Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1313-891/2014

Proceso Nr. 1-13-1-3292-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1.; 1.2.16.4.;

1.2.18.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,

dalyvaujant prokurorei Elinai Javmenovaitei,

vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, yra vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturinti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamoji K. B. 2012-08-02, 11.24 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodama nešiojamąjį kompiuterį, kurio IP 86.38.13.70, jame įdiegtą interneto naršyklės kompiuterinę programą ir įgytus elektroninės bankininkystės sistemos https://bankas.seb.lt/ naudotojai M. B. suteiktus autentifikavimo kodus ir kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, neteisėtai, internetu pasijungusi ir užsiregistravusi UAB „4finance“ tinklapyje www.vivus.lt, neteisėtai panaudojo įgytas AB SEB banko klientei M. B. išduotos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei iš M. B. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt mokestį bei patvirtino šį pavedimą kintamu M. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu, tokiu būdu ji neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis atliekant finansines operacijas su AB SEB bankas klientės M. B. sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis.

Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamoji K. B. 2012-08-02, 11.24 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. B., tyčia, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetu neteisėtai pasijungusi prie M. B. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ ir, tokiu būdu apgaule pateikdama save kaip M. B. kreditus teikiančiai UAB „4finance“ bendrovei tinklapyje www.vivus.lt 2012-08-02 sudarytomis kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis pateikė paraišką 1000 Lt dydžio kreditui gauti sudarydama sutartį Nr. 9945349001, po ko, gautų duomenų pagrindu į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, UAB „4finance“ pervedė 1000 Lt, po ko grynuosius pinigus – 1000 Lt, 2012-08-03 išėmė iš bankomato „ATM 236“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, tuo padarydama UAB „4finance“ 1000 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamoji K. B. 2012-09-07, 7.58 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodama nešiojamąjį kompiuterį, kurio IP 89.117.244.133, jame įdiegtą interneto naršyklės kompiuterinę programą ir įgytus elektroninės bankininkystės sistemos https://bankas.seb.lt/ naudotojai M. B. suteiktus autentifikavimo kodus ir kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, neteisėtai, internetu pasijungusi ir užsiregistravusi UAB „4finance“ tinklapyje www.smscredit.lt, neteisėtai panaudojo įgytas AB SEB banko klientei M. B. išduotos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei iš M. B. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt mokestį bei patvirtino šį pavedimą kintamu M. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu, tokiu būdu ji neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis atliekant finansines operacijas su AB SEB bankas klientės M. B. sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis.

Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamoji K. B. 2012-09-07, 7.58 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. B., tyčia, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetu neteisėtai pasijungusi prie M. B. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ ir, tokiu būdu apgaule pateikdama save kaip M. B., kreditus teikiančiai UAB „4finance“ bendrovei tinklapyje www.smscredit.lt 2012-09-07 sudarytomis kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis pateikė paraišką 1000 Lt dydžio kreditui gauti sudarydama sutartį Nr. 805544001, po ko, gautų duomenų pagrindu į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, UAB „4finance“ pervedė 1000 Lt, po ko grynuosius pinigus – 1000 Lt, 2012-09-07 išėmė iš bankomato „ATM 179“, esančio Savanorių pr. 31, Vilniuje, tuo padarydama UAB „4finance“ 1000 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji K. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl visų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nurodė, kad turėjo visus mamos el. bankininkystės prisijungimo duomenis, kadangi jai į mamos sąskaitą buvo pervedama stipendija. Tuos duomenis jai davė pati mama, jos specialiai nuėjo į SEB banką ir išėmė visus duomenis, nes ji pati neturėjo 16 metų, todėl jos vardu nebuvo galima atidaryti sąskaitos. Mama banko kortelę paėmė ir elektroninės bankininkystės sutartį sudarė ir perdavė naudotis jai kažkur 2008 metais su tikslu, kad į mamos banko sąskaitą bus pervedama jai (K. B.) skiriama stipendija. Ji elektroninės bankininkystės pagalba tikrindavo, ar yra pervesta stipendija, ar ne, daugiau į tą sąskaitą niekas pinigų nepervesdavo, tik stipendiją. Su kortele atsiskaitydavo parduotuvėse tiek, kiek buvo ten pinigų, apie tai mama žinojo. Paskolas 2012-08-02 ir 2012-09-07 ji paėmė mamos vardu, nes jai reikėjo pinigų, buvo pakviesta į vestuves, tėvų nesiryžo paprašyti pinigų. Pabandė paimti maksimalias paskolas abu kartus ir tiek gavo. Tuos gautus pinigus ji abu kartus nuėmė nuo sąskaitos bankomatuose, kokiuose, nepamena. Jos mama nežinojo, kad galima su elektroninės bankininkystės pagalba paimti paskolą ir nieko apie tai, kad ji paėmė tas dvi paskolas mamos vardu, taip pat nežinojo iki kol gavo laišką. Mama jai nedavė sutikimo imti jos vardu paskolų. Paskolas ji grąžinti ketino, tų pinigų ji neketino pasisavinti. Iš pradžių ji pinigų nemokėjo kurį laiką, nes vaikas mažas, jam visko reikia. Dabar po kiek gali, po tiek ir grąžina, 2013 m. gegužės mėnesį buvo pervedusi du kartus po 70 Lt, ir dabar – du kartus po 100 Lt. Dabar ketina paskolas atiduoti, laukia laiško iš UAB „4finance“, kad per 6 mėnesius ji atiduos paskolą. Ji jiems paskambino ir pasakė, kad ji savo mamos vardu paėmė paskolą ir paklausė, ar gali pusės metų bėgyje atiduoti, jie pasakė, kad gali, kad jie atsiųs laišką. Oficialiai, raštu į juos nesikreipė. Suprato, kad prisistatė SEB banko internetiniame tinklapyje ne savo vardu. Imdama paskolas ji naudojosi savo asmeniniu kompiuteriu, naudojausi „Mezon“ interneto paslaugomis. Kaltinime nurodytos aplinkybės atitinka visą prisijungimo eigą, prisijungė namuose, (duomenys neskelbtini), patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Civilinį ieškinį pripažįsta. Kai jai sukako 18 metų, nepasidarė savo kortelės, nes stipendiją jai ir toliau pervedinėjo į jos mamos sąskaitą, tai taip ir liko. Stipendija pasibaigė, kai baigė mokytis, tai yra prieš 2 metus. Savo poelgį vertina blogai, dėl savo veiksmų gailisi.

Liudytoja M. B., išaiškinus jai teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ir neatsakinėti į kai kuriuos klausimus, teisminio nagrinėjimo metu sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad banko kortelę ir elektroninės bankininkystės kodus gavo nuėjusi į SEB banką, kadangi to reikėjo jos dukrai, nes ji dar buvo nepilnametė. Viską, ką gavo, atidavė dukrai, nes pati nemokėjo naudotis, leido naudotis dukrai. Banko kortelės dukrai reikėjo, kad jai pervestų stipendiją. Nežinojo, kad galima paimti paskolas. Būtų žinojusi, nebūtų leidusi dukrai jų imti. Sužinojo, kad dukra paėmė paskolas, kai iš banko gavo laišką, kad ji turi ne 1000 Lt grąžinti, o 1200 Lt. Kaip jai bankas davė tą paskolą, ji nesupranta, juk jos pensija labai maža. Kai gavo laišką, paklausė dukros, kas čia tokio. Dukra jai iš pradžių neprisipažino, ji galvojo, kad kažkas svetimas paėmė, todėl ir kreipėsi į policiją. Labai blogai dukra padarė. 2 pavedimus po 100 Lt dukra mokėjo jos vardu. Visas tas banko korteles atidavė bankui, norėjo jai naują kortelę duoti, bet ji jai nereikalinga, jai pensiją paštininkė atneša į namus. Nežino, kodėl nepasiėmė iš dukros banko kortelės, kai jai suėjo 18 metų. Neprisimena, ar banke jai aiškino, kad kortelė išimtinai tik jai skirta.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamosios ir liudytojos parodymų, K. B. kaltė dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir 215 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), grindžiama dar ir kitais įrodymais.

2012-12-03 M. B. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2012-11-28 ji gavo laišką iš UAB „4Finance“, kuriame nurodyta, kad ji vėluoja sumokėti už kreditą Nr. 301881644 1180,49 Lt. Taip pat nurodyta, kad niekada kredito neėmė, nežino kas tai galėjo padaryti (b. l. 1).

2013-01-12 UAB ,,4finance“ rašte nurodoma, kad 2012-09-07, 07:58:11 val., M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu užsiregistruota UAB ,,4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, kurios IP 5.79.10.201 iš kompiuterinės sistemos IP adresu 89.117.244.133 dėl paraiškos gauti 1000 Lt dydžio paskolą. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2012-09-07 M. B. suteikta 1000 Lt dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. 805544001. Registracijos metu pateikti duomenys: telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). 2012-08-02, 11:24:25 val., M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu užsiregistruota UAB ,,4finance“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt, kurios IP 5.79.10.202 iš kompiuterinės sistemos IP adresu 86.38.13.70 dėl paraiškos gauti 1000 Lt dydžio paskolą. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2012-08-02 M. B. suteikta 1000 Lt dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. 9945349001. Registracijos metu pateikti duomenys: telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)  (b. l. 11-13).

2012-12-03 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja M. B. pateikė A4 formato lapą 2012-11-28 „Priminimas“ iš UAB „4finance“ dėl kredito mokėjimo (b. l. 29).

2012-11-28 „Priminimas“ iš UAB „4finance“ dėl kredito mokėjimo rašte M. B. nurodyta, kad pagal 2012-09-07 kreditinį įsipareigojimą grąžintina suma sudaro 1180,49 Lt (b. l. 30).

2014-01-27 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. B. pateikė 2013-05-16 Lietuvos pašto nurodymą pervesti įmoką ir kvitą Nr. 337672/7 ir 2013-05-16 Lietuvos pašto nurodymą pervesti įmoką ir kvitą Nr. 337673/8 (b. l. 31).

Iš 2013-05-16 mokėjimo nurodymų pervesti įmoka ir kvitų matyti, kad M. B. vardu UAB „4finance“ du kartus buvo pervestos 70 Lt įmokos (b. l. 32-35).

2013-01-17 AB SEB banko Operacijų departamento rašte pateikiami: IP adresas 86.38.13.70, iš kurio 2012-08-02, 11:41:11 val., buvo prisijungta prie M. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir padarytas 0,01 Lt pavedimas; IP adresas 89.117.244.133, iš kurio 2012-09-07, 08:02:42 val., buvo prisijungta prie M. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir padarytas 0,01 Lt pavedimas (b. l. 38, 39).

2013-01-22 AB SEB banko Operacijų departamento raštu buvo pateiktas M. B. priklausančios sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2012-08-03 Kredito sutarties Nr.: 9945349001 pagrindu UAB ,,4finance“ pervedė 1000 Lt į M. B. sąskaitą; 2012-09-07 Kredito sutarties Nr.: 805544001 pagrindu UAB ,,4finance“ pervedė 1000 Lt į M. B. sąskaitą (b. l. 40-43).

2013-02-04 AB SEB banko Operacijų departamento rašte nurodyta, kad AB SEB banko bankomatai ATM 236 (Ozo g. 25, Vilnius), ir ATM 179 (Savanorių pr. 31, Vilnius) yra nefilmuojami (b. l. 50).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių valdybos viršininko D. B. 2013-01-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad IP adresai 86.38.13.70, 89.117.244.133 yra administruojami AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Operatorius „Mezon“ paslauga. Naudotojas M. B.. Sąskaitų siuntimo adresas Kazbėjų g. 18, Vilnius (b. l. 52).

Iš teismui pateiktų 2014-02-04 mokėjimo nurodymų pervesti įmoka ir kvitų matyti, kad M. B. vardu UAB „4finance“ du kartus buvo pervestos 100 Lt įmokos.

Šių, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai K. B. pareikštą kaltinimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims. Vadinasi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys - tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad K. B. naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – jos motinai M. B.. K. B. suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti, nes jos mama M. B. su tikslu, kad jos dukrai K. B. galėtų būti pervedama stipendija, savo vardu atidarė sąskaitą, gavo banko mokėjimo kortelę bei atidarytos sąskaitos prisijungimo duomenis, kuriuos perdavė naudotis savo dukrai K. B., ir norėjo taip veikti. Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-475/2009). Šioje byloje nustatyta, kad M. B. atidarė banko sąskaitą savo vardu ir, gavusi tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kurie reikalingi naudojantis elektronine bankininkyste, juos perdavė K. B.. Tačiau iš liudytojos M. B. parodymų matyti, kad ji, perduodama šiuos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, buvo supratusi, jog susitarimas tarp jos ir K. B. apima šios sąskaitos naudojimą tiek, kiek tai susiję su pinigų įnešimu (stipendijos pervedimu), paėmimu ir atsiskaitymu. Ji leido atlikti būtent tokias finansines operacijas su jos vardu atidaryta banko sąskaita. Tuo tarpu K. B. atliko ne tik šias finansines operacijas, bet ir pasinaudodama elektronine bankininkyste per M. B. sąskaitą, pateikdama jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis kredito įmonei kaip savo, inicijavo ir atliko finansines operacijas – 1000 Lt kredito paėmimą du kartus. Apie šias finansines operacijas K. B. M. B. nepasakė, apie tai, kad savo veiksmais K. B. nežinant M. B. sukūrė jai finansinius įsipareigojimus, ji nebuvo informuota, o apie šias finansines operacijas M. B. sužinojo tik gavusi jai adresuotą kredito įmonės laišką su priminimu apie pareigą vykdyti kreditinius įsipareigojimus. Visi bylos duomenys patvirtina, kad M. B. nebuvo davusi K. B. sutikimo jos vardu imti kreditus, be to, pati M. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jeigu būtų žinojusi, nebūtų leidusi dukrai jų imti, vadinasi, tokie savavališki K. B. veiksmai vertintini kaip neteisėti. Taigi darytina išvada, kad K. B. tiek 2012-08-02, tiek 2012-09-07, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodama naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. be M. B., kaip banko sąskaitos naudotojos, žinios ir sutikimo panaudojo jos elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, prisijungdama per jos banko sąskaitą prie internetinės svetainės www.vivus.lt, kuri suteikia galimybę naudojantis elektronine bankininkyste gauti momentinius kreditus, ir atliko finansines operacijas – dviejų 1000 Lt kreditų paėmimą. Kaltinamosios K. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 215 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai).

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

Elektroninėje bankininkystėje laikoma, kad kaltininkas, prisistatęs asmeniu, turinčiu teisę surinkti kodus, kurie leidžia prisijungti prie sąskaitos ir/ar jos pagrindu prie kitos elektroninės sistemos, prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią surenka tokius kodus ir inicijuoja veiksmus, kurių pagrindu išmokamos ir/ar pervedamos piniginės lėšos, suklaidina banką ir /ar kitą kredito įstaigą. Todėl tokia jo veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–375/2012).

Šioje byloje apgaulė pasisavinant svetimą turtą pasireiškė tuo, kad K. B. kredito įmonei pateikė kito asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) juo prisistatydama elektroninėje erdvėje ir taip suklaidino UAB „4finance“, kuri apgaule įtikinta, kad būtent šis asmuo sudaro kredito sutartį, du kartus, tai yra 2012-08-02 ir 2012-09-07, pervedė 1000 Lt kreditą į M. B. sąskaitą, kuriuos vėliau K. B. išėmė iš bankomatų. Sukčiavimas šioje byloje pasireiškė tuo, kad K. B., pateikdama save kaip kitą asmenį, suklaidino kredito įmonę, kuri dėl to jai perleido pinigus, kuriuos vėliau ji pasisavino. Taigi minėti kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai įvertinti kaip svetimo turto įgijimas apgaule ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog M. B. buvo leidusi atlikti kitas, su jos pačios įsiskolinimo rizika nesusijusias finansines operacijas, kaip jau aukščiau minėta, nepanaikina šioje byloje K. B. inkriminuojamų veiksmų neteisėtumo, nes šiems veiksmams atlikti, kaip nustatyta bylos duomenimis, M. B. leidimo ji nebuvo gavusi.

K. B. taip pat buvo reiškiami kaltinimai tuo, kad ji neteisėtai prisijungė prie AB SEB bankas informacinės sistemos, o būtent: jog ji tyčia, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti AB SEB kliento sąskaitoje esančias pinigines lėšas, 2012-08-02, 11.24 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodama kompiuterį, kurio IP 86.38.13.70, priklausantį M. B., jame įdiegtą interneto naršyklės kompiuterinę programą ir elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ naudotojos M. B. autentifikavimo kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ tinklapio, šios sistemos naudotojos autentifikavimo laukelyje įvedė AB SEB banko klientės M. B. nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kintamą M. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį, o įvedus ankščiau minėtus elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ kliento kodą ir slaptažodį, AB SEB banko tarnybinėse stotyse įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį autentifikavo kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir atitinkamai 2012-08-02, 11.24 val., peradresavo jį į M. B. paskyras elektroninės bankininkystės sistemoje https://ebankas.seb.lt/, tai yra tokiu būdu K. B. neteisėtai, pažeisdama AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ apsaugos priemones, numatančias, kad teisę prisijungti prie šių sistemos paskyrų turi tik šio banko klientai, sudarę su AB SEB bankas elektroninės bankininkystės sutartį, autentifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie šio banko klientės M. B. paskyrų elektroninės bankininkystės sistemoje https://ebankas.seb.lt/, t. y. padarė BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat K. B. buvo reiškiami kaltinimai ir tuo, kad ji neteisėtai prisijungė prie AB SEB bankas informacinės sistemos, o būtent: jog ji tyčia, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti AB SEB kliento sąskaitoje esančias pinigines lėšas, 2012-09-07, 7.58 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodama kompiuterį, kurio IP 89.117.244.133, priklausantį M. B., jame įdiegtą interneto naršyklės kompiuterinę programą ir elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ naudotojos M. B. autentifikavimo kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ tinklapio, šios sistemos naudotojos autentifikavimo laukelyje įvedė AB SEB banko klientės M. B. nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kintamą M. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį, o įvedus ankščiau minėtus elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ kliento kodą ir slaptažodį, AB SEB banko tarnybinėse stotyse įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį autentifikavo kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir atitinkamai 2012-09-07, 7.58 val., peradresavo jį į M. B. paskyras elektroninės bankininkystės sistemoje https://ebankas.seb.lt/, tai yra tokiu būdu K. B. neteisėtai, pažeisdama AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos https://ebankas.seb.lt/ apsaugos priemones, numatančias, kad teisę prisijungti prie šių sistemos paskyrų turi tik šio banko klientai, sudarę su AB SEB bankas elektroninės bankininkystės sutartį, autentifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie šio banko klientės M. B. paskyrų elektroninės bankininkystės sistemoje https://ebankas.seb.lt/, t. y. padarė BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas informacinę sistemą apibrėžia kaip techninių ir programinių priemonių visumą, naudojamą informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Teismas pripažįsta, kad elektroninės bankininkystės sistema atitinka šią sąvoką ir patenka į BK 1981 straipsnio reguliavimo sritį. Tačiau atsakomybei pagal šį straipsnį realizuoti būtinos sąlygos ir objektyvūs požymiai yra tai, kad prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas ir vykdomas pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Neteisėtumas reiškia, kad asmuo neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Kaip jau nustatyta byloje, K. B. 2012-08-02 ir 2012-09-07 neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Tačiau, teismo vertinimu, K. B. prisijungimų prie AB SEB banko informacinės sistemos minėtais atvejais negalima laikyti neteisėtais. Tiek iš kaltinamosios K. B., tiek ir iš liudytojos M. B. parodymų matyti, kad M. B. savo vardu AB SEB banke atidarė sąskaitą ir sudarė elektroninės bankininkystės sutartį su tikslu, kad jos dukrai K. B. galėtų būti pervedama stipendija, bei visus iš banko gautus dokumentus ir duomenis, tai yra tiek banko kortelę, tiek elektroninės bankininkystės sutartį, tiek elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis atidavė naudotis savo dukrai K. B., kadangi pati naudotis nemokėjo ir jai tai nebuvo reikalinga. M. B., perduodama visus tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis savo dukrai, leido jai savarankiškai naudotis šia sąskaita ir atlikti visas, su jos pačios įsiskolinimo rizika nesusijusias finansines operacijas, tai yra kas liečia sąskaitos naudojimą tiek, kiek tai susiję su pinigų įnešimu (stipendijos pervedimu), paėmimu, atsiskaitymu, tame tarpe, laisva valia perdavusi  K. B. savo elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodus ir slaptažodžius, M. B. leido savo dukrai K. B. bet kada prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės sistemos. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji K. B. prie AB SEB banko klientės M. B. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://ebankas.seb.lt/ prisijungė teisėtai, tai yra gavusi M. B. leidimą jungtis. Nustačius vieno iš būtinų objektyviosios BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pusės požymių nebuvimą, teismas kito būtino šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio – prisijungimo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones – detaliau neanalizuoja, kaip ir šio nusikaltimo subjektyviosios pusės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad K. B. veikoje nėra BK 1981 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės būtino požymio – neteisėtumo, todėl K. B. dėl BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (dvi nusikalstamos veikos) išteisintina.

Kaltinamosios K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė 2 apysunkius nusikaltimus ir 2 nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta, ištekėjusi, nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose), kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamosios materialinė padėtis nėra lengva, tačiau kadangi pati kaltinamoji nurodė, kad vaikui paūgėjus ketina pradėti dirbti, taip pat nurodė, jog per ilgesnį laikotarpį galės sumokėti baudą bei ketina atlyginti padarytą žalą, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai K. B. už padarytas, BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikaltimai) ir 215 straipsnio 1 dalyje (2 nusikaltimai) numatytas, nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas bausmes – baudas, kurių dydis artimesnis sankcijoje numatytos bausmės dydžio minimumui.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto bei 6 dalies nuostatomis, kadangi nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o atitinkamai 2012-08-02 ir 2012-09-07 dienomis įvykdyti nusikaltimai nutolę vieni nuo kitų laiko atžvilgiu ir pagal savo pavojingumą nesiskiria.

Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl K. B. atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, taip pat kaltinamosios dabartinę finansinę padėtį ir prašymą leisti sumokėti baudą per ilgesnį laikotarpį, tikslinga nustatyti kaltinamajai ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų baudos sumokėjimo laikotarpį, o būtent – 12 mėnesių.

Kaltinamajai K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „4finance“ pareiškė 2767,13 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-22). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad šią sumą sudaro grąžintina paskolų suma, tai yra 2000 Lt (1000 Lt + 1000 Lt), palūkanos, tai yra 196,31 Lt, bei vėlavimo palūkanos, tai yra 570,82 (298,71 Lt + 272,11 Lt). Kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka.

Dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju sukčiavimo būdu kaltinamoji iš kredito bendrovės įgijo atitinkamos paskolos dydžio sumą, tai yra 2000 Lt, todėl būtent tokio dydžio žala iš jos ir priteistina. Kiti civilinio ieškovo turtiniai reikalavimai – palūkanos, vėlavimo palūkanos yra išimtinai civilinio pobūdžio, jie kyla iš paskolos sutarčių, todėl baudžiamojoje byloje nenagrinėtini. Be to, pažymėtina, kad civilinis ieškinys byloje pareikštas 2013 m. spalio 2 d., visa paskolų suma iki šiol nėra grąžinta, todėl akivaizdu, kad iki šios dienos palūkanų ir vėlavimo palūkanų suma turėtų būti padidėjusi. Kaip matyti iš byloje esančių kvitų ir mokėjimo nurodymų, kaltinamoji dalį M. B. vardu paimtos paskolos grąžino, tai yra du kartus UAB „4finance“ pervedė po 70 Lt, bei du kartus – po 100 Lt, todėl civilinis ieškinys be palūkanų ir negautų palūkanų sumos, tai yra 767,13 Lt, taip pat mažintinas ir K. B. jau atlyginta suma, tai yra 340 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. tenkintinas 1660 Lt sumoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai), 215 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai), ir jai paskirti:

• pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 2012-08-02 turto įgijimą apgaule – 10 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą;
• pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už 2012-08-02 neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimą – 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį (nusikaltimai padaryti 2012-08-02) paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą;

• pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 2012-09-07 turto įgijimą apgaule – 10 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą;
• pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už 2012-09-07 neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimą – 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį (nusikaltimai padaryti 2012-09-07) paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 21 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 2730 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties litų) baudą;

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 14 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1820 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties litų) baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad paskirta 1820 Lt bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

K. B. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), dėl neteisėto prisijungimo prie AB SEB banko informacinės sistemos 2012-08-02 ir dėl neteisėto prisijungimo prie AB SEB banko informacinės sistemos 2012-09-07, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

UAB „4finance“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. B. UAB „4finance“ naudai 1660 Lt nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              (parašas)              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys