Civilinė byla Nr. e2A-1323-524/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02267-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12;2.6.29.1;2.6.33.4;3.3.1.19.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. T., S. J., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. S., N. J. (N. J.), atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. D., ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. T., S. J., atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. S., N. J., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą J. D., kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės V. J. 65 000 Eur skolą, grąžinant ją lygiomis dalimis kiekvienam iš ieškovų; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas A. J. (toliau – ir Palikėjas). 2023 m. kovo 31 d. ieškovai, kaip įpėdiniai pagal įstatymą (toliau – ir Įpėdiniai), sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį. Įpėdinių sutartimi, atsižvelgdami į antstolės V. D. 2023 m. kovo 14 d. sudarytą Palikėjo turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0004/23/00260 (toliau – ir Apyrašas), Įpėdiniai susitarė palikimą, priimtą po Palikėjo mirties, pasidalyti. Be kitų sąlygų, Įpėdinių sutartyje numatyta, jog Palikėjo turtas, nurodytas Apyrašo 8–20 punktuose, atitenka lygiomis dalimis visiems ieškovams (po 1/3 dalį). Apyrašo 16 punkte nurodyta, jog 2022 m. birželio 22 d. Palikėjas suteikė atsakovei (savo motinai) 65 000 Eur dydžio paskolą, pervesdamas ją iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banke, į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Lietuvoje. Atsakovė jai suteiktos paskolos Palikėjui negrąžino, ieškovams perėmus visas Palikėjo teises, atsakovė privalo paskolą grąžinti Palikėjo įpėdiniams, t. y. ieškovams, Įpėdinių sutartyje nustatytomis dalimis (po 1/3 paskolos sumos).
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, todėl tam, kad dėl menkiausios kilusios problemos nereiktų grįžti į Lietuvą, atsakovė buvo įgaliojusi savo sūnų A. J. tvarkyti jos turimą Lietuvoje turtą ir atstovauti jai visose Lietuvos įstaigose, įmonėse ir institucijose. 2022 m. birželio 8 d. atsakovė kartu su savo sūnumi A. J. ir sūnaus kolega L. A. nuvyko į Klaipėdoje esantį Šiaulių banko padalinį ir atidarė banko sąskaitą. Banko sąskaitos atidarymo metu buvo išduota banko kortelė ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys. Tą pačią dieną atsakovė banko kortelę ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis atidavė savo sūnui ir daugiau nebesidomėjo piniginių lėšų judėjimu minėtoje banko sąskaitoje. Atsakovė buvo trumpam grįžusi į Lietuvą A. J. iniciatyva, 2022 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašytas dokumentas (skolos raštelis), kuriame nurodoma, kad A. J. yra grąžinta 65 000 Eur suma, šį faktą jis patvirtino savo parašu. Atsakovė 2023 m. vasario 8 d. kreipėsi į AB Šiaulių banką tam, kad jai būtų išduotas laikotarpio nuo banko sąskaitos atidarymo dienos iki išrašo suformavimo dienos, t. y. iki 2023 m. vasario 8 d., banko sąskaitos išrašas. Iš minėto banko išrašo matyti, kad banko sąskaita, kuri atidaryta atsakovės vardu, naudojosi ne ji pati, o jos sūnus A. J. Pinigų pervedimo, išgryninimo ar pirkimų atlikimo metu atsakovės Lietuvoje nebuvo, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo atlikti nei piniginių sumų išgryninimų, nei kitų bankinių pavedimų, nes internetinės bankininkystės duomenys buvo atiduoti A. J. Atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės dėl banko sąskaitos atidarymo, banko kortelės ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų atidavimas A. J., paskolos suteikimas A. J. draugui, pinigų išgryninimas ir kitų pirkinių įsigijimas tuo metu, kai atsakovės Lietuvoje nebuvo, sudaro pagrindą teigti, kad tarp atsakovės ir A. J. paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė.
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2022 m. birželio 13 d. trečiasis asmuo ir A. J. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė 230 000 Eur paskolą A. J. Paskola buvo suteikta žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), įsigyti ir gyvenamųjų namų statybos darbams finansuoti. Trečiasis asmuo paskolą A. J. išmokėjo 2022 m. birželio 14 d., kai 230 000 Eur pervedė į A. J. sąskaitą. Pinigai į A. J. sąskaitą buvo įskaityti 2022 m. birželio 21 d. Dalį iš trečiojo asmens gautos paskolos A. J. iš karto perskolino atsakovei, kai 2022 m. birželio 22 d. pavedimu, kurio paskirtyje nurodyta „paskola“, 65 000 Eur pervedė į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą AB Šiaulių banke. Vadovaujantis pradine Paskolos sutarties redakcija, paskola trečiajam asmeniui turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 20 d. Iš gautos paskolos atsakovės vardu buvo nupirkta 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat tuo pačiu adresu buvo vykdyti gyvenamojo namo statybos darbai (pirktos statybinės medžiagos, grynaisiais pinigais mokėta darbus vykdžiusiems asmenims ir pan.). Nebaigtą statyti gyvenamąjį namą kartu su žemės sklypu atsakovė 2023 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 40 000 Eur pardavė R. A. Gautus pinigus atsakovė panaudojo savo reikmėms (pavyzdžiui, įsigijo automobilį).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės V. J. ieškovams A. T., S. J., N. J. 65 000 Eur skolą, grąžinant ją lygiomis dalimis kiekvienam iš ieškovų (po 21 666,66 Eur); priteisė iš atsakovės V. J. ieškovams A. T., S. J., N. J. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 65 000 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės V. J. J. D. 1 254 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:
4.1. Teismas konstatavo, jog 2022 m. birželio 13 d. paskolos sutartis tarp trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. patvirtina, kad pastarajam buvo suteikta 230 000 Eur paskola, o dalį iš trečiojo asmens gautos paskolos A. J. iš karto perskolino atsakovei, kai 2022 m. birželio 22 d. pavedimu, kurio paskirtyje nurodyta „paskola“, 65 000 Eur pervedė į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą AB Šiaulių banke.
4.2. Teismas pažymėjo, jog išrašai iš atsakovės sąskaitos, pačios atsakovės paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad iš šios gautos paskolos atsakovės vardu buvo nupirkta 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat tuo pačiu adresu buvo vykdyti gyvenamojo namo statybos darbai.
4.3. Teismas padarė išvadą, jog paskolos atsakovė A. J. taip ir negrąžino, o skolintomis lėšomis jos vardu sukurtą turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą kartu su žemės sklypu atsakovė 2023 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 40 000 Eur pardavė R. A.
4.4. Teismas pažymėjo, jog, Palikėjui aiškiai įvardijus piniginių lėšų pervedimo paskirtį kaip paskolą, yra akivaizdus faktas, kad atliktos finansinės operacijos dalykas yra paskola, t. y. yra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo – Palikėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjai (atsakovei) egzistavimas.
4.5. Nurodė, jog ieškovai yra (duomenys neskelbtini) mirusio jų tėvo A. J. pirmosios eilės turto paveldėtojai, todėl jie turi teisę reikalauti, o atsakovė turi pareigą grąžinti paskolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
5.1. Nurodė, jog teismas nevertino aplinkybės, kad pinigai nebuvo perduoti atsakovės nuosavybėn ir ji ieškinyje nurodyta pinigų suma neturėjo galimybės disponuoti. Atsakovės vardu 2022 m. birželio 8 d. buvo atidaryta banko sąskaita, sąskaitos atidarymo metu banke kartu su atsakove buvo jos sūnus – Palikėjas A. J. ir šioje byloje kaip liudytojas apklaustas L. A. A. J. ir jo verslo partneris L. A. buvo sąskaitos atidarymo iniciatoriai, nes toks veiksmas buvo reikalingas jų bendram verslui. 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu J. S. teismui patvirtino, kad tai būtent ji po A. J. mirties perdavė minėtą banko kortelę, išduotą V. J. vardu, atsakovei, nes ši kortelė, į kurią ir buvo pervesta 65 000 Eur suma, buvo tarp mirusio A. J. daiktų. A. J. atsakovės vardu išduota banko kortele naudojosi kaip savo ir banko sąskaitoje esančius pinigus naudojo savo poreikiams tenkinti. Paskolos dalykas, t. y. 65 000 Eur suma, nebuvo perduotas atsakovės nuosavybėn. Atsakovė minėta pinigų suma nedisponavo, nesprendė dėl pinigų panaudojimo, net iki 2022 m. gruodžio 14 d. nežinojo apie tai, kad į jos vardu atidarytą banko sąskaitą buvo pervesta 65 000 Eur suma. Atsakovė yra įsitikinusi, kad šios aplinkybės yra itin svarbios, nes patvirtina faktą, kad tariama paskola nebuvo perduota atsakovės nuosavybėn, o tai patvirtina, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
5.2. Nurodė, jog neanalizuotos aplinkybės dėl tariamo įsipareigojimo grąžinti tokią pačią pinigų sumą. Atsakovė su savo sūnumi A. J. nebuvo sudariusi nei žodinės, nei rašytinės paskolos sutarties. Tariamo paskolos sandorio sudarymas buvo teismo grindžiamas išimtinai vien bankiniu pavedimu, kurio paskyroje nurodytas žodis „paskola“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patvirtino, kad su palikėju A. J. artimų ryšių nepalaikė, jis jiems nepasakodavo apie savo finansinę padėtį, sudaromus sandorius ar turimus įsipareigojimus. Apie paskolą tapo žinoma tik po A. J. mirties, susipažinus su mirusiojo banko sąskaitos išrašu. Mano, kad vien bankinio pavedimo paskirties nurodymas nesudaro pagrindo konstatuoti tarp atsakovės ir A. J. susiklosčiusių paskolos teisinių santykių.
5.3. Nurodė, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš jos padaryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius. Teismas, priešingai, nei yra išaiškinęs kasacinis teismas, prioritetą suteikė mokėjimo paskirtyje nurodytam žodžiui „paskola“. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė savo sūnaus A. J. prašymu atidarė banko sąskaitą ir banko kortelę su prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis perdavė sūnui jo asmeniniam naudojimui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. J. suteikė paskolą savo mamai V. J. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų visumos, todėl netinkamai kvalifikavo 65 000 Eur sumos pervedimą kaip paskolos teisinius santykius.
5.4. Pažymi, kad 2022 m. gruodžio 14 d. skolos raštelis atskleidžia tikrąją skolos raštelio sudarytojų valią, t. y. A. J. aiškiai įtvirtino, kad jokios reikalavimo teisės į atsakovę V. J. neturi. Minėto skolos raštelio pasirašymas, esant faktui, kad atsakovė nėra gavusi 65 000 Eur sumos, minėtomis lėšomis nedisponavo, patvirtina, kad jokie paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, nes pinigai nebuvo realiai perduoti atsakovės nuosavybėn.
5.5. Teismas nevertino esminės aplinkybės, t. y. kad atsakovė nedisponavo savo vardu išduota banko kortele. Minėtos banko kortelės faktinis savininkas buvo atsakovės sūnus A. J., kuris į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą įnešė 65 000 Eur ir juos naudojo išimtinai tik savo poreikiams. Žemės sklypo dalies nupirkimas, pastato statyba ir šio turto kūrimas V. J. vardu buvo aiški mirusiojo valios išraiška, kurios tikslas – gerovės sukūrimas tėvams tam, kad jie grįžtų į Lietuvą gyventi nuolat, o ne tariamai paskolintų lėšų perskolinimas.
5.6. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad iš paskolintų atsakovei pinigų buvo vykdoma gyvenamojo namo statyba. Byloje yra pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas, kuris buvo suformuotas jau po A. J. mirties. Minėtas išrašas patvirtina, kad A. J. savo pinigais, esančiais atsakovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje, disponavo savo nuožiūra, darė įvairius pirkimus, kai atsakovės netgi nebuvo Lietuvoje, taip pat didelė pinigų suma buvo išgryninta ir nėra žinoma, kaip buvo panaudota.
5.7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovai šioje byloje pateikė A. J. banko sąskaitos, į kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė palikėjui 230 000 Eur paskolą, išrašą. Remiantis minėtu banko sąskaitos išrašu matyti, kad į A. J. priklausančią banko sąskaitą būdavo mokamas darbo užmokestis, įnešami grynieji pinigai, gaunami dividendai iš UAB ,,Demeksa“ (64 600 Eur), teikiamos paskolos liudytojui, kurio parodymais rėmėsi teismas, t. y. L. A. – 13 500 Eur, paskirtis „paskola“. Svarbiausia, kad būtent asmeninėje A. J. banko sąskaitoje fiksuojami didelės vertės mokėjimai tokioms įmonėms, kaip UAB „Bauresta“, UAB „Verslo vartai“, UAB „Griovimo ekspertai“, UAB „KE langai“, UAB ,,Saulės kaina“, UAB „Pamario sandėliai“. Minėtas Palikėjo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tariami skolintų pinigų panaudojimą gyvenamojo namo statybai yra nepagrįsta. Palikėjo A. J. valia dėl žemės sklypo dalies ir žemės sklype esančio nebaigtos statybos pastato faktinio dovanojimo savo tėvams buvo aiški ir suprantama. Pastebi, kad bylos nagrinėjimo metu apklausiant liudytoją L. A. jis tvirtino, kad A. J. savo vardu negalėjo registruoti nekilnojamojo turto, nes neva turėjo daug skolų. Anksčiau aptartas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2022 m. birželio 21 d., t. y. tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą A. J., jis jokių skolų neturėjo, todėl jei tik būtų norėjęs, būtų galėjęs minėtą žemės sklypą įregistruoti savo vardu. 2022 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. sudarytoje paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad teikiama paskola gyvenamojo namo statybai, o pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu L. A. teiktus paaiškinimus mano, kad 2022 m. birželio 13 d. paskola apskritai galbūt yra apsimestinis sandoris. Nors šios aplinkybės, mano, nėra esminės sprendžiant šį ginčą, tačiau pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad 2022 m. birželio 13 d. paskolos sutartimi gauta 230 000 Eur paskola turėjo būti naudojama išimtinai gyvenamųjų namų statybai, atsakovė pastebi, kad tokiu atveju A. J. turėjo būti įgijęs ne mažiau kaip 3 žemės sklypus ir juose vykdyti gyvenamųjų namų statybą. Nesant duomenų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie gyvenamojo namo statybą iš neva skolintų lėšų yra visiškai nepagrįstos. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad verslo partneriai A. J. ir L. A. dalijosi įmonės lėšomis, nes kaip ir A. J., taip ir L. A. gavo po 230 000 Eur.
6. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Nurodė, jog teismas pagrįstai nusprendė dėl paskolinių santykių egzistavimo nagrinėjamoje situacijoje. Pažymėjo, jog aiškiai nurodyta piniginių lėšų pervedimo paskirtis, nebuvo nurodyta, jog piniginės lėšos pervedamos kaip dovana, nenurodyta kokia nors kita piniginių lėšų pervedimo priežastis. Iš gautų pinigų atsakovės vardu buvo nupirktas žemės sklypas, vykdyti gyvenamojo namo statybos darbai. Pažymėjo, jog atsakovė, priimdama pinigines lėšas iš savo sūnaus, kurių pavedimo mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „paskola“, išreiškė savo valią pinigines lėtas gauti ir įsipareigojimą grąžinti.
6.2. Nurodė, jog nors atsakovė ir buvo užsienyje, tačiau paskolos dalykas buvo naudojamas jos įsigytame žemės sklype gyvenamojo namo statybai. Po palikėjo mirties atsakovė namą iš karto pardavė. Atsakovės veiksmai su turtu akivaizdžiai rodo, kad ji buvo paskolos iniciatorė, jos nurodymu paskolos pinigai buvo naudojami namo statybai, pardavusi, įsigijo automobilį. Jei atsakovė nieko nežinojo apie namo statybas, kyla pagrįstas klausimas, kodėl atsakovė skubiai turtą po sūnaus mirties pardavė ir gautomis lėšomis disponavo savo nuožiūra.
6.3. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir atsakovės pateiktą 2022 m. gruodžio 14 d. skolos raštelį. Pažymėjo, jog atsakovė neprašė skirti rašysenos ekspertizės, siekiant įsitikinti parašo tikrumu. Pirminiai atsakovės veiksmai, atsakymas į antstolės V. D. 2023 m. balandžio 11 d. raginimą rodo, kad tik gavusi ieškinį atsakovė kėlė versiją apie „raštelį“, antstolei ji nenurodė, kad pinigus yra grąžinusi ir jokios prievolės neturi. Teismas įvertino atsakovės parodymų nenuoseklumą, jų nelogiškumą ir neatitiktį byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovų ieškinys, kildinamas iš paskolos teisinių santykių.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutarties 33 punkte nurodė, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pateikta byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių analizės kasacinio teismo praktikoje suformuotų paskolos teisinių sąlygų taikymo aspektu, nepateikta motyvų šiais teisiškai reikšmingais klausimais. Nors pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl paskolos teisinių sąlygų buvimo išsamiai neanalizavo. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo neatitinka ieškovų įrodinėto faktinio ieškinio pagrindo.
12. Apeliacinės instancijos teisme pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus šioje byloje pasisakytina dėl paskolos teisinių santykių, atsiradusių 2022 m. birželio 22 d. pavedimu, kuriuo pervesti 65 000 Eur į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą AB Šiaulių banke, dėl bylos įrodymų atsakovei suteikiant prieigą A. J. prie jos internetinės bankininkystės ir atsakovės įsipareigojimo grąžinti ginčo sumą.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Ieškovai yra (duomenys neskelbtini) mirusio jų tėvo A. J. pirmosios eilės turto paveldėtojai, atsakovė ir miręs A. J. yra mama ir sūnus.
14. Palikėjo turto apyrašo 16 punkte nurodyta, kad 2022 m. birželio 22 d. palikėjas suteikė atsakovei (savo motinai) 65 000 Eur paskolą, pervesdamas lėšas iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Lietuvoje.
15. Ieškovai nurodo, kad už šiuos pinigus atsakovės vardu buvo įsigyta 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taip pat tuo pačiu adresu buvo pradėti vykdyti gyvenamojo namo statybos darbai. Nebaigtą statinį – gyvenamąjį namą – kartu su žemės sklypu atsakovė 2023 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 40 000 Eur pardavė R. A.
16. Atsakovė nurodė, kad ji Lietuvoje negyvena, neturi čia deklaruotos gyvenamosios vietos, todėl buvo įgaliojusi savo sūnų A. J. tvarkyti jos turimą Lietuvoje turtą ir atstovauti jai visose Lietuvos įstaigose, įmonėse ir institucijose. 2022 m. birželio 8 d. atsakovė kartu su savo sūnumi ir sūnaus kolega nuvyko į Klaipėdoje esantį Šiaulių banko padalinį ir atidarė banko sąskaitą, jai buvo išduota banko kortelė ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys.
17. 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu ieškovės S. J. atstovė pagal įstatymą J. S. paaiškino, kad ji po A. J. mirties iš ligoninės su kitais daiktais pasiėmė banko kortelę, išduotą V. J. vardu, ir paliko ją bute.
18. Atsakovė 2023 m. vasario 8 d. kreipėsi į AB Šiaulių banką, kad jai būtų išduotas laikotarpio nuo banko sąskaitos atidarymo dienos iki išrašo formavimo dienos (2023 m. vasario 8 d.) banko sąskaitos išrašas. Iš minėto banko išrašo matyti, kad banko sąskaita, kuri atidaryta atsakovės vardu, naudojosi ne ji pati, o jos sūnus, pinigų pervedimo, išgryninimo ar pirkimų atlikimo metu atsakovės Lietuvoje nebuvo.
19. Teisme 2023 m. birželio 2 d. gauti atsakovės dokumentai – medicininė pažyma su vertimu į lietuvių kalbą, kurioje nurodyta, jog V. J. buvo gydoma medicinos įstaigoje šiomis dienomis: 2022-07-06, 2022-07-18, 2022-07-19, 2022-09-21, 2022-09-22, 2022-10-07, 2022-10-18, 2022-11-21, 2022-12-05, 2022-12-06.
20. Su atsiliepimu į ieškinį pateiktame banko sąskaitos išraše matyti, jog grynieji pinigai Klaipėdoje buvo paimti 2022-07-05 12.29 val., nors 2022-07-06 V. J. lankėsi medicinos įstaigoje, 2022-09-20 fiksuojamas grynųjų pinigų – 4 900 Eur sumos išėmimas, pinigų išėmimo vieta – Klaipėda, nors V. J. nuo 2022-09-21 iki 2022-09-22 lankėsi medicinos įstaigoje Vokietijoje.
21. Teisme 2023 m. birželio 2 d. gauta 2022-07-06 sąskaita faktūra, kurioje užfiksuota, kad V. J. laikotarpiu nuo 2022-09-05 iki 2022-09-15 buvo išvykusi į kelionę. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022-09-05 Klaipėdoje iš banko sąskaitos buvo paimti grynieji pinigai – 4 900 Eur.
22. Su atsiliepimu į ieškinį pateiktas atsakovės 2022 m. kovo 8 d. įgaliojimas, išduotas dešimčiai metų, A. J. atstovauti jai visose įstaigose, valstybės institucijose.
23. 2022 m. gruodžio 14 d. skolos raštelyje nurodyta, jog atsakovė 65 000 Eur A. J. grąžino grynaisiais pinigais.
24. Atsakovė, duodama paaiškinimus teisme, patvirtino, kad tokios grynųjų pinigų sumos niekada neturėjo ir negalėjo turėti. 65 000 Eur grynaisiais pinigais, priešingai, nei nurodyta 2022 m. gruodžio 14 d. skolos raštelyje, A. J. niekada neperdavusi.
25. 2022 m. birželio 13 d. paskolos sutartis tarp trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. patvirtino, kad jam buvo suteikta 230 000 Eur paskola.
26. Atsakovė byloje nurodė, kad ieškovų tėvas turėjo idėjų ir tikslų plėtoti gyvenamųjų namų statybą
.
Dėl A. J. ir V. J. sutartinių santykių kvalifikavimo
27. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 ir kt.).
28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. J. 2022 m. birželio 22 d. padarė 65 000 Eur pavedimą, nurodydamas pavedimo paskirtį „paskola“, pervesdamas lėšas iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke. Rašytinės formos paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
29. Prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Be to, bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovams pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovų tėvo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovų tėvui grąžinti. Bylose dėl paskolos grąžinimo, minėta, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 16 punktas).
31. Taigi aptariamu atveju susiklostė specifinė situacija, kai pinigų perdavimo metu tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, A. J. ir atsakovę siejo labai artimas giminystės ryšys, byloje nėra ginčo, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, mirusysis A. J. ketino vykdyti gyvenamųjų namų statybos verslą ir tuo tikslu buvo sudaryta 2022 m. birželio 13 d. paskolos sutartis dėl 230 000 Eur tarp trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J.
32. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją, kad į jos sąskaitą pervestų pinigų ji savo sūnui nebuvo įsipareigojusi grąžinti ir prieigą prie jos internetinės bankininkystės turėjo miręs sūnus, kuris išgrynindavo iš jos sąskaitos pinigus jai nesant Lietuvoje. Tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismo vertintus kaip leistinus ir pakankamus įrodymus: teisme 2023 m. birželio 2 d. gauti atsakovės dokumentai – medicininė pažyma su vertimu į lietuvių kalbą, kurioje nurodyta, jog V. J. buvo gydoma medicinos įstaigoje Vokietijoje šiomis dienomis: 2022-07-06, 2022-07-18, 2022-07-19, 2022-09-21, 2022-09-22, 2022-10-07, 2022-10-18, 2022-11-21, 2022-12-05, 2022-12-06. Su atsiliepimu į ieškinį pateiktame banko sąskaitos išraše matyti, jog grynieji pinigai Klaipėdoje buvo išimti 2022-07-05 12.29 val., nors 2022-07-06 V. J. lankėsi medicinos įstaigoje, 2022-09-20 fiksuojamas grynųjų pinigų – 4 900 Eur sumos išėmimas, pinigų išėmimo vieta – Klaipėda, nors V. J. nuo 2022-09-21 iki 2022-09-22 lankėsi medicinos įstaigoje Vokietijoje. Teisme 2023 m. birželio 2 d. gauta 2022-07-06 sąskaita faktūra, kurioje užfiksuota, kad V. J. laikotarpiu nuo 2022-09-05 iki 2022-09-15 buvo išvykusi į kelionę. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022-09-05 Klaipėdoje buvo atliktas grynųjų pinigų – 4 900 Eur išėmimas iš banko sąskaitos. Su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2022 m. kovo 8 d. įgaliojimas, išduotas dešimčiai metų, A. J. atstovauti atsakovei visose įstaigose, valstybės institucijose.
33. Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje duotų liudytojo L. A. parodymų nustatyta, kad jis ir A. J. buvo verslo partneriai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir mokėjimo kortelė atsakovės vardu buvo išduota tam, kad namai būtų statomi fizinių asmenų vardu. Šia kortele naudojosi A. J. Be to, 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu ieškovės S. J. atstovė pagal įstatymą J. S. paaiškino, kad ji po A. J. mirties iš ligoninės su kitais daiktais pasiėmė banko kortelę, išduotą V. J. vardu, ir paliko ją mirusiojo bute. Šie paaiškinimai ir liudytojo parodymai neprieštarauja atsakovės paaiškinimui, jog prieigą prie jos internetinės bankininkystės turėjo miręs sūnus.
34. Byloje įrodyta, kad nebaigtą statinį – gyvenamąjį namą – kartu su žemės sklypu atsakovė 2023 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 40 000 Eur pardavė R. A., t. y. mirusio sūnaus verslo partnerio sutuoktinei. Iš L. A. parodymų nustatyta, kad toks buvo jų verslo planas ir susitarimas.
35. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).
36. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš jos padaryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
37. Remdamasi bylos įrodymais teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovai, vykdydami jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą, neįrodė, kad pinigai atsakovei buvo perduoti kaip paskola ir kad atsakovė įsipareigojo juos grąžinti. Bylos įrodymais įrodyta, kad ginčo pinigų suma buvo panaudota atsakovės kaip A. J. pagalba jo versle.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas, atitinkamai perskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. Šioje byloje atmetus ieškinį, iš ieškovų priteistinos visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, nes laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovės naudai.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
42. Teisme 2023 m. rugsėjo 22 d. gauti įrodymai, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2126,50 Eur išlaidų advokato pagalbai ir vertimams, 1 050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme. Šios 3 676,50 Eur išlaidos neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistinos lygiomis dalims iš ieškovų atsakovei, t. y. po 1 225,50 Eur.
43. Paduodama apeliacinį skundą atsakovė prašė atidėti 1 254 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė šį apeliacinį skundą, todėl laikytina, jog atsakovės prašymą patenkino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovei V. J. atidėtas 1 200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Ieškinį atmetus, 2 400 Eur suma lygiomis dalimis priteistina iš ieškovų valstybei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Priteisti V. J. po 1 225, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų A. T., S. J., N. J. (N. J.).
Priteisti valstybei po 800 Eur iš ieškovų A. T., S. J., N. J.
Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
Kolegijos teisėjos Raimonda Andrulienė
Aušra Maškevičienė
Erika Misiūnienė