Civilinė byla Nr. eB2-1619-390/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00674-2018-4 

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundą dėl bankrutavusios A. P. įmonės 2020 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 2 – uoju darbotvarkės kausimu  panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

bankrutavusios A. P. įmonės kreditorius VSDFV Kauno skyriaus skundu prašo panaikinti   bankrutavusios A. P. įmonės 2020 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimo 2 – uoju darbotvarkės kausimu nutarimą – „Patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą“ kaip nepagrįstą ir įpareigoti nemokumo administratorę tinkamai paskirstyti lėšas kreditoriams ir VSDFV Kauno skyriui pervesti likusią 335,94 Eur sumą. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančios A. P. įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, nurodant, kad kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 445,62 Eur finansinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka. Priverstinė hipoteka buvo nustatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014-01-30 sprendimu Nr. ĮAS-6E-11, hipotekos objektas – žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas registre (duomenys neskelbtini). VSDFV Kauno skyrius dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo balsavo „prieš“, kadangi nesutiko su nemokumo administratorės pateiktu lėšų paskirstymu ir įpareigojo peržiūrėti lėšų paskirstymą hipotekos kreditoriui. Hipotekos objektas – sklypas bankroto proceso metu buvo parduotas už 5000 Eur. Hipotekos kreditoriui VSDFV Kauno skyriui pervesta tik 104,15 Eur, VMI prie LR FM (antros eilės kreditorius) - 1298,17 Eur.  Pagal tokį lėšų paskirstymą, hipotekos kreditoriaus institutas netenka savo paskirties ir siekiamo tikslo bei neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. VSDFV Kauno skyrius pabrėžia, kad už parduotą VSDFV Kauno skyriui įkeistą turtą buvo gauta 5000 Eur (ką galutinėje ataskaitoje nurodo ir pati administratorė), už neįkeistą turtą – 1000 Eur. Iš įkeisto turto apmokama 83,33 proc. administravimo išlaidų, iš neįkeisto turto gautų lėšų dengiama – 16,67 proc. administravimo išlaidų. Iš viso patirta administravimo išlaidų – 4593,84 Eur, Todėl VSDFV Kauno skyriui tenka dengti – 3828,05 Eur, iš kitų išlaidų dengiama 765,79 Eur. Tokiu būdu, VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo dengimui iš parduoto įkeisto turto tenka – 1171,95 Eur (5000,00-3828,05=1171,95 Eur). Kadangi patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas sudaro tik 445,62 Eur, patenkinus reikalavimą, likusi - 726,33 Eur dalis (1171,95–445,62=726,33 Eur) skirstoma administravimo išlaidų dengimui ir antros eilės kreditorių finansiniams reikalavimams dengti. Atsižvelgiant į JANĮ nustatytą reglamentavimą (JANĮ 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), nemokumo administratorei pardavus VSDFV Kauno skyriui įkeistą turtą už didesnę kainą negu VSDFV Kauno skyriaus hipoteka užtikrintas reikalavimas, turėjo apmokėti visą 445,62 Eur finansinį reikalavimą, bankroto proceso administravimo išlaidas, apskaičiuotas proporcingai atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei, ir likusias lėšas skirti antros eilės kreditorių reikalavimams tenkinti.

Atsiliepimu į skundą  atsakovė bankrutavusi A. P. įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Renema“, nurodo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, bei prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priimta 2018 m. rugsėjo 26 d., todėl ginčui sureguliuoti būtina vadovautis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) nustatytu teisniu reguliavimu dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką įkeitimu (hipoteka) užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami tik iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, dalies, neviršijančios jo užtikrintų reikalavimų dydžio, prieš tai atskaičius atitinkamą administravimo išlaidų dalį. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020). Pareiškėjo hipoteka užtikrinto kreditorinio reikalavimo dydis yra aiškus - 445,62 Eur, todėl tik iš tokio dydžio lėšų gali būti tenkinamas reikalavimas atskaičius administravimo išlaidas. Pareiškėjas reikalaudamas patenkinti visą kreditorinį reikalavimą nenori prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo.

Atsiliepime į skundą bankrutavusios A. P. įmonės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad dėl pareiškėjo skundo tenkinimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad byloje yra pateikta pakankamai skunde išdėstytų prašymų tenkinimui reikalingų duomenų.

            Skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi A. P. įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Renema“. 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino patikslintą bankrutuojančios A. P. įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nurodydamas, kad kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 445,62 Eur finansinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka.

Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 21 d.  įvyko bankrutavusios A. P. įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame priimti nutarimai buvo įforminti kreditorių susirinkimo protokolu Nr.4. Iš viso susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių balsų suma sudarė 99,20 proc. teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 2 – uoju darbotvarkės kausimu – „Patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą“. „Už“ šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 82 717,88 Eur, t. y. 99,46 proc., o „prieš“ – kreditorius VSDFV Kauno skyrius, kurio finansinis reikalavimas yra 445,62 Eur. t. y. 0,54 proc. Teismas daro išvadą, kad įstatymo nuostatos dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų svarstymo nebuvo pažeistos. Jokių susirinkimo procedūrinių pažeidimų nenurodo nei pareiškėjas, nei kiti kreditoriai.

Įstatymas suteikta teismui prerogatyvą patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis), todėl toliau spręstina dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. 

Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad A. P. įmonei bankroto procesas pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas kelia klausimą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nemokumo administratorei netinkamai paskirstant bankroto proceso metui gautas lėšas, todėl šiuo atveju taikytinos galiojusio ĮBĮ nuostatos.

Nemokumo administratorės pateiktoje galutinėje ataskaitoje nurodyta, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą adresu Venecijos k., Ruklos sen., Jonavos r. sav., unikalus Nr. 4400-2278-5177, gauta 1000 Eur, ir už VSDFV Kauno skyriui įkeistą žemės sklypą, adresu Bendrovės k., Saldutiškio sen., Utenos r. sav., gauta 5000 Eur, iš viso 6000 Eur (VSDFV Kauno skyriaus įkeistų lėšų dalis – 7,43 proc., neįkeistų lėšų dalis – 92,57 proc.).  Kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidos iš viso 14625 Eur. Gautos lėšos paskirstytos: administravimo išlaidoms, (įskaitant banko mokesčius) – 4597,68 Eur, išmokėta kreditoriui VSDFV Kauno skyriui – 104,15 Eur ir išmokėta kitiems kreditoriams – 1298,17 Eur. VSDFV Kauno skyriui įkeistoms lėšoms tenkanti administravimo sąmatos dalis – 341,47 Eur, neįkeistoms lėšoms tenkanti administravimo sąmatos dalis – 4 256,21 Eur.

Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus nesutinka su skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu dėl to, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintą galutinę ataskaitą (lėšų paskirstymą) jo kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimas patenkinamas tik iš dalies, nors už parduotą įkeistą turtą gautų lėšų pakanka visiškai atsiskaityti su šiuo kreditoriumi, net ir išskaičiavus jam tenkančią administravimo išlaidų dalį. Nurodo, kad  iš įkeisto turto gautų lėšų apmokama 83,33 proc. administravimo išlaidų, todėl VSDFV Kauno skyriui tenka dengti – 3828,05 Eur ir VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo dengimui iš parduoto įkeisto turto lieka – 1171,95 Eur (5000-3828,05). Iš šios sumos patenkinamas visas 445,62 Eur VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas, o likusi - 726,33 Eur dalis (1171,95–445,62=726,33 Eur) skirstoma administravimo išlaidų dengimui ir antros eilės kreditorių finansiniams reikalavimams dengti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Tokia pareiga visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo reikalavimų tenkinimo eilės, nustatyta ir pagal naujai įsigaliojusį teisinį reguliavimą (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis).

Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nuostata, jog iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje.

Pareiškėjo pasiūlytas gautų lėšų skirstymo projektas paneigia minėtąją hipotekos kreditoriaus pareigą atlyginti jam tenkančią proporcingą dalį administravimo išlaidų ir iš esmės reiškia, kad hipotekos kreditoriui tenkanti administravimo išlaidų dalis atlyginama ne iš lėšų šio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, o iš reikalavimą viršijančių lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo. Tokiu atveju atitinkama dalimi sumažėtų lėšų likutis, kuris pagal ĮBĮ 34 straipsnio nuostatą turėtų būti skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, pagal tokį skirstymą administravimo išlaidos iš esmės būtų atlyginamos iš kitiems kreditoriams tenkančių įmonės lėšų dalies, o tai pažeistų ne tik ĮBĮ įtvirtintą visų kreditorių pareigą prisidėti prie įmonės administravimo išlaidų atlyginimo, bet ir kreditorių lygiateisiškumo principą, taip pat likusių kreditorių teises.

Atsižvelgęs į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu pagrįstai pritarta nemokumo administratorės pateiktam skaičiavimui hipotekos kreditoriui proporcingai tenkančias administravimo išlaidas iš lėšų, skirtų patenkinti šio kreditoriaus reikalavimą.

Apibendrindamas nutartyje išdėstytą argumentaciją teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo 2020 m. gegužės 21 d. bankrutavusios A. P. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą darbotvarkės 2-uoju klausimu naikinti.

Nemokumo administratorė, kurios interesams atstovauja advokatas Tomas Juodys, prašo priteisti iš pareiškėjo 250 Eur atstovavimo išlaidas  (už atsiliepimo į skundą surašymą), pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundo netenkinus, atsakovei priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsniu, 24 straipsniu, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 51 straipsniu, 155 straipsniu,

n u t a r i a: 

           Pareiškėjo skundo netenkinti.

Priteisti bankrutavusiai A. P. įmonei iš kreditoriaus VADFV Kauno skyriaus 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algimantas Kukalis