Administracinė byla Nr. A-3646-629/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00413-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjams A. O. ir M. B. Y. L. (M. B. Y. L.),

(duomenys neskelbtini) piliečiams S. S. M. S. (S. S. M. S.), K. A. A. A., H. S. S. S., H. S. S. S. (H. S. S. S.),

užsieniečio atstovui advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių S. S. M. S. (S. S. M. S.) ir K. A. A. A. su jų nepilnamečiais vaikais H. S. S. S. ir H. S. S. S. (H. S. S. S.) sulaikymo Valstybės sienos
apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2018 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečius S. S. M. S. ir K. A. A. A. su jų nepilnamečiais vaikais H. S. S. S. ir H. S. S. S. (toliau – ir užsieniečiai) sulaikyti Centre iki 2019 m. kovo 17 d.

2.       Centras paaiškino, kad užsieniečiai buvo sulaikyti 2018 m. gruodžio 16 d, bandydami neteisėtai vykti į Lenkiją iš Lietuvos. Užsieniečiai turėtų būti sulaikyti Centre, nes jie trukdo nustatyti jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, jie jau kelis kartus buvo sulaikyti už tai, kad nesilaikė sulaikymo tvarkos, bandė neteisėtai išvykti iš Centro. Akivaizdu, kad, netaikius sulaikymo, jie vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes

II.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė nesulaikyti S. S. M. S. ir K. A. A. A. su jų nepilnamečiais vaikais H. S. S. S. ir H. S. S. S., bet jiems skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę.

4.       Teismas nustatė, kad užsieniečiai priskiriami pažeidžiamų asmenų kategorijai. Teismo posėdžio metu užsieniečiai paaiškino, kad jiems nebuvo užtikrintas vertėjų dalyvavimas, todėl jie gerai nesuprato savo teisinės padėties ir perspektyvų, žadėjo daugiau alternatyvių sulaikymo priemonių sąlygų nepažeidinėti. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad užsieniečiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl pagrįstai prašoma juos sulaikyti Centre. Teismas atsižvelgė į tai, kad šiems užsieniečiams sudėtinga užtikrinti tinkamą vertėjo dalyvavimą, nes jų reikia iš karto kelių, kurių Lietuvoje nepakanka, prieglobsčio procedūra yra užtrukusi, tačiau pačių užsieniečių tvarkos esant sulaikyme nesilaikymas esminių pasekmių nesukėlė, Lietuvos vaikų teisių tarnybų išvadų apie vaikų teisių pažeidimus iš esmės šiuo metu nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė vietoj sulaikymo užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

III.

5.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sulaikyti užsieniečius Centre.

6.       Centras tvirtina, jog užsieniečiai žinojo, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu jie privalo likti Lietuvos teritorijoje, kad bandymu išvykti iš Lietuvos pažeidžia teismų sprendimus dėl skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Centrui nekyla abejonių, jog tokie užsieniečių veiksmai buvo iš anksto suplanuoti ir neteisėti. Be to, Centro nuomone, užsieniečiai piktybiškai naudojasi savo kaip šeimos, priskirtos pažeidžiamiems asmenims, padėtimi bei negerbia Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymų, nebendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, teikiamuose paaiškinimuose akivaizdžiai siekia suklaidinti, meluodami apie išvykimo aplinkybes ir tikslus. Centras atkreipia dėmesį į prieštaringus S. S. M. S. paaiškinimus 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. Šiuo atveju yra pagrindas sulaikyti užsieniečius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (atsižvelgiant į Įstatymo 113 straipsnio 5 d. 6 ir 7 p.), nepaisant to, kad užsieniečiai yra pažeidžiami asmenys, o jų šeimoje yra nepilnamečių vaikų, kadangi jie piktnaudžiauja savo padėtimi, piktavališkai pažeidinėja įstatymus ir, Centro vertinimu, nėra suinteresuoti gauti prieglobstį ir apsaugą Lietuvos Respublikoje, o jų pateiktas prašymas suteikti prieglobstį yra tik būdas bet kokiomis priemonėmis likti Europos Sąjungoje ir išvengti išsiuntimo į kilmės šalį, tokiu būdu kartu pažeidžiant savo mažamečių vaikų interesus. Teismų paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės buvo pažeistos kelis kartus, todėl manytina, kad nagrinėjamas atvejis yra ypatingas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į užsieniečių anksčiau padarytus pažeidimus ir neįvertino, kad tokiomis aplinkybėms pats alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas praranda prasmę kaip poveikio priemonė.

7.       S. S. M. S. ir K. A. A. A., H. S. S. S. ir H. S. S. S. atsiliepime į Centro apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

8.       Užsieniečiai pabrėžia, kad jie tiek nagrinėjant minėtą teikimą, tiek ir šiuo metu turi prieglobsčio prašytojų teisinį statusą, be to, jie dėl savo padėties (pažeidžiami asmenys ir tuo pačiu šeima, kurioje yra nepilnamečių vaikų) gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju. Atsižvelgiant į tai, užsieniečių sulaikymas Centre vertintinas kaip netikslinga ir neproporcinga priemonė. Nesutiktina su Centro pozicija, kad savo veiksmais užsieniečiai daro žalą savo nepilnamečiams vaikams, kadangi ši pozicija nėra pagrįsta, be to, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos vaiko teisių tarnybos išvadų apie vaikų teisių pažeidimus iš esmės šiuo metu nėra pateikusios. Užsieniečių nuomone, Centras taip pat nepagrįstai teigia, jog jie prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdami bet kokiu būdu pateikti į Europos Sąjungą ir išvengti išsiuntimo. Centras nėra kompetentingas vertinti ir spręsti dėl prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

9.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teikimo taikyti sulaikymą užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams Centre teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio 
(liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

11.       Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

12.       Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad užsieniečiai ir jų nepilnamečiai vaikai Lietuvos Respublikoje yra pateikę prašymą suteikti prieglobstį (Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (15/6-815PR-180, S. S. M. S. asmens byla, l. 4). Tačiau sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.

13.       Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

14.       Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 
115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz.,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

15.       Byloje taip pat nėra ginčo, kad užsieniečiai kartu su savo nepilnamečiais vaikais yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, kaip tai yra suprantama pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį bei 114 straipsnio 4 dalį, t. y. H. S. S. S. ir H. S. S. S. yra mažamečiai, kurių šeimos nariai (tėvai) yra S. S. M. S. ir K. A. A. A., be to, K. A. A. A. teigė esanti nėščia.

16.       Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES
2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

17.       Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

18.       Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos
(asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A-1798-624/2015, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-4929-624/2016).

20.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-4853-442/2018).

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsieniečiams suteiktas prieglobsčio prašytojų statusas, abejonių dėl jų tapatybės nekyla, nėra duomenų, kad jie keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nors užsieniečiai tris kartus pažeidė buvimo Centre taisykles, t. y. 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 16 d. bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jie tvirtino, kad jiems nebuvo tinkamai paaiškinti teisės aktų reikalavimai ir jie nežinojo, kad, kol nėra išnagrinėtas jų prašymas suteikti prieglobstį, jie bus visąlaik grąžinami į Lietuvos Respubliką. Centro atstovė teismo posėdžio metu neneigė aplinkybių, susijusių su vertėjų trūkumu Centre. Byloje nėra jokių specialistų išvadų, patvirtinančių, jog savo veiksmais (bandymu išvykti iš Lietuvos Respublikos) užsieniečiai pažeidė savo vaikų teises ar teisėtus interesus, sukėlė grėsmę jų gerovei.

22.       Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudarytų pagrindą užsieniečiams taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas, nepaisant to, kad jie anksčiau pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas. Užsieniečiai neišreiškė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu jiems skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23.       Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas netenkino Centro teikimo ir nusprendė užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, bet teismo sprendime nenurodė, kokia konkrečiai priemonė iš išvardytųjų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra taikytina. Tačiau, atsižvelgiant į užsieniečiams anksčiau taikytų alternatyvių sulaikymui priemonių pobūdį, į tai, kad Centras apeliaciniame skunde pretenzijų dėl šio teismo sprendimo trūkumo nereiškė ir akivaizdžiai suprato, jog užsieniečiams skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė yra apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (2018 m. gruodžio 18 d.) užsieniečiams dar vis buvo taikytina Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jų teisinės padėties Lietuvos Respublikos nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, toks teismo sprendimo trūkumas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pakankamą pagrindą naikinti šį sprendimą. Toks teismo sprendimo trūkumas gali būti ištaisytas šioje nutartyje.

24.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi neesminių trūkumų, kurie šia teismo nutartimi yra ištaisomi. Atsižvelgiant į tai, Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (išskyrus rezoliucinės dalies pataisymą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, vietoj „Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiams S. S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), su jų nepilnamečiais vaikais H. S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), H. S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę“ nurodant „Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiams S. S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), su jų nepilnamečiais vaikais H. S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), H. S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jų teisinės padėties Lietuvos Respublikos nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė