Civilinė byla Nr. e2-1426-823/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00885-2018-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Urtilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria UAB „Urtilė“ iškelta bankroto byla, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Urtilė“. Nurodė, kad atsakovės skola VSDFV Vilniaus skyriui 2018 m. kovo 12  d. buvo 4 556,69 Eur. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis UAB „Urtilė“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Urtilė“ vardu yra registruotos trys transporto priemonės. Pareiškėjas raštu įspėjo atsakovę, kad, per 30 dienų nesumokėjus skolos, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.
2. Atsakovė UAB „Urtilė“ ir trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Urtilė“ iškėlimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus  apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Urtilė“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. M..
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui UAB „Urtilė“ finansinės atskaitomybės dokumentų, Juridinių asmenų registre atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų taip pat nėra, todėl teismas neturi duomenų apie visus atsakovės pradelstus įsipareigojimus ir visą atsakovės turtą. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotos trys transporto priemonės. Iš atsakovės VSDFV Vilniaus skyriui 2018 m. sausio 24 d. pateikto paaiškinimo matyti, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, neatsiskaito su pareiškėju, atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui vis didėja – 2018 m. kovo 12 d. sudarė 4 556,69 Eur, o 2018 m. birželio 25 d. duomenimis jau 7 964,38 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, kad UAB „Urtilė“ yra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Urtilė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti, pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo netenkinti arba klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė atsakovės vėlavimo darbuotojams išmokėti darbo užmokestį ar atsakovės pranešimo apie neketinimą vykdyti įsipareigojimų. Atsakovė patvirtina, kad nevėluoja mokėti darbo užmokesčio darbuotojams ir nei vienam kreditoriui nėra pranešusi, jog neketina vykdyti įsipareigojimų, todėl šie bankroto bylos iškėlimo pagrindai neegzistuoja.
2. Iki 2017 m. atsakovės veikla buvo susijusi su siuvimo paslaugomis. Nuo 2017 metų vasaros atsakovė pakeitė veiklos pobūdį, atsisakė siuvimo paslaugų, buvo priimta daugiau darbuotojų ir pradėti vykdyti tik pilno gaminio užsakymai, t. y. užsakovui  siūlomi atsakovės dizaino gaminiai, atsakovė pati įsigyja visas reikalingas medžiagas ir priedus. Nauja veikla yra pelningesnė, tačiau pereinamuoju laikotarpiu nepavyko užtikrinti pakankamai užsakymų ir pradėjo kauptis įsiskolinimai. Atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau deda visas pastangas siekdama įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės veikla yra pelninga ir atsakovė ateityje turės galimybes įveikti laikinus finansinius sunkumus. Atsakovės turimas įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui yra mažesnis nei vidutinė atsakovės mėnesio apyvarta, todėl įsipareigojimus kreditoriams palaipsniui atsakovė įvykdys.
6. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Atsakovės finansinė padėtis nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo iki atskirojo skundo pateikimo dienos pablogėjo, kadangi atsakovės įsiskolinimas pareiškėjui didėja. Pagal 2018 metų 3 ketvirčio preliminarią valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą atsakovės skola VSDFV Vilniaus skyriui sudaro 9 512,46 Eur.
2. VSDFV Vilniaus skyriuje 2018 m. sausio 25 d. buvo gautas atsakovės raštas Nr. 2, kuriuo atsakovė įsipareigojo mokėti skolą pareiškėjui nuo 2018 m. vasario mėnesio, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Atsakovei 2018 m. vasario 1 d. buvo įteiktas VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 29 d. pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė žinojo apie ketinimą jai kelti bankroto bylą, tačiau iki šiol skolos pareiškėjui nesumokėjo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla pirmosios instancijos teismui pagal viešai prieinamus duomenis apie atsakovės finansinę padėtį sprendus, kad atsakovė yra nemoki.
8. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto byla atsakovei ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi iškelta konstatavus atsakovės nemokumą, kuris pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį yra savarankiškas pagrindas įmonei kelti bankroto bylą, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja kiti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai, yra teisiškai nereikšmingi vertinant ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
9. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas paprastai nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tačiau tais atvejais, kai bendrovės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-381/2016 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).
10. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „Urtilė“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apie jos nemokumą, sudarantį pagrindą bankroto bylos iškėlimui.
11. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (duomenų apie įmonės vykdomą veiklą, apeliantės deklaruojamą įmonės apyvartą, apie tai, iš kokių šaltinių apeliantė ketina įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir pan.) teismui nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, būtų inicijavusi restruktūrizavimo procesą, juolab kai apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo pranešta dar 2018 m. sausio 29 d. pranešimu Nr. (8.1.) 3 – 6943, kuris įteiktas atsakovės direktoriui E. B.. Vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai, nepateikus šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesuteikia pagrindo konstatuoti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
12. Apeliantei nepateikus įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Urtilė“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

           Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė - Balynienė