Civilinė byla Nr. e2A-329-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01356-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.4; 2.6.7 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valkita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir M. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sidora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Valkita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. K. ir M. K. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2021 m. gegužės 26 d. atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-4127 (toliau – ir ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis); 2) taikyti vienašalę restituciją ir atsakovei UAB „Sidora“ pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad gaisro metu sudegė ieškovų butas bei kiti šiame name esantys butai. Ieškovams buvo priteistas žalos atlyginimas ir išduotas vykdomasis raštas dėl 21 521,03 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Sidora“. Pradėjus priverstinį išieškojimą paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Sidora“ neturi turto. Taip pat paaiškėjo, kad po ieškovų kreipimosi į teismą atsakovė turėjo turto, kurio vidutinė rinkos vertė viršijo 3 000 000 Eur, tačiau jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido dviem juridiniams asmenims: mažajai bendrijai (toliau – MB) „Adentis“ ir UAB „Valkita“. Sudarydama 10 sandorių dėl nekilnojamojo turto perleidimo, atsakovė UAB „Sidora“ tapo nemokia ir iš jos ieškovai negali išieškoti skolos. Ieškovai, siekdami įgyvendinti savo teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 pagrindu (Pauliano ieškinys, lot. actio Pauliana), ginčijo tik vieną iš sudarytų sandorių, kuriuo perleisto turto pakaktų įvykdyti išieškojimą ir, atitinkamai, šio turto grąžinimas skolininkei sukeltų mažiausiai neigiamų pasekmių atsakovėms bei tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir: 1) pripažino negaliojančia 2021 m. gegužės 26 d. atsakovių UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-4127 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo; 2) pritaikė vienašalę restituciją ir pripažino atsakovei UAB „Sidora“ nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) priteisė ieškovui V. K. iš atsakovių UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ po 1 222,75 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvienos; 4) priteisė ieškovei M. K. iš atsakovių UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ po 1 222,75 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4.       Atsakovė UAB „Valkita“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas, be kita ko, tuo, kad teismas netinkamai taikė restituciją reguliuojančias teisės normas. Teismas nenustatė, kad ginčo sandoris buvo neatlygintinis. Teismas sprendimą taikyti vienašalę restituciją grindė argumentu, kad jokios piniginės lėšos UAB „Sidora“ nebuvo pervestos. Teismas iš esmės netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamu prievolės įvykdymu pripažindamas tik fizinį mokėjimą pinigais ir neigdamas kitus CK numatytus prievolės įvykdymo būdus, tarp jų – įskaitymą. Teismo išvada, kad atsiskaitymą už perduotą turtą atlikus vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymo būdu laikytina, jog už turtą nebuvo atsiskaityta, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti esminėms teisės normoms. Pripažinus sandorį negaliojančiu, UAB „Valkita“ turi sugrįžti atitinkamo dydžio reikalavimo teisė į UAB „Sidora“.

5.       Ieškovai V. K. ir M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad tik apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Valkita“ kaip atskirą nesutikimo su sprendimu motyvų grupę nurodė aplinkybes dėl vienašališkos restitucijos taikymo negalimumo. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo dalis dėl vienašalės restitucijos taikymo yra grindžiama naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl šie argumentai negali būti apeliacijos dalyku. Šioje byloje ginčijant tik pirkimo–pardavimo sutartį, o pagal ją esant perleistam tik vienam turtui – žemės sklypui, teismas pagrįstai pritaikė vienašalę restituciją ir pripažino nuosavybės teisę į žemės sklypą UAB „Sidora“, kaip ir buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nesant jokio kito perduoto turto ar piniginių lėšų, negalėjo būti sprendžiamas ir šio turto bei turinių teisių grąžinimo klausimas.

6.       Atsakovė UAB „Sidora“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad teismo išvada dėl vienašalės restitucijos taikymo yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, todėl, jei priimamas sprendimas ieškinį tenkinti, turi būti taikoma dvišalė restitucija.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-501-516/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Valkita“ nepaneigė actio Pauliana sąlygų egzistavimo nagrinėjamos bylos kontekste. Nustačius, kad byloje įrodytos visos actio Pauliana sąlygos, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas taikyti actio Pauliana institutą byloje ir pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento šalių sudarytą ginčijamą sandorį.

9.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl restitucijos taikymo, nurodė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė UAB „Valkita“ neteikė argumentų, susijusių su ieškinyje nurodyto prašomo pritaikyti restitucijos būdo netinkamumu, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime dėl tokių argumentų nepasisakė. Atsakovė UAB „Valkita“ šių argumentų neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių jų įvertinti, todėl atsakovė UAB „Valkita“ jais negali remtis apeliaciniame procese.

10.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje situacijoje susiklosčiusias faktines aplinkybes, jog abi ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos ir atsakovė UAB „Valkita“, sudarydama sandorį, faktiškai gavo turtą, o atsakovės byloje nepagrindė, jog atsakovė UAB „Sidora“ iš ginčijamo sandorio faktiškai gavo turtinę naudą, kuria galėtų disponuoti savo nuožiūra, pritaikė vienašalę restituciją natūra, įpareigodamas atsakovę UAB „Valkita“ grąžinti ginčijamo sandorio pagrindu gautą turtą atsakovei UAB „Sidora“.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K3-87-1249/2025 Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta taikyti vienašalę restituciją ir pripažinti atsakovės UAB „Sidora“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas, panaikino ir perdavė šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

12.       Nagrinėjamos civilinės bylos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, pripažinta negaliojančia tarp atsakovių UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ 2021 m. gegužės 26 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo ir pritaikyta restitucija. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-501-516/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K3-87-1249/2025 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikyta vienašalė restitucija. Kasacinis teismas šį klausimą grąžino nagrinėti iš naujo remdamasis tuo, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat pažymėjo, kad, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-501-516/2024 atsisakė vertinti apeliacinio skundo argumentus kaip naujus, tačiau vis tiek dėl restitucijos pasisakė.

14.       Kasacinis teismas nurodė, kad, vienai šaliai prašant taikyti vienokį restitucijos būdą, o kitai šaliai nepateikus atsikirtimų į priešingos šalies prašymą dėl restitucijos būdo, teismui išlieka tiek teisė, tiek ir pareiga taikyti restituciją reglamentuojančias normas taip, kad būtų pasiekti restitucijos tikslai – šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį. Kitaip tariant, kadangi teismas turi teisę (ir pareigą) taikyti restituciją net ir nesant šalies prašymo, kai toks prašymas yra pareikštas, teismo jis nesaisto. Atitinkamai, bet kuri iš šalių, nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl restitucijos, turi teisę kvestionuoti teismo išvadas dėl restitucijos taikymo, nepriklausomai nuo to, ar pirmosios instancijos teisme rėmėsi tokiais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-87-1249/2025 30 punktas).

15.       Nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

16.       Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi buvo pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus ir poziciją dėl byloje reikšmingų aplinkybių: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, turėjo būti sprendžiama dėl dvišalės restitucijos taikymo. Ir tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad UAB „Sidora“ negavo jokio realaus priešpriešinio įvykdymo iš UAB „Valkita“, – reikėtų spręsti dėl vienašalės restitucijos taikymo. Teismai turėjo pasisakyti dėl aplinkybių, susijusių su šiuo įskaitymu, t. y. ištirti ir įvertinti, kokį prievolės įvykdymą pagal ginčijamą sandorį gavo UAB „Sidora“.

17.       Atsakovė UAB „Valkita“ pateikė prašymą dėl įrodymų priėmimo ir nurodė, kad apribojimas disponuoti žemės sklypu buvo panaikintas remiantis 2022 m. vasario 1 d. pažyma ir 2022 m. vasario 7 d. susitarimu pakeisti ginčijamą sandorį, o tai savaime pagrindžia atsiskaitymo pagal sandorį realumą, kadangi tuo atveju, jeigu dėl atsiskaitymo realumo būtų kilę abejonių, būtų atsisakyta atlikti atitinkamas žymas registre. Atsakovė pateikė nepasirašytą 2022 m. vasario 1 d. pažymą ir 2022 m. vasario 7 d. susitarimą, kuris buvo patvirtintas notarine tvarka, dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutarties sąlygų papildymo.

18.       Ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad ieškovai siekė tik to, kad atsakovei UAB „Sidora“ būtų grąžintas turtas; ieškovai neturėjo duomenų apie teisinius santykius tarp UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“, todėl prašė taikyti vienašalę restituciją, o vėliau, gavę duomenų, planavo reikalavimus patikslinti. Atsakovės nekėlė ginčo dėl vienašalės restitucijos taikymo. Šiuo metu byloje nepakanka įrodymų nustatyti faktui, ar įvyko atsiskaitymas su UAB „Sidora“ už perleistą žemės sklypą. Dėl šių priežasčių ieškovai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat negali aiškiai pareikšti pozicijos šiuo klausimu.

19.       Ieškovai pažymėjo, kad, susipažinus su atsakovų pateiktos paskolos sutarties sąlygomis bei kitais pateiktais rašytiniais įrodymais, matyti, jog paskolos sutarties sudarymo metu ar po jos sudarymo UAB „Teisės ir audito biuras“ neperdavė UAB „Sidora“ nurodytos 944 900 Eur sumos. Paskolos sumos perdavimą atsakovai grindė nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iš UAB „Teisės ir audito biuras“ atliktais piniginiais pavedimais įvairiomis sumomis nenurodant, jog tai paskola. Tarp UAB „Sidora“ ir UAB „Teisės ir audito biuras“ vykdomų finansinių operacijų buvo ir atvirkštinis 5 000 Eur pervedimas iš UAB „Sidora“ į UAB „Teisės ir audito biuras“. Tai leidžia spręsti, jog tarp šių juridinių asmenų galėjo vykti įvairių sandorių ir finansinių operacijų. UAB „Teisės ir audito biuras“ reikalavimo teisę pagal Kredito sutartį pagal 2017 m. lapkričio 9 d. sutartį perleido V. J., t. y. sudaromas sandoris tarp susijusių asmenų: juridinio asmens, kurio vadovu ir akcininku yra tas pats asmuo su juo pačiu, kaip fiziniu asmeniu. 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Sidora“ vardu, kaip jos direktorius veikiantis V. J., parengė raštą, kuriuo pripažino UAB „Sidora“ 1 200 000 Eur skolą V. J., t. y. pats pasirašo pažymą, kuria pripažįsta juridinio asmens skolą sau. 2021 m. balandžio 2 d. sudaroma reikalavimo perleidimo sutartis tarp V. J. ir UAB „Valkita“, kurios akcininku per UAB „Falck security“ yra V. J., pagal kurią 1 200 000 Eur reikalavimas į UAB „Sidora“ perleidžiamas UAB „Valkita“. Ieškovų vertinimu, šių, sudarytų tarp susijusių asmenų, sandorių grandine buvo sukurta tariama situacija, jog UAB „Sidora“ atsirado 1 200 000 Eur prievolė UAB „Valkita“. Visos šios aplinkybės kelia abejones, ar realiai įvyko atsiskaitymas tarp UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“.

Dėl ginčo esmės

20.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pardavėja UAB „Sidora“ perleido ginčo žemės sklypą pirkėjai UAB „Valkita“ pagal 2021 m. gegužės 26 d. notaro patvirtintą žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį (1 t., b. l. 114). Pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį buvo sulygta, kad žemės sklypas bus parduodamas už 118 000 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kuris sudaro 24 780 Eur. Pardavėja, pardavusi ginčo žemės sklypą, turėjo išrašyti pirkėjai 142 780 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą ir iš šios sumos išskirti 24 780 Eur PVM; 24 780 Eur sumą pardavėja įgijo prievolę deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą. Sandorio šalys susitarė, kad, įvykdžiusios visus formalumus, pardavėjos prievolę sumokėti 24 780 Eur PVM perims pirkėja ir vėliau šalys taikys įskaitymą (ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1 papunktis). Likusią 118 000 Eur sumą pirkėja įsipareigojo pervesti pardavėjai mokėjimo nurodymu į banko sąskaitą.

21.       Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija (1 t., b. l. 93) matyti, kad apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)), buvo panaikintas remiantis ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi, 2022 m. vasario 1 d. pažyma ir 2022 m. vasario 7 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. DJ-714. Iš į bylą naujai pateikto 2022 m. vasario 7 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. DJ-714 matyti, kad šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, o būtent, šalys sulygo, jog atsiskaitymą pagal sutartį gali patvirtinti notaro išduotas liudijimas pagal pardavėjo pateiktą pažymą apie piniginių lėšų gavimą į sąskaitą arba kitu įstatymų numatytu būdu; šalys turi teisę atsiskaitymą patvirtinti pardavėjo pirkėjui išduota pažyma dėl galutinio atsiskaitymo; pažyma turi būti pateikta VĮ Registrų centrui dėl žymų (juridinių faktų), susijusių su apribojimais žemės sklypui, panaikinimo.

22.       Atsakovė UAB „Sidora“ 2022 m. sausio 31 d. pasirašė pažymą, kuria patvirtino, kad UAB „Valkita“ visiškai atsiskaitė pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį (2 t., b. l. 66). Rašytinius paaiškinimus po Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties į bylą iš atsakovių pateikė tik UAB „Valkita“, kuri nurodė, kad neturi 2022 m. vasario 1 d. pažymos, kurios pagrindu buvo išregistruotas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu, originalo.

23.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. liepos 15 d. UAB „Sidora“ pateikė pranešimą UAB „Valkita“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (2 t., b. l. 46). Iš pranešimo turinio matyti, kad UAB „Valkita“ buvo skolinga UAB „Sidora“ už parduotą nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir ginčo nekilnojamąjį turtą) iš viso 1 794 280 Eur. UAB „Valkita“ perėmė UAB „Sidora“ 308 280 Eur mokestinę nepriemoką; pagal 2021 m. kovo 1 d. paskolos sutartį, pasirašytą tarp UAB „VALOR LT“ ir UAB „Valkita“ (2 t., b. l. 22; UAB „VALOR LT“ paskolino UAB „Valkita“ 286 000 Eur), 2021 m. kovo 22 d. UAB „Sidora“ buvo sumokėta iš viso 286 000 Eur; 2021 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas 1 200 000 Eur reikalavimas (2 t., b. l. 85), pagal kurį UAB „Valkita“ igijo teisę reikalauti iš UAB „Sidora“ 1 200 000 Eur skolos. Taigi, summa summarum (iš viso), tarp UAB „Valkita“ ir UAB „Sidora“ galimai buvo visiškai sudengti įsipareigojimai, kurių bendra suma sudaro 1 794 280 Eur.

24.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje, visų pirma, reikalinga išsiaiškinti, ar įvyko realus atsiskaitymas su UAB „Sidora“ už perleistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tik tuomet spręsti dėl restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovės įrodinėjamą atsiskaitymą pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, be kita ko, patvirtina 2022 m. vasario 1 d. pažyma, kuri į civilinę bylą nėra pateikta ir jos turinio teisėjų kolegija įvertinti negali, t. y. iš principo nagrinėjamoje civilinėje byloje netgi nėra tiksliai žinomas atsiskaitymo pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį būdas ir aplinkybės.

25.       Atsakovė įrodinėja, kad pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį buvo atsiskaityta įskaitymo būdu, šią aplinkybę nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl įskaitymo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, be kita ko, įskaitomi reikalavimai turi galioti ir būti vykdomi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 29 punktą). Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje siekiant išsiaiškinti, ar pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį buvo atsiskaityta, reikalinga nustatyti, ar prievolės, kurias iš UAB „Valkita“ perėmė UAB „Sidora“ kaip atsiskaitymą pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, buvo galiojančios ir vykdytinos. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija pritaria ieškovų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytai pozicijai, kad šiuo metu byloje nepakanka įrodymų nustatyti faktui, ar įvyko atsiskaitymas su UAB „Sidora“ už perleistą žemės sklypą. Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, tokios informacijos išsireikalavimas ir išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų ribotos apeliacijos instituto ir paskirties.

26.       Priešingai nei teigiama atsakovės UAB „Valkita“ rašytiniuose paaiškinimuose, atsiskaitymo pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį fakto įregistravimas savaime nereiškia, kad pagal sutartį buvo realiai atsiskaityta, kadangi VĮ Registrų centras nagrinėjamu atveju atlieka tik faktų išviešinimo funkciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriams yra būtina notarinė sandorio forma (CK 1.74 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notaras netikrino duomenų apie atsiskaitymą su UAB „Sidora“, notaro liudijimas apie atsiskaitymą pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį išduotas nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų ištirti ir įvertinti, ar pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį pakako 2022 m. vasario 1 d. pažymos (kuri į bylą nėra pateikta), ar buvo reikalinga gauti notaro liudijimą, patvirtinantį tinkamą atsikaitymo pagal sutartį faktą, siekiant jį įregistruoti VĮ Registrų centre kaip teises ir pareigas sukuriantį dokumentą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

27.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, ar pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Sidora“ už perleistą žemės sklypą buvo realiai atsiskaityta. Siekiant išsiaiškinti ir nustatyti (ne)atsiskaitymo faktą, reikalinga išsireikalauti 2022 m. vasario 1 d. pažymą, kurios pagrindu buvo išregistruotas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu, taip pat pareikalauti kitų dokumentų ir duomenų, galinčių patvirtinti arba paneigti, kad sandoriai, kurie įvardinti 2021 m. liepos 15 d. UAB „Sidora“ pranešime UAB „Valkita“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, buvo realūs ir vykdytini, t. y. atitiko įskaitymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovių teigimu, pagal tarp UAB „VALOR LT“ ir UAB „Valkita“ sudarytą sandorį piniginės lėšos, skirtos UAB „Valkita“, faktiškai buvo pervestos UAB „Sidora“, tikslinga spręsti dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Teisėjų kolegija laiko, kad klausimo, ar su UAB „Sidora“ buvo realiai pagal sutartį atsiskaityta, išsprendimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos instituto ir paskirties, šalys prarastų teisę į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir klausimas dėl restitucijos taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28.       Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisimo pagrįstumu ir šių išlaidų dydžiu, taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta taikyti vienašalę restituciją, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                Asta Radzevičienė

                                                                                        Neringa Švedienė

                                                                                        Vigintas Višinskis