Administracinė byla Nr. eA-1334-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00826-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 57.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių O. C. ir V. S. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. C., V. S. ir V. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Zablocko individualiai įmonei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, VĮ Varėnos miškų urėdijai ir notarui Raimundui Miknevičiui dėl administracinio akto ir dovanojimo sutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3107-644/2014 patenkino Kauno apygardos prokuratūros prašymą ir panaikino Alytaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3) dalį, kuria nustatytas sklypo plotas 3,9762 ha, iš jo: 3,40027 ha žemės ūkio naudmenų, 0,5735 ha miško bei pripažino negaliojančiu Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus patvirtintą 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartį Nr. 856, kuria padovanotas 3, 9762 ha žemės sklypas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje eI-1686-422/2016 atmetė Kauno apygardos prokuratūros prašymą.

Atsakovės V. S. ir O. C. 2016 m. birželio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamos priteisti iš pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros jų patirtas teismo išlaidas: 1 144,81 Eur: už atsiliepimo į pareiškimą surašymą – 144,81 Eur, apeliacinio skundo surašymą – 400 Eur, atstovavimą administracinėje byloje – 600 Eur.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovių prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

II.

Atsakovės dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui pateikė 2016 m. birželio 14 d. prašymą, kurį patikslino pateikdamos 2016 m. gruodžio 20 d. papildomus paaiškinimus. Prašyme nurodo, kad sumokėjo 14,48 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur dydžio išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.

Atsakovės nurodo, kad dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas Kauno apygardos prokuratūros skundas, atsakovai pateikė apeliacinį skundą. Skundą parengė advokatė Sonata Žukauskienė. Apeliacinio skundo surašymo metu atsakovės neturėjo lėšų ir nesumokėjo už apeliacinio skundo parengimą, už paslaugas (2015 m. sausio 23 d. išrašyta sąskaita) buvo atsilyginta 2016 m. sausio 25 d., nurodant bendrą sumą už suteiktas paslaugas t. y. 1 000 Eur.

Pareiškėja Kauno apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovių prašymą nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atsakovių prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas.

Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi panaikino 2014 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu atmetus Kauno apygardos prokuratūros prašymą, atsakovams palankus sprendimas įsiteisėjo ir jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovių prašymas paduotas 2016 m. birželio 14 d., nepraleidus įstatyme nustatyto termino (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Atsakovės prašo priteisti 14,48 Eur žyminio mokesčio. Šis prašymas grindžiamas 2014 m. gruodžio 4 d. kvitu (III t., b. l. 81). Pagal žyminio mokesčio sumokėjimo metu galiojusio ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 Lt (14,48 Eur) žyminis mokestis. Iš teismui patektame kvite esančių duomenų t. y. mokėtojo duomenų matyti, kad aptariamos bylinėjimosi išlaidos buvo realios. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra pateikė prašymą dėl viešojo intereso gynimo. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytų valdžios institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi dėl kitų asmenų teisių gynimo. Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų). Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad aptariama prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalis negali būti tenkinama, nes žyminis mokestis neturėjo būti mokamas t. y. prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka pagrįstumo, būtinumo kriterijaus. Tuo pačiu pažymėtina, jog esant ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindui t. y. sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, žyminis mokestis grąžinamas.

Atsakovės taip pat prašo atlyginti 400 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Rekomendacijos (šiuo atveju taikytina redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) nustato maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas minimaliosios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008). Atsakovių apeliacinis skundas parengtas 2014 m. lapkričio 25 d. (III t., b. l. 65–70). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta 1 035 Eur MMA. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 punktu rekomenduojama priteisti maksimali suma – 2 070 Lt (599,51 Eur), todėl atsakovių prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios, už aptariamą teisinę paslaugą nustatytos, sumos.

Šis atsakovių prašymas grindžiamas 2016 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 854608, 2015 m. sausio 23 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 20/2015, bei papildomais paaiškinimais, kuriuose nurodoma, jog už apeliacinio skundo parengimą atsakovės sumokėjo tik 2016 m. sausio 25 d., sumokant tiek už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, tiek už apeliacinio skundo parengimą. Iš 2016 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 854608 matyti, jog atsakovė V. S. sumokėjo 1 000 Eur advokatei Sonatai Žukauskienei 2015 m. sausio 23 d. sutarties Nr. 20/2015, pasirašytos atsakovių O. C. ir V. S., pagrindu. Pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 20/2015 buvo išrašytos dvi sąskaitos už teisines paslaugas: 2015 m. sausio 23 d. sąskaita už apeliacinio skundo surašymą administracinėje byloje Nr. I-3107-644/2014 (400 Eur) bei 2016 m. sausio 25 d. sąskaita už atstovavimą administracinėje byloje Kauno apygardos administraciniame teisme (600 Eur), už kurias viso numatyta suma sudaro 1 000 Eur. Vertinant atsakovių pateiktą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovės realiai patyrė nurodytas 400 Eur dydžio išlaidas apeliaciniam skundui parengti.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovės turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi atsakovams atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, reikalingas parengti šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas šią atsakovių prašymo dalį, dėl apeliacinio skundo parengimo atlyginimo, tenkinti visiškai ir atsakovėms priteisti 400 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Atsakovėms nenurodžius, kokia prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dalis priteistina kiekvienai iš jų, apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos joms priteisiamos lygiomis dalimis – po 200 Eur.

Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-617/2008; 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1758/2008; 2009 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-438/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012 ir kt.) bei bendrosios kompetencijos teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006), tais atvejais, kai prokuroro, kuris kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, kreipimasis atmetamas, proceso šalių išlaidos, kurias jos patyrė pradėjus procesą dėl prokuroro kreipimosi, atlyginamos ne iš prokuratūros, o iš valstybės biudžeto lėšų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovių prašymas tenkintinas iš dalies, konstatuojant, kad atsakovės O. C. ir V. S. turi teisę į dalies apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – atsakovėms priteistina po 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Prašymo dalis dėl už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio priteisimo atmetama, nes atsakovės V. S. už apeliacinį skundą sumokėtas 50 Lt (14,48 Eur) žyminis mokesti šia nutartimi grąžinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovių O. C. ir V. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Atsakovei O. C. ir V. S. iš Lietuvos valstybės biudžeto priteisti po 200 (du šimtus eurų) Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą atsakovių O. C. ir V. S. prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti.

Atsakovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 14,48 (keturiolika eurų ir 48 euro ct) Eur žyminį mokestį, 2014 m. gruodžio 4 d sumokėtą per PERLO paslaugų terminalą.

Nutartis neskundžiama.