Civilinė byla Nr. 2S-1178-577/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06921-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.12

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pegama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pegama“ skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 10 - ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Piliuona“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėja UAB „Pegama“ kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti notarės Žanos Palaimienės 2019 m. vasario 5 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti, t. y. įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 įregistruotą įkeitimą įrenginiams, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Saulės lietus“ pateiktą įkeičiamų įrengimų aprašą nuo 1 iki 28, ir visoms apyvartoje esančioms prekių atsargoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinti pasibaigusiu. Pareiškėja nurodė, kad skolininkės UAB „Saulės lietus“ prievolių pagal 2006 m. birželio 21 d. kredito sutartį Nr. K200606-1312, pakeistą ir papildytą 2006 m. gruodžio 14 d. susitarimu Nr. K200606-1312-P1, kreditoriui Danske bank A/S Lietuvos filialui (tuomet AB Sampo bankas) įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (hipotekos lakštas ID01120060027279); taip pat įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 įkeista nuomos teisė į 0,7958 ha valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 1,9058 ha žemės sklype – (duomenys neskelbtini); minėtu įkeitimo lakštu taip pat įkeisti įrengimai, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Saulės lietus“ pateiktą įkeičiamų įrengimų aprašą nuo 1 iki 28; įkeistos visos apyvartoje esančios prekių atsargos, įkeistos lėšos ir būsimos piniginės įplaukos, pervedamos į UAB „Saulės lietus“ atsiskaitomąją sąskaitą kreditoriaus banke, kurių vertė 1 Lt (prievolės įvykdymo terminas – 2012 m. birželio 21 d.). 2007 m. kovo 13 d. bei 2007 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, gavus kreditoriaus sutikimą, įkeistas skolininko nekilnojamasis turtas, taip pat daiktai ir turtas įkeisti įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 (išskyrus esamas lėšas ir būsimas pinigines įplaukas) buvo parduoti pareiškėjai. Skolininkei UAB „Saulės lietus“ 2007 m. birželio 29 d. iškelta bankroto byla, 2009 m. gruodžio 3 d. įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Danske bank A/S Lietuvos filialo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje, tačiau kreditorius nepasinaudojo teise reikalauti patenkinti įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012 hipotekos lakštu ID01120060027279 įregistruota hipoteka nekilnojamam turtui buvo pripažinta pasibaigusia, įkeitimo lakštu ID01220060027283 įregistruotas įkeitimas žemės nuomos teisei buvo pripažintas pasibaigusiu, konstatavus, kad pagrindinio skolininko prievolė laikoma pasibaigusia. Kadangi minėtoje civilinėje byloje nebuvo pateiktas prašymas išregistruoti įkeitimą įrenginiams, šis įkeitimas liko galioti. Pareiškėjos teigimu, iki šiol niekas nepasinaudojo teise reikalauti patenkinti įkeitimu apsaugotą reikalavimą iš įkeistų daiktų, o 10-ies metų ieškinio senaties terminas, kuomet UAB Saulės lietus“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditoriaus AB Sampo banko kreditoriniai reikalavimai, suėjo. Mano, jog dėl nurodytų aplinkybių notarės Ž. Palaimienės atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.       Suinteresuotas asmuo notarė Žana Palaimienė prašė nagrinėti bylą atsižvelgiant į jos 2019 m. vasario 5 d. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nurodytas aplinkybes ir motyvus.

3.       Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S atsiliepime nurodė, jog 2006 m. birželio 21 d. Kredito sutartis Nr. K200606-1312 su papildymu Nr. K200606-1312-P1 (kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas pagal įkeitimo lakštą 01220060027283) yra neįvykdyta ir nepasibaigusi. Mano, jog įkaito davėjas yra atsakingas už prievolės įvykdymą įkeisto turto verte, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Pažymėjo, jog reikalavimo teisės, kylančios iš Kredito sutarties ir jos įvykdymo užtikrinimo priemonių, 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistos naujam kreditoriui UAB „Piliuona“.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „Piliuona“ pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2011 m. spalio 25 d. tarp UAB „Piliuona“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2011/10/25 pagrindu ji įgijo visas reikalavimo teises į BUAB „Saulės lietus“ 2 213 051,28 Lt dydžio įsiskolinimą pagal 2006 m. birželio 21 d. kredito sutartį Nr. K2006-1312 (su pakeitimais ir papildymais) ir visas reikalavimo teises, kylančias iš hipotekos lakšto ID 01120060027279 ir įkeitimo lakšto ID 01220060027283. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 iš UAB „Pegama“ BUAB „Saulės lietus“ kreditoriams priteista 2 147 621, 56 Lt (621 994,20 Eur) skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, nutarta paskirstyti iš UAB „Pegama“ priteistą skolą UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, laikantis UAB „Saulės lietus“ bankroto byloje Nr. B2-856-601/2007 nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Kreditorės UAB „Piliuona“ naudai iš skolininkės UAB „Pegama“ išieškota 451 573,90 Eur; nepadengta prievolės dalis pagal 2006 m. birželio 21 d. kredito sutartį Nr. K200606-1312 yra 191 114,89 Eur, todėl minėta prievolė nėra įvykdyta ir pasibaigusi. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Pegama“ skundą dėl Vilniaus miesto 10 - ojo notarų biuro notarės Ž. Palaimienės veiksmų atmetė.

6.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui skundžiant notaro veiksmus, t. y. pasirinkus būtent tokį savo turimos teisės įgyvendinimo būdą, ginčas nagrinėjamas skundo dėl notaro veiksmų ribose.

7.       Įvertinęs bylos esmę ir įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra teisiškai pagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2011/10/25 suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S perleido reikalavimo teisę pagal kredito sutartį suinteresuotam asmeniui UAB „Piliuona“ po to, kai buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. spalio 19 d. nutartis. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi Nr. 3K-3-457/2012, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį panaikino, UAB „Pegama“ prašymą patenkino – hipotekos lakštais įregistruotą hipoteką ir įkeitimą pripažino pasibaigusiais. Konstatavo hipotekos ir įkeitimo akcesoriškumą, todėl sprendė, kad pasibaigus pagrindinei prievolei pasibaigė ir prievolės įvykdymo užtikrinimas.

8.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju situacija yra pasikeitusi, t. y. yra aišku, jog BUAB „Saulės lietus“ kreditorės UAB „Piliuona“ naudai iš skolininkės UAB „Pegama“ yra išieškota 451 573,90 Eur, o nepadengta prievolės dalis sudaro 191 114,89 Eur. Teismo vertinimu, esant nepadengtai prievolės daliai, įkaito davėjas (pareiškėjas) yra atsakingas už prievolės įvykdymą įkeisto turto verte, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012, kuriuo iš pareiškėjos BUAB „Saulės lietus“ kreditoriams priteista 621 994,20 Eur bei procesinės palūkanos)  nepakeistą, konstatavo, jog byloje susiklostė tokia situacija, kuri įstatymuose nėra reglamentuota ir kuri, normaliomis sąlygomis, neturėtų įvykti. Šiuo atveju, UAB „Saulės lietus“ išregistravus iš juridinių asmenų registro, paaiškėjo, kad bendrovė turėjo turto – 2 147 621,56 Lt reikalavimo teisę atsakovei UAB „Pegama“. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ginčo atveju, likus UAB „Saulės lietus“ reikalavimo teisei į UAB „Pegama“, kreditoriai nepraranda teisės pretenduoti į turtą, kylantį iš UAB „Saulės lietus“ reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bendrovės kreditoriai, turėdami galimybę į tam tikros dalies savo reikalavimo patenkinimą (įvykdomą reikalavimą), gali šią teisę perleisti ir kitiems asmenims.

10.       Teismas konstatavo, jog notarė Ž. Palaimienė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti prašymą dėl įkeitimo nutartyje nurodytiems daiktams pabaigos, kadangi nurodyta situacija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.224 straipsnio 1 dalyje nurodytų įkeitimo pabaigos pagrindų, o taip pat, jog nėra duomenų, kad prievolė yra pasibaigusi. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl notaro veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Teismo nuomone, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis notarui padaryti išvadą, kad subjektinės teisės ir juridiniai faktai nėra neginčytini ir neturėjo pagrindo atlikti notarinį veiksmą, t. y. patvirtinti prašymą dėl įkeitimo nutartyje nurodytiems daiktams pabaigos.

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Pareiškėja UAB „Pegama“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį ir panaikinti 2019 m. vasario 5 d. notarės Ž. Palaimienės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei įpareigoti jį atlikti, t. y. įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 įregistruotą įkeitimą įrenginiams, kurių buvimo vieta - (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Saulės lietus“ pateiktą įkeičiamų įrenginių sąrašą nuo 1 iki 28, ir visoms apyvartoje esančioms prekių atsargoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti pasibaigusiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje patvirtintas faktas, kad reikalavimo teisė yra pasibaigusi 2009 m. gruodžio 3 d. ir dėl to yra pasibaigusi hipoteka ir įkeitimas.

11.2.                      Pasisakydama dėl teismo argumento, jog teismai nevertino, kad suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamą bylą įtraukta UAB „Piliuona“ 2011 m. spalio 25 d. perėmė reikalavimo teises iš Danske Bank A/S filialo pagal kredito sutartį, apeliantė atkreipė dėmesį, kad greta teismo proceso, kuriame priimtos Vilniaus 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartys, vyko ir kitas procesas, t. y. naujasis kreditorius UAB „Piliuona“ kreipėsi į Vilniaus 1 apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2012 m. vasario 9 d. nutartimi teismas prašymą atmetė. Pareiškėja jį apskundė, bet skundas nebuvo svarstomas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visas šias bylas sujungė. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis apima ir naująjį kreditorių UAB „Piliuona“. Apeliantės teigimu, 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisės su įkeitimu pardavimo sutartis niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms; dėl sutarties pripažinimo niekine byla nagrinėjama teisme ir apie tai teismas buvo informuotas.

11.3.                      Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi sukūrė naują prievolę UAB „Pegama“ - BUAB „Saulės lietus“ kreditoriams, kuri nėra užtikrinta jokia hipoteka ar įkeitimu. Pareiškėjos įsitikinimu, kitu atveju, įkeitimas galiotų ne vien buvusiam hipotekos kreditoriui, bet ir visiems kitiems. Prašomas panaikinti įkeitimas užtikrino tinkamą UAB „Saulės lietus“ paimto kredito iš Danske bank A/S filialo grąžinimą; UAB „Pegama“ nėra ir niekada nebuvo UAB „Saulės lietus“ įsipareigojimų perėmėja.

2.                      Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados        

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4.                      Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį Nr. 854A/2012, kuria atmestas kreditorės UAB „Piliuona“ direktoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo.

5.                      CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad 2012 m. vasario 9 d. nutartį pareiškėja turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 179 straipsniu, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, todėl minėta nutartis nelaikytina nauju įrodymu.

Dėl atskirojo skundo esmės

6.       Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

7.       Byloje nustatyta, kad prievolių, kylančių iš 2006 m. birželio 21 d. Kredito sutarties Nr. K200606-1312 su visais galimais pakeitimais, užtikrinimui, įregistruotas sutartinis įkeitimas, identifikavimo kodas 01220060027283, skolininkė - UAB „Saulės lietus“, kreditorė – AB Sampo bankas, prievolės dydis – 751 853,57 Eur, įvykdymo terminas – 2012 m. birželio 21 d.; 2011 m. lapkričio 5 d. įregistruotas pakeitimas (2011 m. lapkričio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2011/10/25; indosantas Danske bank A/S). Minėtu sutartiniu įkeitimu įkeisti objektai: 1) nuomos teisė į 0,7958 ha valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 1,9058 ha žemės sklype – (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (savininkas UAB „Pegama“); 2) įrengimai, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Saulės lietus“ pateiktą įkeičiamų įrengimų aprašą nuo 1 iki 28 (savininkas UAB „Pegama“); 3) visos apyvartoje esančios prekių atsargos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (savininkas UAB „Pegama“); 4) esamos lėšos ir būsimos piniginės įplaukos, pervedamos į UAB „Saulės lietus“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo banke (savininkas UAB „Saulės lietus“). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012 pripažino įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 įregistruotą įkeitimą nuomos teisei į 0,7958 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9058 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pasibaigusiu. Pareiškėja UAB „Pegama“ pateikė notarei prašymą išregistruoti įkeitimą įrengimams, esantiems (duomenys neskelbtini), įkeistiems sutartinio įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283. Vilniaus miesto 10 - ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė 2019 m. vasario 5 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes nurodyta situacija neatitinka CK 4.224 straipsnio 1 dalyje nurodytų įkeitimo pabaigos pagrindų, o taip pat, vertinant CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nėra duomenų, jog prievolė yra pasibaigusi, kadangi nėra žinoma, ar prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl notaro veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad 1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 31 d. nustatė faktą, jog reikalavimo teisė yra pasibaigusi 2009 m. gruodžio 3 d. ir dėl to pasibaigė hipoteka ir įkeitimas; 2) 2011 m. spalio 25 d. nutartis yra niekinė; 3) Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis sukūrė naują prievolę, kuri nėra užtikrinta hipoteka ar įkeitimu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nepritarti apelianto pozicijai dėl įkeitimo jo prašyme nurodytiems objektams pabaigos.

8.       CK 4.224 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įkeitimo teisė baigiasi: 1) pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei; 2) žuvus įkeistam daiktui; 3) įkaito turėtojui įgijus nuosavybės teisę į įkeistą daiktą arba įkeistoms teisėms perėjus įkaito turėtojui; 4) pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui; 5) kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo dalyko dėl ieškinio senaties termino praleidimo; 6) šalių susitarimu ar kreditoriui atsisakius įkeitimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, pasibaigęs įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, išregistruojamas iš Hipotekos registro. Kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl įkeitimo pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie įkeitimo pabaigą perduoda Hipotekos registrui.

6.        Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi, akivaizdu, jog prieš atlikdamas bet kurį notarinį veiksmą (tvirtindamas, kad atitinkamas faktas yra nustatytas), notaras turi atidžiai patikrinti tvirtinamą faktą, t. y. užtikrinti jo teisėtumą. Notaras atlikti notarinį veiksmą gali, jei dėl jo nekyla abejonių.

9.       Šiuo atveju, pareiškėja prašymą notarei dėl įkeitimo pabaigos grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012. Kaip minėta, šioje nutartyje teismas pripažino pasibaigusiais: hipotekos lakštu Nr. 01120060027279 įregistruotą hipoteką nekilnojamajam turtui – sandėliui bei 240/378 dalims kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 įregistruotą įkeitimą nuomos teisei į 0,7958 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9058 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Panaikindamas tiek Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. spalio 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį, kasacinis teismas nurodė, kad teismai, padarydami išvadą, jog išnykus prievolei po skolininko (juridinio asmens) likvidavimo išvestinė prievolė nepasibaigė, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Taigi, kaip ir pažymėta skundžiamoje nutartyje, kasacinis teismas konstatavo hipotekos ir įkeitimo akcesoriškumą, todėl sprendė, kad pasibaigus pagrindinei prievolei pasibaigė ir prievolės įvykdymo užtikrinimas.

10.       Pažymėtina, kad visas, t. y. tiek hipotekos lakštu Nr. 01120060027279, tiek įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 AB Sampo bankui (pavadinimas pakeistas į Danske Bank A/S) įkeistas turtas užtikrino tą pačią prievolę, kylančią iš 2006 m. birželio 21 d. AB Sampo banko ir UAB „Saulės lietus“ kredito sutarties. Aukščiau minėtoje civilinėje byloje reikalavimų dėl įrengimų įkeitimo pabaigos pareiškėja nebuvo suformulavusi, o skundžiamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą šioje byloje pareikštą prašymą spręsti kitaip, nei tai išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012, nenurodytos.

11.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismai minėtoje byloje nevertino faktinės situacijos, jog UAB „Piliuona“ 2011 m. spalio 25 d. perėmė reikalavimo teises iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo pagal kredito sutartį, tačiau iš 2012 m. spalio 31 d. nutartyje Nr. 3K-3-457/2012 cituojamos Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, jog duomenys apie Danske Bank A/S reikalavimo teisės į 2 213 051,28 Lt skolą, užtikrintą UAB „Pegama“ priklausančio turto hipoteka ir turtinės teisės įkeitimu, perleidimą naujajam kreditoriui UAB „Piliuona“ teismui buvo žinomi. Kita vertus, šia sutartimi perimta ne prievolė, o reikalavimo teisė. Taigi, minėta aplinkybė negali sudaryti pagrindą prievolę laikyti nepasibaigusia.

12.       Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta klaidinga išvada dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu iš UAB „Pegama“ BUAB „Saulės lietus“ kreditoriams skola (2 147 621, 56 Lt (621 994,20 Eur), 6 proc. metinių palūkanos) priteista pareiškėjai neatsiskaičius su BUAB „Saulės lietus“ už 2007 m. kovo 13 d. sutartimi įsigytą kilnojamąjį turtą bei 2007 m. kovo 14 d. sutartimi įsigytą nekilnojamąjį turtą (iš viso už 2 147 621,56 Lt). Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl po juridinio asmens išregistravimo likusio jo turto (turtinių teisių) paskirstymo kreditoriams, o ne dėl UAB „Pegama“ prievolės, kylančios iš BUAB „Saulės lietus“ prievolių užtikrinimui nustatyto įkeitimo (t. y. iš 2006 m. birželio 21 d. Kredito sutarties Nr. K200606-1312 su jos 2006 m. gruodžio 14 d. papildymu Nr. K200606-1312-P1). Taigi, šiuo sprendimu UAB „Pegama“ prievolė yra kilusi kitu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant nepadengtai prievolės daliai, įkaito davėjas (pareiškėjas) yra atsakingas už prievolės įvykdymą įkeisto turto verte, ir dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, yra nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė apeliantė, prievolė pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą nėra užtikrinta ginčo objektų įkeitimu.

13.       Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ta pati likviduoto juridinio asmens prievolė buvo užtikrinta kelių objektų įkeitimu/hipoteka, o prievolės pasibaigimas, sprendžiant dėl atskirų objektų įkeitimo pabaigos negali būti vertinamas skirtingai. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012 nustatytos aplinkybės ir joje esantys išaiškinimai, priešingai nei nurodyta notarės 2019 m. vasario 5 d. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą, leido daryti išvadą, kad egzistuoja CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įkeitimo pabaigos pagrindas, t. y. prievolė yra pasibaigusi.

14.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos skundą tenkinti visiškai, panaikinti notarės Ž. Palaimienės 2019 m. vasario 5 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti, t. y. pripažinti pasibaigusiu įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 įregistruotą įkeitimą įrenginiams, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Saulės lietus“ pateiktą įkeičiamų įrengimų aprašą nuo 1 iki 28, ir visoms apyvartoje esančioms prekių atsargoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Pegama“ skundą dėl notaro veiksmų tenkinti - panaikinti notarės Žanos Palaimienės 2019 m. vasario 5 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti, t. y. pripažinti pasibaigusiu įkeitimo lakštu Nr. 01220060027283 įregistruotą įkeitimą įrenginiams, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Saulės lietus“ pateiktą įkeičiamų įrengimų aprašą nuo 1 iki 28, ir visoms apyvartoje esančioms prekių atsargoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini).

Teisėja                                                                                   Jadvyga Mardosevič