Civilinė byla Nr. e2A-190-739/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02148-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5.; 2.6.8.1.; 2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. 

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovizitas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3351-940/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovizitas“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autovizitas“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė)  kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. B. (toliau – ir atsakovas) 8300,00 Eur skolą už automobilį Ford S-Max, 2988,00 Eur delspinigius, 415,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Paaiškino, kad šalys 2018 m. balandžio 30 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui iš viso 3 automobilius: Porsche Cayenne, Mercedes Benz ML, Ford S-Max. Atsakovui G. B. pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas G. B. atsiskaitė tik už du automobilius, o už Ford S-Max neatsiskaitė ir liko skolingas 8300 Eur.

3.       Paaiškino, jog G. B. gabeno automobilius į Ispaniją, todėl šiuo tikslu tarp UAB „Autovizitas“ ir atsakovo buvo sudaryta 2018 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Automobiliai buvo parduodami neišrašant PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, kadangi už juos atsakovas iš karto neatsiskaitė. Atsakovui buvo išduoti neužpildyti pinigų priėmimo kvitai, pagal kuriuos vėliau ir buvo suformuojami visi buhalteriniai dokumentai, nes pardavus transporto priemonę buvo žinomas ir faktinis automobilį įsigijęs asmuo. Atsakovas už visus išrašytus vekselius yra atsiskaitęs, todėl dėl jų apmokėjimo pretenzijų neturi. Atsakovo atžvilgiu buvo paskaičiuoti tiek delspinigiai, tiek palūkanos, nes UAB „Autovizitas“ patyrė nuostolių, kadangi laiku nebuvo įvykdytas atsiskaitymas, o negavus pajamų nebuvo įmanomas ir verslo vykdymas.

4.       Taip pat teigė, kad atsakovo prievolė pagal vekselius trečiajam asmeniui niekaip nėra susijusi su UAB „Autovizitas“, tai buvo asmeniniai savarankiški prievoliniai atsakovo ir trečiojo asmens S. V. (toliau – ir trečiasis asmuo, ir S. V.)  teisiniai santykiai.

5.       Atsakovas  su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsiliepime nurodė, kad šalių atsiskaitymo tvarka už perkamus automobilius buvo aptarta žodžiu, t. y. atsiskaityti grynaisiais pinigais po automobilių pardavimo. Prievolės atsiskaityti įvykdymo užtikrinimui atsakovas pasirašė vekselius, atitinkamai tai pačiai sandorio sumai, vienintelio įmonės akcininko – direktoriaus S. V. naudai. Atsiskaitymai vyko dalimis grynaisiais pinigais, todėl apmokėjus viską pagal sutartį, visi vekseliai įmonės buhalterės buvo grąžinti jų davėjui atsakovui. Paaiškino, kad grynųjų pinigų perdavimą šalys tvirtino tik tarpusavio susitarimais ir vekseliais. 2018 m. balandžio 30 d. buvo pasirašyti 12 paprastųjų vekselių, bendrai 31200 Eur sumai. Atsakovas už visus automobilius atsiskaitė tokiu pačiu būdu, pinigus perduodant įmonės direktoriui S. V. ar įmonės buhalterei grynaisiais pinigais, jiems ant vekselių pasirašant, kad pinigus gavo. Aplinkybių, kad vėlavo sumokėti pagal Sutartį neneigė.

7.       Nesutiko, kad vekseliai buvo savarankiška asmeninė atsakovo prievolė S. V.. Sudarydamas sutartį ir kartu pasirašydamas vekselius, atsakovas nebuvo teisininkas, finansų srities profesionalas, autoverslininkas, todėl nesureikšmino dokumentų turinio, o S. V., kaip fizinį asmenį, sutapatino su jo vadovaujama įmone. 

8.       Trečiasis asmuo S. V. paaiškino, kad  jis, kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „Autovizitas“ atstovas, yra skolinęs pinigines lėšas atsakovui, dėl šios priežasties ir buvo pasirašyti vekseliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. 

10.       Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių, jog sutartyje nurodyti automobiliai buvo perduoti atsakovui, nėra, kaip ir nėra ginčo bei abi šalys pripažįsta, jog už automobilius pagal sutartį buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Taip pat nustatė, kad 2018 m. balandžio 30 d. sutartyje nėra nurodyta, kad šis sandoris yra užtikrinamas vekseliais. Tačiau sprendė, kad aplinkybė, jog apie iš konkrečios sutarties kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimą šalys nėra nurodžiusios pačioje sutartyje, savaime nepaneigia prievolės įvykdymo užtikrinimo fakto, nes sutarties šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdamos į sutarties pobūdį,  dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo gali susitarti ir atskirame sandoryje.

11.       Teismas sprendė, kad liudytojų M. Š., G. B., D. K. parodymai, paties atsakovo paaiškinimai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog dėl sutarties sudarymo ir automobilių pirkimo atsakovas iš esmės visus klausimus derino būtent su trečiuoju asmeniu S. V., kuris, praėjus mažiau nei mėnesiui po sutarties sudarymo, tapo įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku. Teismo vertinimu, ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo atstovavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu trečiasis asmuo S. V. atstovaujamojo (ieškovės) vardu ir interesais derėjosi su atsakovu dėl UAB „Autovizitas“ priklausančių automobilio pardavimo, ir būtent jam sutarties sudarymo metu buvo suteikta teisė derėtis ir derinti sutarties sąlygas, atsiskaitymo tvarką, parduodant ieškovei priklausančius automobilius.

12.       Nustatė, kad ieškovė grynųjų pinigų operacijoms už parduotus du automobilius pagal sutartį pagrįsti pateikė 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitas faktūras bei 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderius. Teismo vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami ieškovės nurodomai aplinkybei pagrįsti ir nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad būtent tokiomis datomis – 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. (dviejų dienų laiko tarpe) ir tokiomis sumomis iš karto (15000 Eur ir 7900 Eur), kaip nurodyta kasos pajamų orderiuose ieškovei atsakovas sumokėjo už parduotus pagal Sutartį du automobilius (Porche Cayenne ir Mercedes Benz ML).

13.       Teismas liudytojos G. B. parodymus vertintino kaip nepatikimus ir abejotinus. Teismas vertino ir paties S. V. paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, kad nepamena už kurį automobilį pirma atsiskaitė atsakovas, buvo gal poros mėnesių laiko tarpas, kai atsiskaitė už antrą pagal sutartį parduotą automobilį. 

14.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo 2018 m. balandžio 30 d. vekseliai S. V. buvo išrašyti tą pačią dieną kaip ir su ieškove sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, dvylikos vienetų vekselių bendra suma – 32100 Eur ir  sutampa su sutarties suma. Vekselių apmokėjimo terminas taip pat sutampa su sutartyje numatytais apmokėjimo terminais – 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. birželio 8 d., vekselių mokėjimo vieta – ieškovės buveinės registracijos vieta. Aplinkybes dėl 32100 Eur pinigų paskolinimo fakto atsakovui trečiasis asmuo S. V. iš esmės grindė tik savo paties paaiškinamais, kuriems pagrįsti nepateikė jokių patikimų įrodymų. Vekselius, gavus pinigines lėšas, pasirašė trečiasis asmuo S. V. arba G. B., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad vekselius pasirašė kaip fizinis asmuo, o ne kaip ieškovės atstovė ar įmonės buhalterė. Teismas sprendė, kad tokie paaiškinimai nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kritiškai.

15.       Įvertinęs visumą byloje pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų, teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo išduoti vekseliai ir įsipareigojimas sumokėti nurodytas sumas trečiajam asmeniui buvo ne savarankiška asmeninė atsakovo prievolė S. V., o priemonė užtikrinti atsakovo prievolės įvykdymą ieškovei pagal sutartį.

16.       Teismas konstatavo, kad pasirašant vekselius S. V. veikė kaip ieškovės (kreditoriaus) atstovas, ginčo dėl atsakovo 2018 m. balandžio 30 d. S. V. išduotų vekselių apmokėjimo nėra. Atsakovui apmokėjus vekselius, kurie teismo vertinimu buvo priemonė užtikrinti atsakovo prievolės, kilusios iš sutarties, įvykdymą, konstatavo, kad atsakovo prievolė ieškovei pagal sutartį dėl automobilio Ford S-Max kainos sumokėjimo buvo įvykdyta. Sprendė, kad ieškovės argumentai, jog įmonės veikla buvo tikrinta ir buvo įvertinta, kaip pavyzdinė bei aplinkybės, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje yra apkaityta atsakovo skola, neįrodo ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Autovizitas“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17.1.                      Teigia, kad teismas neteisingai ir neteisėtai dvi skirtingas prievoles, kuriose dalyvauja skirtingi subjektai, laikė viena prievole, kilusia iš pirkimo-pardavimo sutarties teisinių santykių ir šios prievolės užtikrinimu atsakovo išrašytais vekseliais. Pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose dalyvavo fizinis asmuo atsakovas G. B. ir juridinis asmuo UAB „Autovizitas“. Atsakovas gavo prekes iš UAB „Autovizitas“ ir įgijo pareigą atsiskaityti su UAB „Autovizitas“.

17.2.                      Pasak apeliantės, ieškovė ir atsakovas, pasirašydami 2018 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį nenumatė, jog šios sutarties įvykdymas yra užtikrinamas vekselių išrašymu. Ginčo sutartyje neaptartas sutarties užtikrinimas papildomais būdais. Pažymi, kad šalys nepateikė duomenų apie tai, jog ieškovė UAB „Autovizitas“ yra užsitikrinusi atsakovo prievolės įvykdymą kitais sutartyje nepaminėtais būdais, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.

17.3.                      Teigia, kad 2018 m. balandžio 30 d. pasirašyti 12 paprastųjų neprotestuotinų vekselių yra pasirašyti ne tarp pirkimo-pardavimo sutarties šalių, vekseliai neturi ryšio su ieškovės parduotais automobiliais ir atsakovo prievole atsiskaityti su juridiniu asmeniu UAB „Autovizitas“. Atsakovo išrašyti vekseliai S. V. yra pagrįsti šių dviejų fizinių asmenų tarpusavio paskolos sutartiniais santykiais. Byloje apklausti  liudytojai D. K., V. M. patvirtino aplinkybes, kad atsakovas skolinosi pinigines lėšas iš S. V., o skolos grąžinimas buvo užtikrinamas išrašytais G. B. vekseliais. Be to, atsakovas buvo išrašęs vekselių bendrai 34000 Eur sumai, tačiau vieno vekselio 2800 Eur sumai teismui nepateikė. Teismas šios aplinkybės nevertino ir klaidingai konstatavo, kad bendra išrašytų vekselių suma 31200 Eur atitinka sutarties sumą. Tai, kad G. B. yra atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu S. V. (grąžinta bendra skola 34000 eur) neįrodo ir jokiu būdu nepatvirtina prievolės UAB „Autovizitas“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo fakto.

17.4.                      Teigia, kad jei atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, šis atsiskaitymo faktas būtų fiksuotas taip pat kaip ir už kitus du automobilius išrašant kasos pajamų orderį, kvitą, sąskaitą.

17.5.                      Ieškovė pažymi, kad nebuvo paskyrusi atsakingo asmens priimti prievolės įvykdymą, o prievolės įvykdymas galimas tik pervedus ar perdavus lėšas atsakingiems juridinio asmens darbuotojams. Ieškovė negavo apmokėjimo iš atsakovo už automobilį Ford S-Max, todėl netvirtina tokį įvykdymą buvus ir faktiškai gavus visą prievolės įvykdymą iš atsakovo. Pažymi, kad atsakovas taip pat neįrodinėjo suklydimo dėl kreditoriaus kaltės aplinkybių.

17.6.                      Teigia, kad pasirašant atsakovui vekselius 2018 m. balandžio 30 dieną S. V. neturėjo įstatyme įtvirtintos juridinio asmens atstovavimo teisės, dirbo ieškovės samdomu darbuotoju. Samdomo darbuotojo atstovavimo teisinius santykius gali apibrėžti juridinio asmens išduotas įgaliojimas, tačiau tokio dokumento ieškovė trečiajam asmeniui nebuvo išdavusi, vadinasi 2018 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir S. V. atstovavimo teisinių santykių nebuvo.

17.7.                      Nurodo, kad atsakovas, G. B., S. V. buvo asmeniškai pažįstami, bendravo asmeniškai ne darbo klausimais. Taigi, vekseliuose G. B. ir S. V. pasirašinėjo kaip fiziniai asmenys nenurodant pareigų, kadangi tai buvo ne įmonės, o fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai. Palyginimui, teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kvituose ir orderiuose visur yra nurodytos darbuotojo pareigos (pvz. ,buhalterė, direktorius).

17.8.                      Taip pat nurodo, kad, pasak liudytojo T. U., automobilis Ford S-Max buvo parduotas paskutinis po automobilio Mercedes Benz ML pardavimo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Esant šiems liudytojo parodymams, akivaizdu, kad Ford S-Max galėjo būti atsakovo parduotas 2018 metų rudenį, nes automobilis Porche Cayenne parduotas ir už jį atsiskaityta 2018 m. rugpjūčio 13 d., už automobilį Mercedes Benz ML atsiskaityta 2018 m. rugpjūčio 16 d. pagal kasos pajamų orderius. Vadinasi atsakovo nurodytos atsiskaitymo už automobilį Ford S-Max datos – 2018 m. birželio 7 d. – 2900 Eur, 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 2500 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2900 Eur neatitinka automobilio Ford S-Max pardavimo laikotarpio, nors atsakovas teigia atsiskaitęs po automobilio pardavimo. Iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. automobilis atsakovo nebuvo parduotas ir už jį su ieškove nebuvo atsiskaityta. Pažymi, kad vekselio apmokėjimas iki 2018 rugpjūčio 8 d. patvirtina tik atsakovo skolos S. V. grąžinimo faktą tačiau ne atsiskaitymą su ieškove už parduotą automobilį Ford S-Max.

17.9.                      Teigia, kad remiantis liudytojų G. B., D. K. parodymais, automobilių kainas derino D. K., sutarties sąlygas parengė ir atspausdino pagal pavyzdinę formą iš interneto liudytoja G. B.. Trečiasis asmuo sudarant sutartį nedalyvavo, sutarties sąlygų nederino (nors tuo metu dirbo vadybininku), ir šių aplinkybių netvirtino liudytojai.

17.10.                      Pasak apeliantės, teismas turėjo vertinti liudytojo T. U. parodymus apie tai, kad automobiliai Porshe Cayenne ir Mersedes Benz ML buvo parduoti pakankamai greitai ir su atsakovu buvo atsiskaityta pinigus sumokant grynais, ir nors dalį pinigų už automobilį Porshe Cayenne užlaikė, tačiau atsiskaitė su atsakovu pilnai. Atsakovas gavęs pinigines lėšas iš liudytojo panaudojo jas atsiskaitymui su ieškove, nepaisant to, kad dalis pinigų už Porche Cayenne buvo sulaikyti, bet įvertinus gautą pelną (uždarbį), atsakovas turėjo lėšų 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir rugpjūčio 16 d. pagal kasos pajamų orderius atsiskaityti su ieškove. Nėra pagrindo abejoti ieškovės buhalterės G. B. parodymais, kuri aiškiai nurodė, kad ūkinės operacijos data – pinigų sumokėjimo data atitinka kasos pajamų orderio išrašymo datą.

17.11.                      Apeliantės manymu, išklausius liudytoją T. U., teismui nebeturėjo kilti abejonių, kodėl po automobilių pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, sutarties vykdymo etape atsakovas paprašė išrašyti pavyzdines sąskaitas faktūras, o kai surado automobilių pirkėją – įrašyti konkretų asmenį T. U..

17.12.                      Mano, kad atsakovo pateikti 2018 m. balandžio 30 d. vekseliai, net ir įvertinus tai, kad vekselių pasirašymo data ir Sutarties pasirašymo data sutampa, sutarties kaina ir bendra pateiktų vekselių suma sutampa, nesudaro pagrindo išvadai, jog vekseliais buvo užtikrinta pirkimo-pardavimo prievolė ir kad atsiskaitymas pagal vekselius yra prievolės įvykdymas pagal pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovas teismui pateikė ne visus vekselius, o tik tokį skaičių vekselių, kad bendra jų suma atitiktų Sutarties kainą.

18.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.1.                      Teigia, kad ieškovė neteikdama į bylą jokių naujų faktinių duomenų, nebandydama pagrįsti tariamai buvusios asmeninės trečiojo asmens S. V. paskolos atsakovui, niekaip nepaneigė to fakto, kad pagal Sutartį už visus automobilius buvo atsiskaityta taip, kaip nurodė atsakovas – grynaisiais, o pinigus atnešė per kelis kartus atsakovas.

18.2.                      Mano, kad faktas, jog pinigai buvo sumokėti T. U. atsakovui ir tada į kasą įnešti per du kartus, kaip fiksuojama 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 16 d. KPO, nepasitvirtina. Tai buvo nuosekliai paneigta sprendime, vertinant buhalterės parodymus. Atsakovas buvo nurodęs, tai patvirtino T. U., kad atsitikus problemoms, atsakovas nepardavė laiku visų trijų automobilių. Transporto priemonių pardavimas užtruko, nebuvo toks sklandus, kaip planavo, atsiskaitymas su ieškove taip pat vėlavo. Jei ieškovės darbuotoja, pagal vieną iš liudijimų, teigė, kad PVM sąskaitas išrašė, kai buvo sumokėti pinigai už kitus du automobilius, ir/arba, kai atsakovas nurodė, kokiam konkrečiam pirkėjui sąskaitas išrašyti, - tai T. U. liudijimas, kuriuo remiamasi skunde, to taip pat nepatvirtina. Jis sakė, kad automobilius užsiregistravo savo vardu pagal ieškovo pateiktas sąskaitas dar prieš parduodamas juos. O tai reiškia, kad pinigai atsakovui  perduoti buvo dar vėliau. Tai ir atsakovas  su ieškove negalėjo per du kartus atsiskaityti T. U. pinigais.

18.3.                      Teigia, kad vėlavimo priežastis atsakovui apkalbėjus su įmonės atstovais, bet neradus sutarimo, kilo nepasitenkinimas ir įtampa. Ką įrodė išsaugota sms žinutė, kur su vekseliais D. K. perspėja eisiantis pas notarą. Atsakovas, vėluodamas atsiskaityti laiku, išimdavo grynuosius iš savo kavinių verslo, rinko asmenines lėšas, o surinktą sumą pinigų veždavo į Lietuvą ir pagal galimybes kuo greičiau po truputį atsiskaitinėdavo.

18.4.                      Nurodo, kad S. V. veikė akivaizdžiai kaip įmonės atstovas. Buhalterė priėmė pinigus taip pat kaip įmonės atstovė. Norėdamas sumokėti dalį sumos pagal Sutartį, nesant S. V. Lietuvoje, pinigus perduodavo įmonės buhalterei, kuri ir pasirašydavo ant vekselių, kad pinigus gavo. Jei pinigai būtų buvę mokami pagal asmeninę skolą, juos galėjo paimti bet kuris kitas iš S. V. artimųjų ir pasirašyti, kad gavo. Tiek direktorius S. V., tiek buhalterė G. B. pagal savo pareigas turėjo teisę priimti grynuosius į įmonės kasą, buvo tinkami atstovai. Tai patvirtina pateikti į bylą jų išsirašyti Kasos pajamų orderiai, pareigos: „kasininkas“, „buhalterė“. Tai jie ir darė priimdami pinigus pagal vekselius.

18.5.                      Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomos tam tikrų liudytojų parodymų žodžių rokiruotės gali formuoti neteisingą situacijos suvokimą. Tačiau atlikus pilną ieškovo darbuotojų parodymų analizę nuo pirmųjų posėdžių, sekant kaip jie kito, kaip buvo papildomi ir pritaikomi prie naujų įrodymų, akivaizdu, kodėl jie teismo buvo įvertinti teisingai, vertinti kritiškai, kaip nepatikimi. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

20.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, ieškovė, pateikusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo pagal UAB „Autovizitas“ ir atsakovo G. B. sudarytą 2018 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) 8300,00 Eur skolą už automobilį Ford S-Max, delspinigius bei palūkanas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir įrodinėjo, kad atsiskaitymas pagal ginčo sutartį buvo užtikrintas jam išrašant vekselius ieškovės atstovui, apmokėjus vekselius, pastarieji jam buvo grąžinti, todėl skolos nepripažino.

21.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad pasirašant vekselius trečiasis asmuo S. V. veikė kaip ieškovės atstovas, ginčo dėl atsakovo 2018 m. balandžio 30 d. S. V. išduotų vekselių apmokėjimo nėra. Atsakovui apmokėjus vekselius, kurie, teismo vertinimu, buvo priemonė užtikrinti atsakovo prievolės, kilusios iš sutarties, įvykdymą, konstatavo, kad atsakovo prievolė ieškovei pagal sutartį dėl automobilio Ford S-Max kainos sumokėjimo buvo įvykdyta.

22.       Pateikusi apeliacinį skundą ieškovė teigia, kad teismas neteisingai ir neteisėtai dvi skirtingas prievoles, kuriose dalyvauja skirtingi subjektai, laikė viena prievole, kilusia iš pirkimo-pardavimo sutarties teisinių santykių ir šios prievolės užtikrinimu atsakovo išrašytais vekseliais, ieškovė ir atsakovas, pasirašydami 2018 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį nenumatė, jog šios sutarties įvykdymas yra užtikrinamas vekselių išrašymu, ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad prievolės įvykdymą iš atsakovo priėmė S. V., kaip juridinio asmens atstovas, taip pat nesutinka su liudytojų parodymų vertinimu.

23.       Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2018 m. balandžio 30 d. sudarė naudotų automobilių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti tris automobilius Porche Cayenne, Mercedes Benz ML ir Ford S-Max. Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas ieškovei sumoka už automobilį Porche Cayenne 15000 Eur iki 2018 m. birželio 8 d., už Mercedes Benz ML 7900 Eur iki 2018 m. birželio 8 d., o už Ford S-Max – 8 300 Eur iki 2018 m. gegužės 17 d. Sutarties 2.7 punkte numatyta, kad pirkėjui delsiant sumokėti, jis moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną. Bendra Sutarties kaina 31200 Eur. Šalių sudaryta Sutartis yra ir turto priėmimo – perdavimo aktas (Sutarties 2.4 punktas).

24.       Ginčo tarp šalių, kad Sutartyje nurodyti automobiliai buvo perduoti atsakovui, nėra. Taip pat nėra ginčo ir abi šalys pripažįsta, kad už automobilius pagal Sutartį buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

25.       Atsakovas 2018 m. balandžio 30 d. pasirašė 12 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, bendrai 31200 Eur sumai – tokiai pat sumai, kaip ir nurodyta bendra trijų automobilių kaina Sutartyje. Vekselio gavėjas trečiasis asmuo S. V., visi vekseliai atsakovo trečiajam asmeniui yra apmokėti, ginčo dėl to nėra. Pinigų gavimo žymos su datomis ir parašais yra atžymėtos trečiojo asmens S. V. arba G. B., kuri ieškovės įmonėje dirba buhaltere.

26.       Atsakovas teigia, kad už Ford S-Max automobilį atsiskaitė pavėluotai mokėdamas dalimis per tris kartus, tai  yra 2018 m. birželio 7 d. – 2900 Eur, 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 2500 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2900 Eur, apmokėdamas tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius išduotus S. V.. Už kitus automobilius atsiskaitė taip pat apmokėdamas vekselius išduotus S. V..

27.       Vekselių išrašymo datos sutampa su Sutarties sudarymo data, taip pat sutampa apmokėjimo terminai, nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje, tai yra 8300 Eur sumai trys vekseliai turėjo būti apmokėti iki 2018 m. gegužės 17 d. Kitų vekselių (22 900 Eur) apmokėjimo terminas – 2018 m. birželio 8 d. Bylos duomenimis visi vekseliai buvo apmokėti laikotarpiu 2018 m. birželio 7 d. – 2019 m. sausio 30 d.

28.       2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią pasirašė ieškovės buhalterė G. B. 15000 Eur sumai. Sąskaitoje nurodyta, kad pirkėjas T. U., parduodamas automobilis Porche Cayenne. 2018 m. rugsėjo 16 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią pasirašė ieškovės buhalterė G. B. 7900 Eur sumai. Sąskaitoje nurodyta, kad pirkėjas T. U., parduodamas automobilis Mercedes Benz ML. Tai yra tie patys automobiliai, kurie nurodyti ir 2018 m. balandžio 30 d. Sutartyje sudarytoje su atsakovu. PVM sąskaitos faktūros registruotos sąskaitų faktūrų registre. Byloje taip pat pateikti 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderiai, atitinkamai išrašyti 15000 Eur ir 7900 Eur sumoms, pasirašyti trečiojo asmens S. V., tuometinio įmonės vadovo, ir įmonės buhalterės G. B.. 

29.       Automobiliai Porsche Cayenne, Mercedes Benz ML, Ford S-Max buvo ieškovės įgyti ir apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Ieškovė teigė, kad minėti automobiliai įmonės apskaitoje buvo apskaityti iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitos faktūrų išrašymo ir atsiskaitymo už automobilį momento.

30.       2018 m. balandžio 30 d. Sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo S. V. ieškovės įmonėje dirbo vadybininku. Nuo 2018 m. gegužės 21 d. jis yra vienintelis UAB „Autovizitas“ akcininkas ir vadovas. 2018 m. gegužės 21 d. UAB „Autovizitas“ vienintelio akcininko S. V. sprendimu S. V. buvo paskirtas ieškovės direktoriumi nuo 2018 m. gegužės 22 d.

31.       Visų pirma, apeliantė kvestionuoja skundžiamo teismo sprendimo motyvus, kuriais konstatuota, kad ginčo Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas vekseliais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2018 m. balandžio 30 d. Sutartyje nėra nurodyta, jog šis sandoris yra užtikrinamas vekseliais, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo G. B. 2018 m. balandžio 30 d. vekseliai S. V. buvo išrašyti tą pačią dieną kaip ir su ieškove sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, dvylikos vienetų vekselių bendra suma – 32100 Eur, sutampa su Sutarties suma, kaip ir sutampa vekselių apmokėjimo terminas su Sutartyje numatytais apmokėjimo terminais – 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. birželio 8 d., o vekselių mokėjimo vieta – ieškovės buveinės registracijos vieta.

32.       Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

33.       CK

34.       Kasacinio teismo praktika dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų yra gausi ir pakankamai išplėtota. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022).

35.       Nagrinėjamoje byloje, įvertinus atsakovo vekselių išdavimo trečiajam asmeniui S. V. aplinkybes, t. y. tai, kad vekseliai išduoti tą pačią dieną kai buvo pasirašyta  Sutartis, juose įsipareigota sumokėti bendrą sumą, atitinkančią Sutartimi parduodamų automobilių vertę, sumokėjimo terminai taip pat visiškai sutampa, vekseliuose nurodytų pinigų grąžinimo vieta – ieškovės registruotos buveinės vieta. Be to, įvertinus tai, kad S. V. tuo metu buvo ieškovės darbuotojas – vadybininkas, derinęs Sutarties pasirašymą su atsakovu, įvertinus vekselių grąžinimo po jų apmokėjimo atsakovui aplinkybes, t. y. dalis vekselių grąžinta pasirašant pas ieškovę dirbančiai buhalterei,  teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad vekseliai buvo išduoti ne kaip asmeninės paskolos tarp trečiojo asmens ir atsakovo dokumentai, bet kaip prievolės ieškovei pagal ginčo Sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė.

36.       Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 str.). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 str. 2 d.). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.).

37.       Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju prievolė buvo įvykdyta kitam asmeniui – ieškovės atstovui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad trečiasis asmuo S. V. vekselių pasirašymo metu (2018 m. balandžio 30 d.) dirbo ieškovės įmonėje vadybininku. Trečiojo asmens pareigos ir faktas, kad nepraėjus mėnesiui nuo ginčo Sutarties sudarymo, jis tapo visos įmonės vadovu ir akcininku, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad trečiasis asmuo S. V. veikė kaip ieškovės atstovas su automobilių padavimu susijusiuose santykiuose, galėjo tartis ir dėl Sutarties sąlygų, susijusių su Sutarties įvykdymu, jo užtikrinimu. Kad Sutarties derinime dalyvavo S. V., teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas D. K., kuris parodė, jog Sutarties dokumentų pasirašyme nedalyvavo, derybose nedalyvavo, tik automobilių kainą sutarė, Sutarties sąlygų D. K. pats nederino, priešingai nei aiškino liudytoja G. B.. Tuometis įmonės vadovas M. Š. apklaustas teismo posėdyje iš esmės nenurodė jokių reiškingų bylai aplinkybių, tik paaiškino, kad pasitikėjo įmonės vadybininkais, kad jie rūpinosi automobilių pardavimu.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą  pirmosios instancijos teismui spręti, kad trečiasiais asmuo S. V., kaip įmonės vadybininkas, susitardamas dėl ginčo Sutarties sąlygų bei jos užtikrinimo veikė kaip ieškovės atstovas.

39.       Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad vekseliai buvo išduoti S. V. kaip fiziniam asmeniui, kad pinigus pagal vekselius priimdavo G. B., nes tiek atsakovas, tiek liudytoja – ieškovės buhalterė, tiek trečiasis asmuo buvo pažįstami asmeniškai, šiems savo argumentams pagrįsti ieškovė į bylą neteikė jokių leistinų įrodymų, ir tokias aplinkybes iš esmės įrodinėjo tik savo deklaratyviais paaiškinimas, ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad S. V. ir atsakovą siejo kokia nors asmeninė prievolė, duomenų apie trečiojo asmens ir atsakovo susitarimus ar prievoles byloje nėra. Ieškovė taip pat jokiais leistinais įrodymais nepagrindė ir savo teiginių, kad vekselių buvo išrašyta daugiau (34000 Eur) ir kad atsakovas, neva, teismui pateikė tik tiek vekselių, kad sutaptų vekseliuose ir Sutartyje nurodytos sumos (31200 Eur), kaip ir neįrodė kodėl vekseliuose, priėmusi pinigus, pasirašė G. B., dirbanti pas ieškovę buhaltere, kodėl, nesant S. V., pinigai turėjo būti perduodami šiai buhaltere dirbančiai liudytojai, o ne kitam S. V. artimam asmeniui. Ieškovė nepaneigė ir aplinkybės, kad vekseliuose numatyta pinigų grąžinimo vieta – ieškovės registruotos buveinės vieta. Be to, teismo įsitikinimą, kad nagrinėjamu atveju būtent ginčo Sutartis buvo užtikrinta atsakovo pateiktais vekseliais, sustiprina ir byloje esanti atsakovo pateikta susirašinėjimo su ieškovės darbuotoju D. K. ištrauka, kurioje 2018 m. liepos 31 d. D. K. teigia, jog neš priduoti vekselius (DOK-36007).

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas atsiskaitė už du automobilius, t. y. už Porche Cayenne ir Mercedes Benz ML, tačiau neatsiskaitė už Ford S-Max, nepatvirtina ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai – išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas remiasi to paties liudytojo – T. U. parodymais teisme, skirtingai juos interpretuodami, tačiau liudytojas teisme parodė, kad PVM sąskaitos faktūros jam buvo reikalingos dar iki automobilių pardavimo Ispanijoje, todėl PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių išrašymas niekaip neįrodo, kad atsakovas ieškovei už du automobilius atsiskaitė būtent 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. 15000 Eur ir 7900 Eur sumomis, o ne vekseliuose nuodytomis datomis ir sumomis. Tokį aplinkybių vertinimą skundžiamame sprendime pateikė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliantė apeliaciniame skunde šių teismo argumentų nepaneigė.

41.       Ieškovė byloje remiasi ir liudytojos G. B. parodymais, kurie pirmosios instancijos teismo pripažinti nepatikimais. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Liudytojų parodymai – tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. Nagrinėjamu atveju liudytoja G. B. liudyti buvo kviesta ieškovės iniciatyva kaip ieškovės buhalterė. Pirmosios instancijos teismas, laikė, jog liudytojos parodymai, susiję su sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių išrašymu nepatikimi ir abejotini objektyvumo prasme, nesutampantys nei su kitų liudytojų bei bylos šalių, trečiojo asmens parodymais ir paaiškinimais, nei su byloje esančių rašytinių įrodymų turiniu. Apeliaciniu skundu ieškovė niekaip nepaneigė teismo konstatuotų šių aplinkybių apie liudytojos parodymų nenuoseklumą, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nesiremti šios liudytojos parodymais yra teisėtas ir pagrįstas.

42.       Be to, svarbu ir tai, kad pripažinus, jog ginčo Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas vekseliais, kurie įvykdyti ir grąžinti atsakovui,  neturi esminės reikšmės ieškovės argumentai kada automobilis Ford S-Max galėjo būti parduotas bei kad atsakovo pateikti grąžinti vekseliai 2018 m. birželio 7 d. – 2900 Eur, 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 2500 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2900 Eur negali patvirtinti būtent sumokėjimo už šią transporto priemonę. Juo labiau, kad byloje esantis anksčiau aptartas atsakovo ir ieškovės darbuotojo (D. K.) susirašinėjimas iš esmės patvirtina, kad ieškovė pinigų pagal Sutartį iš atsakovo reikalavo atsakovui dar nepardavus automobilių, o ankstesnis pinigų grąžinimas pagal Sutartį už ginčo automobilį buvo numatytas sutartimi (2018 m. gegužės 17 d.), todėl ieškovės įrodinėjamos aplinkybės apie automobilio Ford S-Max pardavimo aplinkybes nepaneigia atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie vekselių įvykdymo datas.

43.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas).

44.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visų proceso dalyvių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat išklausė šalis ir trečiąjį asmenį, abiejų šalių kviestus liudytojus teismo posėdžių metu, visas bylai reikšmingas aplinkybes susiejo su byloje esančiais įrodymais. Teismo išvados padarytos įvertinus tiek teisinį sutarčių, vekselių reglamentavimą, tiek byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pranašumą būtų suteikęs tik vienam kuriam įrodymui, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų ir/ar dėl jų nepasisakydamas ir/ar vertindamas tik vienos iš šalių įrodymus.

45.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, juo labiau kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jam pritaria, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

46.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47.       Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dėl to patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Autovizitas“, kodas 304491585, atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.