Pranešėjas L. Pauliukėnas                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-557/2013

Teisėja R. Pauparienė                       Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00085-2011-2

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.;

(S)

                                                                                     1.2.17.11.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus,   

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

gynėjai Danguolei Žilinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo - 2010-11-24 epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2  metams, pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo - 2010-12-21 epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuteistajam A. V. skirta kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo A. V. UAB „4finance“ naudai 2100 Lt turtinei žalai atlyginti. 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2010-11-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą sudaryti sutartis dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – UAB „Bitė Lietuva“ 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142476/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“, 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142477/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“, 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose  Nr. ECOM/0142478/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“, eilutėse „Parašas“ ir „Kliento parašas“ pasirašė kaip A. S., juo nebūdamas.

A. V. nuteistas ir už tai, kad jis, galimai 2010-11-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės įvykdymo, telefonu susisiekęs su UAB „Bitė Lietuva” atstovu, melagingai prisistatęs A. S. juo nebūdamas, susitarė sudaryti su UAB „Bitė Lietuva“ sutartis dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo, pagal kurias UAB „Bitė Lietuva“ jam perduotų naudotis tris mobilaus ryšio telefonus, o jis įsipareigotų naudotis planu „Bitė daugiau Trys viename 150“ 24 mėnesius ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti pagal nustatytus tarifus ir atsiskaitymo tvarką. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. V., galimai 2010-11-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatytas, būdamas Pagėgių sav. Pagėgių sen. Pagėgių k., melagingai prisistatė A. S., pateiktuose UAB „Bitė Lietuva“ 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142476/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“, 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142477/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“, 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142478/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“ pasirašė A. S. išgalvotu parašu, o jam buvo perduoti UAB „Bitė Lietuva“ priklausantys trys mobilaus ryšio telefonai „Vodafone845“, kurių kiekvieno vertė po 748 Lt, bendros 2244 Lt vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. V., žinodamas, kad jis apgaule A. S. vardu sudaręs ir suklastojęs sutartis su UAB „Bitė Lietuva“, įgijo teisę naudotis šios bendrovės teikiamomis mobilaus ryšio paslaugomis, turėdamas išankstinę tyčią išvengti turtinės prievolės įvykdymo, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio  29 d. iki 2011 m. vasario 17 d. pagal jo suklastotas, A. S. vardu su UAB „Bitė Lietuva“ sudarytas 2010 m. lapkričio 24  d. specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142476/2010, specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142477/2010, 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142478/2010 numatytas sutartis, naudojosi šios bendrovės mobilaus ryšio - skambučių, SMS pranešimų ir duomenų perdavimo suteiktomis paslaugomis už 387,16 litų, tačiau už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, taip išvengė turtinės prievolės. Tokiu būdu A. V. apgaule, pateikdamas melagingus duomenis, kad sutartis su UAB „Bitė Lietuva“ sudaro ir įsipareigojimus pagal jas vykdys A. S., suklastodamas tikrus dokumentus - 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142476/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“, 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142477/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“, 2010-11-24 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. ECOM/0142478/2010 ir jų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“ numatytas sutartis, įgijo UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį bendros vertės turtą už 2244 litų ir išvengė turtinės prievolės – 387,16 litų sumokėjimo už suteiktas paslaugas UAB „Bitė Lietuva“, taip padarydamas bendrą 2631,16 Lt turtinę žalą.

A. V. nuteistas ir už tai, kad, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti banko sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai atlikti, 2010-12-21, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo M. V. (M. V.) vardu išduotus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. M. V. vardu atidarytos elektroninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenis ir neteisėtai juos laikė, turėdamas tikslą atlikti finansines operacijas atlikti, kol 2010-12-21 17.13 val. panaudojo.

A. V. nuteistas ir už tai, kad jis, turėdamas tikslą neteisėtai atlikti finansinę operaciją, 2010-12-21 17.19 val., būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas 78.61.2.169, neteisėtai panaudodamas tikrus M. V. internetinės bankininkystės duomenis: vartotojo prisijungimo vardą, vartotojo slaptažodį, vartotojo kortelę su prisijungimo slaptažodžiais, kuriuos įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, ir prisistatydamas kaip teisėtas AB „Swedbank“ naudotojas M. V., be M. V. sutikimo atliko finansinę operaciją, o būtent iš M. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Smscredit.lt“ sąskaitą pervedė 0.01 Lt piniginę sumą, taip patvirtindamas sutikimą paskolai gauti. Tęsdamas savo veiką neteisėtai atlikti finansinę operaciją, 2010-12-21 17.19 val., būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas 78.61.2.169, neteisėtai panaudodamas tikrus M. V. internetinės bankininkystės duomenis: vartotojo prisijungimo vardą, vartotojo slaptažodį, vartotojo kortelę su prisijungimo slaptažodžiais, kuriuos įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, ir prisistatydamas kaip teisėtas AB „Swedbank“ naudotojas M. V., be M. V. sutikimo atliko finansinę operaciją, o būtent UAB „Smscredit.lt“ pervestą į nukentėjusiojo M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 750 Lt piniginę sumą, kurią gavo apgaulės būdu paėmęs kreditą, tą pačią dieną iš nukentėjusiojo M. V. sąskaitos pervedė į A. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB Nord“ banke.

A. V. nuteistas ir už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010-12-21, būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai užsiregistravo UAB „Smscredit.lt“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, kurioje nukentėjusiojo M. V. vardu užpildė paraišką 750 Lt kreditui gauti, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo iš nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą ir jo vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės priemonę ir prisistatęs teisėtu elektroninės bankininkystės turėtoju, įvedus prisijungimo kodus kaip sąskaitos savininkas, pervesdamas iš M. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Smscredit.lt“ sąskaitą 0.01 Lt piniginę sumą, patvirtino, jog sutinka su kredito gavimo sąlygomis, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „Smscredit.lt“ pervestus į nukentėjusiojo M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 750 Lt tą pačią dieną iš nukentėjusiojo M. V. sąskaitos pervedė į A. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB Nord“ banke, bei pasitelkęs asmenį – A. Š., kuris dėl veikos nėra kaltas, paprašė į jo sąskaitą gautus pinigus išgryninti bei perduoti jam, taip apgaule savo naudai įgydamas 750 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo jį pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. išteisinti. Nurodo, jog mano, kad teismas padarė klaidą, taikydamas baudžiamąjį įstatymą ir nuteisdamas jį pagal BK 214 str. 1 d. bei BK 215 str. 1 d., kadangi žmogus, prisistatęs jam kaip M. V., pateikė jam savo elektroninio prisijungimo duomenis ir leido jais naudotis. Todėl to negalima traktuoti kaip neteisėto laikymo, įgijimo ar naudojimosi, kadangi šie duomenys ir yra paimti tam, kad būtų galima jais disponuoti. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes ir panaikinti šias bausmes. Pagal esamą situaciją jam gali būti pritaikytas BK 207 str. 1 d. Apie M. V. piniginės vagystę jis nieko nežinojo, todėl, kai žmogus, kuris prisistatė minėto asmens vardu, atsiuntė elektroninio prisijungimo duomenis finansinėms operacijoms atlikti, jis neįtarė, kad tai galėjo būti ne M. V..

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo 2010-11-24), BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo 2010-12-21). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. V. neginčija jo nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo 2010-11-24), BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo 2010-12-21). Jis taip pat neneigia atlikęs kaltinimuose pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tačiau nesutinka su jo veiksmų, kaip nusikalstamų, kvalifikavimu, prašo dėl šių kaltinimų jį išteisinti, anot jo, teismas, nuteisdamas jį pagal BK 214 str. 1 d. bei BK 215 str. 1 d., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi asmuo, prisistatęs M. V., pats pateikė jam savo elektroninio prisijungimo duomenis ir leido jais naudotis, todėl to negalima traktuoti kaip neteisėto įgijimo, laikymo ar naudojimosi.

Pagal BK 214 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 215 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai, panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 214 str. 1 d. bei BK 215 str. 1 d. numatyti nusikaltimai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia, todėl turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Neteisėtomis baudžiamąja teisine prasme laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be mokėjimo instrumento savininko arba turėtojo sutikimo (Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55).

Nukentėjusiojo M. V. vardu išduoti AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, t.y. M. V. vardu atidarytos elektroninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenys pagal elektroninių paslaugų teikimo sutartį priskirti tik nukentėjusiajam M. V., kuriam vieninteliam suteikta teisė disponuoti šiais duomenimis, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir nuteistajam A. V., svetimų elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas, laikymas bei naudojimasis jais tampa neteisėtu, kai tai daroma be asmens, kuriam šie duomenys priskirti, sutikimo. Nuteistasis A. V., žinodamas, kad internetinės bankininkystės duomenys priklauso ne jam, manydamas, kad duomenys priklauso juos jam perdavusiam asmeniui, tačiau nebūdamas tuo visiškai įsitikęs, šiuos duomenis įgijo, laikė ir panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti, neturėdamas tikrojo asmens, kuriam šie duomenys priskirti, t.y. nukentėjusiojo M. V., sutikimo. Kad nukentėjusysis savo internetinės bankininkystės duomenų nuteistajam laisva valia neperdavė, patvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaityti nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b.l. 37-38) apie tai, kad internetinės bankininkystės duomenys 2010-12-21 iš jo kartu su pinigine buvo pavogti. Nuteistasis A. V. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 140-141) šios aplinkybės nepaneigė, nurodė žinantis, kad tą dieną buvo pavogti M. V. asmens dokumentai. Nuteistasis A. V. nusikaltimų darymo metu buvo pilnametis, beveik 22 metų amžiaus, 11 klasių išsilavinimo, turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, kad galėtų tinkamai suprasti ir įvertinti savo veiksmus, todėl pats privalėjo neabejotinai įsitikinti, kad asmuo, perdavęs jam nukentėjusiojo M. V. internetinės bankininkystės duomenis, iš tiesų yra teisėtas internetinės bankininkystės duomenų turėtojas, ir tik tada šiuos duomenis įgyti, laikyti ir panaudoti. Bylos duomenimis nepatvirtinta, kad nuteistasis A. V. būtų aiškinęsis, ar asmuo, perdavęs jam nukentėjusiojo M. V. internetinės bankininkystės duomenis, juos turi teisėtai. Nepadaręs to, jis elgėsi neteisėtai. Be to, kad nuteistasis A. V. nukentėjusiojo M. V. duomenis įgijo ir laikė neteisėtai, įrodo ir ta aplinkybė, jog internetinės bankininkystės duomenis jis įgijo apgaudamas tuos duomenis jam pateikusį asmenį, kadangi pagal bylos medžiagą ir paties nuteistojo teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 140-141) duotus parodymus nuteistasis A. V. internetiniame tinklalapyje buvo įdėjęs skelbimą, jog jam yra reikalinga sąskaita pervesti pinigus, už paslaugą atsilyginant, tuo tarpu tikrasis jo tikslas įgyjant svetimus internetinės bankininkystės duomenis buvo greitųjų kreditų/paskolų paėmimas, apie tai nieko nežinant internetinės bankininkystės duomenų teisėtiems naudotojams. Apeliacinis teismas pripažįsta, kad nuteistasis A. V., įgydamas ir laikydamas nukentėjusiojo M. V. vardu išduotus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (banko sąskaitos prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenis), suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t.y., kad tuos duomenis įgyja ir laiko neteisėtai, nesant išreikštai tikrajai nukentėjusiojo M. V. valiai perduoti savo elektroninės bankininkystės duomenis nuteistajam, ir norėjo taip veikti. Tokie nuteistojo A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d.

BK 215 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas A. V., objektyvieji požymiai pasireiškė neteisėtu dviejų finansinių operacijų, neteisėtai panaudojant M. V. internetinės bankininkystės duomenis (vartotojo prisijungimo vardą, vartotojo slaptažodį, vartotojo kortelę su prisijungimo slaptažodžiais), atlikimu. Kaip aukščiau minėta, šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinių operacijų atlikimas, panaudojant svetimus internetinės bankininkystės duomenis, yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Nuteistasis A. V. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 140-141) parodė, kad M. V. duomenys pas jį atsirado tuo pačiu keliu, kaip ir visų, pastarasis atsiliepė į skelbimą. Kai žmogus jam perduodavo savo elektroninės bankininkystės duomenis, jis tą pačią minutę sėsdavo prie kompiuterio ir padarydavo paskolos paėmimą. Nurodė, jog žmonėms jis neatsilygindavo. Iš šių nuteistojo A. V. parodymų matyti, jog jis jau įgydamas svetimus internetinės bankininkystės duomenis žinojo, kad tuos duomenis panaudos visai kitokiu tikslu, negu buvo nurodęs skelbime, jis iš anksto buvo suplanavęs, kad duomenis neteisėtai, be duomenų valdytojų sutikimo ir prieš jų valią panaudos greitųjų kreditų/paskolų ėmimui. Nuteistasis A. V., gavęs svetimus nukentėjusiojo M. V. internetinės bankininkystės duomenis, suprasdamas, kad šie duomenys priklauso svetimam asmeniui, pastarajam apie tai nieko nežinant ir neturint jo sutikimo panaudodamas šiuos duomenis ir bankinei sistemai prisistatydamas kaip teisėtas AB „Swedbank“ naudotojas M. V., atliko dvi finansines operacijas. Apeliacinis teismas laiko, jog toks nukentėjusiojo M. V. internetinės bankininkystės duomenų panaudojimo būdas yra neteisėtas. Kad nuteistasis A. V., paimdamas greitąjį kreditą/paskolą, nukentėjusiojo M. V. internetinės bankininkystės duomenimis disponavo neteisėtai, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu perskaityti nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b.l. 37-38) apie tai, kad jo duomenimis paimant 750 Lt paskolą/kreditą iš UAB „Smscredit.lt“ bei pervedant šiuos pinigus į A. Š. sąskaitą buvo pasinaudota be jo žinios ir sutikimo. Nuteistasis A. V. veikė tiesiogine tyčia – nusikaltimo darymo metu jis suvokė savo veikos neteisėtumą, t.y., kad M. V. internetinės bankininkystės duomenis, atlikdamas dvi neteisėtas finansines operacijas - pervedant iš M. V. sąskaitos į UAB „Smscredit.lt“ sąskaitą 0,01 Lt bei pervedant iš M. V. sąskaitos į A. Š. sąskaitą 750 Lt, panaudojo neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo M. V. sutikimo, ir norėjo taip veikti. Nuteistasis A. V., žinodamas, jog internetinės bankininkystės duomenys priklauso ne jam, o kitam asmeniui, juos panaudojo finansinėms operacijoms atlikti neturėdamas asmens, kuriam šie duomenys priskirti, sutikimo. Remdamasis nustatytu, apeliacinis teismas pripažįsta, kad tokie nuteistojo A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 str. 1 d.

Nepagrįstas nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentas, kad pagal esamą situaciją jam gali būti pritaikytas BK 207 str. 1 d. Atsakomybė pagal BK 207 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalgoje konstatuota, kad jeigu paskolos (kredito) gavėjas bankui ar kitai kredito įstaigai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba nutylėjo faktus, lėmusius paskolos (kredito) išdavimą, nors privalėjo apie juos pranešti, ir imdamas paskolą (kreditą) jau turėjo tikslą jos negrąžinti, jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Jeigu kaltininkas apgaule gauna paskolą (kreditą) nesant tyčios jos neatlygintinai įgyti, o turint tikslą panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 str. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V., prieš imdamas paskolą/kreditą svetimo asmens vardu ir panaudodamas svetimus internetinės bankininkystės duomenis, jau turėjo tikslą paskolos/kredito negrąžinti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d.

Remdamasis aptartu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n u t a r i a:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                          Linas Pauliukėnas

Teisėjai                                                         Savinijus Katauskas

                                                                                                Eduardas Maškevičius