Civilinė byla Nr.2S-386-467/2011

                                       Procesinio sprendimo kategorijos 113.6.1.3.; 122.1.; 122.3.; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 13 d.

Vilnius

                      Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė  Alma Urbanavičienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos        Romualda Janovičienė,   Neringa Švedienė,               

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo Mokslinės gamybinės akcinės bendrovės ,,Precizika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,ŽVC“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

Kolegija

n u s t a t ė :

                      Ieškovas MG AB „Precizika“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui UAB „ŽVC“ pačiam ar pasitelkiant trečiuosius asmenis imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovui nuosavybės teise priklausančio baseino, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymu, perkėlimu, pašalinimu, griovimu, priėjimo apribojimu bei kitų panašių veiksmų, trukdančių ieškovui valdyti, naudoti šį daiktą pagal paskirtį, o taip pat įpareigoti ar įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitiems asmenims. Nurodė, jog ieškovas nuosavybės teise valdo dalį pastatų, (duomenys neskelbtini), tarp jų ir nekilnojamąjį turtą – baseiną. Ieškovas 2010-03-05 gavo atsakovo raštą, kuriame nurodyta, jog atsakovas yra gavęs statybos leidimą vykdyti statybos darbus – įrengti statybos aikštelę toje sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra ir ieškovui priklausantis baseinas. Darbai prasidės kovo 22 d. Atsakovas pareikalavo iki 2010-03-21 išmontuoti baseiną ir pašalinti kitą toje sklypo dalyje ieškovui priklausantį turtą. 

                      Atsakovas UAB „ŽVC“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

                      Ieškovas MG AB „Precizika“ kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) administracinėje byloje Nr.I-3834, kurioje pagal ieškovo skundą sprendžiamas 2002-10-03 išduoto ir 2010-04-04 UAB „ŽVC“ vardu perregistruoto statybos leidimo Nr.404/Nr-77 panaikinimo klausimas. Ieškovas pažymėjo, kad administracinės bylos baigtis turės esminės reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui.

                      Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi prašymą patenkino ir civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr.I-3834 pagal ieškovo MG AB ,,Precizika“ skundą dėl statybos leidimo Nr.404/Nr-77 pripažinimo negaliojančiu, suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB ,,ŽVC“. Teismas nustatė, jog administracinėje byloje priimtas sprendimas turės esminės reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl yra CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas bylai sustabdyti.

                      Atskiruoju skundu atsakovas UAB „ŽVC“ prašo nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad prevencinio ieškinio esmė — uždrausti būsimus neteisėtus atsakovo veiksmus (LAT 2008-09-21 apžvalga „Dėl Actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio instituto taikymo). Todėl ieškovas turi įrodyti, jog būsimi atsakovo veiksmai bus neteisėti ir dėl jų galimai atsiras žala. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010-10-15 raštas, kuriame nurodyta, jog statybos leidimas apima/suteikia atsakovui teisę griauti statinį. Statybos leidimas nutarties priėmimo dieną nebuvo nuginčytas ir galiojo. Tą patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr.1-3834/2010, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašytas reikalavimo užtikrinimo priemones - statybos leidimo galiojimo stabdymą. Kol statybos leidimas nėra nuginčytas ir yra teisėtas bei galiojantis, atsakovo galimų griovimo ar panašių veiksmų atlikimas negali būti laikomas neteisėtu. Nagrinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje visiškai skiriasi nuo nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje — vienu atveju nagrinėjamas statybos leidimo turinys, kitu atveju - statybos leidimo galiojimas. Todėl, galiojant statybos leidimui, nėra jokio prejudicinio ryšio tarp šioje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje nustatinėjamų juridinių faktų. Dėl to teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Be to ieškovas kartu su prašymu dėl bylos sustabdymo teismui pateikė tik skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet nepateikė jokių skundo priėmimo įrodymų. Skundžiamą nutartį teismas priėmė 2010-11-02 teismo posėdyje, nedalyvaujant atsakovui. Atsakovas nedalyvavo todėl, kad viešoje erdvėje skelbiamoje informacijoje teismo posėdžio laikas buvo nurodytas 13:30 val., tuo tarpu posėdis įvyko tą pačią dieną 10 val. Todėl tokioje situacijoje atsakovas buvo suklaidintas ir negalėjo išdėstyti savo argumentu dėl ieškovo prašymo, kuo buvo pažeistas abipusiškumo ir lygiateisiškumo principas. Tuo pačiu tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas MG AB “Precizika” prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad  būsimų atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, jog atsakovo turimas statybos leidimas nesuteikia jam teisės griauti ieškovui priklausantį baseiną. Be to statybos leidimas, kuris buvo perrašytas atsakovo vardu 2010-04-17, t.y. jau pradėjus nagrinėti civilinę bylą, laikytinas neteisėtu, todėl ir būsimi atsakovo veiksmai, ketinami atlikti remiantis šiuo leidimu, taip pat laikytini neteisėtais. Administracinėje byloje panaikinus neteisėtą statybos leidimą, atsakovo ketinami atlikti ieškovui priklausančio turto (baseino) griovimo ir su tuo susiję darbai bus laikomi neteisėtais, nepriklausomai nuo to, ar šis leidimas suteikė teisę griauti statinį, ar ne. Todėl nuo administracinės bylos baigties tiesiogiai priklausys teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, dėl to teismas pagrįstai sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-27 nutartį, kurioje nuspręsta priimti MG AB „Precizika“ skundą, t.y. pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį tada (2010-11-02), kai administracinė byla jau buvo iškelta. Atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir išdėstyti savo argumentus dėl ieškovo prašymo. Tačiau dėl akivaizdaus atsakovo atstovo aplaidumo šia teise nebuvo pasinaudota.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Teismas bylos sustabdymo pagrindus turi taikyti, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Tai reiškia, kad būtina atsižvelgti ir į civilinio proceso tikslus – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą kol bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko bei lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra paduotas pareiškėjo MG AB „Precizika“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2002-10-03 išduoto ir 2010-04-04 suinteresuoto asmens UAB „ŽVC“ vardu perregistruoto statybos leidimo Nr.404/Nr-77 galiojimą (b.l. 41-46). Nagrinėjamojoje byloje prevenciniu ieškiniu yra prašoma uždrausti atsakovui UAB „ŽVC“ pačiam ar pasitelkiant trečiuosius asmenis imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovui nuosavybės teise priklausančio baseino, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymu, perkėlimu, pašalinimu, griovimu, priėjimo apribojimu bei kitų panašių veiksmų, trukdančių ieškovui valdyti, naudoti šį daiktą pagal paskirtį, o taip pat įpareigoti ar įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitiems asmenims. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas nuosavybės teise valdo dalį pastatų, (duomenys neskelbtini), tarp jų ir nekilnojamąjį turtą – baseiną. Ieškovas 2010-03-05 gavo atsakovo raštą, kuriame nurodyta, jog atsakovas 2010-04-04 gavo statybos leidimą vykdyti statybos darbus – įrengti statybos aikštelę toje sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra ir ieškovui priklausantis baseinas. Rašte nurodyta, kad darbai prasidės kovo 22 d. todėl atsakovas iki 2010-03-21 reikalauja išmontuoti baseiną ir pašalinti kitą toje sklypo dalyje ieškovui priklausantį turtą (b.l. 6-9).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų bei kitoje administracinėje byloje to paties ieškovo (pareiškėjo) pareikštų materialinių reikalavimų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėje byloje dėl 2002-10-03 išduoto ir 2010-04-04 suinteresuoto asmens UAB „ŽVC“ vardu perregistruoto statybos leidimo Nr.404/Nr-77 galiojimo panaikinimo sprendžiamas klausimas yra reikšmingas šios civilinės bylos nagrinėjimui. Tik išsprendus šį klausimą bus galima nustatyti, ar yra pagrindas tenkinti prevencinio ieškinio reikalavimus, t.y. bus galima išspręsti reikalavimus, kurie pareikšti šioje byloje. Tai reiškia, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato administracinėje byloje yra prejudicinis ryšys, t.y. joje nustatyti faktai, jeigu teismas panaikins 2002-10-03 išduoto ir 2010-04-04 suinteresuoto asmens UAB „ŽVC“ vardu perregistruoto statybos leidimo Nr.404/Nr-77 galiojimą, turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje: administracinėje byloje panaikinus neteisėtą statybos leidimą, atsakovo ketinami atlikti ieškovui priklausančio turto (baseino) griovimo ir su tuo susiję darbai bus laikomi neteisėtais, nepriklausomai nuo to, ar šis leidimas suteikė teisę griauti statinį, ar ne. Pagal bylos duomenis iki prevencinio ieškinio pateikimo (b.l. 1-3), kuomet atsakovas teigė turįs teisę griauti ieškovui priklausantį turtą (baseiną), atsakovo vardu apskritai nebuvo išduota jokių statybos leidimų statybos darbams žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdyti. Tai reiškia, jog statybos leidimo teisėtumo klausimas iškilo jau iškėlus civilinę bylą ir todėl tik dėl atsakovo veiksmų, ieškovas, siekdamas apginti savo teises, buvo priverstas kreiptis į administracinį teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia galimu ieškovo piktnaudžiavimu teise ir (ar) prevencinio ieškinio instituto esmės iškraipymu.

Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas sustabdydamas civilinę bylą, paneigė proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principus, nes esant privalomo bylos sustabdymo pagrindui, teismas bylą turi sustabdyti nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės dėl bylos sustabdymo (CPK 163 str.). Civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/200). Taigi sustabdžius bylą, kai nustatomas CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas pagrindas, galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, todėl ir sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą.

Atsakovas skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia dar ir absoliučiu jos negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), teigdamas, jog nutartį teismas priėmė 2010-11-02 teismo posėdyje, nedalyvaujant atsakovui, o atsakovas nedalyvavo todėl, kad buvo suklaidintas viešoje erdvėje skelbiamos informacijos apie teismo posėdžio laiką. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pagal bylos duomenis apie posėdžio laiką 2010-11-02, 10.00 val. atsakovo atstovas advokato padėjėjas Tomas Samulevičius buvo informuotas pasirašytinai, atidedant prieš tai buvusį teismo posėdį (CPK 127 str., 156 str. 2 d.), todėl netikslumas apie posėdžio laiką viešoje erdvėje skelbiamoje informacijoje neturėjo įtakoti atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje (CPK 118 str.). Be to, jeigu atsakovo atstovui kilo abejonių dėl posėdžio laiko, jis turėjo ir galėjo tuo pasidomėti teisme.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis iš esmės paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 5,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „ŽVC“ (juridinio asmens kodas 300027769) valstybei 5,70 Lt (penkis litus septyniasdešimt centų) pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Alma Urbanavičienė

Kolegijos teisėjos                                                                                   Romualda Janovičienė 

                                                                                                               Neringa Švedienė