Civilinė bylos Nr. e2-682-904/2026

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02367-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.9.; 2.6.10.9., 3.2.6.1.; 3.1.7.6.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 21 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Karolinai Butkienei, Andžėjai Gedmintaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Arijanai Gabrytei,

atsakovės Marijampolės savivaldybės atstovaujamos Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei Živilei Azaravičienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Parama“ atstovui Kastyčiui Naucklūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybei atstovaujamos Marijampolės savivaldybės administracijos dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Parama“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau - ADB) ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama patikslintu ieškiniu iš atsakovės Marijampolės savivaldybės atstovaujamos Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – Atsakovė arba Savivaldybė) priteisti 333,27 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio pagrindu nurodė, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir UAB „Krovida“ 2025-02-25 sudarė transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartį. Sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė Volvo, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė arba Automobilis). 2025-07-01 Transporto priemonė Marijampolės mieste, Tylioji g. (toliau - Gatvė) įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to Transporto priemonė buvo apgadinta. Žalos administravimo metu taip pat buvo nustatyta, kad duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo ženklinta bei įvykio vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų. Atlikus Transporto priemonės nuotolinę apžiūrą buvo nustatyta, kad buvo apgadinta Transporto priemonės padanga. Nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos. Ieškovė už įvykio metu Transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą išmokėjo 213,27 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pažymėjo, kad 2025-10-01 papildomai išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 120,00 Eur draudimo išmoką (franšizę) ir įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl visos žalos atlyginimo, todėl buvusią ieškinio sumą - 213,27 Eur padidino - 120,00 Eur. Bendras Ieškovės reikalavimas Atsakovei yra 333,27 Eur.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad kelias esantis Tylioji g., Marijampolė turėjo trūkumų - duobė buvo važiuojamojoje Kelio dalyje. Tokiu būdu Atsakovės neteisėti veiksmai yra įrodyti - ji 2025-07-01 eismo įvykio metu buvo Kelio savininkė (valdytoja), t. y. objektyviai valdė Kelią su trūkumais. Draudimo išmoka apskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Transporto priemonės remonto sąmata, kurią parengė Ieškovės ekspertas. Vertinant žalą ir mokant draudimo išmoką ekspertas išskaičiavo nusidėvėjimą. Atsakovė 2025-07-01 eismo įvykio metu buvo Kelio su trūkumais savininkė (valdytoja). Ieškovo apdraustai Transporto priemonei, žala buvo padaryta dėl Kelio trūkumų. Tuo atveju, jei Atsakovės valdomas Kelias nebūtų turėjęs trūkumo (duobės), žala Ieškovės apdraustai transporto priemonei nebūtų buvusi padaryta. Atsakovės neteisėti veiksmai tiesiogiai sukėlė žalingus padariniu. Byloje nėra konstatuota Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Spręstina, jog vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo išvadai apie vairuotojo kaltę, todėl Atsakovės teiginys, jog Ieškovės apdraustos transporto priemonės vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių.

Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, kad važiuojamojoje kelio dalyje duobės nebuvo pažymėtos. Atsakovės argumentai dėl tariamo vairuotojo neatsargumo nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovės pateiktos nuotraukos, kuriose matomi kelio ženklai, datuojamos 2025 m. liepos 4 d., t. y. po eismo įvykio, kuris įvyko 2025 m. liepos 1 d. Todėl šios nuotraukos negali patvirtinti, kad įvykio metu kelias buvo tinkamai paženklintas.

Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimo pagrindu nurodė, kad Tyliojoje g., Marijampolėje buvo vykdomi Darbai. Darbus, pagal sudarytą sutartį, vykdė UAB „Parama“. Turimais duomenimis, Statybvietė įvykio metu ir dabar buvo pažymėta kelio ženklais, t. y. įspėjamuoju kelio ženklu „106 – Darbai kelyje (kelio ruožas, kuriame dirbama)“ ir draudžiamuoju kelio ženklu – „329 – Ribotas greitis (draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle)“. Greitis Statybvietėje buvo ribojamas iki 30 km/h. Iš įvykio vietos pateiktos Ieškovės fotonuotraukos, matyti, kad eismo įvykis, tikėtina, galėjo įvykti šviesiu paros metu. Atsižvelgiant į tai ir pareziumuojant, kad Ieškovo pateikta fotonuotrauka padaryta iškarto po eismo įvykio, manytina, kad matomumas eismo įvykio metu buvo geras, dėl ko vairuotojas, jei būtų buvęs pakankamai atidus ir tikėtina laikęsis greičio ribojimo ženklo, kuris numatė, kad Statybvietėje greitis ribojamas iki 30 km/h, būtų išvengęs automobiliui atsiradusios žalos. KET 1 priedo, 1 punktas numato, kad įspėjamieji kelio ženklai, tai ženklai įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. KET 1 priedo, 4 punktas numato, kad draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina. Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punktas numato, kad kelio savininkams ar policijos pareigūnams apribojant ar nutraukiant eismą, keliuose, atsižvelgiant į priežastis ir darbų pobūdį, pastatomi atitinkami kelio ženklai, nurodomos galimos apylankos. Ieškovė ieškinyje nurodė „Byloje esantys įrodymai (nuotraukos) patvirtina, kad Gatvės važiuojamojoje dalyje buvo didelio diametro nepažymėta duobė. Byloje esantys duomenys taip pat pavirtina aplinkybę, kad būtent dėl kelio važiuojamojoje buvusios duobės Transporto priemonė buvo apgadinta“. Atsakovės manymu, Ieškovė byloje nepateikė jokių nenuginčijamų duomenų, kad važiuojamojoje dalyje buvo didelio diametro duobė, t. y. nepateikė užfiksuotų duobės matmenų ar kitų matavimų, kurie leistų neabejotinai konstatuoti duobės dydį. Dėl duobės „neapžymėjimo“, Atsakovės nuomone, Ieškovė, taip pat, nepateikė jokių nenuginčijamų duomenų, t. y. iš pateiktos fotonuotraukos nėra galimybės netgi nustatyti kuri tiksliai vieta užfiksuota fotonuotraukoje. Kitaip nei Ieškovė, Atsakovė pateikė aiškias fotonuotraukas iš Darbų atlikimo zonos, kuriose aiškiai matyti, kad Darbų zona, dar kitaip Statybvietė, yra pažymėta įspėjamaisiais ir draudžiamaisiais kelio ženklais. Ieškovės pateikta viena fotonuotrauka iš įvykio vietos, negali būti laikoma kaip svarus įrodymas, kadangi, kaip jau buvo minėta, vertinat fotonuotraukos turinį nėra galimybės nustatyti kur ji buvo padaryta, t. y. nematyti nei gatvės pavadinimo, nei kitų skiriamųjų ženklų, kurie padėtų identifikuoti, tikslią vietą. Atsakovės manymu, Ieškovė taip pat, neįrodė svarbios aplinkybės, kad būtent dėl važiuojamojoje kelio dalyje buvusios duobės transporto priemonei atsirado žala. Ieškovė tik deklaratyviai teigė, kad byloje esantys duomenys tai patvirtina, tačiau Atsakovės manymu, byloje nėra jokių pakankamų ir konkrečių duomenų, kad būtent dėl eismo įvykio automobiliui atsirado žala. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „Atlikus Transporto priemonės nuotolinę apžiūrą buvo nustatyta <...>“ Atsakovės vertinimu toks pasirinktas apžiūros atlikimas negali būti vertinamas kaip Ieškovės siekis tinkamai įvertinti eismo įvykio aplinkybes. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis, Atsakovės nuomone, labai aiškiai reglamentuoja, kad draudikas (šiuo atveju Ieškovė) privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Atsakovės nuomone, Ieškovė pasirinkdama nuotolinį transporto priemonės apžiūros būdą, tikėtina, nenuvykusi į įvykio vietą įsitikinti eismo įvykio aplinkybių, nedėjo tinkamų pastangų ištirti eismo įvykio aplinkybes. Atsakovės nuomone, greitas draudimo išmokos išmokėjimas (Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įvykis įvyko 2025-07-01, o 2025-07-18 Atsakovė jau gavo Ieškovės pretenziją), taip pat, pagrindžia faktą, kad įvykis, iš Ieškovės pusės, nebuvo tiriamas dedant reikiamas pastangas. Atsakovės nuomone, Ieškovė teikdama ieškinį tik deklaratyviai nurodė faktą, kad Atsakovė yra kelio savininkė (valdytoja). Atsakovė teismui pateikė įrodymus dėl tinkamo Statybvietės eksploatavimo, t. y. pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, kad Statybvietė pažymėta įspėjamaisiais ir draudžiamaisiais kelio ženklais. Šios aplinkybės ir kiti šiame atsiliepime nurodomi motyvai, Atsakovės nuomone, leidžia daryti prielaidą, kad būtent dėl automobilio vairuotojo didelio neatsargumo transporto priemonei atsirado žalą.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, kad Ieškovė, tiek 2025-09-16 ieškinyje „Dėl žalos atlyginimo“, tiek ir dublike nedetalizavo eismo įvykio aplinkybių, t. y. nenurodė ar Ieškovės atstovai patys apžiūrėjo eismo įvykio vietą, ar užfiksavo, kad neva duobė buvo nepažymėta ir t. t. Atsakovės nuomone, Ieškovė nepateikdama jokių įrodymų tik šabloniškai nurodo, kad duobė buvo nepažymėta, nors atsakovė byloje yra pateikusi duomenis, kad darbų atlikimo teritorija buvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais. Atsakovė mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog Darbai buvo atliekami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atsakovės manymu, būtent Ieškovė neįrodė savo ieškinio dalyko, t. y. byloje nepateikė jokių duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas būtų tinkamai laikęsis statybvietėje buvusių kelio ženklų – įspėjamojo kelio ženklo „106 – Darbai kelyje (kelio ruožas, kuriame dirbama)“ ir draudžiamojo kelio ženklu – „329 – Ribotas greitis (draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle)“. Šiuo atveju, greitis statybvietėje buvo ribojamas iki 30 km/h. Atsakovės manymu, Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad Atsakovė, kaip kelio savininkė (valdytoja) elgėsi nerūpestingai ar aplaidžiai, priešingai, Atsakovės pateiktos fotonuotraukos parodo, kad ji tinkamai, tiek, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, rūpinosi ir įgyvendino tvarkomo kelio saugumą. Atsakovė, kaip statinio savininkė (valdytoja) atliko visus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus statinio (kelio) saugumui užtikrinti, dėl to kaip statinio (kelio) savininko atsakomybė negalima (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, LR CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovė kaip statinio (kelio) savininkė atliko visus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus statinio (kelio) saugumui užtikrinti kelio remonto darbų metu, dėl to ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir jai, kaip statinio (kelio) savininkei, neturi kilti atsakomybė atlyginti žalą Ieškovui.

Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovės prašė ieškinį atmesti. Patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, kad kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis, buvo pastatyti kelio ženklai ribojantys greitį. Trečiasis asmuo UAB ,,Parama“ šalia kelio įrenginėjo pėsčiųjų ir dviračių taką. Trečiasis asmuo sustatė kelio ženklus, ribodamas važiuojančių automobilių greitį. Įvykio metu kelio ženklai ribojo greitį. Dėl prastos šio kelio būklės Savivaldybė nusiskundimų prieš įvykį ir po jo nusiskundimų negavo. Pažymėjo, kad vairuotojas pripažino, jog nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas dėl ko įvažiavo į kelyje buvusią duobę, ko pasekmėje prakirto automobilio padangą.

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Parama“ atstovas direktorius Kastytis Naucklūnas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad eismo įvykio priežastis buvo vairuotojo neatsakingumas. Vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo nuo priešais važiavusio automobilio. Nurodė, kad jo vadovaujama įmonė kelio ruože kur įvyko eismo įvykis įrenginėjo pėsčiųjų ir dviračių taką. Savivaldybė buvo Statytoja, o UAB ,,Parama“ buvo Rangovas. Kelias buvo pažymėtas kelio ženklais ,,Kelio darbai“ ir ,,Leistinas maksimalus greitis 30 km/h“. Už eismo reguliavimą kelio ruože statybos metu buvo atsakinga UAB ,,Parama“. Šias funkcijas atliko statybos meistras ar statybos vadovas. UAB ,,Parama“ direktorius pažymėjo, jog jo vadovaujama įmonė buvo atsakinga tik už pėsčiųjų ir dviračio tako įrengimą. Už kelio važiuojamojoje dalyje esančias duobes UAB ,,Parama“ neatsakė. UAB ,,Parama“ nebuvo įpareigota kelio duobes remontuoti. Taip pat nebuvo įpareigota ženklinti kelyje esančias duobes.

2026 m. kovo 3 d. teismo posėdyje liudytojas S. B. paaiškino, jog automobilius vairuoja nuo 1995 metų. Turi teisę vairuoti įvairių kategorijų transporto priemones. Kelias kuriame įvyko eismo įvykis, jam buvo žinomas. Gyvena netoliese. Per dieną šiuo keliu važiuodavo keletą kartų. Kelio būklė buvo prasta, paskutinį mėnesį kelio būklė dar labiau suprastėjo, buvo viena šalia kitos septynios didelės duobės asfalte. Kelias siauras. Šiame kelyje vyko remonto darbai, buvo remontuojami šaligatviai. Duobės pažymėtos nebuvo. Prieš įvykį važiavo iš paskos kito automobilio. Važiavo kolonoje su kitomis transporto priemonėmis. Priekyje važiavęs automobilis užstojo kelio matomumą. Buvo vasara, šviesus paros metas, vakare. Neprisimena, kad būtų buvę kelio ženklai ribojantys greitį. Nurodė, kad tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, galimai važiavo apie 50 km/h greičiu. Automobilio priekiniu ratu trenkėsi į asfalto duobę, po ko netrukus vėl dešinysis ratas trenkėsi į asfalto duobę. Pažymėjo, jog priekyje važiavęs automobilis jam užstojo kelią. Duobę pastebėjo labai staiga, nespėjo jos apvažiuoti. Iš trenksmo garso suprato, jog po šio smūgio, galimai prakirto padangą ar sulaužė automobilio važiuoklę. Negalėdamas iš karto sustoti dėl iš paskos važiuojančių automobilių, nuvažiavęs apie 100 metrų ir sustojo saugioje vietoje. Po ko, pastebėjo prakirstą priekinį dešinės pusės padangą. Pažymėjo, jog padanga buvo prakirsta dėl važiuojamoje kelio dalyje, asfalte buvusios duobės, kuri buvo 30 x 30 cm ir 5 cm gylio. Liudytojas S. B. ne kartą pažymėjo, kad įvykis buvo seniai, todėl nepamena koks buvo lestinas greitis, kokiu greičiu vairavo automobilį. Neprisipažino viršijęs leistiną greitį.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Tyliojoje g., Marijampolėje buvo vykdomi Marijampolės miesto Tyliosios gatvės ir Mikalinės gatvės atkarpos, Skaisčiūnų kaimo, Skaisčiūnų gatvės atkarpos ir Mikalinės gatvės bei Mikalinės kaimo, Mikalinės gatvės rekonstravimo, įrengiant dviračių ir pėsčiųjų takus, darbai.

ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir UAB „Krovida“ 2025-02-25 sudarė transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė Volvo, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). 2025-07-01 Transporto priemonė vairuojama S. B. Marijampolės mieste, Tylioji g. įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to Transporto priemonė buvo apgadinta. Žalos administravimo metu taip pat buvo nustatyta, kad duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje. Atlikus Transporto priemonės nuotolinę apžiūrą buvo nustatyta, kad buvo apgadinta Transporto priemonės padanga. Nurodytą aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamos fotonuotraukos. Ieškovė už įvykio metu Transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą išmokėjo 333,27 Eur draudimo išmoką.

Su pareikštu ieškiniu Atsakovė nesutiko.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalis, pagal kurią draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš asmens, atsakingo už padarytą žalą, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis ir 5 straipsnio 7 dalis, galiojusios eismo įvykio metu, nustatė, kad nagrinėjama gatvė priklauso Atsakovei, o Atsakovė yra atsakinga už saugaus eismo organizavimą, kelių priežiūrą ir jų taisymą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, kuris numato, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės

Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015).

Dėl neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad 2025-07-01 automobilis Volvo, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. B. Marijampolės mieste, Tylioji g. įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to Transporto priemonė buvo apgadinta.

Liudytojas S. B. patvirtino, kad Kelio būklė buvo prasta, paskutinį mėnesį kelio būklė dar labiau suprastėjo, buvo viena šalia kitos septynios didelės duobės asfalte. Kelias siauras. Duobės pažymėtos nebuvo. Padanga buvo prakirsta dėl važiuojamoje kelio dalyje, asfalte buvusios duobės, kuri buvo 30 x 30 cm ir 5 cm gylio.

Atsakovė neginčijo aukščiau nurodytų liudytojo S. B. paaiškinimų. Pažymėtina, jog liudytojo S. B. paaiškinimus patvirtina į bylą pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje, asfalto dangoje esantį duobė.

Byloje nustatyta, kad 2025 m. balandžio 24 d. tarp Marijampolės savivaldybės ir UAB „Parama“ buvo pasirašytas Statybvietės perdavimo – priėmimo aktas. UAB „Paramai“ perduotas objektas – sklypas, kartu su jam priklausančiu priklausiniu – keliu (gatve), kaip vientisas statinys, o ne kaip atskiri objektai.

Statybvietės perdavimo – priėmimo akte buvo nurodoma „Užsakovas – Marijampolės savivaldybės administracija, vadovaudamasis sutarties sąlygų 3.3.2.1. punkto nuostatomis šiuo Statybvietės perdavimo – priėmimo aktu suteikė Rangovui – UAB „Parama“ Statybvietės valdymo teisę. Rangovas, šiuo aktu perėmęs Statybvietę, tapo atsakingu už Statybvietę ir jos prieigas pagal Sutartį“. Statybos rangos darbų sutarties 3.2.2.12 papunktis reglamentavo, kad rangovas (UAB „Parama“) įsipareigojo naudoti Statybvietę tik pagal paskirtį, garantuoti teisėtą bei saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną Statybvietėje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta Statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Rangovas užtikrino, kad jo pasamdyti darbuotojai ir/arba tretieji asmenys, už kuriuos atsakingas Rangovas, Darbų atlikimo metu nebūtų apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ir/arba psichotropinių medžiagų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, Rangovas privalėjo nurodytais atvejais aptverti Statybvietę, kad į ją negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Minėtos sutarties 3.2.2.14 papunktis, taip pat, numatė, kad rangovas įsipareigojo iki galutinio atliktų Darbų perdavimo Užsakovui (teisės aktų nustatyta tvarka Statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybą užbaigimo surašymo), Rangovas atsakė už Statybvietės, įrengimų, medžiagų apsaugą, taip pat už asmenų ir jų nuosavybės apsaugą tiek darbo vietoje, tiek greta jos ir privalėjo imtis visų įmanomų ir racionalių priemonių, apsisaugant nuo atliekamiems Darbams padarytinų nuostolių, žalos, nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių, taip pat apsaugant Užsakovą, jo darbuotojus bei bet kokius kitus trečiuosius asmenis ir jų turtą nuo pavojaus ar žalos, kuri gali kilti dėl netinkamo šių materialinių vertybių saugojimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Užsakovės (Savivaldybės) ir Rangovės (UAB ,,Parama“) sutartinius įsipareigojimus, konstatuotina, jog Atsakovė buvo atsakinga už saugaus eismo organizavimą, kelių priežiūrą ir jų taisymą. Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB ,,Parama“ pagal Rangos sutartį ėmėsi veiksmų tik siekiant apsaugoti gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Tokiu būdu Trečiasis asmuo statybos vietoje eismą` reguliavo kelio ženklais: kelio ženklas Nr. 106 ,,Darbai kelyje“ ir kelio ženklas Nr. 329 ,,Ribotas greitis“.

Trečiojo asmens UAB ,,Parama“ atstovas direktorius Kastytis Naucklūnas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė buvo atsakinga tik už pėsčiųjų ir dviračio tako įrengimą. Už kelio važiuojamojoje dalyje esančias duobes UAB ,,Parama“ neatsakė. UAB ,,Parama“ nebuvo įpareigota kelio duobes remontuoti. Taip pat nebuvo įpareigota ženklinti kelyje esančias duobes.

Visos aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog ,,Atsakovė, kaip statinio savininkė (valdytoja) atliko visus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus statinio (kelio) saugumui užtikrinti, dėl to kaip statinio (kelio) savininko atsakomybė negalima (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, LR CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovė kaip statinio (kelio) savininkė atliko visus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus statinio (kelio) saugumui užtikrinti kelio remonto darbų metu, dėl to ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir jai, kaip statinio (kelio) savininkei, neturi kilti atsakomybė atlyginti žalą Ieškovui.“.

Teismas pažymi, jog byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, jog kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, transporto eismą būtų reguliavę įspėjamieji kelio ženklai: kelio ženklas Nr. 120 ,,Nelygus kelias“ - kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita) ar/ir kelio ženklo Nr. 137 ,,Kiti pavojai“ - kelio ruožas, kuriame yra kitais kelio ženklais nenumatytų pavojų. Nurodytų kelio ženklų paskirtis numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950, Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės.

Pareiga pažymėti kelio važiuojamoje dalyje esančias duobes kilo Atsakovei. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių Atsakovė taip pat turėjo galimybę reguliuoti transporto eismą įspėjamaisiais kelio ženklai: kelio ženklas Nr. 120 ,,Nelygus kelias“ - kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita) ar/ir kelio ženklo Nr. 137 ,,Kiti pavojai“ - kelio ruožas, kuriame yra kitais kelio ženklais nenumatytų pavojų.

Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB ,,Parama“ ėmėsi veiksmų siekiant apsaugoti gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų, o ne veiksmų siekiant išvengti vairuotojams žalos dėl kelio važiuojamojoje dalyje esančių duobių.

Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas S. B. teismui patvirtino, kad Kelio būklė buvo prasta, paskutinį mėnesį kelio būklė dar labiau suprastėjo, važiuojamoje kelio dalyje buvo viena šalia kitos, septynios didelės duobės asfalte. Kelias buvo susiaurintas. Pažymėjo, jog padanga buvo prakirsta dėl važiuojamoje kelio dalyje, asfalte buvusios duobės, kuri buvo 30 x 30 cm ir 5 cm gylio.

Aukščiau nurodytos liudytojo S. B. nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos, visos bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Atsakovės nurodyti kelio ženklai, tai yra kelio ženklas Nr. 106 ,,Darbai kelyje“ ir kelio ženklas Nr. 329 ,,Ribotas greitis“, kurie Atsakovės teigimu įvykio metu reguliavo eismą kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, neužtikrino, kad transporto priemonės judėtų saugiai ir tvarkingai, taip pat informuotu eismo dalyvius apie galimas rizikas.

Taigi, byloje nustatyta, kad dėl kelio struktūrinių įrenginių defektų (duobės kelio važiuojamojoje dalyje) įvyko eismo įvykis, todėl yra pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Atsižvelgdama į tai teismas sprendžia, kad nagrinėjant šį ginčą kelio savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė, nenustatoma.

Kadangi byloje nėra ginčo, jog 2025-07-01 Marijampolės rajono savivaldybėje, kelio važiuojamojoje dalyje atsirado duobė, teismas sprendžia, kad kelio savininko (valdytojo) neteisėti veiksmai nustatyti.

Dėl žalos fakto ir žalos dydžio.

Ieškovė iš Atsakovės prašė priteisti 333,27 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. 

Byloje nustatyta, kad Ieškovė už įvykio metu Transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą išmokėjo 213,27 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pažymėjo, kad 2025-10-01 papildomai išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 120,00 Eur draudimo išmoką (franšizę). Bendras Ieškovės reikalavimas Atsakovei sudarė 333,27 Eur. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai (fotonuotraukos, remonto sąmata, mokėjimo pavedimai) patvirtina, nurodytos sumos sumokėjimą nukentėjusiajam asmeniui.

Atsakovė aukščiau nurodytų aplinkybių teismo posėdžių metu nebeginčijo.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes teismas pripažįsta, jog Ieškovė įrodė prašomos priteisti turtinės žalos dydį - 333,27 Eur.

Dėl priežastinio ryšio tarp statinio trūkumų ir susidariusios žalos

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pabrėžtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis, laikydamasi rungimosi principo, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Aplinkybių įrodinėjimo našta šioje byloje teko Ieškovei, kuri, grįsdama savo reikalavimus, jog žala atsirado dėl Atsakovės veiksmų ar neveikimo, turėjo įrodyti ir priežastinį ryšį tarp kelyje atsivėrusios duobės ir eismo įvykio, dėl kurio Ieškovė patyrė žalą (CPK 178 straipsnis).

Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vairuotojas S. B. važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį ar važiavo tokiu greičiu, kuris atsižvelgiant į kelio meteorologines sąlygas, buvo nesaugus. Teismo posėdžio metu S. B. paaiškino, jog neatsimena tikslių faktinių aplinkybių, kadangi įvykis buvo seniai. Neatsimena, koks buvo kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, leistinas greitis. Neatsimena, kad greitis būtų ribojamas. Nurodė, kad galimai važiavo 50 km/h greičiu, nepripažino viršijęs greiti. Nurodė, kad priekyje jo vairuojamo automobilio važiavo kitas automobilis.

Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vairuotojas S. B. būtų viršijęs leistiną greitį. Tai, kad jis važiavo 50 km/h greičiu yra tik jo prielaidos, pamąstymai. S. B. nepripažino, kad jis būtų viršijęs leistiną greitį, ar kad tai būtų buvę eismo įvykio priežastimi. Pažymėtina, jog S. B. paaiškino, kad priekyje jo vairuojamo automobilio važiavo kitas automobilis. Jis sekė šį automobilį iš paskos, todėl iš to seka loginė išvada, kad S. B. vairuojamo automobilio greitis negalėjo būti didesnis už priekyje važiavusio automobilio.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, jog nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog S. B. prieš eismo įvykį būtų viršijęs leistiną greitį ir tai būtų buvę eismo įvykio priežastis.

Ieškovė taip pat argumentavo, kad Atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kuriose matomi kelio ženklai, datuojamos 2025 m. liepos 4 d., t. y. po eismo įvykio, kuris įvyko 2025 m. liepos 1 d. Teismas sutinka su Ieškovės argumentais, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog įvykio metu, tai yra 2025 m. liepos 1 d. kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, galiojo įspėjamasis kelio ženklas: kelio ženklo Nr. 106 ,,Darbai kelyje“ - kelio ruožas, kuriame dirbama ir draudžiamasis ženklas: kelio ženklo Nr. 329 ,,Ribotas greitis“ - draudžiama važiuoti greičiau (30 km/h), negu nurodyta ženkle.

Pažymėtina, jog trečiasis asmuo UAB ,,Parama“ taip pat nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, aukščiau nurodytų kelio ženklų sustatymo bei jų galiojimo pradžią kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis.

Byloje nustatyta, kad Kelyje vyko remonto darbai, šalia Kelio buvo įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takas. Duobės kelio važiuojamoje dalyje pažymėtos nebuvo. Priekyje važiavęs automobilis užstojo kelio matomumą vairuotojui S. B.. Eismo įvykis įvyko vasara, šviesiu paros metu. Automobilio priekinis ratas trenkėsi į asfalto duobę, po ko netrukus vėl dešinysis ratas trenkėsi į kitą asfalto duobę. S. B. paaiškino, jog priekyje važiavęs automobilis jam užstojo kelią. Duobę pastebėjo staiga, nespėjo jos apvažiuoti. Iš trenksmo garso suprato, jog po šio smūgio, galimai prakirto padangą ar sulaužė automobilio važiuoklę. Negalėdamas iš karto sustoti dėl iš paskos važiuojančių automobilių, nuvažiavęs apie 100 metrų, sustojo saugioje vietoje. Po ko, pastebėjo prakirstą priekinį dešinės pusės padangą. Pažymėjo, jog padanga buvo prakirsta dėl važiuojamoje kelio dalyje, asfalte buvusios duobės, kuri buvo 30 x 30 cm ir 5 cm gylio.

Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, kad S. B. važiavo nesilaikydamas saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio. Byloje nėra konstatuota Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Administracinė teisena dėl galimų Kelių eismo taisyklių pažeidimų S. B. atžvilgiu ar kitų šiame eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nebuvo pradėta. Teismo vertinimu nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad S. B., neatlikdamas manevro (neapvažiuodamas duobės), o bandydamas sustabdyti transporto priemonę, ją būtų sustabdęs iki kelyje esančios kliūties. Pastebėtina, kad tokiu atveju, jei ieškovas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su kelio važiuojamoje dalyje buvusia duobe, galimai būtų kilusios kitos sunkesnės pasekmės, bandant kliūtį apvažiuoti, nuvažiuojant nuo kelio, kas galimai būtų galėję sukelti dar sunkesnes pasekmes vairuotojui bei kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punktas nurodo, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas pažymi, kad, nėra jokių duomenų, kad S. B. transporto priemonę vairavo neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, taip pat nėra duomenų, kad matomumas buvo blogas. Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas turi važiuoti taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Nagrinėjamu atveju, važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusi duobė negali būti vertinama kaip „iš anksto numatoma kliūtis“. Atmestini Atsakovės argumentai, kad vairuotojui S. B. buvo žinoma kelio bloga būklė, duobių dislokacija ir jas saugiai galėjo apvažiuoti. Pažymėtina, jog liudytojas S. B. nurodė, kad kelio būklė buvo prastėjanti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikusi kokius tai veiksmus kelio būklei pagerinti ar bent jau blogėjančios kelio būklė sustabdymui. Atsakovei tinkamai nesirūpinant važiuojamąją kelio būklę, kelyje esančių duobių skaičius ir jų gylys tik didėjo ir tuo pačiu vairavimo sąlygos tapo pavojingesnės, nenuspėjamos bei siurprizinės. Turint omeny ir tai, jog šiame kelio ruože vyko statybos darbai įrenginėjant pėsčiųjų ir dviračių taką.

Eismo įvykis įvyko kelyje, šiame kelyje nėra sudėtingo vietovės reljefo, kaip jau minėta, meteorologinės sąlygos buvo geros, ir nėra duomenų, kad S. B. važiavo pažeisdamas KET. Todėl spręstina, kad S. B. manevras, nors techniniu požiūriu ir sąlygojo eismo įvykį, buvo pagrįstas ir teisėtas, ir negali būti vertinamas kaip šalinantis statinio savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę dėl važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusios duobės. Būtent važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusi duobė buvo pagrindinis faktorius dėl kurio atsirado žala.

Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Iš visų byloje surinktų įrodymų ir duomenų teismas daro išvadą dėl kelyje buvusios duobės ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius, nes jeigu nebūtų kelio duobės, S. B. nereikėtų atlikti manevro, dėl ko jis automobilio ratu trenkėsi į duobę ir prakirto automobilio padangą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Patenkinus ieškinį iš Atsakovės Ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesines palūkanas už 333,27 Eur priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2025-09-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė rašytiniais dokumentais pagrindė 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtas 23,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš Atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-270, 93 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146 iš atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188769113, 333,27 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus, 27 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2025-09-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188769113, 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas                                                Mantas Ūsas