Civilinė byla Nr. e2A-238-798/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00864-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,LUKRA“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Lemora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lemora“ ir UAB „LUKRA“ kreipėsi į teismą, prašydamos atsakovėms priklausantį patentą LT 7001 B „Kompozitinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas vėdinamam fasadui“ (toliau – Patentas) pripažinti negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad atsakovės yra Patento, susijusio su išorine pastatų sienų apdaila, savininkės. Patentas buvo išduotas pagal Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui
2022 m. lapkričio 15 d. paduotą patento paraišką Nr. 2022 543 (toliau – Paraiška). Patento bibliografiniai duomenys ir išradimo apibrėžtis oficialiame biuletenyje buvo paskelbti 2023 m. birželio 26 d. Patentas saugo kompozitinę apdailos plytelę, atitinkančią I kategorijos atsparumo smūgiams ir atsparumo ugniai reikalavimus, tokios kompozitinės apdailos plytelės gamybos būdą ir tokios kompozitinės plytelės panaudojimą vėdinamam fasadui. 

3.       Patentas pažeidžia ieškovių teisėtą interesą Lietuvos Respublikos teritorijoje be apribojimų šiuo metu arba ateityje naudoti iki paraiškos padavimo dienos visuomenei žinoma tapusią plytelių sustiprinimo technologiją, nes pagal teisinį reguliavimą patentu gali būti saugoma tik tokia kompozitinė apdailos plytelė, tik toks kompozitinės apdailos plytelės gamybos būdas ir tik toks kompozitinės apdailos plytelės panaudojimas, kurie technikos lygiu nėra žinomi ir akivaizdūs vidutiniam statybos srities specialistui. Kartu tai reiškia, kad patento teisinė apsauga negali būti suteikiama techniniams sprendimams, prie kurių srities specialistas lengvai prieitų, vadovaudamasis esamais techninio lygio šaltiniais, nepanaudojant jokių išradybinių gebėjimų. Standartinės akmens masės plytelės ir metalo lakšto derinys, tarpusavyje sujungtas poliuretaniniais klijais, paraiškos padavimo metu buvo žinomas būdas pagerinti santykinai trapios prigimties keraminių plytelių energijos sugerties charakteristikas, esant smūginių apkrovų poveikiui. 

4.       Pažymi, kad Patento apibrėžties 1 punktas neatskleidžia ir jokių specialių kompozitinę plytelę sudarančių elementų charakteristikų. Ginčo kompozitinę plytelę sudaro standartinių charakteristikų akmens masės plytelė. Specifiškai 0,5 mm metalo lakšto naudojimas plytelės pastiprinimui yra aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistas Jungtinių Amerikos Valstijų                      (toliau – JAV) patente Nr. US 2003/12935718. Dėl tinkamumo siekiamai paskirčiai nurodytų parametrų metalo lakštas yra akivaizdus pasirinkimas bet kuriam patyrusiam atitinkamos srities vidutiniam specialistui. Jeigu srities specialistas iš tam tikrų elementų derinio, kurį apibūdina tam tikrų charakteristikų visuma, gauna ne daugiau nei tą pranašumą, kurio tikisi pagal žinomą technikos lygį, toks derinys yra laikomas akivaizdžiu (žr. Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos 2009 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. T 0204/06).

5.       Atsakovių Patento aprašyme joks specifinis 10 mm akmens masės plytelės ir 0,5 mm plieno lakšto kompozicijos efektas, kuris skirtųsi nuo žinomo ir nustatyto technikos lygio, taip pat nėra atskleistas. Atsakovės Patento aprašyme nurodo, kad šlapių poliuretaninių klijų sluoksnio storis – 0,14 mm. Yra pasirinktas vykdant standartizuotus testus, skirtus degumo klasei nustatyti pagal Lietuvos standartą LST EN 13501-1:2019 ir siekiant atitikti degumo klasę, nustatytą ES komisijos sprendimu Nr. 2000/147/EB įgyvendinančiu Tarybos direktyvą 89/106/EEB Dėl statybos produktų reakcijos į ugnį klasifikavimo. Taigi, šiuo atveju rezultatas – reikalingas šlapių poliuretaninių klijų sluoksnis, atitinkantis norimą degumo klasę, gautas vykdant standartizuotus testus su standartizuotu, tam tikslui, kuriam jis ir yra skirtas, naudojamu produktu ir siekiant įgyvendinti teisinius reikalavimus negali būti laikomas išradimu. Ši Patento apibrėžtyje nurodyta kompozitinės plytelės charakteristika taip pat neturi jokio netikėtumo efekto, būdingo patentabiliems išradimams ir yra akivaizdus pasirinkimas bet kuriam patyrusiam atitinkamos srities specialistui. Ją lemia išimtinai teisiniai reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išradimo apibrėžtis apibrėžta trimis punktais:

7.1.                      Kompozitinė apdailos plytelė, kuri apima akmens masės plytelę su klijų sluoksniu ir priklijuotą metalo lakštą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad akmens masės plytelės (1) storis yra 10 mm, šlapių poliuretaninių klijų (2) storis 0,14 mm, plieno lakšto (3) storis 0,5 mm, poliuretaniniai klijai yra paskirstyti tolygiai per visą viršutinį plytelės paviršių, priklijuoto nerūdijančio plieno lakšto plotas atitinka plytelės paviršiaus plotą.

7.2.                      Kompozitinės apdailos plytelės gamybos būdas, kai akmens masės plytelę padengia klijų sluoksniu ir priklijuoja metalo lakštą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad akmens masės plytelės (1) ir nerūdijančio plieno lakšto (3) klijuojami paviršiai švariai nuvalomi (nuriebalinami, jeigu tam yra poreikis) ir paruošiami klijavimui, poliuretaniniai klijai paskirstomi tolygiai ant akmens masės plytelės (1), laikantis degumo klasifikacijoje nurodytų reikalavimų dėl maksimalaus šlapių klijų sluoksnio, 0,140 mm sluoksniu, nerūdijančio plieno lakštas (3) prispaudžiamas prie akmens masės plytelės (1) su užteptais poliuretaniniais klijais, po suklijavimo kompozitinė plytelė sandėliuojama 24 val. iki pilno siūlės sukietėjimo, prie išorės sąlygų +23°C/50% RH, o suformuotas sausų poliuretaninių klijų (2) sluoksnis 0,135 mm.

7.3.                      Kompozitinės apdailos plytelės pagal 1 punktą, panaudojimas vėdinamam fasadui, kai šią kompozitinę plytelę tvirtina ant pastato fasado su vėdinamo fasado laikikliais, ir ji atitinka atsparumo smūgiui I kategoriją, o degumas atitinka A2 klasę; dūmų susidarymas s2 klasę; liepsnojančių lašelių arba dalelių susidarymas d0 klasę.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės byloje įrodinėjo, jog ginčo patentas neatitinka išradimo lygio ir yra akivaizdus atitinkamos srities specialistui pagal žinomą technikos lygį.

9.       Nors teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad vertinant JAV registruotus patentus ir paviešintą ForTile technologiją, buvo žinomas techninės problemos sprendimas sustiprinant keramikinę plytelę metalo lakštu, tačiau pritarė atsakovių argumentams, kad aptariami įrodymai sprendė kitas nei ginčo Patento technines problemas, t. y. konkrečiai grindų plytelių atsparumo, garso izoliacijos, montavimo ant nelygių paviršių problemas. Tuo tarpu, ginčo Patentas sprendžia techninę problemą, t. y. savo savybėmis kitokios plytelės (akmens masės), naudojamos vėdinamiems fasadams atsparumo ir degumo klausimus.

10.       Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad praktikoje nėra žinoma apie platesnį tokių kompozitinių plytelių taikymą pastatų vėdinamose fasadinėse sistemose. Teismas priėjo prie išvados, kad tiek vėdinamų fasadų sistemų projektuotojas, tiek montuotojas negalėtų teigti, jog aptariama kompozitinės plytelės sudėtis akivaizdžiai tenkina minėtus reikalavimus. Nepaisant to, kad plytelė yra vienas elementas iš viso fasadinės sistemos rinkinio, kuriam taikomi atsparumo smūgiui reikalavimai, atsparumo smūgiui bandymai atliekami smūgiuojant tam tikros masės kūną būtent į apdaro (plytelės) paviršių (EAD 090062-01- 0404, ISO 7892), todėl pačios plytelės mechaninės savybės yra svarbios. Keraminės plytelės yra trapios, todėl prognozuoti jų elgseną smūgio metu yra pakankamai sudėtinga, o standartinės metodikos, vėdinamos fasadinės sistemos atsparumo smūgiams apskaičiuoti, nėra. Todėl remiantis tik bendru teoriniu požiūriu (neatlikus gilesnės teorinės analizės ir (ar) išsamesnių eksperimentinių tyrimų) negalima teigti, kad kompozitinė plytelė su Patente apibrėžtais tiksliais parametrais ir žinomu fasadinės sistemos rinkiniu akivaizdžiai tenkins atsparumo smūgiams standartinius reikalavimus.

11.       Ekspertizės akte daroma išvada, kad pats stiprinimo principas iš esmės yra panašus į tą, kuris taikomas kompozitinei plytelei pagaminti. Tačiau nė viename iš minimų šaltinių tyrimo objektai nėra tiesiogiai sietini su vėdinamų fasadų sistemoms keliamais standartiniais atsparumo smūgiams ir degumui reikalavimais. Todėl tiesioginio techninio problemos sprendimo, apimančio kompozitinės apdailos plytelės pritaikymą vėdinamo fasado sistemose, atsižvelgiant į joms keliamus standartinius reikalavimus, šiuose šaltiniuose nėra (atsakymas į 6 ekspertizės klausimą).

12.       Teismas konstatavo, kad nors ieškovės kritikuoja teismo ekspertizės išvadas, tačiau įrodymų ir argumentų paneigiančių ekspertų išvadas nepateikia, o iš esmės remiasi tik savo subjektyviu vertinimu, kad technikos lygis akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Teismo vertinimu, tai kad buvo žinomas principinis sprendimo būdas, grindims naudojamos keramikinės plytelės sutvirtinimas metalo lakštu jį priklijuojant, savaime nesuponuoja išvados, kad akmens masės sustiprintos priklijuotu metalo lakštu, panaudojant konkrečių savybių medžiagas, panaudojimas vėdinamiems fasadams nereikalavo jokių išradybinių gebėjimų ir yra akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

13.       Teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad Patento aprašyme suformuluota techninė problema, kurios sprendimui skirtas ginčo Patentu saugomas išradimas, yra poreikis įprastines grindų apdailai skirtas keramines plyteles pritaikyti, jog jos pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus būtų tinkamos naudoti kaip vėdinamų fasadų apdailos elementai, būtent ir patvirtina, kad ginčo Patentu buvo išspręsta konkreti techninė problema, kurios sprendimas nebuvo akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

14.       Ekspertizės akte padarytos išvados, kad specialistui be atitinkamų teorinių ir (ar) eksperimentinių tyrimų nebus akivaizdūs visi atvejai, kaip keisis kompozito atsparumas, jei netolygiai vienų elementų storiai didės, o kitų – mažės. Be to, kompozitų atsparumui didelės įtakos turi šlytis,                        t. y. sukibimas tarp sluoksnių. Tokiu atveju net ir didėjant elementų storiams, tačiau mažėjant šlyties įtempimas tarp jų, kompozito atsparumas gali sumažėti. Nepakankamas plytelių elementų storių didinimas nepadidina atsparumo smūgiams kategorijos, o pernelyg didelis storių didinimas tampa neracionalus. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad be teorinių ir (ar) eksperimentinių tyrimų analizės statybos ar mechanikos inžinerijos specialistui nebus akivaizdu kiek optimaliai turi būti padidinami kompozitinės plytelės elementų storiai, kad būtų tenkinami standartiniai atsparumo smūgiams reikalavimai. Akmens masės plytelė ir plieninis lakštas nėra degūs gaminiai, o poliuretano atsparumas degumui yra kur kas mažesnis. Todėl kompozitinės plytelės poliuretaninių klijų sluoksnio storis lemia jos atsparumą degumui, tačiau kaip ir kokia apimtimi, atsižvelgiant į atsparumo degumui klases ir į konkrečius poliuretaninius klijus, tiksliausiai parodo degumo bandymai. Pasirinkus plonesnį klijų sluoksnio storį aiškumas dėl atsparumo degumui didėjimo ir aiškumas dėl numanomo efekto nėra tolygūs. Šiuo atveju neužtenka vien tik atsparumo degumui didėjimo, kad pasiekti norimą efektą, kadangi nepakankamas atsparumo degumui didėjimas neužtikrina siekiamos fasadinės sistemos degumo klasės, t. y. siekiamo praktinio tikslo. Kiek pasirinktas plonesnis kompozitinės plytelės poliuretaninių klijų sluoksnis padidina konkrečios fasadinės sistemos atsparumą degumui, parodo degumo bandymai.

15.       Nurodytos išvados, teismo vertinimu, leido pritarti atsakovių argumentams, kad ginčo Patentas konkrečiai sprendžia akmens masės plytelės, tenkinančios konkrečias savybes, panaudojimo vėdinamiems fasadams techninę problemą ir pagal žinomą technikos lygį šios problemos išsprendimas nebuvo akivaizdus konkrečios srities specialistui.

16.       Teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad tam, jog būtų pasiektas ginčo Patentu sprendžiamos atitinkamos techninės problemos rezultatas užtenka atlikti rutininius degumo ir  (ar) atsparumo bandymus, nes pagal artimiausią žinomą technikos lygį nebuvo spręsta dėl kompozicinės plytelės medžiagų turinčių konkrečias savybes panaudojimo konkrečiai vėdinamiems fasadams, tenkinančių konkrečius standartizuotus reikalavimus.

17.       Ekspertizės akte daroma išvada, kad negalima teigti, jog priklijavus plieninį lakštą prie akmens masės plytelės tik pagal klijų gamintojo naudojimo aprašą (neatsižvelgiant į klijų storį, jo pasiskirstymą paviršiuje ir kietėjimo laiką) gauta kompozitinė plytelė pasižymės tomis pačiomis atsparumo savybėmis, kaip ir plytelė pagaminta pagal kompozitinės plytelės gamybos būdą, o tam yra būtina atlikti eksperimentinius tyrimus (nustatant atsparumo smūgiui kategoriją ir degumo, dūmų susidarymo bei liepsnojančių lašelių ar dalelių susidarymo klases).

18.       Taigi, teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad atitinkamų klijų panaudojimas yra nulemtas gamintojo rekomendacijų ir jokių išradybinių gebėjimų nereikalauja, nes kaip nurodoma ekspertų, be gamintojo rekomendacijų turi būti įvertintas klijų storis, paskirstymo paviršiuje būdas ir kietėjimo laikas, atitinkamai siekiant konkrečių atsparumo ir degumo rodiklių. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Apeliaciniame skunde ieškovės UAB „Lemora“ ir UAB „LUKRA“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti papildomą ekspertizę, teismo paskirtam ekspertui ar ekspertinei įstaigai pavedant atlikti visapusišką ir išsamų technikos lygio tyrimą patento LT 7001 B „Kompozitinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas vėdinamam fasadui“ paraiškos padavimo dieną (2022 m. lapkričio 15 d.) ir atsakyti į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d.  nutartimi nagrinėjamoje byloje užduotus atsakyti klausimus Nr. 1 ir Nr. 2, prie bylos medžiagos pridėti Europos patentinės patikėtinės M. T. nuomonę, panaikinti 
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Komuliatyviai vertindamas daugiapunktės Patento apibrėžties punktus, pirmosios instancijos teismas ydingai apibrėžė ginčo dalyką. Tokiu būdu tiek kompozitinė plytelė pagal Patento apibrėžties 1 punktą, tiek kompozitinė plytelė gauta Patento apibrėžties                    2 punkte numatytu gamybos būdu skundžiamame sprendime nepagrįstai buvo vertintos kaip plytelės, skirtos vėdinamo fasado apdailai. Ieškovių vertinimu, jos neatitinka išradimo apibrėžties sampratos. Nei Patento aprašyme pateikta techninė problema, nei techniniai išaiškinimai nėra pagrindas Patento apibrėžties 1 ir 2 punktams priskirti Patento apibrėžties 3 punkte nurodytą savybę. Ginčo Patento apibrėžtis yra daugiapunktė – ją sudaro du nepriklausomi ir vienas priklausomas punktas. Nepriklausomais punktais yra laikytini Patento apibrėžties 1 ir 2 punktai, o priklausomu – 3 punktas. Šis punktas priklauso Patento apibrėžties 1 punktui.

19.2.                      Patento apsaugos apimtis nustatoma ir apibrėžtis analizuojama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1994 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintas Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Skirtingai nei į priklausomus išradimo apibrėžties punktus (Taisyklių 86 punktas), į nepriklausomus išradimo apibrėžties punktus esminiai požymiai, apibūdinantys tik priklausomą punktą, nėra įtraukiami. Laikoma, kad Patento techninį efektą leidžia pasiekti nepriklausomų Patento punktų (kiekvieno atskirai) požymių visuma.

19.3.                      Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ginčo Patentas sprendžia akmens masės plytelės, tenkinančios konkrečias savybes, panaudojimo vėdinamiems fasadams techninę problemą ir pagal žinomą technikos lygį šios problemos išsprendimas nebuvo akivaizdus konkrečios srities specialistui, pernelyg laisvai aiškino Patento apibrėžtį. Patento apibrėžties 1 ir 2 punktuose toks kompozitinės plytelės techninis efektas nėra atskleistas. Dėl šios priežasties išradimo patentabilumas nagrinėjamoje byloje buvo atskleistas ir įvertintas netinkamai.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino technikos lygio sampratą ir nukrypo nuo jam taikomo absoliutumo principo. Nepaisant itin reikšmingų tokio sprendimo teisinių pasekmių, jokių argumentų, nagrinėjamoje byloje pagrindžiančių techninio lygio taikymą siauresne apimtimi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė ir dėl išradimo lygio vertinimo vėdinamų sistemų kontekste išvis nepasisakė. Nagrinėjamoje byloje tinkamai nenustačius technikos lygio negali būti daroma išvada, kad išradimas atitinka pagal Patento apibrėžties 1, 2 arba 3 punktą yra išradimo lygio.

19.5.                      Skundžiamame sprendime išradimo lygio vertinimas atliktas netinkamai ir nepagrįstai pripažinta, kad Patento apibrėžtis išpildo išradimo patentabilumo reikalavimus. Pirma, kaip jau buvo nurodyta, panaudojimo vėdinamiems fasadams požymis figūruoja tik Patento apibrėžties 3 punkte, todėl su šia specifine paskirtimi negali būti siejamas visų Patento apibrėžties punktų patentabilumas. Antra, Ekspertizės akte nurodoma, kad tiek akmens masės plytelė, tiek plieninis lakštas „nėra degūs gaminiai“. Tai reiškia, kad Patento apibrėžtyje atskleistos kompozitinės plytelės techninės charakteristikos, susijusios su jos degumu ir dūmingumu, priklauso išimtinai nuo poliuretaninių klijų, nes klijai yra vienintelė degi Patento apibrėžtyje atskleistos kompozitinės plytelės medžiaga. Trečia, analogiškas išvadas patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu į bylą teikiama Europos patentinės patikėtinės M. T. nuomonė dėl Patento išradimo lygio vertinimo pagal vadinamąjį uždavinio ir sprendimo metodą (angl. problem and solution approach).

19.6.                      Ketvirta, visi Patento apibrėžties 2 punkte nurodyti vienas po kito sekantys veiksmai, tai yra: kibumą mažinančių medžiagų pašalinimas, tolygus klijuojamosios medžiagos paskirstymas, suspaudimas, palikimas sukietėti įprastinėmis poliuretaininių klijų kietėjimo sąlygomis, turi būti suprantami kaip įprastas ir akivaizdus techninis sprendimas gauti tvirtą dviejų klijuojamų paviršių sukibimą.

19.7.                      Penkta, Patento apibrėžties 1 punktui neišpildant išradimo patentabilumo reikalavimų, nepatentabiliu laikytinas ir Patento apibrėžties 3 punktas kaip priklausantis nuo Patento apibrėžties 1 punkto.

19.8.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos pateikta ekspertizės ataskaita yra prieštaringa ir neatitiko formalių šiam dokumentui keliamų reikalavimų. Ekspertas apklausos metu paaiškino, kad atliekant ekspertizę Patentas nebuvo vertinamas pagal kiekvieną iš Patento apibrėžties punktų. Pateikiant atsakymus į ekspertizės klausimus Nr. 4 ir Nr. 5, ekspertizės akte vietoj klausime nurodyto termino „Patento apibrėžties pirmame punkte pasiūlytos sudėties kompozitinė plytelė“ įvedamas terminas „nagrinėjama plytelė“, paaiškinant, kad „nagrinėjama plytelė traktuotina su „sausų“ (sukietėjusių) klijų sluoksniu“. Tokiu būdu pakeičiamas ekspertizės dalykas ir peržengiamos ekspertizės ribos, nes ataskaitoje pateikiamas atsakymas į klausimą, kuris ekspertizei nebuvo užduotas.

19.9.                      Ekspertizę ekspertai atliko neprisiekę ir neįspėti apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Pirmosios instancijos teismas priesaikas ekspertams pateikė pasirašyti jau po to, kai ekspertizės aktas buvo pateiktas į bylą ir ieškovai pradėjo kelti klausimus dėl tokio akto įrodomosios reikšmės.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės UAB „IRIS“ ir UAB „SERFAS“ prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti ieškovių prašymo dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos, pakartotinės ekspertizės skyrimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

20.1.                      Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovės, šiuo atveju visi trys ginčijamo Patento apibrėžties punktai yra nepriklausomi, nes pirmasis nurodo gaminį, antrasis – gamybos būdą, o trečiasis – panaudojimą. Tai reiškia, kad ginčijamas Patentas apima tris nepriklausomus apibrėžties punktus, todėl visų jų išradimo lygis turi būti vertinamas atskirai, t. y. net ir tuo atveju, jeigu apibrėžties 1 punktas būtų vertinamas kaip neturintis išradimo lygio, tai neturėtų įtakos apibrėžties 2 ir 3 punktų išradimo lygio vertinimui. 

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino Patento apibrėžtį ir pagrįstai laikėsi Patento vienumo principo, ginčijamo Patento išradimo lygį vertindamas atsižvelgiant į išradimu išspręstą techninę problemą – akmens masės plytelės, tenkinančios konkrečias atsparumo smūgiams ir degumui savybes, panaudojimo vėdinamiems fasadams techninę problemą.

20.3.                      Ekspertai atliko jiems pavestą užduotį taip, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnis – atsakė į nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių technikos žinių. Paskirtas teismo ekspertas neprivalo reikalauti papildomų įrodymų, jei jam užtenka pateiktų. Ekspertas nėra įpareigotas rinkti įrodymus, nes civiliniame procese tai yra šalies pareiga. Jeigu ieškovių vertinimu ekspertizės atlikimui buvo tikslinga pateikti mokslinius tyrimus, doktriną ar pan., tai tokia ieškovių teisė niekaip nebuvo apribota.

20.4.                      Remiantis išradimo vienumo principu bei apibrėžties 1 punktą aiškinant remiantis aprašymu, yra akivaizdu, kad 1 apibrėžties punkte yra nurodyta ne bet kokia plačios paskirties kompozicinė plytelė, o būtent išradybos mintį įkūnijanti kompozicinė plytelė, skirta vėdinamiems fasadams ir pasižyminti konkrečiomis atsparumo degumui ir smūgiams savybėmis.

20.5.                      Ieškovės nutyli faktą, kad iš tiesų, byloje pateiktuose technikos lygio dokumentuose nėra kalbama apie klijų sluoksnio atsparumą degumui apskritai, visi pateikti įrodymai užsimena tik apie atsparumą smūgiams – tai pripažino ir ieškovių atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

20.6.                      Ieškovių teiginys, kad „Klijų sluoksnio storis dėl savo objektyvių atitinkamos srities specialistams žinomų savybių gali būti išskaičiuojamas, remiantis jų technine specifikacija“, yra nepagrįstas, nes neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Klijų sluoksnio parinkimas šiuo atveju yra tiesiogiai susijęs su konkrečios techninės problemos sprendimu, tai ne bet kokia kompozicinė plytelė. Antra, minėtas straipsnis kalba apie metalo lakštų suklijavimą – ir ne specialistui suprantama, kad metalo lakštų sukibimas su klijais yra kitoks, nei metalo lakšto ir akmens masės plytelės. Todėl šiuo atveju ir tariamas „tikrinimas žinomoje aibėje“ yra neaktualus vertinant ginčijamo Patento išradimo lygį.

20.7.                      Ieškovių argumentai yra prieštaringi – vienu atveju teigiant, kad apibrėžties 1 punktas apima bet kokią kompozicinę plytelę, tačiau toliau pripažįstant, kad tai ne bet kokia, o konkrečiomis savybėmis pasižyminti vėdinamam fasadui skirta plytelė, be to, teigiant, kad neva atsparumą degumui ir smūgiams galima apskaičiuoti, tačiau nepateikiant jokių tokio apskaičiavimo pagrindimo įrodymų ir ignoruojant priešingų savybių – atsparumo degumui ir smūgiams įtaką klijų sluoksniui, kurį, kaip pripažino ir ieškovės, nustatyti galima tik atlikus eksperimentus (bandymus).

20.8.                      Negalima teigti, kad priklijavus plieninį lakštą prie akmens masės plytelės tik pagal klijų gamintojo naudojimo aprašą (neatsižvelgiant į klijų storį, jo pasiskirstymą paviršiuje ir kietėjimo laiką) gauta kompozitinė plytelė pasižymės tomis pačiomis atsparumo savybėmis, kaip ir plytelė pagaminta pagal kompozitinės plytelės gamybos būdą.

20.9.                      Teismas ekspertizės aktui nesuteikė didesnės svarbos, jį vertino ryšium su kitais byloje ieškovių pateiktais įrodymais. Tai, kad teismas nesutiko su ieškovų argumentais, savaime nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo, juo labiau kad pačių ieškovių argumentai, kaip matyti ir iš apeliacinio skundo, yra prieštaringi. Argumentus dėl tariamo ekspertizės akto prieštaringumo ieškovės grindžia netiksliu ir selektyviu teismo ekspertizės akto citavimu, neatsižvelgiant į kontekstą, bei subjektyviai ir klaidinančiai interpretuojant eksperto apklausos metu jo pateiktus paaiškinimus žodžiu. Ekspertai labai aiškiai paaiškino, kad gamybos stadijoje kompozicinė plytelė yra su šlapiu klijų sluoksniu, ir būtent toks sluoksnis dėl šios priežasties yra nurodytas apibrėžtyje. Tačiau fasaduose naudoti tinkama kompozitinė plytelė traktuotina gaminiu su sausu (sukietėjusiu) klijų sluoksniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

22.       Apeliaciniame skunde ieškovės prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliančių nuomone, žodinio bylos nagrinėjimo būtinybę pagrindžia aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje apeliantės prašo skirti papildomą ekspertizę. Eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena esminių tokio įrodymo tinkamo tyrimo priemonių.

23.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

24.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013;                    2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

25.       Proceso pirmosios instancijos teisme eigos analizė patvirtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę pateikti procesinius dokumentus, įrodymus juose nurodytoms aplinkybėms ir argumentams pagrįsti. Apeliantės nepagrindė, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo nepagrįstai suvaržyta ir neįgyvendinta norima apimtimi jų teisė teikti atsikirtimus ir juos patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus ir argumentus visi dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį.

26.       Įvertinęs byloje esančią medžiagą, remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta pagrįsto poreikio bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl papildomos ekspertizės skyrimo

27.       Apeliaciniame skunde ieškovės prašė paskirti papildomą ekspertizę, teismo paskirtam ekspertui ar ekspertinei įstaigai pavedant atlikti visapusišką ir išsamų technikos lygio tyrimą patento                   LT 7001 B „Kompozitinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas vėdinamam fasadui“ paraiškos padavimo dieną (2022 m. lapkričio 15 d.) ir atsakyti į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje užduotus atsakyti klausimus                Nr. 1 ir 2.

28.       Pagal CPK 219 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą papildoma ekspertizė gali būti paskirta, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jei yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertizės aktas paprastai laikomas patikimesne įrodinėjimo priemone nei kiti įrodymai, todėl, apeliantėms nesutinkant su teismo paskirto eksperto išvadomis, joms teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius ekspertizės akte nurodytas išvadas. Apeliančių vertinimu, atliekant ekspertizę Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorija technikos lygio Patento paraiškos padavimo dieną nenustatinėjo. Ekspertizės akte yra pateiktas baigtinis vertintų technikos lygio šaltinių, gautų su bylos medžiaga, sąrašas. Ekspertizės metu į pirmosios instancijos teismo pavestus atsakyti klausimus atsakyta nebuvo, taip nepagrįstai suvaržant apeliančių teisę įrodinėti pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

30.       Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip prieštaraujančius byloje nustatytai faktinei situacijai. 

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti teismo ekspertizės išvadomis ar skirti papildomą teismo ekspertizę. Atliktos ekspertizės akte eksperto išvados yra aiškios, jomis atsakyta į bylos šalių pateiktus klausimus. Objektyvių duomenų, kad ekspertizės akto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kad išvados yra paremtos netinkamai taikytais tyrimo metodais, visapusiškai neįvertinus bylos medžiagos, apeliantės nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neegzistuoja teisiniai pagrindai papildomos ekspertizės byloje skyrimui, papildomos ekspertizės skyrimo poreikio apeliantės nepagrindė apeliaciniame skunde, o tai, jog apeliantės iš esmės nesutinka su eksperto išvadomis, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų išsamumu ir (ar) pagrįstumu.

32.       Pažymėtina ir tai, kad paskirtas teismo ekspertas neprivalo reikalauti papildomų įrodymų, jei jam užtenka pateiktų byloje. Taip pat ekspertas nėra įpareigotas savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes tokia pareiga civiliniame procese yra nustatyta bylos šalims. Jei ieškovių vertinimu ekspertizės atlikimui buvo tikslinga pateikti mokslinius tyrimus, doktriną ar pan., tai tokia ieškovių teisė niekaip nebuvo apribota bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

33.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte padarytomis išvadomis ir vertino jas visų byloje pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

34.       Apeliaciniame skunde ieškovės prašė prie bylos medžiagos pridėti Europos patentinės patikėtinės M. T. nuomonę.

35.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise          (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių pateikta patentinės patikėtinės nuomonė galėjo būti gauta ir pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jei ieškovių vertinimu, ji galėjo turėti įtakos galutiniam procesiniam sprendimui. Šia teise nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantės nepasinaudojo, todėl vertintina, kad šio įrodymo priėmimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą. Juolab kad prašomas priimti įrodymas neturės esminės įtakos pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia netenkinti ieškovių prašymo dėl naujai pateikto dokumento pridėjimo prie bylos.

Dėl patento pripažinimo negaliojančiu

37.       Apeliaciniame skunde ieškovės nurodė, kad komuliatyviai vertindamas daugiapunktės Patento apibrėžties punktus, pirmosios instancijos teismas ydingai apibrėžė ginčo dalyką. Tokiu būdu tiek kompozitinė plytelė pagal Patento apibrėžties 1 punktą, tiek kompozitinė plytelė gauta Patento apibrėžties 2 punkte numatytu gamybos būdu skundžiamame sprendime nepagrįstai buvo vertintos kaip plytelės, skirtos vėdinamo fasado apdailai. Nepriklausomais punktais yra laikytini Patento apibrėžties 1 ir 2 punktai, o priklausomu – 3 punktas. Šis punktas priklauso Patento apibrėžties 1 punktui.

38.       Teisėjų kolegija su aukščiau nurodytais ieškovių argumentais nesutinka. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovės, šiuo atveju visi trys ginčijamo Patento apibrėžties punktai laikytini nepriklausomais, nes pirmasis nurodo gaminį, antrasis – gamybos būdą, o trečiasis – panaudojimą.

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad apibrėžtis yra patento „širdis“; tik pagal išradimo apibrėžtį gali būti nustatytos patento savininko išimtinės teisės. Todėl nagrinėjant ginčus tiek dėl išduoto patento pripažinimo negaliojančiu, tiek ir ginčus dėl patento savininko teisių gynimo būtina itin atidžiai nustatyti tuo patentu ginamo išradimo apibrėžtį, t. y. patentu suteikiamos teisinės apsaugos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014; 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-701/2016).

40.       Ieškovės remiasi Taisyklių 87 punktu, tačiau jį neteisingai interpretuoja nagrinėjamo ginčo Patento kontekste. Taisyklių 87 punkte numatyta, kad priklausomo apibrėžties punkto bendroji dalis turi išradimo paskirtį atskleidžiančią sutrumpintą nepriklausomo punkto išraišką ir nuorodą į nepriklausomą ir (arba) priklausomą (-us) punktą (-us), kuriam (-iems) skirtas priklausomas punktas. Kai punktas priklauso nuo kelių apibrėžties punktų, jiems nurodyti naudojama alternatyva. Jeigu konkretaus realizavimo ar panaudojimo atveju išradimui apibūdinti kartu su priklausomo punkto požymiais būtini tik nepriklausomo punkto požymiai, nurodoma priklausomo punkto priklausomybė tik nuo nepriklausomo punkto. Jei tokiam apibūdinimui reikalingi vieno ar kelių priklausomų apibrėžties punktų požymiai, priklausomo punkto priklausomybė nuo nepriklausomo punkto nurodoma atitinkamuose priklausomuose punktuose. Priklausomas punktas pradedamas fraze, į kurią įeina nepriklausomo punkto visas ar sutrumpintas pavadinimas, paskui rašomas žodis „pagal“, už kurio skaitmeniu arba skaitmenimis arba jų intervalu nurodomas (-i) punktas (-ai), nuo kurio (-ių) šis punktas priklauso, ir už jo rašomas žodis „punktą“ arba „punktus“.

41.       Nagrinėjamu atveju apibrėžties 3 punkte yra nurodytas kompozicinės plytelės panaudojimo būdas, o ne kompozicinės plytelės pagal 1 punktą papildomos kompozicijos savybės. Tokiu būdu, ginčo Patentas apima tris nepriklausomus apibrėžties punktus, todėl visų jų išradimo lygis turi būti vertinamas atskirai. Nagrinėjamo ginčo atveju yra nustatyta tokia grupė: gaminys, jo gamybos būdas ir panaudojimas, o tai atitinka Taisyklių 28.3.1 punktą (1 ir 2 apibrėžties punktai) ir 28.3.3 punktą (1 ir 3 apibrėžties punktai).

42.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad byloje ieškovės pateikti įrodymai sprendė kitas nei ginčo Patento technines problemas, t. y. konkrečiai grindų plytelių atsparumo, garso izoliacijos, montavimo ant nelygių paviršių problemas. Tuo tarpu ginčo Patentas sprendžia techninę problemą, t. y. kitokios plytelės (akmens masės) panaudojimą vėdinamiems fasadams bei atsparumo ir degumo klausimus ir pagal žinomą technikos lygį šių problemų išsprendimas nebuvo akivaizdus konkrečios srities specialistui. Ieškovės apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, todėl nepagrįstai teigė, kad pirmosios instancijos teismas ydingai apibrėžė ginčo dalyką.

43.       Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino technikos lygio sampratą ir nukrypo nuo jam taikomo absoliutumo principo. Nepaisant itin reikšmingų tokio sprendimo teisinių pasekmių, jokių argumentų, nagrinėjamoje byloje pagrindžiančių techninio lygio taikymą siauresne apimtimi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė ir dėl išradimo lygio vertinimo vėdinamų sistemų kontekste nepasisakė. Nagrinėjamoje byloje tinkamai nenustačius technikos lygio negali būti daroma išvada, kad išradimas atitinka pagal Patento apibrėžties 1, 2 arba 3 punktą yra išradimo lygio. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

44.       Pagal Patentų įstatymo 7 straipsnį, išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

45.       Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktikoje pažymima, kad ankstesnis technikos lygis paneigia naujumą tada, kai dėl nurodyto išradimo dalyko išvada gali būti padaryta tiesiogiai ir nedviprasmiškai iš nustatyto technikos lygio, įskaitant požymius, kurie tam tikros srities specialisto gali būti numanomi iš to, kas yra aiškiai atskleista (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos sprendimai bylose Nr. T 677/91, Nr. T 465/92, Nr. T 511/92). Taigi, pagal Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktiką, yra pripažįstamas ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis išradimo atskleidimas.

46.       Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktikoje taip pat nurodyta, kad netiesioginis išradimo atskleidimas (angl. implicit disclosure) reiškia atskleidimą, kurį bet kuris vidutinis tos srities specialistas objektyviai suprastų kaip būtinai numanomą iš pateikto turinio (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos sprendimas byloje Nr. T 1523/07). Kartu pažymėtina, kad numanomas išradimo atskleidimas nereiškia nieko daugiau, kaip tik aiški ir vienareikšmiška pasekmė to, kas yra aiškiai nurodyta (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos sprendimas byloje Nr. T 823/96).

47.       Teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog praktikoje nėra žinoma apie platesnį tokių kompozitinių plytelių taikymą pastatų vėdinamose fasadinėse sistemose, todėl tiek vėdinamų fasadų sistemų projektuotojas, tiek montuotojas negalėtų teigti, jog aptariama kompozitinės plytelės sudėtis akivaizdžiai tenkina Patento apibrėžties punktuose nurodytus reikalavimus. 

48.       Ieškinio pagrįstumo vertinimui turi būti nustatytas technikos lygis ginčijamo Patento paraiškos padavimo datai, tačiau tai yra ieškovių įrodinėjimo pareiga, kuri negali būti perkeliama kitai byloje dalyvaujančiai šaliai, arba juo labiau ekspertams. Faktas, kad ekspertizės klausimuose                 Nr. 1, 2, 6, 7 ir 8 buvo skirtingai apibrėžta technikos lygio sąvoka – vienuose klausimuose pateiktos nuorodos į prieinamą technikos lygį, kituose – išimtinai į byloje esančiuose šaltiniuose nurodytą ankstesnį technikos lygį, buvo nulemtas ieškovių suformuluotų klausimų, o ne ekspertizės akto netikslumo ar prieštaringumo.

49.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

50.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės neįrodė, jog Patente atskleidžiamas techninės problemos sprendimas būtų buvęs akivaizdus atitinkamos srities specialistui patentinės paraiškos padavimo metu, taigi, neįrodė, kad ginčijamas išradimas neatitinka išradimo lygmens reikalavimo (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia ieškovės, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis.

51.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime prieštaringas išvadas klaidingai grindė argumentu, jog atitinkamos srities specialistui, neatlikus bandymų, nebus akivaizdu, kiek optimaliai turi būti padidinami ar sumažinami kompozitinės plytelės elementų storiai, kad būtų tenkinami standartiniai atsparumo smūgiams reikalavimai. Toks vertinimas nėra objektyvus, nuoseklus ir teisingas.

52.       Atsakant į apeliančių argumentą šioje dalyje pažymėtina, kad ieškovių skundo argumentai yra prieštaringi, kadangi pirmiausia jos teigia, jog apibrėžties 1 punktas apima bet kokią kompozicinę plytelę, tačiau vėliau pripažįsta, kad tai ne bet kokia plytelė, o konkrečiomis savybėmis pasižyminti vėdinamam fasadui skirta plytelė. Nors ieškovės teigė, kad atsparumą degumui ir smūgiams galima apskaičiuoti, tačiau tokių skaičiavimų pavyzdžių nepateikė, bet skunde pripažino, jog nurodytus parametrus galima nustatyti tik atlikus bandymus, o tai, kaip teisingai pažymi atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, reiškia, kad atitinkamas techninės problemos sprendimas paraiškos pateikimo dieną nebuvo akivaizdus atitinkamos srities specialistui be papildomų išradybinių gebėjimų.

53.       Apeliantės nurodė, kad Patento apibrėžties 2 punkte atskleistas klijavimo poliuretaniniais klijais metodas visiškai atkartoja poliuretaninių klijų gamintojo instrukcijoje ir nuo joje nurodyto klijavimo metodo skiriasi tik aiškiai įvardytu klijų sluoksnio storiu.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra visiškai teisingas teiginys, kadangi gamybos būde yra išskirtas konkretus šlapių klijų sluoksnio storis, tolygus, o ne juostinis ar taškinis klijų padengimas ant paviršiaus ir ilgesnis kietėjimo laikas. Taigi, klijų gamintojas apraše numato, kad klijai ant plytelės turi būti tepami juostiniu metodu arba taškiniu, o ne tolygiai. Vertinant techniniu požiūriu, pasiekti tikslų 0,14 mm šlapių klijų tolygiai paskirstyto sluoksnio storį ant plytelės naudojant vien tik klijų pakuotę ir įrankį nėra įmanoma, kadangi tai reikalauja papildomų techninių priemonių. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovės, naudojant gamintojo nurodytą būdą, t. y. tepant klijus juostomis arba taškiniu būdu nėra aišku kaip tai paveiktų sukibimą su plieniniu lakštu.

55.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima teigti, kad priklijavus plieninį lakštą prie akmens masės plytelės tik pagal klijų gamintojo naudojimo aprašą, t. y. neatsižvelgiant į klijų storį, jo pasiskirstymą paviršiuje ir kietėjimo laiką, gauta kompozitinė plytelė galėtų pasižymėti tomis pačiomis atsparumo savybėmis, kaip ir plytelė pagaminta pagal kompozitinės plytelės gamybos būdą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovių ieškinį atmetė ir paliko galioti atsakovėms priklausantį patentą LT 7001                     B „Kompozitinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas vėdinamam fasadui“. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ginčo išradimo patentabilumo ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu, todėl ieškovių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundo bei atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

58.       Atmetus apeliančių apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59.       Atsakovė UAB „IRIS“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 025 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą ir patentinio patikėtinio nuomonę) bylinėjimosi išlaidas.

60.       Atsakovė UAB „SERFAS“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 025 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą ir patentinio patikėtinio nuomonę) bylinėjimosi išlaidas.

61.       Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nustatyto užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydžio, atsakovėms iš apeliančių lygiomis dalimis priteistinos 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ (juridinio asmens kodas 233623430) ir uždarosios akcinės bendrovės „LUKRA“ (juridinio asmens kodas 302495528) lygiomis dalimis 3 025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IRIS“ (juridinio asmens kodas 149587593) naudai, t. y. po
1 512,50 Eur.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ (juridinio asmens kodas 233623430) ir uždarosios akcinės bendrovės „LUKRA“ (juridinio asmens kodas 302495528) lygiomis dalimis 3 025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SERFAS“ (juridinio asmens kodas 133830481) naudai, t. y. po
1 512,50 Eur.

Teisėjai                                  Rasa Gudžiūnienė

                          Antanas Rudzinskas

          Žilvinas Terebeiza