Civilinė byla Nr. e2A-365-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01468-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ECORNUS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko priteisti 67 938,47 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuo 2016 m. vasario 19 d. nuosavybės teise priklauso 818,01 kv. m ploto negyvenamoji patalpa–gamybinės patalpos (toliau – ir Patalpos Nr. 1), esančios (duomenys neskelbtini), bei nuo 2015 m. spalio 20 d. 1 584,83 kv. m ploto pastatas–smulkiųjų serijų cechas (toliau – ir Patalpos Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini). Patalpos ribojasi su 7 749,56 kv. m ploto negyvenamąja patalpa–gamybos patalpomis, kurios nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 21 d. priklausė atsakovei, nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Infina“, o nuo 2019 m. gegužės 8 d. priklauso UAB „Linksmas“.
3. Visos trys patalpos faktiškai yra sujungtos: susijusios bendromis sienomis, stogo konstrukcijomis, komunikacijomis bei inžineriniais tinklais; tarp atsakovės patalpų ir Patalpų Nr. 2 egzistuoja pravažiavimas didelių gabaritų krovininiam transportui, kuris taip pat yra privalomas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus; tarp atsakovės patalpų ir Patalpų Nr. 1 yra du praėjimai, kuriais vieninteliais galima patekti į Patalpas Nr. 1; visi praėjimai egzistavo nuo pat patalpų (pastato) pastatymo ir buvo nuolat naudojami. Ieškovės patalpos yra neatsiejamai susijusios, nes Patalpose Nr. 1 yra visi būtini sanitariniai mazgai, kurių nėra Patalpose Nr. 2, t. y. Patalpų Nr. 2 komercinis naudojimas be Patalpų Nr. 1 yra faktiškai neįmanomas.
4. Atsakovė 2016 m. liepos 22 d. savavališkai įrengė medinę pertvarą, taip užblokuodama krovininio transporto įvažiavimą ir bet kokį patekimą iš Patalpų Nr. 2 į atsakovės patalpas bei atskirdama Patalpas Nr. 1 nuo Patalpų Nr. 2. Pertvara buvo pašalinta 2016 m. rugpjūčio 2 d., tačiau 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovė pakartotinai plokštėmis užblokavo tarp Patalpų Nr. 2 ir atsakovės patalpų esantį pravažiavimą, dėl to naudojimas ieškovei priklausančiomis patalpomis pagal jų tikslinę paskirtį tapo faktiškai neįmanomas. Dėl šių priežasčių ieškovės nuomininkė UAB „Technometalas“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro) nutraukė nuomos sutartį, o ieškovei nepavyko išnuomoti jai priklausančių patalpų, dėl to ieškovė patyrė nuostolius, pasireiškusius negautų pajamų už patalpų nuomą forma.
5. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarytus nuostolius ieškovė apskaičiavo remiantis AB SEB banko užsakymu atliktu atsakovės patalpų nuomos rinkos kainos vertinimu, pagal kurį patalpų mėnesio nuomos kaina yra 1,4 Eur už kv. m; ieškovė negautas pajamas už Patalpų Nr. 2 nuomą skaičiuoja dvigubai sumažindama 1 kv. m kainą, nes Patalpose Nr. 2 nėra sanitarinių mazgų. Ieškovei įrodžius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, jai iš atsakovės priteistina 67 938,47 Eur nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir atsakovei iš ieškovės priteisė 3 185,22 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-431/2019 tenkino AB SEB banko (toliau – ir bankas) ieškinį atsakovei UAB „Technometalas“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai AB (toliau – BAB) „Vingriai“ dėl 128 919,66 Eur žalos atlyginimo, pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-269-241/2016 yra konstatavęs, kad bankas yra teisėtas patalpų savininkas; BAB „Vingriai“ bei UAB „Pramonės pastatų valdymas“ neperdavė patalpų, todėl bankas 2010 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti BAB „Vingriai“ iš bankui priklausančių patalpų, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė iškeldinti BAB „Vingriai“ iš bankui priklausančių patalpų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, banko atstovams nuvykus apžiūrėti patalpų, paaiškėjo, kad jomis neteisėtai naudojasi UAB „Technometalas“, tai patvirtina 2016 m. liepos 14 d., 2016 m. liepos 29 d. bei 2016 m. rugpjūčio 26 d. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Teismas konstatavo, kad patalpos buvo neteisėtai valdomos ir naudojamos UAB „Technometalas“, kuri neturi ir niekada neturėjo tam jokio teisinio pagrindo, todėl nusprendė, jog privalo padengti dėl neteisėto naudojimosi atsiradusius banko nuostolius.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-640/2020 pripažino, jog BAB „Vingriai“, bendrovės vadovas Č. K., L&M International Trading Ltd ir Sh. K. atliko neteisėtus veiksmus banko atžvilgiu, neteisėtai naudojosi banko patalpomis ir bendrais veiksmais padarė bankui žalą. Teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų BAB „Vingriai“ ir Č. K. 462 477,82 Eur, o iš atsakovų L&M International Trading Ltd ir Sh. K. – subsidiariai 615 708,62 Eur nuostolių atlyginimą.
9. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus – antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, Vilniaus apygardos teismo procesinius sprendimus, kurie byloje turi prejudicinę reikšmę, nustatė, kad banko valdymo ir naudojimosi teisės jam priklausančiu turtu – ginčo patalpa – buvo apribotos trečiųjų asmenų – UAB „Pramonės pastatų valdymas“, BAB „Vingriai“, L&M International Trading Ltd, UAB „Technometalas“ bei ieškovės. Bankas savo teises naudotis nuosavybe gynė teismine tvarka ir reikalavimai buvo patenkinti. Tai paneigia ieškovės argumentus, kad tarp šalių nebuvo kilę ginčų, jog ieškovė ar jos nuomininkė naudojosi atsakovės patalpomis.
10. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji turėjo teisę be atsakovės sutikimo, įstatymo, sutarties ar teismo sprendimo pagrindu naudotis atsakovės patalpomis. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodytas ir teisėtas lūkestis, nes bankas tokiems ieškovės ir jos nuomininkės veiksmams prieštaravo, savo teises naudotis patalpomis gynė teismine tvarka. Teismas sutiko su atsakove, kad ji kaip savininkė, turėjo teisę uždaryti pravažiavimus, o ieškovės kliūtys naudotis patalpomis gali būti šalinamos kitais teisėtais būdais: sutikimo, sutarties, servituto pagrindu ar pan. Todėl nusprendė, kad nėra įrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas.
11. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė patirtų nuostolių realumo, nepagrindė, kad patalpų nuoma nėra galima dėl atsakovės veiksmų, t. y. jog bankas darė kliūtis ieškovei nuomoti patalpas. Nėra duomenų, kad ieškovės ir nuomininkės sudaryta nuomos sutartis yra atlygintinė. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nurodyti nuostoliai yra atsakovės atliktų veiksmų (pravažiavimo užtvėrimo) priežastis, t. y. nenustatė priežastinio ryšio egzistavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „ECORNUS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovės neteisėti veiksmai, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai sudėtinė dalis, pasireiškė tuo, kad atsakovei žinant, jog ieškovė neturi kito būdo patekti į savo patalpas, ir esant teisme nagrinėjamai bylai pagal ieškovės ieškinį dėl servituto nustatymo, savavališkai uždarius vienintelį įmanomą ir kelis dešimtmečius faktiškai iki tol naudotą patekimą į Patalpas Nr. 1, kuriose yra Patalpų Nr. 2 eksploatavimui būtini sanitariniai mazgai, ieškovė visiškai neteko galimybių patekti į Patalpas Nr. 1 bei naudotis abejomis savo patalpomis pagal jų paskirtį, atitinkamai ir jas nuomoti, dėl ko patyrė žalą. Atsakovė neveikė kaip atidi ir rūpestinga turto savininkė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio prasme. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
12.2. Atsakovės nerūpestingumą CK 6.246 straipsnio prasme savavališkai uždarant vienintelį praėjimą iš Patalpų Nr. 2 į Patalpas Nr. 1 per atsakovės patalpas per se (savaime) patvirtina ir teismo sprendime neįvertinta aplinkybė, kad pravažiavimas tarp atsakovės patalpų bei Patalpų Nr. 2 yra būtinas ir privalomas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus.
12.3. Teismas iš esmės ignoravo aplinkybę, kad byla tarp šalių dėl servituto nagrinėjama nuo 2016 m. ir visą laiką ieškovei yra paneigiama teisė naudotis jai priklausančiomis patalpomis. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtas šalių ginčas dėl servituto.
12.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-248-970/2020 nustatyta, jog ieškovės patalpų buvusi nuomininkė UAB „Technometalas“ neteisėtai naudojosi atsakovės patalpomis patekimui į Patalpas Nr. 1. Nutartyje konstatuota, kad UAB „Technometalas“ galimai naudojosi visomis atsakovei priklausančiomis patalpomis ir jose vykdė gamybos veiklą, o ne, kad neteisėtai per atsakovės patalpas patekdavo į Patalpas Nr. 1. Ši nutartis byloje yra teisiškai nereikšminga.
12.5. Ieškovės negautos pajamos, priešingai nei sprendė teismas, atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus reikalauti nuostolių: ieškovės nuomos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, nes iki neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovės patalpas neterminuotai nuomojosi UAB „Technometalas“; jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, UAB „Technometalas“ toliau būtų nuomojusi patalpas ir mokėjusi nuomos mokestį. Ieškovė pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų
. 12.6. Ieškovė patirtus nuostolius skaičiuoja remdamasi atsakovės patalpų nuomos rinkos kainos vertinimu, atsižvelgusi, kad jos patalpos yra šalia atsakovės patalpų, panašios tiek funkcine paskirtimi, tiek ir esama padėtimi. Nors vertinimas atliktas 2016 m., jis yra aktualus, nes nekilnojamojo turto nuomos kaina per tuos metus tik didėjo. Jeigu teismas būtų sprendęs, kad nuomos rinkos kainos skaičiavimas yra netinkamas, žalos dydį turėjo teisę nustatyti pats.
13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė, UAB „Technometalas“ bei kiti susiję asmenys be teisėto pagrindo naudojosi atsakovės patalpomis; jų veiksmų neteisėtumą patvirtina ne tik įsiteisėję teismų sprendimai, kurie turi prejudicinę ir res judicata (teismo sprendimo) galią, bet ir tai, kad minėti asmenys neprašė atsakovės leidimo naudotis patalpomis, o atsakovė tokio leidimo nebuvo davusi; neegzistavo joks kitas teisinis pagrindas (pvz., sutartis ar kt.), kuris suteiktų teisę ieškovei naudotis atsakovės patalpomis. Bankas, būdamas nekilnojamojo turto savininku bei faktiniu valdytoju, turėjo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti turtu savo nuožiūra bei ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, turėjo teisę uždaryti pravažiavimus, taip pareikšdamas nesutikimą ieškovei ir jos nuomininkei naudotis atsakovės patalpomis.
13.2. Priešingai nei teigia ieškovė, tuo atveju, jeigu būtų nustatytas servitutas, nereikštų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė teisėtai naudojosi atsakovės patalpomis. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą.
13.3. Būtina įvertinti ieškovės nesąžiningumą, nes ieškovė, įsigydama Patalpas Nr. 1 ir Nr. 2, būdama susijusiu asmeniu su kitais nesąžiningus veiksmus atlikusiais asmenimis, žinojo, kokiomis sąlygomis įsigyja nekilnojamąjį turtą ir turėjo gauti banko leidimą naudotis patalpomis ar įsirengti papildomus įėjimus.
13.4. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės pareigų (tinkamą) įgyvendinimą, todėl ieškovės nurodyti priešgaisrinės saugos reikalavimai yra privalomi ieškovei, kaip patalpų savininkei, ir ji turi užtikrinti tinkamą taisyklių įgyvendinimą.
13.5. Ieškovė neįrodė žalos fakto, nes sudarydama nuomos sutartį su susijusiu asmeniu UAB „Technometalas“ ir leidusi neteisėtai naudotis savo patalpomis per atsakovės patalpas, pažeidė atsakovės teises. Būtent ieškovė negalėjo nuomininkei užtikrinti tinkamų sąlygų naudotis jos nuomojamu turtu. Be to, UAB „Technometalas“ nuomos sutartį nutraukė ne dėl to, kad negalėjo patekti į dalį patalpų, o tuo pagrindu, jog bankrutavo.
13.6. Byloje nėra įrodymų, kad patalpų nuoma negalima dėl tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų. Bankas nesudarė kliūčių ieškovės patalpų nuomai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškojo nuomininkų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki 2016 m. rugsėjo mėn. būtų gavusi pajamas iš patalpų nuomos; nuomos sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir UAB „Technometalas“, nenurodyta nuomos kaina; ieškovei ir UAB „Technometalas“ vadovavo tas pats asmuo. Taigi negautos pajamos, kurias prašo atlyginti ieškovė, nebuvo numatytos gauti iš turto nuomos.
13.7. Ieškovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimas nėra pagrįstas, skiriasi patalpų paskirtis, jų dydis; atsakovės patalpos sudaro vientisą teritoriją, nėra dalomos; ieškovės Patalpose Nr. 2 nėra sanitarinių mazgų, įėjimo į ieškovės patalpas Nr. 1; patalpos Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
13.8. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir galimai patirtų nuostolių, nes nepagrindė, kad ieškovė ar su ja susiję asmenys atsakovės patalpomis naudojosi teisėtai, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, buvo gavusi pajamas iš nuomos santykių iki sutarties nutraukimo, ieškojo naujų nuomininkų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir jos taikymo
15. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 77 punktas).
16. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kuri atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygas – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019 31 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu, vadovaudamasi CK 6.246–6.249, 6.263 straipsnių nuostatomis, prašė taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę dėl AB SEB banko veiksmų, šiam, anot apeliantės, savavališkai užtvėrus vienintelį ir kelis dešimtmečius iki tol ieškovės naudotą patekimą į jai priklausančias Patalpas Nr. 1, kuriose yra ieškovės Patalpų Nr. 2 eksploatavimui būtini sanitariniai mazgai, tokiu būdu naudojimąsi abejomis ieškovės patalpomis padarant neįmanomą, t. y. padarant neįmanomą Patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 nuomą, dėl to ieškovė reikalauja priteisti 67 938,47 Eur nuostolių atlyginimą negautų pajamų už patalpų nuomą forma.
Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė neįrodė pirmosios ir tuo pačiu esminės deliktinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ieškovė neturėjo teisės be atsakovės sutikimo, įstatymo ar sutarties, teismo sprendimo naudotis atsakovės patalpomis; priešingai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-230-431/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-242-640/2020 nustatytomis aplinkybėmis kaip turinčiomis prejudicinę galią bei įvertinęs antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose konstatuotas aplinkybes, nurodė, kad ieškovė banko patalpomis naudojosi neteisėtai, dėl to bankui buvo priteistas žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – jog nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
20. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.
21. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019 26 punktas).
22. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju nei įstatymu, nei teismo sprendimu nėra nustatytas atsakovės nuosavybės teisių suvaržymas, suteikiant galimybę apeliantei naudotis atsakovei priklausančių patalpų dalimi tam, kad apeliantė ir / ar jos patalpų nuomininkai galėtų patekti į pastarajai priklausančias patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ji savo valios apriboti jos nuosavybės teisę ieškovės naudai nebuvo išreiškusi. Tokių aplinkybių, kad ieškovė būtų įgijusi teisę naudotis dalimi atsakovės patalpų banko sutikimu, teisėjų kolegija byloje taip pat nenustatė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-248-790/2020, išnagrinėjus atsakovės UAB „Technometalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-230-431/2019 pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovei UAB „Technometalas“, trečias asmuo BAB „Vingriai“ dėl žalos atlyginimo, konstatuotos aplinkybės, kad ieškovės nuomininkė UAB „Technometalas“ AB SEB banko patalpomis naudojosi be jų savininkės sutikimo ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-248-790/2020 17, 24, 27 punktai). Taigi apeliantė, teigdama, kad teismas konstatavo, jog UAB „Technometalas“ tik galimai naudojosi atsakovei priklausančiomis patalpomis, klaidingai interpretuoja aptariamoje nutartyje teismo nustatytas ir konstatuotas aplinkybes. Priešingai nei teigia ieškovė, apeliacinės instancijos teismo šioje nutartyje nustatytos ir konstatuotos aplinkybės nagrinėjamai bylai yra teisiškai svarbios ir reikšmingos, nes patvirtina atsakovės atsikirtimus, kad pastaroji ieškovei ir / ar jos nuomininkams nebuvo išreiškusi sutikimo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, dėl to ieškovė negalėjo turėti jokių teisėtų ir pagrįstų lūkesčių dėl atsakovės patalpų ar jų dalies naudojimo. Juo labiau, kad ieškovė, prieš įsigydama jai priklausančias patalpas, privalėjo įvertinti įgyjamo nekilnojamojo turto padėtį, o to nepadariusi, veikė savo rizika.
23. Taigi šiuo atveju neegzistuoja nei vienas pagrindas, įtvirtintas CK 4.39 straipsnio 1 dalyje, kuris teisėtai leistų apriboti atsakovės nuosavybės teisę, todėl atsakovė, būdama patalpų teisėta savininke bei valdytoja, turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti turtu savo nuožiūra, tame tarpe ir neleisti naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ar jų dalimi, į kurias šiuo metu apeliantė neturi jokių daiktinių teisių. Tokie atsakovės veiksmai negali būti konstatuoti kaip neteisėti, nes jie atitinka atsakovės, kaip turto savininkės, nuosavybės teisių įgyvendinimą savo nuožiūra, kurį jai garantuoja CK 4.37 straipsnio 1 dalis.
24. Nurodytų teisėjų kolegijos išvadų nepaneigia ir apeliantės akcentuojama aplinkybė susijusi su nagrinėjama byla dėl servituto nustatymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-21-1154/2022, kurioje apeliantė yra pareiškusi ieškinį atsakovei UAB „Linksmas“ (dabartinei ginčo patalpų savininkei) dėl servituto nustatymo pastarajai priklausančioms gamybos patalpoms, o atsakovė – priešieškinį dėl servituto nustatymo apeliantei priklausančioms buitinėms patalpoms ir smulkiųjų serijų cechui, šios nutarties priėmimo dieną nėra išnagrinėta, tai tik patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, kad neegzistuoja jokio teisinio bei faktinio pagrindo, kuriuo remiantis apeliantė galėtų atsakovei reikšti kokias nors, tame tarpe ir turtines, pretenzijas dėl teisės naudotis svetimomis, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklausiusioms, patalpomis ar jų dalimi. Taigi ieškovės argumentai, kad išsprendus servituto ginčą ieškovės naudai, tai patvirtintų egzistavusią ieškovės teisę reikalauti, jog atsakovė jai leistų naudotis atsakovės patalpomis patekimui į savo patalpas, yra visiškai nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, todėl net ir tuo atveju, jei teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas, tai niekaip nepatvirtintų ieškovės teisės naudotis atsakovės patalpomis ar jų dalimi iki tokio servituto nustatymo.
25. Kitokio vertinimo dėl atsakovės veiksmų neteikia ir ieškovės argumentai, kad pravažiavimas tarp atsakovės patalpų bei Patalpų Nr. 2 yra būtinas ir privalomas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus. Visų pirma, kaip teisingai nurodė atsakovė, būtent apeliantė, būdama Patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 savininke, turi užtikrinti tinkamą tokių priešgaisrinės saugos taisyklių įgyvendinimą. Tuo tarpu atsakovei šios taisyklės yra taikomos tiek, kiek tai susiję su jos nuosavybės teise valdomomis patalpomis. Antra, apeliantė galimai patirtą žalą sieja su galimybės patekti į savo patalpas, neteisėtai naudojantis atsakovės patalpomis kaip tarnaujančiu daiktu, nebuvimu, bet ne su patalpų (ne)atitikimu priešgaisrinės saugos reikalavimams, dėl ko apeliantė negalėtų šių patalpų naudoti pagal paskirtį ar jų nuomoti tretiesiems asmenims.
26. Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija nurodo, kad nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė jai negali būti taikoma.
Dėl žalos negautų pajamų forma
27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
28. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-492/2022 20 punktas).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021 49 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 31 punktas).
31. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų ji patyrė nuostolių, įrodinėjamų iš nuomos teisinių santykių negautų pajamų pagrindu, t. y. neįrodė realios asmens galimybės gauti konkrečių pajamų (žalos padarymo fakto realumo). Ieškovė apeliaciniame skunde su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad jos įrodinėjamos negautos pajamos atitinka visus kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus: ieškovės nuomos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, nes iki neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovės patalpas neterminuotai nuomojosi UAB „Technometalas“; jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, UAB „Technometalas“ neabejotinai ir toliau patalpas būtų nuomojusi ir mokėjusi nuomos mokestį.
32. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2017 m. gegužės 5 d. BUAB „Technometalas“ kreditorė UAB „Svydis Lietuva“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Technometalas“ iškėlimo, kurį teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-4226-781/2017 tenkino. Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantė, UAB „Technometalas“ nuomos sutartį nutraukė ne dėl to, jog negalėjo patekti į tam tikrą dalį patalpų, o dėl to, kad bankrutavo.
33. Iš į bylą pateiktos 2015 m. spalio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir BUAB „Technometalas“, matyti, kad joje sutarties šalys nenurodė konkrečios nuomos kainos. Minėta, kad patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taigi asmuo, siekdamas gauti negautų pajamų atlyginimą, turi įrodyti savo realias galimybes gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei neįrodžius jos gautų nuomos pajamų realumo, pvz. nepateikus susitarimo, kuriame būtų nurodytas sutartas mokėti nuomos mokestis, išrašų iš banko sąskaitų ar kt., nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė įrodė jai padarytos žalos faktą.
34. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie siekį nuomoti negyvenamąsias patalpas, ieškovė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešintų apie norą išnuomoti turimas patalpas potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis. Taigi apeliantė nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo įkėlusi skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti jai priklausančias negyvenamąsias patalpas, jog derėjosi su konkrečiais asmenimis dėl nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jos turimą turtą, nors tokią galimybę turėjo.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nurodytus motyvus, nurodo, kad ieškovei nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jos patiriamus nuostolius negalint išnuomoti jai priklausančių negyvenamųjų patalpų, formuluoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo, o kartu ir paties fakto, jog atsakovės veiksmai lėmė ieškovės nuostolių dėl negautų pajamų atsiradimą.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė ir žalos dydžio, kurį grindė atsakovės patalpų nuomos rinkos kainos vertinimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė buvo kreipusis į teismą su ieškiniu, prašydama jai priteisti iš atsakovės UAB „Linksmas“ 14 171,70 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas už Patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 nuomą). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-922-912/2020 ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-30-464/2022, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, šį sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje apeliantė, įrodinėdama patirtų nuostolių dydį, rėmėsi tuo pačiu atsakovės patalpų nuomos rinkos kainos vertinimu, kuriuo remiasi ir nagrinėjamoje byloje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo atliktas atsakovės patalpų nuomos rinkos kainos vertinimas yra aktualus bei reikšmingas ir nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartyje pažymėjo, kad apeliantė, įrodinėdama savo negautas pajamas, nepagrįstai remiasi patalpų 1 kv. m nuomos rinkos kaina, kuri buvo nustatyta visai kitų patalpų, t. y. atsakovei priklausančių gamybos patalpų 2017 m. sausio 26 d. vertinimo ataskaitoje; atkreipė dėmesį, jog ieškovės ir atsakovės patalpų charakteristikos iš esmės skiriasi ne tik dydžio, bet ir jų paskirties bei išsidėstymo aspektais, kas taip pat turi reikšmės jų panaudojimo galimybei ir nuomos vertei; vertintos atsakovės patalpos yra net 7 749,56 kv. m ploto, tuo tarpu apeliantės – 818,01 kv. m ir 1 584,83 kv. m ploto; minėtoje vertinimo ataskaitoje atsakovės patalpų ploto dydis buvo pripažintas kaip vienas iš veiksnių, turintis reikšmę nuomos kainai. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad svarbu ir tai, jog apeliantei priklausančios gamybinės patalpos, priešingai nei vertintos, yra pusrūsyje ir neturi atskiro įėjimo (įvažiavimo) iš lauko; tokie veiksniai, įskaitant ir žymiai besiskiriantį patalpų lubų aukštį, neabejotinai turi didelę įtaką nuomos kainai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-30-464/2022 40 punktas).
37. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė nei patirtos žalos fakto, nei konkretaus žalos dydžio, t. y. neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – nuostolių negautų nuomos pajamų forma.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, ir padarė pagrįstą išvadą, jog neegzistuoja atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, dėl to ieškinį pagrįstai atmetė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 415,55 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 dalies 8.11 punkte numatytus maksimalius dydžius už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1 598,1 Eur bruto užmokestis), sprendžia, jog atsakovei kompensuotinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“, juridinio asmens kodas 302560246, atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, 1 415,55 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Asta Radzevičienė