Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-552-530/2021

 Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00206-2021-2

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.13

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. įgalioto atstovo V. S. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria Ž. S. įgalioto atstovo V. S. skundą, atsisakyta priimti, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. įgaliotas atstovas V. S. padavė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2021 m. birželio 14 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat skunde prašė: 1) išreikalauti iš Institucijos papildomus dokumentus, visą administracinio nusižengimo bylą (visus joje esančius rašytinius dokumentus, visus vaizdo ir garso įrašus, darytus visomis policijos pareigūnų turimomis vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis nusižengimo vietoje), kurioje teisena pradėta pareigūnei A. K. 2021 m. birželio 14 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti, kad Institucijos pareigūnės A. K. 2021 m. birželio 14 d. Ž. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir administracinis nurodymas surašytas esmingai pažeidžiant įstatymo normas, neatitinka keliamų reikalavimų; 3) pripažinti, kad Institucijos pareigūnė G. U. 2021 m. birželio 22 d. pateikdama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S. ne visą bylos medžiagą, nuslėpdama itin reikšmingus duomenis ir vaizdo/garso įrašus, padarė esminius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normų pažeidimus; 4) pripažinti, kad šioje byloje administracinė teisena nepagrįstai vilkinama neteisėtais pareigūnų veiksmais ir sprendimais, tuo pažeidžiant ANK nustatytą bylos išnagrinėjimo 20 dienų terminą nuo protokolo įteikimo; 5) dėl padarytų esminių ANK materialiųjų ir procesinių normų pažeidimų, kurių negalima ištaisyti procesiniais veiksmais, administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje nutraukti.

2.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjui R. J. nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, skundas administracinio nusižengimo byloje, buvo persiųstas nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (toliau – Kauno apylinkės teismas). Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsisakė priimti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad ANK nėra reglamentuota pareigūnų, atliekančių administracinių nusižengimų tyrimą, veiksmų ir tarpinių procesinių sprendimų apskundimo galimybė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi tik teisę teismui apskųsti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Kadangi teisena Ž. S. atžvilgiu dar nėra pabaigta priimant procesinį sprendimą, todėl šiuo atveju pareigūnų, atliekančių administracinio nusižengimo tyrimą, kaip viešojo administravimo subjektų veiksmai (neveikimas), taip pat vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, gali būti skundžiami vadovaujantis ne ANK, o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. įgaliotas atstovas V. S. nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu jį skundžia Kauno apygardos teismui prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimti skundą ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ANK nėra reglamentuota pareigūnų, atliekančių administracinių nusižengimų tyrimą, veiksmų apskundimo galimybė. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad ANK numatyta galimybė apskųsti pareigūnų veiksmus ir sprendimus dėl administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių skyrimo ir taikymo (ANK 607 straipsnis). Bet žmogaus konstitucinės teisės gali būti pažeidžiamos ir kitais neteisėtais pareigūnų veiksmais bei sprendimais, todėl negali būti suvaržomos asmens teisės skųsti teismui tokius pareigūnų veiksmus (pavyzdžiui, neteisėtas ir nepagrįstas administracinio nusižengimo protokolo surašymas, proceso vilkinimas, kliudymas susipažinti su visa bylos medžiaga, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis ir kt.). Todėl kiekvienu atveju teismas privalo atsižvelgti, kokius pareigūnų veiksmus proceso dalyvis skundžia, ir spręsti, ar taikyti pačiame ANK įtvirtintą analogiją skųsti pareigūnų veiksmus ir sprendimus.

3.2.                      Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog administracinėje teisenoje pagal analogiją negali būti taikomos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos, kadangi tai nenumatyta pačiame ANK. Toks aiškinimas neatitinka įstatymų normų, prieštarauja įstatymų leidėjo valiai ir teismų praktikai. Pagal tokį aiškinimą būtų įtvirtinta absoliuti pareigūnų, atliekančių administracinių nusižengimų tyrimą, savivalė, įstatymų ir žmogaus teisų pažeidinėjimai, piktnaudžiavimas įgaliojimais, įgaliojimų viršijimas ir kt.

3.3.                      Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nurodydamas, jog ANK nėra reglamentuota pareigūnų, atliekančių administracinių nusižengimų tyrimą, veiksmų apskundimo galimybė, suvokdamas, jog toks reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, negalėjo vadovautis tokiu įstatyminiu reglamentavimu, o privalėjo ex officio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ANK ta apimtimi, kuria nenumatyta asmens teisė skųsti teismui pareigūnų veiksmus ir sprendimus (išskyrus prievartos priemonių taikymą), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau teismas šios konstitucinės pareigos neįvykdė.

4.       Atsiliepimų negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. įgalioto atstovo V. S. atskirasis skundas atmetamas.

6.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje ir ANK 656 straipsnio 2 dalyje (atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės), numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pareigūnų, atliekančių administracinių nusižengimų tyrimą veiksmų apskundimui turėtų būti taikoma ANK įtvirtinta analogija, numatyta ANK 607 straipsnyje ir nesutinka, kad pagal analogiją negali būti taikomos BPK normos. Skunde taip pat nurodydamas, kad apylinkės teismas privalėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ANK ta apimtimi, kuria nenumatyta asmens teisė skųsti teismui pareigūnų veiksmus ir sprendimus (išskyrus prievartos priemonių taikymą), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7.       Aukštesnysis teismas pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio  1 dalis, 13 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

8.       ANK 622 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui.

9.       Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį Ž. S. atžvilgiu vis dar vyksta, galutinis procesinis sprendimas byloje dar nėra priimtas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas su skundu dėl Institucijos pareigūnų veiksmų ir sprendimų pripažinimo neteisėtais, vilkinimo bei administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į apylinkės teismą, kadangi skundo nagrinėjimo dalykas nepatenka į ANK 622 straipsnio nuostatas.

10.       Sutinkama, su atskirajame skunde išsakyta pozicija, kad asmens teisės skųsti teismui pareigūnų veiksmus (neveikimą) negali būti varžomos, tačiau tai nereiškia, jog besikreipiantis asmuo neprivalo laikytis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Nagrinėjamu atveju šią asmens teisę įgyvendina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Pažymint, kad ir ABTĮ 23 straipsnyje numatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

11.       Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad asmuo savo pažeistas teises, susijusias su administracinių sprendimų priėmimu, pareigūnų veikimu/neveikimu, taip pat vilkinimu ir kitais atvejais turi teisę skųsti tiek instituciniu, tiek ir teisminiu lygmeniu, todėl pareiškėjo skunde nurodoma BPK įtvirtinta analogija nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi pažeistų teisių gynimą reglamentuoja aukščiau aptarti norminiai teisės aktai. Pabrėžiant, kad ANK nuostatos leidžia teismui taikyti BK nuostatas tik ANK nustatytais konkrečiais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323-1020/2018). Tuo tarpu pareiškėjo nurodomas ANK 607 straipsnis numato administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių apskundimo tvarką, tačiau akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas ne prievartos priemonių taikymas, o pareigūnų, atliekančių administracinio nusižengimo tyrimą, kaip viešojo administravimo subjektų veiksmai (neveikimas), taip pat vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl šio straipsnio nuostatos analogiškai taip pat negali būti taikomos.

12.       Ir nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nurodydamas bei suvokdamas, jog ANK nėra reglamentuota pareigūnų, atliekančių administracinių nusižengimų tyrimą, veiksmų apskundimo galimybė turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl ANK atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl jis pagrįstai nesvarstė kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimo, tuo tarpu pareiškėjas paduodamas skundą apylinkės teismui šio prašymo taip pat neišreiškė, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.

13.       Apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. įgalioto atstovo V. S. skundą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. įgalioto atstovo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutar

Teisėja Danutė Giačaitė