Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-19-557/2023

Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00049-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.4.1; 21.1.5; 21.1.7; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2022-09-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13375-2022 G. S. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad ji 2022-05-23 13.56 val. Klaipėdos–Nidos g., Kretingoje, vairuodama automobilį lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias kolona ta pačia kryptimi, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 ir 8 punktų reikalavimus.

2.       Nesutikdama su Institucijos 2022-09-29 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta G. S. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.

3.       Skundžiama 2022-11-30 nutartimi Plungės apylinkės teismas G. S. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-09-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-13375-2022 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022-11-30 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi dėl toliau nurodytų motyvų.

4.1.       Teismai bylas turi spręsti tik faktų ir įstatymo pagrindu. O aplinkybėmis, kurios teismo posėdžio metu nebuvo tirtos, procesinio sprendimo motyvavimas apskritai yra negalimas.

4.2.       Teismas 2022-11-30 nutartyje nurodė, kad vaizdo įraše, kuriame matosi įvykio vaizdo įrašas iš priekio, aiškiai galima įžvelgti raides (duomenys neskelbtini) ir skaičius (duomenys neskelbtini). G. S. nurodo, kad posėdžio metu ji siūlė padaryti eksperimentą – bet kokiam pašaliniam asmeniui, nežinančiam ir neturinčiam jokių duomenų apie bylos aplinkybes, parodyti iš vaizdo įrašo pareigūnų padarytą fotonuotrauką (stop kadrą), kuriuo remiasi tiek Institucija, tiek teismas, skyrium rodant kiekvieną raidę ir skaičių, paklausti, kokias raides ir skaičius įmanoma įžiūrėti. Nors objektyviai vaizdo įraše automobilio numerio visiškai nesimato, o nuotraukoje (stop kadre) galima įžiūrėti bet kokias panašias raides (valstybinio numerio vaizdas išplaukęs, skaičiai neryškūs, galimi ir 3, ir 8, ir 0, raidės neaiškios, įmanomos ir M, ir Y ir kt.), norint galima vaizdą „pritempti“ prie reikiamo ir teigti, jog „aiškiai matyti“ raidės (duomenys neskelbtini) ir skaičiai (duomenys neskelbtini). Tuo labiau, kad ji pateikė pačios nufotografuotą tokį kaip jos automobilį su panašiais valstybiniais numeriais. Vadinasi, jos automobilis nėra toks vienintelis. Atitinkamai ir pareigūnų versija, jog vijosi pažeidimą padariusį automobilį dėl to, kad norėjo nustatyti pažeidimą padariusį asmenį, neįtikima. Pareigūnai, užfiksavę pažeidimą techninėmis priemonėmis (nežymėto pareigūnų automobilio kamera laikoma technine priemone), surašo protokolą ir išsiunčia transporto priemonės savininkui. Šiuo konkrečiu atveju, nors pareigūnė I. S. tai neigia, vytis pažeidimą padariusį automobilį pareigūnai pradėti galėjo tik dėl to, kad nematė (neįžiūrėjo, kameromis neužfiksavo) pažeidimą padariusio automobilio valstybinių numerių. Pareigūnė I. S. liudydama nurodė, kad pažeidimo metu aiškiai matė, kas vairavo. Tokiu atveju irgi nebuvo tikslo pažeidimą padariusio automobilio vytis. Tereikėjo iškart surašyti protokolą. Liudytojos paaiškinimai, kad praktikoje pateikinėjami kiti neva vairavę asmenys, tėra jos samprotavimai. Jei protokolas surašomas ir išsiunčiamas savininkui, tai savininkui tenka pareiga pranešti, kas vairavo automobilį, jei transporto priemonė buvo perduota kitiems asmenims. Tačiau besivydami pareigūnai net du kartus (pagal filmuotą vaizdo medžiagą) pametė automobilį, kurį vijosi, iš akių, ir sąžiningai klydo, manę, kad sustabdė pažeidimą padariusį automobilį. Liudytoja posėdžio metu į klausimą, ar nebuvo pametę automobilio iš akių, pasakė, gal ir buvo pametę, bet pasivijo tą patį. Tokie prieštaringi teiginiai kelia abejonių dėl liudytojos parodymų teisingumo, nes I. S. patvirtino, kad automobilis, kuris užfiksuotas padaręs KET pažeidimą, buvo dingęs iš pareigūnų stebėjimo lauko. Vertinant kartu ir duomenis, kad nuo pareigūnų nurodytos patruliavimo (stovėjimo) vietos, kur, pareigūnų teigimu, užfiksuotas pažeidimas, iki automobilio sustabdymo vietos (už upės) bemaž 1 km atstumas ir net trys sankryžos, kurių vienoje yra nuokalnė ir net keturių gatvių sankirta (tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas ir žemėlapis). Tad teismo 2022-11-30 nutartyje nurodyta kaip faktas aplinkybė, kad pareigūnai galėjo tiesiogiai stebėti ir matyti pažeidimą padariusį automobilį ir kad pasivijo būtent tą automobilį, kuris užfiksuotas kameros vaizdo įrašu, prieštarauja bylos medžiagai.

4.3.       Vertinant tai kartu su kitomis aplinkybėmis, kad protokole ir nutarime užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas nurodomas 13.56 val., tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 15.26 val., tuoj po to, kai 15.22.38 val. ji, G. S., pravažiavo Klaipėdos link pro patruliuojančių pareigūnų automobilį Klaipėdos g. (vaizdo įrašas pridėtas prie bylos), prisidengiant neva ryšio nebuvimu (ryšio trukdžius patvirtinančių duomenų byloje nepateikta), ,,balto Jaguar automobilio“ valstybinių numerių nenurodymas tarnybiniame pranešime kelia abejonių pareigūnų teikiama versija ir sudaro pagrindą abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliantės G. S. teigimu, jei pareigūnai būtų kreipę dėmesį į jos skubėjimą / neskubėjimą, tai pasakę, jog surašys protokolą per 5 min. (dėvimosios vaizdo kameros įrašas), nebūtų laikę sustabdę ją pusę valandos, prisidengiant ryšio trukdžiais, o lygiai taip pat po 5 min. būtų leidę jai važiuoti, pasakę, kad protokolą atsiųs, kaip tai ir padarė po pusvalandžio.

4.4.       Teismas nepagrįstai 2022-11-30 nutartyje vertino jos, G. S., kaip vairuotojos drausmingumą. Teismo posėdyje tai nebuvo nagrinėjama. Jei teismas vairuotojo drausmingumą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus ketino vertinti, tai turėjo aiškintis šias aplinkybes. Jei tokias aplinkybes laikė neturinčias reikšmės skundo nagrinėjimui ir nesiaiškino, tada ir nutartyje išvadų apie tai negalėjo daryti. Nes šiuo konkrečiu atveju kvestionuojant jos, kaip vairuotojos, drausmingumą ne teismo posėdyje, o teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, ji neturėjo galimybės atsikirsti dėl (ne)drausmingumo ir pateikti paaiškinimų bei įrodymų. Išvadą, kad jos, G. S., padaryto administracinio nusižengimo negalima vertinti kaip atsitiktinio, nes ji bausta 3 kartus, iš jų du po 2022-05-23 nusižengimo padarymo, teismas, kaip nurodė nutartyje, darė remdamasis Administracinių nusižengimų registro duomenimis. Tačiau byloje esančio 2021-10-21 registro išraše nurodytų duomenų atidžiai netyrė ir galbūt visai nenagrinėjo, nes net nepastebėjo, kad 2022-05-31 administracinio nusižengimo (ROIK (duomenys neskelbtini)) teisena nutraukta, o būsena nurodyta kaip negaliojanti (b. 1. 33 antra pusė). Kadangi teismui netiriant šių aplinkybių ji negalėjo pateikti 2022-08-19 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, teikia šį dokumentą kartu su apeliaciniu skundu. 2022-08-19 nutarimas nutraukti 2022-05-31 neva padaryto nusižengimo teiseną buvo priimtas dėl to, kad pareigūnai 2022-05-31 be pagrindo buvo surašę administracinio nusižengimo protokolą, nesant administracinio nusižengimo sudėties. 2022-05-31 administracinis nusižengimas net nebuvo padarytas. Vertinant, kad 2022-05-31 protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl kelio ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, pažeidimo buvo surašytas per labai trumpą laiko tarpą nuo 2022-05-23 protokolo (ROIK (duomenys neskelbtini)) surašymo, kyla pagrįstų abejonių, ar vieno paskui kitą sekusio administracinio baudimo priežastys niekaip nesusijusios su įvykiu Kretingoje 2022-05-23, dėl kurio teikiamas šis skundas. Nes kitų prielaidų ir loginio paaiškinimo, kodėl pareigūnai, neabejotinai žinantys, kaip turi būti įrengiami kelio ženklai, vis tiek priima sprendimą asmenį bausti ir surašyti protokolą, o vėliau priima nutarimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nėra. Tik ar tai pareigūnų formalus / atsainus pareigų atlikimas, ar kokie nors asmeniškumai jos, G. S., atžvilgiu, neaišku. Kitas byloje esančiame Administracinių nusižengimų registro išraše nurodytas 2022-10-17 administracinis nusižengimas (ROIK (duomenys neskelbtini)) buvo atšauktas dėl klaidos, o bylos nagrinėjimo dieną net nebuvo suėjęs administracinio nurodymo terminas (registro išraše pažymėta termino diena 2022-11-16). Taigi teismas, netgi nusprendęs laikyti ją, G. S., padarius 2022-05-23 administracinį nusižengimą, neturėjo pagrindo vertinti jos, kaip vairuotojos, drausmingumą neigiamai ir laikyti 2022-05-23 nusižengimą neatsitiktiniu, nes nuo 2018 m. ji nebuvo ir nėra bausta dėl jokio administracinio nusižengimo.

4.5.       Asmuo negali būti pripažintas kaltu remiantis tik prielaidomis. Išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą. Šiuo konkrečiu atveju abejonių, kurios turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apstu, abejonės leistinais įrodymais nepašalintos, tad Institucija laikytina nepaneigusi nekaltumo prezumpcijos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad Institucija, pripažindama G. S. kalta padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, padarė teisingas išvadas dėl jos kaltės. Pirmosios instancijos teismas G. S. skundą išnagrinėjo pakankamai išsamiai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nėra priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

7.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8.       Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netenkinti G. S. skundo dėl Institucijos 2022-09-29 nutarimo, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – administracinio nusižengimo protokolą (b. l. (b. l. 10–12), policijos pareigūnės I. S. 2022-05-23 tarnybiniame pranešime (b. l. 15) ir policijos pateiktame vaizdo įraše (b. l. 14) užfiksuotus duomenis, G. S. paaiškinimus bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, taip pat kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės I. S., surašiusios tarnybinį pranešimą, parodymus teisme, motyvuotai konstatavo, kad G. S. veiksmai, kai ji 2022-05-23 13.56 val. Klaipėdos–Nidos g., Kretingoje, vairuodama automobilį lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias kolona ta pačia kryptimi, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti, o skunde nurodytą aplinkybę, kad tokių kaip jos baltos spalvos Jaguar markės automobilių yra daug ir galbūt tai buvo kitas automobilis, paneigia policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas Nr. L1804-MCP947_ 20220523135640_20220523135647, kuriame galima aiškiai įžvelgti automobilio valstybinio numerio raides (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir skaičius (duomenys neskelbtini), t. y. sutampa dvi raidės ir visi skaičiai (vaizdo įrašo 00:26 sekundė (13:56:47), o policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Jaguar XJ“ vaizdo įraše aiškiai matyti šio automobilio, kurį vairavo G. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juolab, kad ir ji pati pripažino 2022-05-23 vairavusi baltos spalvos Jaguar automobilį ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų.

9.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. G. S. buvo nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė KET 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, kartu ir KET 8 punkte, inter alia, įtvirtintą bendro pobūdžio reikalavimą eismo dalyviams vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

10.       G. S. neginčija, kad 2022-05-23 vairavo baltos spalvos Jaguar automobilį ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas nėra pakankamai informatyvus, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad jame užfiksuotas būtent jos vairuojamas automobilis „Jaguar XJ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, policijos pateiktame vaizdo įraše automobilio valstybinio numerio visiškai nesimato, o nuotraukoje galima įžiūrėti bet kokias panašias raides (vaizdas išplaukęs, skaičiai neryškūs, galimi ir 3, ir 8, ir 0, raidės neaiškios, įmanomos ir M, ir Y ir kt.), norint galima vaizdą „pritempti“ prie reikiamo ir teigti, jog „aiškiai matyti“ raidės (duomenys neskelbtini) ir skaičiai (duomenys neskelbtini), juolab, kad ji pateikė pačios nufotografuotą tokį kaip jos automobilį su panašiais valstybiniais numeriais, taigi jos automobilis nėra toks vienintelis. Pareigūnai vijosi pažeidimą padariusį automobilį būtent dėl to, kad, pasak apeliantės, nematė (neįžiūrėjo, kameromis neužfiksavo) valstybinių numerių, o ,,balto Jaguar automobilio“ valstybinių numerių nenurodymas tarnybiniame pranešime kelia abejonių pareigūnų versija. Pareigūnės I. S. parodymai teisme, kad aiškiai matė, kas vairavo, ir teismo nutartyje kaip faktas nurodyta aplinkybė, kad pareigūnai galėjo tiesiogiai stebėti ir matyti pažeidimą padariusį automobilį ir kad pasivijo būtent tą automobilį, kuris užfiksuotas kameros vaizdo įrašu, prieštarauja bylos medžiagai, nes nuo pareigūnų nurodytos patruliavimo vietos, kur, pasak jų, užfiksuotas pažeidimas, iki automobilio sustabdymo vietos yra beveik 1 km atstumas ir net trys sankryžos, kurių vienoje yra nuokalnė ir keturių gatvių sankirta (tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas ir žemėlapis). Be to, jei I. S., kaip teigė, matė, kas vairavo, nebuvo tikslo pažeidimą padariusio automobilio vytis, tereikėjo iškart surašyti protokolą, o šios pareigūnės paaiškinimai, kad praktikoje nurodomi kiti neva vairavę asmenys, tėra jos samprotavimai.

11.       Sutiktina su apeliante, jog iš pareigūnų byloje pateiktų vaizdo įrašų (b. l. 14) ir baltos spalvos Jaguar automobilio nuotraukos (b. l. 24) automobilio valstybinių numerių neabejotinai aiškiai nesimato (apygardos teismo vertinimu, iš vaizdo įrašų aiškiai matosi pirmoji raidė (duomenys neskelbtini) ir galima įžiūrėti raides (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei skaičių (duomenys neskelbtini), tačiau vaizdas nėra pakankamai aiškus), tačiau vien tai, kad iš vaizdo įrašų ir nuotraukos objektyviai identifikuoti automobilio valstybinių numerių dėl nepakankamai aiškaus vaizdo nėra galimybės, priešingai apeliantės nuomonei, savaime nepaneigia, kad pareigūnai pasivijo būtent G. S., kaip vėliau buvo nustatyta, vairuojamą automobilį. Tokia išvada darytina visų pirma atsižvelgiant į tai kad, pagal pareigūnų pateiktus vaizdo įrašus, pastebėję, kad baltos spalvos Jaguar automobilis lenkimo manevrą atlieka pažeidžiant KET, pareigūnai iš karto vijosi šį automobilį ir jau po keleto minučių bendravo su jį vairavusia, kaip vėliau buvo nustatyta, G. S.. Kalbėdama su pareigūnu ji neneigė važiavusi nurodytoje vietoje, tačiau, pareigūnams paklausus dėl padarytų KET pažeidimų, tvirtino, kad lenkė leistinoje vietoje (per punktyrinę liniją), tačiau iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad baltos spalvos Jaguar automobilis, jau būdamas priešpriešinėje juostoje, pravažiuoja sankryžą, pažymėtą kelio ženklu ,,Pagrindinis kelias“, tai pažeisdamas KET 140.1 punkto, draudžiančio lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, nuostatas. Iš pareigūnų pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad jau užfiksavus, kad baltos spalvos Jaguar automobilis lenkia kitas ta pačia kryptimi kolona važiuojančias transporto priemones, pažeisdamas KET, pareigūnai iš karto vejasi šį automobilį ir joks kitas tokios pat Jaguar markės baltos spalvos automobilis nevažiuoja. Todėl apeliantės versija, kad tuo pat metu toje pačioje vietoje galėjo pravažiuoti ne jos, o kitas kaip jos baltos spalvos Jaguar automobilis su panašiais valstybiniais numeriais (byloje G. S. pateikė pačios nufotografuotą tokį kaip jos automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51), yra išimtinai deklaratyvi. Tokią versiją paneigia ir Institucijos atsiliepime nurodyti duomenys apie Lietuvoje registruotus atitinkamos markės automobilius (b. l. 46-47). Juolab, jog kaip liudytoja apklausta tarnybinį pranešimą surašiusi pareigūnė I. S., kurios suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti G. S. nenustatytas (byloje nėra duomenų, kad minėta pareigūnė ir kartu su ja patruliavęs kolega A. K. (policijoje nebedirba, todėl teisme jis nebuvo apklaustas), kuris, kaip matyti iš vaizdo įrašo, bendravo su G. S., būtų ją pažinoję ir dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti ją apkalbėti), nurodė, kad pažeidimo metu ji aiškiai matė, kas vairavo, ir patvirtino, jog važiavo būtent tas automobilis ir ta vairuotoja. Kaip minėta, G. S. neneigė, kad 2022-05-23 vairavo baltos spalvos Jaguar automobilį ir, kaip matyti iš pareigūnų pateikto vaizdo įrašo, neginčijo nurodytoje vietoje atlikusi lenkimo manevrą, tik nesutiko su ja bendravusiu pareigūnu, kad pažeidė KET, nurodydama, kad lenkė per punktyrinę liniją, nors, kaip minėta, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad baltos spalvos Jaguar automobilis važiuoja priešpriešinėje eismo juostoje, pravažiuodamas sankryžą, pažymėtą kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Šių duomenų visumos kontekste, net ir sutinkant su apeliante, kad policijos pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose balto Jaguar automobilio valstybinių numerių neabejotinai aiškiai nesimato, nėra pagrindo išvadai, kad pareigūnai sustabdė ne jos vairuotą būtent tos pačios markės ir spalvos automobilį. Tokios išvados nepaneigia ir apeliantės skundo argumentas, kad pareigūnai, važiuodami paskui, negalėjo visą laiką matyti pažeidimą padariusio automobilio, nes nuo pareigūnų nurodytos patruliavimo vietos, kur, jų teigimu, užfiksuotas pažeidimas, iki automobilio sustabdymo vietos (už upės) beveik 1 km atstumas ir net trys sankryžos, kurių vienoje yra nuokalnė ir net keturių gatvių sankirta (tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas ir žemėlapis). Kaip minėta, pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose joks kitas baltos spalvos Jaguar automobilis neužfiksuotas, iš karto po to, kai pareigūnai pastebėjo šį draudžiamoje vietoje lenkiantį automobilį, jį vijosi ir netrukus po sustabdymo G. S. pripažino lenkusi nurodytoje vietoje, tik nesutiko su pareigūnu, kad pažeidė KET, nurodydama, kad lenkė per punktyrinę liniją. Tokie jos paaiškinimai užfiksuoti ir administracinio nusižengimo protokole, t. y. grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodyta: „Važiavau ir lenkiau kitas transporto priemones per punktyrines linijas“ (b. l. 10). Ir nors, kaip pažymima apeliaciniame skunde, pareigūnai vijosi pažeidimą padariusį automobilį tik dėl to, kad nematė (neįžiūrėjo, kameromis neužfiksavo) pažeidimą padariusio automobilio valstybinių numerių (jie, kaip akcentuoja apeliantė, nenurodyti ir pareigūnės surašytame tarnybiniame pranešime), tačiau kaip liudytoja teisme apklausta tarnybinį pranešimą surašiusi I. S., kurios suinteresuotumas byloje nenustatytas, nurodė, jog ji aiškiai matė, kas vairuoja, ir patvirtino, jog sustabdė būtent tą patį automobilį, kurį matė pažeidžiant KET, o vijosi jį todėl, kad iš karto nustatytų vairuotojo tapatybę, nes praktikoje pateikinėjami kiti neva vairavę asmenys. Tai, jog, kaip pažymi apeliantė, tarnybiniame pranešime nenurodyti automobilio valstybiniai numeriai, o protokolas surašytas tik po keleto valandų po pažeidimo, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, neduoda pagrindo išvadai, kad pareigūnai nebuvo įsitikinę, kad sustabdė būtent pažeidimą padariusį automobilį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareigūnų sustabdyto Jaguar automobilio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) – neabejotinai aiškiai matosi pareigūnų pateiktame vaizdo įraše po to, kai pareigūnas bendrauja su šio automobilio vairuotoja G. S., aiškiai nurodant, kad vairuotoja pažeidė KET. Todėl apeliantės teiginiai, jog surašant tarnybinį pranešimą ir protokolą pareigūnai nebuvo įsitikinę, ar sustabdė būtent pažeidimą padariusį pažeidimą (nors, kaip minėta, tarnybinį pranešimą surašiusi I. S. teisme neabejotinai patvirtino, kad sustabdė būtent tą automobilį, kurį matė pažeidžiant KET ties „Vienaragio malūnu“ ir nurodė nusukti į aikštelę), atmestini kaip nepagrįsti. Pareigūnų pateiktame įraše taip pat aiškiai matyti, kad baltos spalvos Jaguar automobilis priešpriešine eismo juosta važiuoja (lenkimo pradžios momentas neužfiksuotas) esant punktyrinei linijai (taip nurodė ir pati G. S.), tačiau iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu ,,Pagrindinis kelias“, kur lenkimas, pagal KET 140.1 punkto reikalavimus yra draudžiamas, lenkimo manevro nepabaigia ir nereguliuojamą sankryžą pravažiuoja važiuodama priešpriešine juosta. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67/2022). Būtent tokia situacija ir susidarė nagrinėjamoje byloje, kai G. S., pradėjusi lenkti leidžiamoje vietoje (kaip pati nurodo, esant punktyrinei linijai), šį manevrą baigė draudžiamoje vietoje, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“, kuris žymi kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas (KET II skyriaus 3 punktas), taip pažeidžiant KET 140.1 punkto reikalavimus.

12.       Aptartų duomenų visumos kontekste pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma yra pakankama patikimai nustatyti, kad pareigūnai sustabdė būtent G. S. vairuojamą automobilį, kuris protokole nurodytu laiku ir vietoje lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias kolona ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“, taip pažeidžiant KET 140.1 ir 8 punktų reikalavimus. Šie G. S. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jos kaltė dėl šio administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, o remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, G. S. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.

13.       Dėl G. S. apeliacinio skundo argumento, kad teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad ji 3 kartus buvo bausta administracine tvarka, iš jų 2 kartus po 2022-05-23 nusižengimo padarymo, todėl jos padaryto administracinio nusižengimo negalima vertinti kaip atsitiktinio, sutiktina su apeliante, kad teismas klaidingai nurodė duomenis apie jos baustumą, nes, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, 2022-05-31 surašytas administracinio nusižengimo (ROIK (duomenys neskelbtini)) protokolas su administraciniu nurodymu dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, negalioja (b. 1. 33 antra pusė) ir, kaip matyti iš G. S. kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų, dėl šio nusižengimo (ROIK (duomenys neskelbtini)) teisena nutraukta (b. l. 68), o dėl 2022-10-17 surašyto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje (b. l. 33), šis 2022-10-17 fiksuotas nusižengimas (ROIK (duomenys neskelbtini)) buvo atšauktas dėl klaidos (b. l. 69). Tačiau pažymėtina, kad šie duomenys reikšmingi nuobaudos individualizavimo kontekste ir jų klaidingas nurodymas skundžiamoje nutartyje neturėjo įtakos sprendžiant administracinėn atsakomybėn pratraukto asmens kaltės klausimą. Apeliaciniu skundu G. S. jokių argumentų ir prašymų dėl jai paskirtos nuobaudos nenurodo, todėl apygardos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

14.       Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2022-11-30 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                Linas Pauliukėnas