dokumentus, reikalingus statybos užbaigimui (išpildomųjų nuotraukų, kadastrinių matavimų bylos ir kt.) (19.13 p.); sutarties darbus atlikti iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. (10 p.); Rangovui atlikus Darbus ar jų dalį ir pateikus PVM sąskaitas–faktūras bei priėmimo–perdavimo aktus, o Užsakovui juos priėmus, Užsakovas įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų apmokėti 10 proc. nuo atliktų Darbų vertės (atitinkamos PVM sąskaitos–faktūros vertės) su PVM. Likusią sumą Užsakovas įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas, gavęs paramos lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal pateiktą atitinkamą Projekto mokėjimo prašymą, į kurį buvo įtraukta atitinkama PVM sąskaita–faktūra, bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos–faktūros priėmimo dienos (13 p.) (el. bylos 1 tomas, 17–20 l.).

Byloje esantys 2015 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, 2015 m. liepos 24 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 2, 2015 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 3, patvirtina, kad Rangovas Užsakovui 2015 m. rugpjūčio 28 d. perdavė darbus, o Užsakovas be išlygų arba darbų trūkumų, darbus priėmė, 2015 m. spalio 23 d. statybos užbaigimo aktu komisija nusprendė, kad hidrotechnikos statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba baigta (el. bylos 1 tomas, 5–11, 15–16 l.). Ieškovė Užsakovui pateikė 2015 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą VOR 1506/01, 2015 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą VOR 1507/02 ir 2015 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą VOR 1508/03, kurias užsakovas priėmė – 2015 m. rugsėjo 9 d. (el. bylos 1 tomas, 12-14 l.), tačiau iki šiol Ieškovei nesumokėjo dalies Rangos sutartimi sulygtos kainos – 13 770,47 Eur.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbus, PVM sąskaitas–faktūras priėmė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ vadovas A. P., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad tiesiogiai dalyvavo sudarant rangos sutartį. Pagal šios sutarties 13 punktą buvo sutarta, kad rangovui už atliktus darbus bus apmokama ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos–faktūros priėmimo dienos. Taip ir buvo daroma, tačiau atsakovė negavo paramos iš NMA ir Ieškovei nesumokėjo dalies pinigų. Nes kitų lėšų, turto asociacija neturi. Tuo metu kai iš Ieškovo buvo gautos ir priimtos sąskaitos–faktūros jis buvo Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ direktorius. Statybos užbaigimo metu trūkumų nebuvo, defektai išryškėjo po metų baigus statybą. Defektai – betono takelio trūkumai, surūdijo turėklai. Iki defektų išryškėjimo su Ieškove neatsiskaitė, nes NMA nesuteikė paramos. Mano, kad prie projekto turėtų lėšomis prisidėti Akmenės rajono savivaldybės administracija.

Atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ nurodo, kad prievolės vykdymą sustabdė, nes Rangovas darbus atliko pavėluotai, laiku netinkamai paruošė kadastrinių matavimų bylą, kas sudarė prielaidas NMA asociacijai taikyti sutartyje dėl finansavimo numatytas sankcijas, išryškėjo pavojingi statybos darbų defektai.

Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Teismas aukščiau nurodytus atsakovės argumentus atmesta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Nors iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad ieškovė vėlavo atlikti sutartus darbus – paruošti išpildomąją nuotrauką, kadastrinių matavimų bylą, tačiau byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad Rangovas šių darbų savalaikiai negalėjo atlikti dėl Užsakovo kaltės, nes jis pažeisdamas Rangos sutarties 17.3 p. tam nesudarė tinkamų sąlygų. Ieškovės atstovas Alfonsas Jokūbaitis nurodė, kad po Rangos sutarties sudarymo nebuvo įregistruotas žemės sklypas (tai turėjo atlikti UAB „Viekšnių malūnas“), tai buvo atlikta tik 2015 m. rugsėjo 10 d., todėl Ieškovė iki statybos užbaigimo laiko negalėjo paruošti išpildomosios nuotraukos ir kadastrinių matavimų bylos, tai buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 15 d. ir aktu perduota asociacijai. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad juridinis faktas dėl UAB „Viekšnių malūnas“ sudarytos žemės sklypo Nr. 4400-3912-4462 nuomos sutarties, įregistruotas 2015-09-10 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 26SŽN-158-(14.26.62.) pagrindu – 2015-09-10 (el. bylos 1 t. 109 b. l.).

Be to, iš 2016 n. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5765-821/2016 matyti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-12-01 sprendimu Nr. BRK-9955(12.4) ir 2015-12-10 sprendimu Nr. BRK-10139(12.4) Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ nekompensavo dalies melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų įsigijimo išlaidų sumos ir taikė sankcijas, nes nustatę Viešųjų pirkimų įstatymo ir Supaprastintų pirkimų taisyklių pažeidimus (el. bylos 2 t., 79 b l .l.), kas, teismo vertinimu, visiškai nesusiję su Ieškovės atliktų darbų kokybe ar terminu.

Minėta, kad byloje esantys 2015 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, 2015 m. liepos 24 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 2, 2015 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 3, patvirtina, kad Rangovas Užsakovui 2015 m. rugpjūčio 28 d. perdavė darbus, o Užsakovas be išlygų arba darbų trūkumų, darbus priėmė, 2015 m. spalio 23 d. statybos užbaigimo aktu komisija nusprendė, kad hidrotechnikos statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba baigta. Liudytojas A. P., aktualiu bylai laikotarpiu buvęs Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ direktoriumi, patvirtino, kad statybos užbaigimo metu trūkumų nebuvo, defektai išryškėjo po metų baigus statybą.

Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kokiai sumai darbai, jos vertinimu, atlikti netinkamai. Iš 2017 m. birželio 20 d. Defektų įvertinimo akto (el. bylos 2 t., 29 .) matyti, kad Rangovas įsipareigojo nuvalyti aprūdijusias metalines grotas ir turėklus, padengti gruntu ir nudažyti korozijai atspariais dažais, kaip numatyta darbo projekto sąnaudų žiniaraštyje N.r 3.33 ir 3.34. Perbetonuoti g/b tiltelio 1,2 m3 dangą betonu C-30/37, atlaikančiu bent 150 atsparumo šalčiui ciklų (LST 1428.17:2005), kaip numatyta darbo projekto sąnaudų žiniaraštyje Nr 3.6.

Pažymėtina, kad prievolės vykdymas gali būti sustabdytas: 1) kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; 2) skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; 3) prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; 4) teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 str. 7 d., 6.207 str. 3 d.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo teisės stabdyti galutinį atsiskaitymą su ieškove, nes prievolės įvykdymo sustabdymas akivaizdžiai neadekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai.

              Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteistina 13 770,47 Eur nesumokėtos rangos sutarties kainos (CK 6.676 str., 6.687 str.).

              CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kadangi rangos sutartyje palūkanų norma nenustatyta, ji apskaičiuotina vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MVPĮ), kuris pagal jo 1 straipsnio 2 dalį taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. MVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. MVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Palūkanų norma, galiojusi tą metų pusmetį, kai atsirado atsakovių prievolė mokėti už darbus, buvo 0,05 procentai, todėl taikytina palūkanų norma, apskaičiuota vadovaujantis MVPĮ nuostatomis, yra 8,05 procentai. Už pradelstą sumokėti laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki ieškinio padavimo 2017 m. vasario 17 d. priteistinos 1 412,23 Eur kompensacinės palūkanos.

              Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovių MVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš komercinio sandorio, įvykdė, o atsakovės savųjų neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 8,05 procento dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

              Minėta, kad kadangi Jungtinės veiklos sutartyje partnerių (atsakovių) įnašai aiškiai nenustatyti, nėra įvertinti pinigais, pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, nes atsakovių Jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. CK 6.974 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis, o jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Taip pat ir CK 6.975 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui. Be specialiųjų normų, CK 6.5 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, pagal kurią tuomet, kai skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Nesant įstatyminio ir sutartinio pagrindo priteisti kitaip, anksčiau aptartos 1 412,23 Eur kompensacinės palūkanos ir 8,05 procento dydžio metinės procesinės palūkanos, kaip ir pagrindinė skola, iš atsakovių priteistinos lygiomis dalimis.

              Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovių priteista visa ieškovo reikalauta ieškinio suma, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas 342,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2017 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 35956157, bei 1 879,00 Eur atstovavimo išlaidos pagal 2017 m. sausio 27 d. Atstovavimo sutartį už advokato Tomo Juodžio teisinę pagalbą. Atstovavimo išlaidos yra pagrįstos 2017 m. vasario 27 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00582 400,00 Eur sumai, 2017 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00595 870,00 Eur sumai, 2017 m. birželio 27 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00609 609,00 Eur sumai ir atitinkamais 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad nurodytas atstovavimo išlaidas ieškovas faktiškai patyrė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra protingo dydžio, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio.

              Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovei Alfonso Jokūbaičio firmai „Vorupė“, juridinio asmens kodas 145188860, lygiomis dalimis priteisti iš atsakovių Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“, juridinio asmens kodas 303166126, ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188719391, 13 770,47 Eur (trylikos tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimties eurų 47 ct) skolą, 1 412,23 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvylikos eurų 23 ct) kompensacines palūkanas, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 15 182,70 Eur (penkiolikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 70 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 342,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 1 879,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Daiva Domeikienė