Civilinė byla Nr. e2A-1049-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15203-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.10.; 2.6.1.3.6.; 3.3.1.1.; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 337-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 337-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovams V. G. (V. G.) ir Ž. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė 377-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir Ž. G. 1 495,38 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Reikalavimą grindė tuo, jog atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise disponuoja Bendrijoje turimais šešiolika garažų, už kuriuos yra nesumokėta 1 495,38 Eur mokesčių ir taip pažeidžia ieškovės teises.

2.       Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.       Nurodė, kad neatsisako mokėti mokesčius ir įmokas, tačiau ieškovė nepateikia jokių duomenų, kokiu pagrindu ir iš ko susideda apskaičiuojama mokėtina suma.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo V. G. naudai jo patirtas 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Visų pirma, teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso 16 garažų, parengiamajame teismo posėdyje pati pripažino, kad vienas iš garažų – Nr. 341 į ieškinio apimtį įtrauktas nepagrįstai, todėl ieškovė atsisakė 145,72 Eur reikalaivmo dalies; atsakovas paaiškino, kad jam su atsakove nebepriklauso ir garažai Nr. 145 ir Nr. 199, o įrodymų, kurie tai paneigtų, ieškovė nepateikė, todėl tai sudaro pagrindą atmesti ir reikalavimą priteisti 191,13 Eur skolą už minėtus du garažus.

5.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateikti dokumentai, atsižvelgiant į atsakovo išsakytus atsikirtimus, neįrodo nei prašomos priteisti skolos pagrįstumo, nei jos dydžio apskaičiavimo; negalima nustatyti, ar ieškovė prašo priteisti nario mokesčio įsiskolinimą, ar kito pobūdžio mokestį, kas sudaro šį mokestį ir pan. Bendrijos visuotinių narių susirinkimų priimtų sprendimų, kuriais nustatyti mokesčio dydžiai už atskirus metus, kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas sudaro prašomų priteisti mokesčių įsiskolinimą, taip pat kokias išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, patyrė, ieškovė į bylą nepateikė, nors jai ne kartą buvo tokia procesinė teisė išaiškinta teismo parengiamojo posėdžio metu, ir atskira nutartimi. Iš ieškovės gi pateiktų dokumentų turinio objektyviai negalima nustatyti, kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuotas atsakovams priskirtas nario mokestis, dokumentai yra fragmentiški. Byloje negalima nustatyti nei to, ar ieškovė prašo priteisit nario mokesčio įsiskolinimą, ar kitokio pobūdžio mokestį ir kas jį sudaro, o ieškinio faktinio pagrindo nepagrindimas taip pat yra savarankiškas materialinis teisinis pagrindas konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai visoje apimtyje yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad vien tik aplinkybė, jog atsakovams nuosavybės teise priklauso garažai, esantys ieškovės administruojamoje teritorijoje, savaime nereiškia, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl atsakovų prievolės bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo srityje dydžio ir turinio.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei paskirstymo klausimą.

6.1.       Ieškovė nurodė, jog kadangi tiek pirmosios instancijos teismas sprendimu, tiek ir atsakovas pripažino bei patvirtino faktą, jog atsakovams nuosavybės teise priklauso 13 garažų, todėl pagrįstai kyla pareiga sumokėti tam tikrus mokesčius bei įmokas ieškovei.

6.2.       Anot ieškovės, atsakovams bet kokiu atveju kyla pareiga padengti reikalaujamus mokesčius ieškovei, kadangi atsakovai yra garažų savininkai bei iš to atsiranda pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, todėl proporcingai savo turimai daliai jie turi mokėti prievoles.

6.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai atmetė ieškinį visa apimtimi, vien remdamasis galimai nepakankamu įrodymų pateikimu. Teismas visiškai nevertino bei atmetė ieškovės pridėtus dokumentus: suvestinę su atsakovų įsiskolinimu 2019 m. vasario 1 dienai bei atsakovų 16 garažų apskaitos korteles pagal Bendrijoje vykdomą apskaitą.

6.4.       Pažymėjo, jog atsakovas neįrodė fakto, jog tokius mokesčius ir įmokas sumokėjo ieškovei, tad iš to seka, jog ieškovės reikalavimo teisė padengti juos nebuvo paneigta, o tuo labiau atmestina visa apimtimi. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, pažeisdamas lygiateisiškumo bei rungimosi principų įgyvendinimą procese.

7.       Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7.1.       Atsakovas pripažįsta, kad jie, kaip turintys turtą Bendrijoje privalo prisidėti prie bendro turto priežiūros ir išlaikymo, tačiau nesutinka su ieškinyje pateiktu apskaičiavimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neaišku, kaip yra apskaičiuojamas.

7.2.       Ieškovė savo reikalavimą grindžia vidiniais apskaitos dokumentais, kuriuose vienašališkai suskaičiavo skolą, nenurodant, kokiu pagrindu ta skola kilo, iš ko susidaro ir kaip yra apskaičiuojama. Ieškovės į bylą pateiktos apskaitos kortelės ne tik, kad neparemtos jokiu faktiniu pagrindu, tačiau ir nepasirašytos jas sudariusio atsakingo asmens.

7.3.       Ieškovė nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu ji apskaičiavo atsakovų mokėtiną sumą ir iš ko prašomi mokėjimai susideda. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių Bendrijos išlaidas, nėra galimybės įvertinti, kokios išlaidos įtrauktos į bendrajam turtui išlaikyti būtinų išlaidų sąrašą ir ar konkreti prašoma priteisti iš atsakovų suma yra pagrįsta.

7.4.       Teisiškai nenustačius atsakovams priklausančių garažų ploto, neįmanoma apskaičiuoti atsakovams tenkančios išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu ir saugojimu, dalies, proporcingos jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

7.5.       Kilus ginčus dėl bendrojo naudojimo išlaidų priteisimo, būtent Bendrija privalo įrodyti, kad šios išlaidos yra būtinos bendrajam turtui išlaikyti ir saugoti, pagrįsti jų dydį bei apskaičiavimo tvarką.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-7-515/2009). 

11.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo

12.       Nagrinėjamu atveju nei viena iš ginčo šalių neskundžia sprendimo dalies, kiek tai susiję su reikalavimu atmetimu ieškovei neįrodžius, jog atsakovams priklauso nekilnojamasis turtas – garažai Nr. 145 ir Nr. 199, atitinkamai, ieškovė neturi teisės į skolos už šiuos garažus priteisimą.

13.       Byloje kilo ginčas ir apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės ieškinys, neįrodžius prašomo priteisti įsiskolinimo už likusius trylika garažų dydžio faktinio pagrindo.

14.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, išlaidų priskyrimą privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti turi įrodyti šalis, siekianti prisiteisti tokias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). 

15.       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nesutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei, pažeisdamas proceso lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo turtinius reikalavimus atsakovams, teigdama, kad atsakovai nesumokėjo tam tikrų mokesčių/įmokų Bendrijai už jiems priklausančius garažus, tad būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti tiek prašomo priteisti įsiskolinimo atsiradimo faktinį pagrindą (kokio pobūdžio mokesčius ar įmokas prašoma priteisti, už kokių bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, kokia mokesčių prigimtis, jų nustatymo pagrindas, laikas ir pan.), tiek konkretų prašomų priteisti mokesčių už kiekvieną iš atsakovams priklausančių statinių (garažų) dydį, aiškiai nurodant ir atitinkamai įrodymais pagrindžiant mokesčio už kiekvieno iš garažų sumą, jos susidarymo/paskaičiavimo mechanizmą bei teisinį pagrindą (pvz., Bendrijos visuotinio susirinkimo ar valdymo organų sprendimai, protokolai, darbų/paslaugų/prekių, susijusių su bendrijos veikla ir garažų administravimu, priežiūra ir pan. sąskaitos - faktūros ir t.t). Pareiga įrodyti priskaičiuoto mokėti mokesčio pobūdį ir dydį negali būti perkeliama atsakovams, juo labiau, nesantiems Bendrijos nariais.

16.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad būtent visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus.

17.       Byloje nekvestionuojama asmenų, nekilnojamąjį turtą turinčių garažų bendrijos teritorijoje, pareiga, numatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte, tačiau vien garažų turėjimas garažų bendrijos teritorijoje, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats savaime nelemia pareigos apmokėti bet kokias Bendrijos pareikalautas išlaidas. Minėta, tiek tokių išlaidų pobūdis, tiek prigimtis, tiek dydis turi būti pagrįstas objektyviais ir pakankamais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje ieškovė nenurodė ieškinio faktinio pagrindo ir nepagrindė reikalavimo objektyviais rašytiniais ar kitais įrodymais, nors teismas ne kartą siūlė ieškovei tą padaryti tiek protokolinėmis, tiek rašytine nutartimis, akcentavo įrodymų teikimo pareigą ir teisę.

18.       Dėl apeliantės argumentų, kad teismas neanalizavo ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei nurodo apeliantė, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog ieškovės pateikti dokumentai: garažų apskaitos kortelės, 2016 m. liepos 18 d. mokestinis pranešimas, 2017 m. gegužės 12 d. pažyma dėl įsiskolinimo, neįrodo nei prašomos priteisti skolos pagrįstumo, nei jos dydžio apskaičiavimo; taip pat byloje negalima nustatyti nei to, ar ieškovė prašo priteisti nario mokesčio įsiskolinimą, ar kitokio pobūdžio mokestį, kas sudaro šį mokestį ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Bendrijos visuotinių narių susirinkimu priimtų sprendimų, kuriais nustatyti mokesčių dydžiai už atskirus metus, kitų dokumentų, remiantis kuriais būtų galima nustatyti, kas sudaro prašomų priteisti mokesčių įsiskolinimą, taip pat kokias išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, patyrė ieškovė, nepateikimas į bylą sudarė pagrindą ieškovės reikalavimus atmesti, kaip neįrodytus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien pačios ieškovės parengtos suvestinės pažymos, kuriose tik abstrakčiai nurodomas bendras įsiskolinimo dydis, tačiau nepagrįstos jokiais paaiškinimais ir pirminiais pažymose esančias sumas galinčiais patvirtinti dokumentais, negali būti laikomi skolos faktą ir dydį patvirtinančiais įrodymais.

19.       Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, tuo tarpu, atsakovui V. G., pateikusiam apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos patirtos apeliacinės instancijos teisme 471,90 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) apmokėti.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

Ieškovės 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (kodas – 124756110) atsakovo V. G. (duomenys neskelbtini) naudai 471,90 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 90 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Renata Volodko