Civilinė byla Nr. e2-598-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00577-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KMK plius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Rentopa“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „KMK plius“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Lideres“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rentopa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „KMK plius“ 2022 m. kovo 1 d. sudarytą transporto paslaugų sutartį bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę UAB „KMK plius“ grąžinti atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervestas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 204 494,54 Eur; priteisti iš UAB „KMK plius“ BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai 11,15 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „KMK plius“ nuosavybės teises į jų valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas 204 494,54 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriai V. P. ir K. B. siekė dirbtinai didinti bendrovės išlaidas nemokumo procese, sudarė objektyviai nepagrįstus prabangių automobilių nuomos sutartis; UAB „KMK plius“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos suteiktos paslaugos nėra pagrįstos dokumentais (judėjimo ataskaitomis, kelionės lapais, sunaudoto kuro ataskaitomis ar pan.), kurie patvirtintų suteiktų paslaugų realumą. Ieškovės teigimu, net ir po poveikio priemonės paskyrimo, nemokumo administratorius toliau išvedinėjo lėšas iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ banko sąskaitų net neturėdamas tam įgaliojimų. Nepaisant to, kad administratorius nuo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties priėmimo momento jau nėjo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriaus pareigų, nes buvo nedelsiant atstatydintas, tačiau jo įgaliotas asmuo K. B. atliko įvairius mokėjimus, pavyzdžiui, 2025 m. sausio 3 d. 20 910,37 Eur dydžio mokėjimą UAB „KMK plius“, dėl šių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, administratorius naujam bendrovės nemokumo administratoriui iki 2025 m. sausio 16 d. privalėjo perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau turtas iki šiol nėra perduotas, o dokumentų perduota tik dalis, nepakankama užtikrinti tolesnę bendrovės vykdomą veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos patenkino – ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, nutarė atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimo perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į atsakovei UAB „KMK plius“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias UAB „KMK plius“ ir esančias pas UAB „KMK plius“ arba trečiuosius asmenis, už 204 495 Eur sumą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai dėl konkretaus sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus teismas nutarė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, t. y. pagrindė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
5. Teismas pažymėjo, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga grindžiama ne tik didele ieškinio suma, bet ir atsakovės UAB „KMK plius“ nesąžiningu elgesiu, t. y. nesąžiningais veiksmais vykdant sandorius su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Teismas sutiko su ieškovės nurodytais argumentais ir konstatavo esant įrodytą antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė UAB „KMK plius“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Didelė ieškinio suma, nesant duomenų apie apelianto nesąžiningus veiksmus, nėra pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.2. Apeliantės nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie apeliantės veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusiję aplinkybės, tačiau tokie, kuriais siekiama tikslingai sudaryti situaciją, kai apeliantė neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškove pagal byloje pareikštą ieškinį ar tokios galimybės būtų iš esmės apsunkintos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad apeliantė ėmėsi veiksmų ar ketina imtis veiksmų tikslingai mažindama savo turto vertę, perleisdama turtą kitiems asmenims, kitaip sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį, elgėsi nesąžiningai, siekdama, kad būtų sukliudyta ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
6.3. Ieškovė nesąžiningais įvardijo apeliantės veiksmus (apeliantė neva yra susijusi su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ valdymo organais; apeliantė buvo pasitelkta kaip tarpininkė tam, kad iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ balanso būtų išvesta didelė dalis lėšų), kurie sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir galės būti tinkamai įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
6.4. Pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvusį nemokumo administratorių, jokiu būdu nepagrindžia ir negali patvirtinti UAB „KMK plius“ nesąžiningumo ar siekio paslėpti, perleisti savo turtą, tam, kad apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
7. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „KMK plius“ atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
7.1. Ieškovė pateikė AVNT 2025 m. kovo 17 d. raštą, kuriame AVNT, atlikusi UAB „Lideres“ neplaninį veiklos patikrinimą administruojant BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, konstatavo, kad UAB „Lideres“ sudarė sutartį su atsakove UAB „KMK plius“, kuri per darbo santykius susijusi su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriaus tuometiniu vadovu ir darbuotoju, atsakingu už bendrovės bankroto proceso administravimą V. P.. AVNT taip pat konstatavo, kad sutartyje nėra nurodyta paslaugų teikimo kaina, nuomojamų automobilių duomenys, taip pat UAB „KMK plius“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos suteiktos paslaugos nėra pagrįstos dokumentais, kurie patvirtintų suteiktų paslaugų realumą. Nemokumo administratoriaus V. P. administravimo laikotarpiu pagal sutartį patirta išlaidų 149 117,06 Eur (iš viso – 212 153,51 Eur). Sutartis, galiojusi iki 2024 m. gegužės 31 d., buvo sudaryta su UAB „KMK plius“, kurio galutiniu naudos gavėju yra K. B.. 2024 m. gegužės 21 d. (pradėjus patikrinimą) dėl minėtų paslaugų teikimo bendrovei sudaryta sutartis su K. B. IĮ, kurios savininku yra tas pats K. B., mokant 290 Eur kas mėnesį“. Taigi, skirtingai nei teigia UAB „KMK plius“, AVNT jau yra konstatavusi tiek nemokumo administratoriaus neteisėtus veiksmus, tiek sutarties fiktyvumą. Aplinkybė, jog AVNT pradėjo naują neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą dėl naujai paaiškėjusių trečiojo asmens pažeidimų, tik patvirtina ieškovės poziciją, jog trečiasis asmuo, veikdamas kartu su kitais asmenimis, įskaitant UAB „KMK plius“, buvo sukūręs schemą bendrovės lėšoms išvesti.
7.2. Priešingai nei teigia UAB „KMK plius“, nutartis, kuria UAB „KMK plius“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, grindžiama ne ieškinio suma, o UAB „KMK plius“ nesąžiningu elgesiu, kuris, be kita ko, jau yra konstatuotas AVNT raštuose.
7.3. Administratoriaus veiksmai atskleidžia nuoseklų, kryptingą ir sistemiškai organizuotą nesąžiningumą, kurio tikslas – neteisėtas bankrutuojančios bendrovės lėšų perėmimas. UAB „KMK plius“ neteisėtai gavo daugiau kaip 204 494,54 Eur už tariamai suteiktas paslaugas pagal sutartį, kuri ne tik nebuvo tvirtinta kreditorių susirinkime, bet ir objektyviai nebuvo pagrįsta jokia dokumentacija. Šie veiksmai nėra atsitiktiniai ar izoliuoti – jie yra didesnės, kompleksiškai suplanuotos finansinės schemos sudedamoji dalis, pagal kurią iš bendrovės buvo pervesta daugiau kaip 1 500 000 Eur tretiesiems, su administratoriumi susijusiems asmenims, įskaitant ir UAB „KMK plius“. Lėšos pervedamos per kelis tarpininkus – fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su buvusiu administratoriumi, įskaitant S. K., V. P., V. K., K. B. ir S. V., tą patvirtina ir byloje esantys AVNT raštai.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „KMK plius“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką, 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021 ir kt.).
12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies ir (ar) apimties. Atsakovė taip pat nekelia ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
Dėl grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui
13. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-680-1120/2022 27 punktas). Vienas iš aspektų, sudarančių prielaidas spręsti dėl grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui yra galimas atsakovo nesąžiningumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019). Grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-711-464/2021).
14. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014). Teisės doktrinoje pažymima, kad, atsižvelgiant į LAP taikymo teisinius padarinius, būtina įrodyti ne teorinę, o faktinę (realią) grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau tai savaime nereiškia, kad privaloma pateikti neabejotinų įrodymų apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (Doržinkevič, A. ir kt., Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civiliniame procese. Vilnius: MRU, 2024, 75 p.).
15. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, byloje neturi būti pateikti neginčijami įrodymai apie atsakovės realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo ateityje, kadangi teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014, 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021 18 punktas).
16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo, ieškinys įrodinėjamas remiantis tuo, kad UAB „KMK plius“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo pinigines lėšas, tačiau realiai neteikė jokių paslaugų. Ieškovės teigimu, UAB „KMK plius“ nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad sandoriai buvo sudarinėjami tarp susijusių asmenų, o sąskaitose faktūrose nurodytos suteiktos paslaugos nėra pagrįstos dokumentais (judėjimo ataskaitomis, kelionės lapais, sunaudoto kuro ataskaitomis ar pan.), kurie patvirtintų suteiktų paslaugų realumą; šie faktai buvo nustatyti AVNT atliekant UAB „Lideres“ neplaninį veiklos patikrinimą ir tiriant aplinkybes, įvykusias BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir, atitinkamai, grėsmę būsimam teismo sprendimo vykdymui.
17. Faktas, kad atsakovės (ne)sąžiningumas sudaro įrodinėtiną aplinkybę nagrinėjamoje civilinėje byloje, nereiškia, jog, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalima nustatinėti tikėtinos grėsmės teismo sprendimo vykdymui ir tam tikrų atsakovės veiksmų vertinti kaip galimai nesąžiningų. Priešingas aiškinimas lemtų, kad tokiais atvejais laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš viso taptų neįmanomas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi jokios prejudicinės galios, šia nutartimi nėra pasisakoma dėl ginčo esmės, o tik iš tam tikrų, epizodinių įrodymų, duomenų, o ne iš įrodymų visumos, yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo naikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis