Baudžiamoji byla Nr. 1-256-1183/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38373-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.25.4.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,

kaltinamajai J. U., jos gynėjui advokatui R. D.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui F. J. A. V. ir  jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį (įst. redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), ir

n u s t a t ė:

1.       Kaltinamoji J. U. 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 20:59 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) a., sankryžoje, vairuodama automobilį ,,Mercedes – Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m., lapkričio 2 d., nutarimu 9 ir 154 punkte numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu atvažiuojančiam mopedui ,,Piaggio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam F. J. A. V. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu F. J. A. V. padarė kairio momenkaulio ir smilkinkaulio bei kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžį, dešinio šlaunikaulio kūno atvirą lūžį, kairės krūtinės ląstos pusės I šonkaulio lūžį, galvos smegenų smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nubrozdinimus kryžmens ir dešinio kelio srityse ir taip sunkiai sutrikdė F. J. A. V. sveikatą, tai yra J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2.       Kaltinamoji J. U. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo dėl įvykusio įvykio.

2.1.       Kaltinamoji J. U. paaiškino, kad po 20 val. kirto sankryžą iš šalutinio kelio ir nepastebėjo motorolerio. Tuo momentu jai nebuvo net galimybės pristabdyti, ta atkarpa buvo neapšviesta, o motorolerio vairuotojas buvo tamsiai apsirengęs ir, besibaigiant sankryžos kirtimo manevrui, pastarasis atsitrenkė į ją. Viskas įvyko 2024 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) aikštėje vienoje iš sankryžų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kai vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimą ji turi, vairuoja apie 18 m. ir tai jai pirmas įvykis. Įvykio vietoje šalutinė gatvė ir pati aikštė yra apšviesta, tačiau pagrindinė gatvė ties ta sankryža - neapšviesta, o nukentėjusysis atvažiavo jai iš dešinės iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje su nukentėjusiojo vairuojamu motoroleriu, kai motoroleris priekiu atsitrenkė į jos automobilį tarp dešinės pusės priekinių durelių ir sparno, motorolerio vairuotojas buvo su šalmu, bet po susidūrimo šalmas nukrito labai toli. Jos automobiliui buvo apgadintas sparnas, kapotas, iškrito lempa, o motoroleris buvo stipriai apgadintas. Po įvykio, išlipusi iš automobilio, iš karto puolė prie nukentėjusiojo, kuris susidūrimo metu perskrido per automobilio kapotą ir atsidūrė kairėje pusėje. Ant nukentėjusiojo nesimatė akivaizdžių sužalojimų, ji iš karto kvietė greitąją medicinos pagalbą, kur jai davė nurodymus neleisti nukentėjusiajam keltis, o atvykus greitajai pagalbai, vairuotojui iš burnos truputį pradėjo bėgti kraujas, o daugiau akivaizdžių kraujo dėmių nebuvo. Pagalbą kvietė ji, įvykio vietoje buvo daug pašalinių žmonių, bet pažįstamų nematė. Jos automobilis draustas AB „(duomenys neskelbtini)“. Klausimą dėl civilinio ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra, nežino, ar draudimas ieškinį yra atlyginęs. Po įvykio jai teko bendrauti su nukentėjusiuoju, ji pastarajam skambino paklausti, ar reikalinga pagalba kažkur pastarąjį nuvežti, o pinigų nesiūlė. Nukentėjusiajam nori pasakyti, jog labai apgailestauja dėl įvykio. 

2.2.       Jai labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini) dviejuose darbuose, turi tris mažamečius vaikus. Prieš įvykį ji važiavo tiesiai, jos greitis negalėjo būti didelis, nes toje gatvėje yra salelė, o be to susidūrimo metu ji jau buvo beveik kirtusi visą ruožą, kadangi ir iš nuotraukų matosi, jog po eismo įvykio jos automobilio galas buvo antros juostos dalyje. Motoroleris atvažiavo jai iš dešinės, važiavo savo eismo juosta, bet ji jo nepastebėjo. Toje sankryžoje šviesoforo nėra. Ji matė, kad jos kelias yra šalutinis, prie sankryžos buvo sustojusi. Motorolerio ji nepastebėjo, nes vairuotojas buvo tamsiai apsirengęs. Po įvykio ji nerado nei priekinės lempos, nei jos šukių, o ji ieškojo priežasčių, kodėl galėjo nepastebėti to motorolerio, kai per tiek metų nebuvo turėjusi eismo įvykių. Jos kelio dalis sankryžoje buvo apšviesta, o ta kelio dalis, kur važiavo nukentėjusysis - neapšviesta. Pripažįsta, kad padarė kelių eismo taisyklių nusižengimą.

2.3.       Ji viena augina tris mažamečius vaikus, jos deklaruota gyvenamoji vieta nėra jos turtas – tai tik gyvenamoji vieta, jos abi darbo vietos yra (duomenys neskelbtini), o vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). Šiandien į teismą yra atvykęs jos brolis, su kuriuo bendrauti jie turi mažai galimybės, kadangi pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau telefonu bendrauja beveik kiekvieną dieną. Šiandien į teismą brolis atvažiavo, nes ja pasitiki, todėl ji prašo bylą nutraukti pagal laidavimą. Ji neturi galimybės atlyginti žalos nukentėjusiajam, kadangi viena augina tris mažamečius vaikus, susitarimo su draudimu sąlygos nebuvo pažeistos: įvykio metu buvo blaivi, jos automobilis draustas, įmoka sumokėta – draudimo kompanija į ją net nesikreipė, o ji draudimui pranešė apie įvykusį įvykį. Asmeniškai nežino, ar nukentėjusysis kontaktavo su draudimo kompanija. Po įvykio buvo priėjusių nukentėjusiojo draugų, kurie sukėlė motorolerio detales ant tralo. Nežino, kas aplink vaikščiojo ir apžiūrinėjo transporto priemones iki atvažiuojant policijai, nes ji visą laiką buvo automobilio kairėje prie nukentėjusiojo, o be to, dar jos vaikai sėdėjo automobilio gale, todėl tuo metu jai buvo aktualu nukentėjusysis ir jos vaikai, kurie buvo labai išsigandę. Šiandien į teismą atvykęs jos brolis turi nepriekaištingą reputaciją, šis yra (duomenys neskelbtini), mano, pastarasis galėtų jai padėti psichologiškai, ją nuraminti, kadangi jie bendrauja kasdien, susitinka per išeigines, kartu atostogauja, kartu išvažiuoja su vaikais.

3.       Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes J. U. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

4.       Be pačios kaltinamosios J. U. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1.       Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. J. A. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 20:30 val., jis iš savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu mopedu ,,Piaggio“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas, buvo užsidėjęs šalmą, mūvėjo akinius. Tokio tipo transporto priemones (mopedus) teisę vairuoti turi jau 5-erius metus. Visą laiką važiavo leistinu greičiu, t. y. ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Visada taip važiuoja, niekada nevažiuoja greičiau ir neviršija leistino greičiau. Atsimena, kad tą vakarą oro sąlygos buvo geros, gal kažkiek buvo šlapia kelio danga, tačiau tai neblogino eismo sąlygų, jam atrodo nelijo. Lauke jau buvo tamsu, tačiau gatvė buvo apšviesta, todėl matomumas buvo geras. Važiavo su įjungtomis šviesomis (jos pas jį mopede įsijungia automatiškai). Jo mopedas techniškai tvarkingas, su atšvaitais. Pamena, kad važiuojant jau pačiame (duomenys neskelbtini) miesto centre, pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, nepasakys iš kurios tiksliai šalutinės gatvelės pajuto smūgį į kairįjį savo šoną. Į jį atsitrenkė automobilis. Kaip dabar jau žino, jį vairavo moteris, kurios jis nepažįsta. Jis neatsimena, kad prieš tai būtų pastebėjęs atvažiuojantį automobilį iš šalutinės gatvės. Gal nepamena, nes eismo įvykio metu jam buvo stipriai sutrenkta galva. Iki įvykstant eismo įvykiui jis tikrai važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu, tačiau tikslaus greičio negali nurodyti. Jis nesupranta, kaip automobilio vairuotoja jo nepastebėjo. Jis, kaip minėjo, taip pat nepamena, kad būtų matęs link pagrindinio kelio važiuojantį automobilį. Kas vyko iškart po eismo įvykio jis nepamena, nes iškart neteko sąmonės. Atsimena tik, kad atsibudo ligoninėje. Šiuo metu jau gydosi namuose, šiandien buvo išleistas iš ligoninės. Gali pasakyti, kad nežino ar kas nors matė, kaip įvyko eismo įvykis. Jam yra išaiškinta, kad ikiteisminiame tyrime turi teisę pareikšti civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taip pat, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Nori pasakyti, kad jeigu eismo įvykio kaltininkė jo atsiprašytų, pripažintų savo kaltę, atlygintų jam padarytą žalą, jis sutiktų ikiteisminiame tyrime su ja susitaikyti. Šiuo metu daugiau neturi ko papildyti (1 t., b. l. 138-141).

4.2.       Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 20:30 val., automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Pamena, kad važiuojant ties (duomenys neskelbtini) gatve prasilenkė su motorolerio vairuotoju, kurį ne kartą yra matęs (duomenys neskelbtini) važiuojant. Šio motorolerio vairuotojo jis nepažįsta, žino tik iš matymo, tačiau tiek kartų, kiek yra matęs to motorolerio vairuotoją važinėjant mieste, jis visada važiuoja tvarkingai, laikosi kelių eismo taisyklių, neviršija greičio, rodo posūkių signalus. Minėtą vakarą, kai prasilenkė su minėtu motoroleriu, gali garantuoti, kad motoroleriui tikrai degė priekiniai žibintai, tikrai tai matė. Pamena ir, kad motorolerio vairuotojas dėvėjo šalmą. Prasilenkus su minėtu motoroleriu, važiavo link (duomenys neskelbtini) aikštės, netrukus pamatė sankryžoje susidūrusį automobilį ,,Mercedez-Benz“ su tuo pačiu motoroleriu su kuriuo visai neseniai buvo prasilenkęs. Iškart sustojo ir nuėjo prie nukentėjusio vaikino. Matė, kad vaikinui buvo nukritęs šalmas, buvo nukritę akiniai, jis kraujavo, bet buvo sąmoningas, smarkiai dejavo, prašė jam padėti. Dar jam einant iki to nukentėjusio vaikino, matė, kaip link motorolerio ėjo kitas jam nepažįstamas vaikinas, kuris priėjęs išjungė, kai suprato, motorolerio šviesas. Motorolerio visas priekis buvo nudaužtas, buvo išdužusi priekinė lempa. Eidamas matė, kad motoroleriui degė galiniai žibintai. Gali pasakyti, kad tiek automobilis, tiek motoroleris buvo motorolerio eismo juostoje, t. y. pirmojoje eismo juostoje. Matėsi, kad automobilio vairuotoja, kurios jis nepažįsta, važiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve važiavusio motorolerio vairuotojo. Gali pasakyti, kad automobilio vairuotojos elgesys įvykio vietoje jam atrodė, švelniai tariant, keistas - ji spardė savo automobilio plastikines dalis, priėjusi ištraukė automobilio priekyje esantį ,, (duomenys neskelbtini)“ ženklą, o nukentėjusiajam vaikinui dar pasakė: ,,Ko čia (duomenys neskelbtini) rėki, gyvensi“. Tikrai neatrodė, kad ta moteris išsigando, jog sužalojo žmogų. Ji buvo pikta ir nervinga. Pačio eismo įvykio jis nematė, todėl, kaip jis įvyko papasakoti negali. Netrukus į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie užsirašė jo kontaktinius duomenis, po ko jis išvažiavo namo (1 t., b. l. 159-162).

4.3.       Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 21:00 val., jis automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė jau susidūrusius ,,Mercedez-Benz“ markės automobilį su motorolerio vairuotoju. Pasistatė savo automobilį parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje ir nuėjo link eismo įvykio vietos. Eidamas matė, kad motoroleriui degė galiniai žibintai, o priekinė lempa buvo nudaužta. Priėjęs pamatė, kad prie motorolerio, ant žemės, pilna išbėgusių degalų, o motorolerio variklis vis dar buvo užvestas, todėl jis, bijodamas papildomo pavojaus, galimo užsidegimo, išjungė motorolerio variklį. Vaikinas, kuris važiavo motoroleriu gulėjo kiek toliau. Jis buvo sąmoningas, dejavo, skundėsi, kad jam skauda pilvą, koją. Matė, kad motorolerio vairuotojo šalmas buvo nukritęs kiek toliau. Automobilio vairuotoja elgėsi pakankamai ramiai, tik sakė, kad neva motoroleriui nedegė šviesos, tačiau aplink buvę asmenys, kurių tikrai buvo ne mažai, sakė, kad motoroleriui tikrai buvo įjungti žibintai. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio vairuotoja važiuodama iš šalutinės gatvės nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve važiavusio motorolerio vairuotojo (1 t., b. l. 165-168).

4.4.       Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 21:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sankryžoje, blaivi J. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuodama automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio F. J. A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (paimtas kraujas alkoholio nustatymui), su mopedu Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje įvyko eismo įvykis. Įvykio metu nukentėjo mopedo vairuotojas, kuriam VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje nustatė: židininė smegenų kontūzija, kaukolės pamato lūžimas, šlaunikaulio kaulo lūžimas, kelio ir šlaunies žaizda, paguldytas į chirurginės reanimacijos skyrių. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas mopedas Piaggio, saugomas automobilių aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po atliktų veiksmų gražintas saugojimui J. U.. J. U. neapklausta, nesulaikyta (1 t., b. l. 4-5).

4.5.       Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų rugsėjo 30 d. dirbant ekipaže „S 1712“ kartu su vyriaus. patruliu A. P., apie 21:00 val. gavo pranešimą iš Šiaulių apskr. VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrė lengvasis a/m?? v/n?? ir motociklas. Nukentėjęs vyras s+ k+, kraujuoja, lūžusi koja. Praneša a/m vairuotoja. Apie 21:04 val. nuvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje, buvo atvykusi Greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP). Kurie suteikinėjo pirmąja pagalbą motorolerio vairuotojui, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai F. J. A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurį GMP išvežė į ligoninės priimamąjį tolimesnei apžiūrai. Vietoje nustatyti neblaivumo, nepavyko, nes asmuo buvo skubiai išvežtas į priėmimą. Vairuotojui priėmime paimtas kraujas, surašytas siuntimas dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje. Blaivi automobilio Mercedes Benz (toliau – NB), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., nurodė, kad važiuodama automobiliu MB, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) aikštės, šalutiniu sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, ir apsižiūrėjusi pradėjo važiuoti toliau tiesiai link (duomenys neskelbtini) g. tik staiga pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės priekinį ratą, ir pamatė kaip per jos automobilio variklio dangtį nukrito į kairė automobilio pusę žmogus. Ji išlipusi patikrino, ar jaunuolis gyvas, bei kvietė pagalba. Ji nurodė, kad nepastebėjo, jai iš dešinės pusės atvažiuojančio motorolerio, kuris į ją įvažiavo. Su moterimi važiavo jos vaikai, automobilio gale A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nei vairuotoja, nei vaikai nukentėjėlio. Mopedo PIAGGIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu bei nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau gražintas pagal nutarimą J. U., nes atlikti tyrimui reikalingi darbai. Įvykio vietoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Filmuota body. Suvestas eismo įvykių registras roik: (duomenys neskelbtini). Nuotraukos sukeltos į N:\SiauliuAVPK\EISMO ĮVYKIŲ FOTO ARCHYVAS@@@\2024 metai\Rugsėjis\2024-09-30 (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvę R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pačio susidūrimo nematė, tik užgesino nukritusį motoroleri, bei teigė, jog gale raudonos spalvos šviesa degė, prieš užgesinant motorolerį. Kiti aplinkiniai, teigė, jog taip pat pačio įvykio nematė. 2024 m. rugsėjo 30 d. 22:50 val. gautas pranešimas iš slaugytojos A. apie tai, kad GMP į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių 21:25 val. pristatė F. J. A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), girtumas 0,00 prom., paguldytas į chirurginės reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 169-171).

4.6.       Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus nuo (duomenys neskelbtini) a. prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), matomas galu į pareigūnus, priekiu į (duomenys neskelbtini) g., stovintis juodos spalvos MB automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dešinės pusės priekinis sparnas, ratas, priekinės dešinės pusės durys, dešinės pusės slenkstis, priekinis bamperis yra apgadinti po eismo įvykio. Automobilio dešinėje, guli ant dešinio šono priekiu, skersai link automobilio priekio, palei šaligatvį, mopedas Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis taip pat apgadinta po eismo įvykio. Tarp mopedo ir automobilio matosi įvairių nuolaužų. Šalia motorolerio guli akiniai, bei tamsios spalvos šalmas, kuriuos kelių eismo įvykio apžiūros metu paimama, prie medžiagos. Mopedas apžiūros metu paimtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po atliktų veiksmų gražintas saugoti savininkei. Kelių eismo įvykio vietoje (sankryžoje) yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 6-19).

4.7.       Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilių saugojimo aikštelėje apžiūrimas neužplombuotas motoroleris, kurio identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) (žr. nuotr. Nr. 1-9). Motorolerio rėmas juodos spalvos, plastikinės apdailos detalės raudonos ir juodos spalvos. Ant apdailos detalių yra užrašai: „(duomenys neskelbtini)“. Motorolerio sėdynė atidalinta iš tvirtinimo vietos ir uždėta ant plastikinės daiktadėžės, kurioje yra juodos spalvos plastikinės detalių nuolaužos. Tarp vairo ir sėdynės, kojų laikymo pagrindo yra baltos spalvos plastikinis maišelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra sudėtos apdailos plastikinių detalių nuolaužos, priekinis žibintas ir galinio vaizdo veidrodėlis (žr. nuotr. Nr. 10-12). Priekinis prietaisų skydelis be sugadinimų. Prietaisų skydelyje tachometro rodyklė yra užsifiksavusi tarp padalų „5“ ir „6“ (žr. nuotr. Nr. 13-14). Motorolerio galinėje dalyje prie galinio žibinto yra įskilusi plastikinė apdaila, galinis žibintas nežymiai deformuotas iš tvirtinimo vietos. Dešinėje pusėje yra įskilusi daiktadėžės plastikinė apdailos detalė (žr. nuotr. Nr. 15). Priekinėje dalyje nėra plastikinių apdailos detalių, priekinio žibinto ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, užvedimo spynelėje nėra raktelio. Priekinio rato ašis deformuota, ratas stovi pakrypęs šonu. Sugadintas vairo pasukimo mechanizmas. Nėra priekinio purvasaugio (žr. nuotr. Nr. 16-18). Ant motorolerio ratų yra sumontuotos padangos „(duomenys neskelbtini)“ 120/70-13 53L (žr. nuotr. 19-20). Priekinės padangos protektoriaus gylis dešinėje pusėje iki 7,5 mm, viduryje iki 4,5 mm, kairėje pusėje iki 7,5 mm. Galinės padangos protektoriaus gylis dešinėje pusėje iki 7,5 mm, viduryje iki 3,8 mm, kairėje pusėje iki 7,5 mm. (1 t., b. l. 29-42).

4.8.       Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad gyvenamojo namo kieme apžiūrimas automobilis „Mereces-Benz GLK 4 MATIC“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis neplombuotas, atrakintas. Automobilis juodos spalvos, penkių durų (žr. nuotr. Nr. 1 - 9). Automobilyje nėra vaizdo registratoriaus. Automobilio priekinėje dalyje esančiame rėmelyje nėra valstybinio numerio ženklo. Priekinėje dešinėje buferio dalyje nėra plastikinės apdailos detalės su priešrūkiniu žibintu. Priekinis dešinysis žibintas dalinai atidalintas iš tvirtinimo vietos. Žibinto galinėje dalyje yra išdužusi dalis išorinio stiklo (žr. nuotr. Nr. 10). Priekinis dešinysis sparnas deformuotas su kiauryminiu metalo pažeidimu (žr. nuotr. Nr. 11). Ant variklio dangčio dešiniosios galinės dalies yra dažų dangos pažeidimas ir metalo deformacija, variklio skyrius be pažeidimų, akumuliatorius prijungtas. Salono viduje, už priekinio stiklo yra valstybinio numerio ženklas "(duomenys neskelbtini) (žr. nuotr. Nr. 12-14). Priekinių dešinės pusės durelių apatinėje dalyje yra dažų dangos pažeidimas ir deformuota palipa. Ant palipos nėra apdailos detalės (žr. nuotr. Nr. 15). Ant automobilio ašių yra sumontuotos vienodos padangos "(duomenys neskelbtini)", kurių dydis 235/50 R19 (žr. nuotr. Nr. 16-19). Priekinės kairės pusės protektoriaus gylis yra: išoriniame krašte - iki 4,29 mm; viduryje - iki 5,06 mm; vidiniame krašte - iki 4,19 mm; galinės kairiosios padangos protektoriaus gylis yra: išoriniame krašte - iki 3,43 mm; viduryje iki 4,62 mm, vidiniame krašte - iki 4,35 mm; galinės dešiniosios padangos protektoriaus gylis yra: išoriniame krašte - iki 4,32 mm; viduryje - iki 4,28 mm; vidiniame krašte - iki 4,26 mm; priekinės dešiniosios padangos protektoriaus gylis yra: išoriniame krašte - iki 4,32 mm; viduryje - iki 4,86 mm; vidiniame krašte - iki 4,56 mm. Automobilyje sumontuota automatinė pavarų dėžė. Pavarų svirtelė yra "P" padėtyje. Automobilio salono priekinėje kairiojoje dalyje oro pagalvės nesuveikusios. Užvedimo spynelėje nėra užvedimo raktelio (žr. nuotr. Nr. 20-21). Saugos diržai automobilyje neužsikirtę. Automobilio kairėje galinėje salono dalyje į keleivio sėdynę yra atremta dešinės pusės palipos deformuota apdaila. Ant galinės sėdynės yra geltonos plastmasės butelis ir pilkos spalvos kelioninis lagaminas (žr. nuotr. Nr. 22-23). Priekinėje dešiniojoje salono pusėje, ant kilimėlio guli plastikinė apdailos detalė ir įvairūs daiktai (žr. nuotr. Nr. 24). Automobilio vidinėje daiktadėžėje yra sudėti įvairūs daiktai ir automobilio techninės apžiūros talonas (žr. nuotr. Nr. 25). Bagažinėje yra polietileninis maišelis su viduje esančiai daiktais, dvi pagalvės kartoninė, raudonos spalvos dėžė ir krepšys. Po bagažinės vidiniu dangčiu yra sudėti įvairūs daiktai, įrankiai (žr. nuotr. Nr. 26-27) (1 t., b. l. 43-60).

4.9.       Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atliekamas bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) pateiktas pagalbos kvietimo skambučio įrašo apžiūra. Paleidus įrašą girdimas BPC operatorės ir pranešėjos pokalbis: BPC operatorė - 112 klausau. Pranešėjas - Laba diena, čia (duomenys neskelbtini), sankryžoje, nuuu avarija. BPC operatorė - Kokioj sankryžoj? Kokių gatvių? Pranešėja – Kokia čia gatvė yra? Prie (duomenys neskelbtini). (Fone girdimos dejonės). Nejudėk, nejudėk. BPC operatorė - O kuri, (duomenys neskelbtini) gatvė? (duomenys neskelbtini)? Pranešėja - (duomenys neskelbtini) aikštėj. Aha. BPC operatorė - (duomenys neskelbtini) aikštė? Pranešėja - jo. (Fone girdimos dejonės, šauksmai) BPC operatorė - Kas tenais atsitiko? Pranešėja - nu motociklininks. BPC operatorė - Su kuo motociklininkas? Pranešėja - Nejudėk, nejudėk. BPC operatorė - Su kuo motociklininkas susidūrė? Pranešėja - Su mašina. BPC operatorė - Nukentėjo kiek asmenų? Vienas motociklas? Pranešėja - Vienas. BPC operatorė - Kokio amžiaus maždaug, nežinote, nesimato? Pranešėja - Kiek metų tau? O kiek tau metų? BPC operatorė - Tegul nejuda jisai. Pranešėja - Greičiau važiuokit. BPC operatorė - Turi sąmonę? Pranešėja - Turi. BPC operatorė - Kraujuoja matosi iš kažkur? Pranešėja - Kraujuoja, kraujuoja. BPC operatorė - Iš kur kraujuoja nesimato? Pranešėja - Šalmas, šalmas nuriedėjo. BPC operatorė - Jūsų vardas pavardė? Pranešėja - J. U.. Nejudėk. Nejudėk. Matau lūžus koja bus. BPC operatorė - Jūs esate lengvojo automobilio vairuotoja? Pranešėja - Taip taip taip. BPC operatorė - Gerai informuotos tarnybos. Laukit, pasitikit. Pranešėja - Aha. BPC operatorė - Viso gero. Įrašas baigiasi (2 t., b. l. 23).?

4.10.       Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad F. J. A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 123).

4.11.       Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. F. J. A. V. nustatyti sužalojimai: kairio momenkaulio ir smilkinkaulio bei kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, dešinio šlaunikaulio kūno atviras lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės I šonkaulio lūžis, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nubrozdinimai kryžmens ir dešinio kelio srityse. 2. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiko. 4. F. J. A. V. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžio ir dešinio šlaunikaulio kūno atviro lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 132-133).

5.       Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas F. J. A. V. dėl civilinio ieškinio parodė, kad byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 60 tūkst. eurų sumai dėl neturtinės žalos bei dėl proceso išlaidų, ieškinį palaiko.

5.1.        Jam teko susisiekti su kaltininkės draudimo bendrove, bendrovė jam užmokėjo už sugadintus daiktus, drabužius, motorolerį ir už metus nedarbingumo, t. y. jam atlygino turtinę žalą, todėl dėl turtinės žalos pretenzijų neturi. 1-o tomo 192 bylos lape nurodyta, kad už neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) atlygino 11088 eurus, tai tokią sumą jis gavo. Kai draudimui užpildė dokumentus, šie jam davė du pasiūlymus: sumokėti už metus nedarbingumo arba pridėti 4-5 tūkst. eurų ir laikyti, kad sumokėjo už viską, bet jis nesuprato, kas yra „už viską“. Neprisimena, ar pildė grafą dėl turtinės, ar neturtinės žalos, bet jam pasakė, kad tai yra atlyginimas už nedarbingumą. Prie išmokėtų 11 tūkst. eurų, dar nori, jog jam būtų priteista 60 tūkst. eurų. Įvykio metu jam buvo padarytas kaukolės pamato lūžis, o kai gulėjo reanimacijoje ir jį pervežė į skyrių, jam ištino smegenys, taip pat dėl sužalojimų prarado uoslę, atsirado ūžesys ausyje, kiek žino, jam kraujavo smegenys, buvo padarytas atviras šlaunikaulio lūžis, buvo atlikta operacija ir dabar pusę kojos yra sudėta su metalais, kaulas iki šiol nėra sugijęs, taip pat lūžo šonkaulis, visur buvo padaryti nubrozdinimai, sužalotas kelis. Pusę mėnesio gulėjo ligoninėje: iš pradžių buvo paguldytas į reanimaciją, po dviejų dienų buvo pervežtas į skyrių, o kai ištino smegenys, tai vėl buvo grąžintas į reanimaciją, kur visą naktį buvo pajungtos lašinės, paskui skyriuje laukė operacijos, po kurios ligoninėje pabuvo kelias dienas. Kol kas turėjo vieną operaciją ir negali pasakyti, ar reikės traukti metalus iš kojos, nes jau šeši mėnesiai negyja kojos kaulas, t. y. negali pasakyti, ar ateityje jo dar laukia operacijos. Prieš šį įvykį gegužės mėnesio pabaigoje turėjo dar vieną avariją, kai važiavo pagrindiniu keliu, o kitas vairuotojas, išvažinėdamas iš šalutinio kelio, atsitrenkė į jį, dėl ko jam lūžo kulkšnis, t. y. prieš šį įvykį jis dar turėjo vieną avariją. Dėl šiandien nagrinėjamo eismo įvykio ant pusės kojos jam liko randai, į koją yra sudėti metalai, viduryje kojos yra išpjautas raumuo, atsirado ūžesys galvoje, neužuodžia kvapų, būna, kad dreba rankos, kankina nemiga bei košmarai. Iki avarijos buvo baigęs profesinę mokyklą ir įgijęs mechaniko specialybę, jau turėjo pasiūlymą dirbti mechaniku, tačiau atsitiko avarija ir nespėjo įsidarbinti. Tikėtina, jog dėl savo sveikatos būklės nebegalės dirbti savo specialybės – medikai kol kas negali pasakyti, kaip jam viskas bus toliau, kadangi jam yra prastai su koja. Šiuo metu turi nedarbingumą, nežino, ar kreipsis dėl dalyvumo laipsnio nustatymo, nes šį mėnesį pirmą kartą ėjo į komisiją. Iki avarijos jis eidavo į sporto salę, traukdavo virvę, eidavo pas draugus, o dabar nieko negali, kadangi yra „pririštas“ namuose. Nuo šiol virvės traukimą turės pamiršti, į sporto salę po tiek laiko taip pat bus sunku grįžti. Jam buvo išrašyti vaistai nuo skausmo, nes jaučia didelius skausmus ir net iš lovos negalėjo išlipti, gėrė narkotinius vaistus, o vaistus nuo skausmo geria iki šiol. Kovo 14 d. vyks į (duomenys neskelbtini) pas traumatologą, nes kai pas jį buvo sausio mėnesį, jam darė rentgenogramą, iš kurios matėsi, jog kaulas dar nėra sugijęs. Iki šiol jam tenka lankytis pas šeimos gydytoją dėl nedarbingumo, pas traumatologą, o kai sugis kaulas, reikės lankyti reabilitaciją, o gal ir vykti sanatoriją. Draudimo bendrovė išmokėjo man už nedarbingumą, bet buvo siūlę ir kitą sumą - 15-16 tūkst. eurų už viską, bet jis nesuprato, ką reiškia „už viską“, todėl jis paėmė pinigus už nedarbingumą ir parašė civilinį ieškinį. 

5.2.       Visko pats nepasidaro, nes jam sunku net į tualetą nueiti. Jis gyvena su močiute, kuriai yra 75 m., kuri turi ūkį, karves, senelis yra susilaužęs ranką, todėl močiutė viena dirba ir dar turi jam padėti, o jo brolis dirba užsienyje. Šiuo metu gauna pašalpą iš savivaldybės. Turėjo išlaidų už advokatą 1100 eurų, prašo jas atlyginti. Iš draudimo ji gavo tik vieną sumą – 11088 eurų, taip pat gavo už motorolerį ir už daiktus: striukę, telefoną, akinius. Sodra jam nieko nemokėjo. Mažai tikėtina, kad gydytojai atkurs jo sveikatą, buvusią iki įvykio, nes kojos kaulas buvo sutrupintas - buvo padarytas atviras lūžis, išpjautas raumuo, todėl jam reikės mokytis vaikščioti ir neaišku, kada jis tai išmoks. Gydytojai nurodė, jog situacija dėl kojos yra „ne kokia“. Dėl kaukolės pamato lūžio jam nuolat ūžia kairė ausis, dingo uoslė, dreba ranka, naktį sunku užmigti, todėl geria raminamuosius vaistus, jam sapnuojasi košmarai.

5.3.       Motorolerį jis įvertino 1300 eurų suma, bet už jį gavo tik 1150 eurų prie išmokėtų 11088 eurų. Taip pat dar gavo išmoką už akinius ir kitus daiktus. Iš viso jam buvo išmokėta 1600-1700 eurų turtinė žala spalio arba lapkričio mėnesį. Dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), jiems 2 kartus pildė prašymą dėl žalos atlyginimo už daiktus ir už nedarbingumą. Pinigus gavo į banko sąskaitą, tai dabar pažiūrėjęs savo sąskaitą, gali pasakyti, kad iš (duomenys neskelbtini) lapkričio 26 d. gavo 1102 eurus už motorolerį, lapkričio 12 d. gavau už nedarbingumą 11088 eurus, o spalio 22 d. gavau 514,57 eurus už daiktus. Tiksliai neprisimena, kokią sumą nurodė (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos, bet gal 35-40 tūkst. eurų. Ši suma skiriasi nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio, nes jis negali vaikščioti, kaulas vis nesugyja, neatsigauna uoslė, toliau sapnuojasi košmarai, turėjo eiti pas gydytoją dėl ausies, gydytojas nurodė, jog dėl smegenų traumos dingo uoslė ir atsirado ūžesys ausyje. Kai lapkričio 12 d. gavo 11088 eurų už nedarbingumą, tai tada ši suma jį tenkino. Įvykio dieną buvo nedarbingume, bet važiavo nusipirkti maisto, taip pat važiavo pas gydytoją, kadangi jam niekas nesakė, jog su sulaužyta koja negali vairuoti motorolerio. Dėl anksčiau buvusio eismo įvykio reabilitaciją buvo baigęs, bet dar reikėjo kreiptis dėl tolimesnės reabilitacijos, nes kaulą vis tiek skaudėjo. Motorolerį vairuoti kojos nėra reikalingas, nes sustojęs atsiremdavo su sveikąja kaire koja. Į eismo įvykį gegužės mėn. papuolė su motoroleriu „Honda X8 RS“, o paskui įsigijo naują motorolerį, nes gyvendamas su močiute, mokosi, todėl valstybė jam mokėjo už tai, kad gyvena be tėvų ir mokosi. Gegužės mėn. dar nebuvo baigęs mokslų, juos baigė liepos mėn., o kai baigėsi mokslai, tai rugsėjo mėn. ar rugpjūčio mėn. užsiregistravo į darbo biržą, nors ir buvo nedarbingume. Šios avarijos metu dėl kulkšnies jam nebebuvo tęsiamas gydymas, tik dar žadėjo eiti į reabilitaciją, bet tada vėl pateko į avariją. Ankstesnio eismo įvykio metu jam buvo sužalota dešinė koja, o dabar buvo sužalota kairė koja. Už ankstesnį įvykį gavo apie 4000-4500 eurų išmoką. Ankstesnio įvykio metu jis važiavo pagrindiniu keliu tiesiai ir kitas vairuotojas į jį atsitrenkė, tada jam lūžo kulkšnis, buvo pažeista rankos oda. Su savo atstovu nekalbėjo apie tai, kokios pagal teismų praktiką yra priteisiamos sumos panašaus pobūdžio bylose.

6.       Teisiamajame posėdyje apklaustas galimas laiduotojas L. K. parodė, kad šiandien į teismą yra atvykęs dėl sesers J. U. avarijos, nežino, kas padarė tą avariją, tačiau joje dalyvavo jo sesuo. J. pasakojo, kad viskas įvyko naktį, kai buvo tamsu, (duomenys neskelbtini), eismo įvykyje dalyvavo jo sesuo su savo automobiliu ir į ją atsitrenkęs jaunuolis. J. U. neminėjo, kas buvo įvykio kaltininkas. Kai sesuo jam paskambino naktį, jos balsas drebėjo, nes ir jos vaikai įvykio metu buvo automobilyje. J. ne iš karto po įvykio jam paskambino, bet apie įvykį jis sužinojo tą pačią naktį. Sesuo gailėjosi dėl įvykio, bijojo dėl nukentėjusio vaikino. J. U. dirba avarijų koordinatore (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), turi tris nepilnamečius vaikus. Telefonu su seserimi susirašo bent kartą per savaitę, o gyvai susitinka bent kartą per mėnesį, nes jis yra jos sūnaus krikšto tėvas, o J. yra jo dukros krikšto mama. Šiuo metu jis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau 8 m. dirbo (duomenys neskelbtini), yra neteistas, nėra turėjęs reikalų su teisėsauga, yra gavęs baudų už greičio viršijimą, bet ne per pastaruosius metus, baudas yra sumokėjęs. Vairuotojo pažymėjimas iš jo niekada nebuvo atimtas. Jis mano, jog tokios avarijos, kuriose dalyvavo jo sesuo, niekam nėra palankios, jeigu įmanoma, būtina jų išvengti. Pateikė teismui prašymą dėl sesers perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, šį prašymą palaiko. Skatins J. daugiau nenusižengti, jai skambindamas, ką darė iki šiol, taip pat klausia, kaip jai sekasi vairuoti. Kiek žino, seseriai tokių įvykių anksčiau nėra buvę. Jo vairavimo stažas yra 7 m. Lietuvoje ir porą metų Airijoje. Kai tarnavo (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo (duomenys neskelbtini), iš tarnybos išėjo dėl asmeninių priežasčių, kai baigėsi sutartis ir ji nebuvo pratęsta. Nežino, kas buvo kaltininkas autoįvykyje, kuriame dalyvavo jo sesuo, J. nesakė, kad ši yra įvykio kaltininkė, tik sakė, jog įvyko įvykis, ir papasakojo, kas nutiko. Sesuo nurodė savo statusą byloje.

7.       BK 281straipsnio 3 dalyje (įst. redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

8.       BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamo pasitikėjimo jis padaromas tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jų nekils. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-689/2018).

9.       Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 

10.       Kelių eismo taisyklių 154 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

11.       Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, esamą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamosios J. U. parodymai duoti teisme, kur pastaroji pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, nukentėjusiojo F. J. A. V., liudytojų R. V., M. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kelių eismo įvykio vietos, daiktų, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai: kairio momenkaulio ir smilkinkaulio bei kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, dešinio šlaunikaulio kūno atviras lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės I šonkaulio lūžis, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nubrozdinimai kryžmens ir dešinio kelio srityse ir dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžio ir dešinio šlaunikaulio kūno atviro lūžio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad nukentėjusiojo kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji J. U. kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį, kaltinamoji važiuodama šalutiniu keliu nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu atvažiuojančiam mopedui, kurį vairavo nukentėjusysis, taip pažeisdama KET 9, 154 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, sukėlę jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

12.       Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji J. U. inkriminuojamą veiką įvykdė veikdama neatsargiai, o konkrečiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi J. U. nenumatė, kad dėl jos veiksmų (sankryžos kirtimo kaltinamajai būnant šalutiniame kelyje, nematant pagrindiniu keliu atvažiuojant kitai transporto priemonei) gali kilti pavojingi padariniai, nors pagal veikos padarymo aplinkybes (nereguliuojama, prasčiau apšviesta sankryža, kaltinamosios buvimo pozicija – kelio kirtimas esant šalutiniame kelyje) ir savo asmenines savybes (vairuojanti ilgą laiko tarpą, žinanti, kad minėtoje vietoje, kur įvyko eismo įvykis yra prastesnis kelio apšvietimas) turėjo (kaip kelių transporto priemonės vairuotoja privalo laikytis KET 9, 154 punktų reikalavimų) ir galėjo (byloje nėra duomenų, kad kas nors kaltinamajai būtų sutrikdę nepamatyti pagrindiniu keliu atvažiuojančio mopedo vairuojamo nukentėjusiojo, ar dėl kokių nors kitų aplinkybių pastaroji nebūtų objektyviai galėjusi išvengti eismo įvykio) numatyti kilsiančius pavojingus padarinius. Taigi, tokiu būdu J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, jos veika kvalifikuota teisingai. Kartu teismas pažymi, jog J. U. veikos padarymo metu galiojusi BK 281 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d. numatė mažiau alternatyvių bausmių, todėl naujoji ir šiuo metu galiojanti BK 281 straipsnio 3 dalies redakcija pripažįstama švelninanti kaltinamosios teisinę padėtį, todėl J. U. veika iš BK 281 straipsnio 3 dalies (įst. redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) perkvalifikuojama į BK 281 straipsnio 3 dalį.

13.       Dėl laidavimo taikymo.

13.1.       BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13.2.       Nagrinėjamu atveju J. U. padarė neatsargų nusikaltimą, byloje yra pateiktas J. U. brolio L. K. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo J. U. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad J. U. savo kaltę visiškai pripažino, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, savo veiką įvertino kritiškai, kas šiuo atveju rodo, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikaltimą, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto laidavimo taikymo sąlyga. Kadangi buvo įvykdytas neatsargus nusikaltimas, transporto priemonė, kuria buvo sukeltas eismo įvykis buvo apdrausta, šioje byloje civiliniu atsakovu yra pripažinta AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 117-118), kuri, kaip nurodė nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, bei ką patvirtina ir prie bylos pateikti draudimo duomenys (1 t., b. l. 192), jau dalį padarytos žalos atlygino (turtinė žala atlyginta visa), kaltinamoji anksčiau neteista (2 t., b. l. 37-39), bausta administracine tvarka ir už KET pažeidimus, tačiau jai paskirtas baudas sumokėjusi (2 t., b. l. 40), pati kaltinamoji yra dirbanti net dviejuose darbuose, turi nepilnamečių vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad padaryta žala nukentėjusiajam bus atlyginta visa, o pati kaltinamoji J. U. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13.3.       BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

13.4.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti J. U. pagal laidavimą pateikė kaltinamosios brolis L. K.. Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. yra neteistas, administracine tvarka buvo keletą kartą baustas už KET pažeidimus, tačiau baudas yra sumokėjęs, nors šiuo metu yra nedirbantis, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, o iki to laiko 8 metus tarnavęs (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu L. K. nurodė, kad su sese nuolat bendrauja tiek gyvai, tiek telefonu, palaiko artimus ryšius su ja ir jos vaikais, nurodė, jog skatins sesę daugiau nenusižengti įstatymams, be kita ko, teismas įvertina tai, jog J. U. iš esmės iškarto po įvykio paskambino būtent broliui L. K., kas akivaizdžiai rodo, jog J. U. pasitiki L. K., pastarasis yra jai autoritetas. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką J. U..

13.5.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos laidavimo J. U. atžvilgiu taikymui, todėl J. U. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir J. U. perduotina brolio L. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina.

14.       Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

14.1.       BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje.

14.2.       Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET (kasacinė nutartis 2K-143-696/2017).

14.3.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad J. U. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė pažeidusi KET 9, 154 punktuose numatytus reikalavimus, jos padaryti KET pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Vis dėlto teismas įvertina ir tai, kad kaltinamoji veikė neatsargiai, tai yra veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl nepakankamo atidumo buvusioje situacijoje, nors J. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų sąmoningai šiurkščiai pažeidusi KET reikalavimus. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, yra dirbanti, gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini), augina nepilnamečius vaikus, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taigi, charakterizuojama teigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad J. U. nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę -  uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi šios priemonės paskyrimas prieštarautų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams.

14.4.       Baigiamųjų kalbų metu prokurorė paprašė kaltinamajam, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Įvertinus tai, kad dėl kaltinamosios neatsargaus elgesio kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, teismas sprendžia, kad prokurorės prašymas yra pagrįstas ir atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą, jos dydį parenkant minimalų – 10 MGL, bei nustatant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu ši poveikio priemonė bus pakankama ir proporcinga priemonė, padėsianti pasiekti bausmės tikslus, kurių siekiama net ir asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.

15.       Dėl civilinio ieškinio

15.1.       BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

15.2.       Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas F. J. A. V. pareiškė civilinį ieškinį draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“ bei J. U. dėl neturtinės žalos (60 000 Eur), patirtos dėl kaltinamosios J. U. padarytos nusikalstamos veikos, bei 1 100 Eur procesinių išlaidų (šį dydį padidino teismo posėdžio metu), susidariusių dėl advokato padėjėjo teiktos teisinės pagalbos procese (1 t., b. l. 100-101)

15.3.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio nuostatas įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

15.4.       Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis ,,Mercedes – Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo eismo įvykį sukėlė J. U., įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“, minėta bendrovė įvykį pripažino draudžiamuoju (1 t., b. l. 20, 192). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju už kaltinamosios J. U. padaryta veika nukentėjusiajam padarytą žalą materialiai atsakinga laikytina būtent draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ iki tokios ribos (sumos), kokią numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos (toliau – ir TPVCAPDĮ), galiojusios eismo įvykio metu.

15.5.       TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.

15.6.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

15.7.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

15.8.       Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).

15.9.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

15.10.       Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

15.11.       Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. J. A. V. civiliniame ieškinyje, grindžiant nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nurodoma, jog dėl J. U. sukelto eismo įvykio patyrė didelį skausmą, jautė ir jaučia nepatogumus, nakties metu negali užmigti, vartoja raminančius vaistus, jaučia baimę, patiria nesaugumo jausmą būdamas gatvėje, įvykio metu patirtos traumos sunkiai gyja, apribotos nukentėjusiojo judėjimo galimybės, nes pastoviai vaikšto su ramentais. Civiliniame ieškinyje taipogi nurodoma, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, patyrė nepakeliamus skausmus, jo sveikatos būklės nebeįmanoma atkurti iki autoįvykio buvusio lygio, prieš patiriant traumas sportavo, gyvenimo kokybė pablogėjo, dėl patirtų sužalojimų autoįvykyje jo gyvenimo siekiai sužlugo. Teisiamojo posėdžio metu F. J. A. V. savo ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, jog prie iš draudimo jau gautų 11 tūkst. Eur, prašo priteisti 60 000 Eur dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvykio metu jam buvo padarytas kaukolės pamato lūžis, gulėjo reanimacijoje, buvo ištinusios smegenys, dėl sužalojimų prarado uoslę, atsirado ūžesys ausyje, kiek žino, jam kraujavo smegenys, buvo padarytas atviras šlaunikaulio lūžis, buvo atlikta operacija ir dabar pusę kojos yra sudėta su metalais, kaulas iki šiol nėra sugijęs, taip pat lūžo šonkaulis, visur buvo padaryti nubrozdinimai, sužalotas kelis, pusę mėnesio gulėjo ligoninėje, turėjo vieną operaciją ir negali pasakyti, ar reikės traukti metalus iš kojos, nes jau šeši mėnesiai negyja kojos kaulas, ant pusės kojos liko randai, į koją yra sudėti metalai, viduryje kojos yra išpjautas raumuo, būna, kad dreba rankos, kankina nemiga bei košmarai, iki avarijos baigė profesinę mokyklą ir įgijo mechaniko specialybę, jau turėjo pasiūlymą dirbti mechaniku, tačiau atsitiko avarija ir nespėjo įsidarbinti, šiuo metu turi nedarbingumą, iki avarijos sportavo, eidavo pas draugus, o dabar nieko negali, geria paskirtus vaistus, iki šiol tenka lankytis pas šeimos gydytoją dėl nedarbingumo, pas traumatologą, o kai sugis kaulas, reikės lankyti reabilitaciją, visko pats nepasidaro, nes jam sunku net į tualetą nueiti, jam reikės mokytis vaikščioti ir neaišku, kada jis tai išmoks. .

15.12.       Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl kaltinamosios J. U. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta F. J. A. V. sveikata, pastarasis patyrė fizinius kūno sužalojimus, patyrė ir patiria fizinį skausmą, buvo priverstas ilgai gydytis, sukelti kiti neigiami psichologiniai padariniai, nurodomi civiliniame ieškinyje, todėl nukentėjusysis F. J. A. V. patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

15.13.       Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo F. J. A. V. naudai, teismas įvertina tai, jog F. J. A. V. dėl kaltinamosios neatsargiai sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, padarant kaltinime ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132-133) nurodytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir iki šiol patiria fizinius skausmus, todėl turi vartoti vaistus, nukentėjusysis dėl patirtų traumų eismo įvykio metu gydėsi ilgą laiką, jam buvo atlikta operacija, šiuo metu sunkiai vaikšto, tęsia vizitus pas gydytojus, kas rodo galimus užsitęsusius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai. Be kita ko, nukentėjusiajam sužalojimai padaryti, kai šis, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu ir civiliniame ieškinyje, buvo ką tik baigęs mokslus ir įgijęs specialybę, tačiau dėl įvykio nespėjo įsidarbinti, ir šiuo metu dėl esamos sveikatos būklės to padaryti negali. Taigi, paminėtos aplinkybės didina priteistinos žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog dėl įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nukentėjusiojo sveikatai liko ir kitų liekamųjų reiškinių, t. y. nukentėjusysis nebegali užsiimti sau įprasta veikla dėl patiriamų skausmų (negali sportuoti, vaikščioti pas draugus). Be kita ko, neabejotinai nukentėjusysis patyrė ir psichologinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio padarinių, nukentėjusysis turėjo lankytis ne tik įvairiose gydymo įstaigose, tačiau ir teisėsaugos įstaigose, teisme ir duoti ten parodymus apie įvykio aplinkybes, taip neabejotinai patiriant papildomą traumuojamąjį poveikį. Kartu byloje nėra duomenų, kad civilinės atsakovės draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis būtų sunki, kas sudarytų sąlygą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas įvertina ir tai, kad kaip pripažino pats nukentėjusysis, jis transporto priemonę vairavo dar nebūdamas visiškai pasveikęs po neseniai įvykusio kito eismo įvykio, kurio metu nukentėjusysis taip pat nukentėjo, kas teismo vertinimu sudaro pagrindą bent minimaliai mažinti priteistinos žalos dydį nukentėjusiajam. Pastebėtina, kad nukentėjusysis įvykio metu vairuodamas mopedą ir dar nebūdamas visiškai pasveikęs po paskutinio eismo įvykio, negalėdamas abiem kojomis remtis į žemę (tą nurodė pats nukentėjusysis), kaip eismo dalyvis, vairuodamas mopedą, elgėsi nepateisinamai rizikingai.

15.14.       Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam F. J. A. V., įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pastebėtina, kad pagal formuoją teismų praktiką, minėtos kategorijos bylose, nukentėjusiajam priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-276-458/2019).

15.15.       Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad dalis neturtinės žalos nukentėjusiajam jau yra atlyginta, tai yra draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 11 088 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 192), šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis. Pastebėtina, kad teisme nukentėjusysis nurodė, kad prie jam jau išmokėtos sumos, jis reikalauja ir 60 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, taigi nukentėjusysis savo patirtą neturtinę žalą viso vertina 71 088 Eur.

15.16.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes didinančias bei mažinančias priteistinos žalos dydį, į jau anksčiau minėtas aplinkybes, vertinant priteistinos žalos dydį, šalies ekonominės padėties kontekste, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad nukentėjusiojo patirta neturinė žala sudaro 20 000 Eur, todėl įvertinus tai, kad draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ jau yra atlyginusi F. J. A. V. 11 088 Eur dydžio neturtinę žalą, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo F. J. A. V. naudai priteistina 8 912 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų.

16.       Dėl proceso išlaidų

16.1.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

16.2.       Nukentėjusysis F. J. A. V. šioje byloje prašo priteisti jo patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, kurios sudaro 1 100 Eur (1 t., b. l. 102-103; kiti duomenys teisminio nagrinėjimo metu pateikti).

16.3.       Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Ž. K. byloje nukentėjusiojo interesais pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 99-100), taipogi dalyvavo bylos nagrinėjime, teikė prašymus, uždavinėjo klausimus, pasakė baigiamąją kalbą, advokato padėjėjo pareikštas civilinis ieškinys šioje byloje tenkintas iš dalies, o ne atmestas kaip nepagrįstas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti patirtų išlaidų dydis šioje byloje nelaikytinas neproporcingai didelis ar nepagrįstas, todėl šios išlaidos priteistinos nukentėjusiojo naudai iš kaltinamosios. 

17.       Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mopedas Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 23), - gražintinas nukentėjusiajam,

2) eismo įvykyje dalyvavusių TP nuotraukos iš apžiūrų fotolentelių, CD-R diskas, 1 vnt., prie 2-ojo tomo bylos viršelio voke Nr. LIETUVOS POLICIJA T03076, - paliktinas prie bylos,

3) vaizdo įrašai iš miesto vaizdo stebėjimo kameros, DVD-R diskas, 1 vnt., prie 2-ojo tomo bylos viršelio voke Nr. LIETUVOS POLICIJA T03076, - paliktinas prie bylos,

4) BPC pagalbos kvietimo skambučio įrašas, DVD-R diskas, 1 vnt., prie 2-ojo tomo bylos viršelio voke Nr. LIETUVOS POLICIJA T03076, - paliktinas prie bylos,

5) nuotraukos iš eismo įvykio vietos, kurios sukeltos į PRĮR, nuotraukos iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelės, DVD-R diskas, 1 vnt., prie 2-ojo tomo bylos viršelio voke Nr. LIETUVOS POLICIJA T03076, - paliktinas prie bylos,

6) automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti J. U., - paliktinas J. U..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti J. U. brolio L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. U. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. J. A. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ F. J. A. V. naudai priteisti 8 912  (aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvylika eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti.

F. J. A. V. naudai iš J. U. priteisti 1 100 (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) Eur išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiam suteiktų teisinių įgalioto atstovo paslaugų, apmokėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) mopedą Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - gražinti nukentėjusiajam,

2) CD-R diskas, 1 vnt., - palikti prie bylos,

3) DVD-R diskas, 1 vnt., - palikti prie bylos,

4) DVD-R diskas, 1 vnt., - palikti prie bylos,

5) DVD-R diskas, 1 vnt., - palikti prie bylos,

6) automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - palikti J. U..

Išaiškinti J. U., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui L. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                                Donatas Dauginis