Administracinė byla Nr. eI2-1010-1066/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Polvilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020-08-27, Nr. 1IGP-2619); 2) panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020-09-04, Nr. 1VSV-1332); 3) Panaikinti „Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ (2020-08-31 Nr. 1SD-6251) dalį „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis, nebaigtas vertinti / nagrinėti“; 4) iš atsakovės priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.
2. Pareiškėja iš esmės remiasi šiais argumentais:
2.1. 2020-05-16 paštu gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) kvietimas (data nenurodyta). 2020-05-18 Skyriuje, pokalbio metu Skyriaus specialistai informavo pareiškėją, kad gautas pranešimas iš vaiko mokyklos. Susitikimo metu pareiškėjai buvo leista susipažinti su UAB „Pažinimo medis“ mokyklos direktorės 2020-05-06 raštas „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“ (toliau – ir Mokyklos raštas). Šį raštą Tarnyba ir Skyrius gavo ne tiesiogiai, bet jo kopiją atsiuntė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau – ir Kontrolieriaus įstaiga) 2020-05-08 raštu Nr. (6.1.-2020-346)2-467 „Dėl informacijos pateikimo“, su kuriuo pokalbio metu nebuvo supažindinta pareiškėja.
Mokyklos rašte nurodyta, kad dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečio vaiko S. N. (...) atžvilgiu neleidžiant vaikui jungtis prie nuotolinių pamokų, o mokant vaiką savarankiškai namuose“. Mokyklos rašte melagingai nurodyta, kad vaikas nuo 2020-03-23 „nė karto neprisijungė prie nuotolinių pamokų ir nesudalyvavo nė vienoje nuotolinėje pamokoje“, nes toks teiginys
remiasi tik dalyvavimu tiesioginėse „Zoom“ pamokose. Pareiškėja nurodo, kad nuotolinio mokymosi metu daugiau nei 50 proc. pamokų vyko „Zoom“ platformos pagalba, kita dalis pamokų buvo skirta savarankiškam mokinių darbui, jas atliekant pratybose, sąsiuviniuose, „Ema“ ir „Eduka“ el. mokymosi platformose ir kt. Ir kai mokiniai atlikdavo savarankiškas užduotis, nesijungiant prie „Zoom“ platformos, niekas mokykloje ir šalyje netraktavo, kad vaikas tuo metu nedalyvauja (nuotoliniame) ugdyme. Mokyklos rašto teiginys, kad vaiko mamos sprendimas buvo „mokyti vaiką savarankiškai be mokytojų pagalbos“ yra klaidinantis, nes ne mama, bet mokytojai skirdavo jam užduotis ir jas vertindavo taip pat, kaip ir kitus klasės vaikus, vaikas gaudavo mokytojų pagalbą per nuotolines konsultacijas ir atliktų užduočių įvertinimus. 2020-05-08 mokytoja S. K. K. „Tamo“ el. dienyne sužymėjo „n“ (neatvyko) raides atbuline data nuo nuotolinio mokymosi pradžios, t. y. 2020-03-23.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. rašte nepagrįstai akcentavo, kad vaikai „galimai nedalyvauja ugdymo procese“. Mokyklos rašte yra pateikti duomenys, kad vaikas dalyvauja ugdyme (,jis namuose atlieka visas savarankiško darbo ir namų užduotis, nurodytas elektroniniame dienyne ir visuomet atsiskaito laiku“, „tėvų sprendimas yra užduotis atlikti per Tamo“ ir pan.), todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad „galimai nedalyvauja ugdymo procese“.
2.2. 2020-05-18 susitikimo Skyriuje metu vyr. specialistams N. Š. ir V. T. išsamiai paaiškino visą jai žinomą situaciją: „Pažinimo medis“ mokykla nuotolinio mokymosi metu pasirinko naudoti „Zoom“ platformą, kurią Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priskiria prie nepatikimų/nesaugių platformų ir primigtinai ugdymo įstaigas ragina naudoti tik patikimas mokymo platformas. Iš mokyklos pusės irgi nebuvo privalomo reikalavimo naudotis „Zoom“ platforma, netgi priešingai, mokytoja 2020-03-18 el. laiške rašė, kad jei vaikas „neturės galimybės naudotis kompiuteriu / planšete, užduotis rasite „Tamo“ el. dienyne. Nuo nuotolinio mokymosi pradžios (2020-03-23) pareiškėjos vaikas kiekvieną dieną dalyvavo nuotoliniame ugdyme, sekė užduotis „Tamo“ elektroniniame dienyne, jas atlikdavo mokytojų nurodytu būdu. Mokytoja S. K. K. nuotolinio mokymosi pradžioje Tarno el. dienyne buvo pradėjusi žymėti „n“ (neatvyko) raides. 2020-04-01 „n“ raides „Tamo“ el. dienyne ji panaikino ir pripažino, kad vaikas dalyvauja pamokose (ugdyme), nors ir nesijungia prie „Zoom“ platformos. „Pažinimo medis“ mokykloje 2020-03-02 vykusio susitikimo metu (dalyvavo mokyklos atstovai: direktorė, direktorės pavaduotoja, mokytoja S. K. K. ir psichologas V. V. ir vaiko tėvai). Mokyklos direktorė tėvams pareiškė, kad mūsų sūnus S. tęsti mokslų naujais 2020/2021 mokslo metais negalės, t. y. nepagrįstai atsisakė tęsti jo ugdymą mokykloje, nors dėl vaiko nebuvo pastabų. Mokykla iš keršto parašė Mokyklos Raštą.
2.3. Karantino metu ir vasaros atostogų metu kelis kartus siuntė Skyriaus budėtojus į mūsų namus, kad apklausti mano vaiką ir įvertinti gyvenamąją aplinką ir tai galima traktuoti kaip Tarnybos piktybiškumą ir efektyvumo principo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas) pažeidimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje pažymima, kad Skyriaus ar Tarnybos specialistai „pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką“ Tarnyba ir Skyrius pažeidė jos šeimos teises, vykdami 2020-05-13 į jų gyvenamąją vietovę, kai vaikui nebuvo jokio pavojaus dėl jo saugumo. Neaišku, kodėl vaiko bei tėvų nuomonės nebuvo išklausoma elektroninio ryšio priemonėmis? Iki šiol Tarnyba neatsako į pareiškėjos 2020- 07-13 siųsto paklausimo Skyriui ir Tarnybai didžiąją dalį klausimų, susijusių su vizitacija.
2.4. Pareiškėjai neaišku, kodėl Skyriaus specialistai įvardina, kad „tėvai galimai neužtikrina vaiko teisės į mokslą“ (V.T.), jei vaikas mokosi, kodėl mokyklos pranešimas buvo traktuojamas kaip pagrįstas. Situacijos vertinimas atliekamas tik tada, kai pastebima rizikų vaikui. Tačiau pranešimų pagrįstumas Vilniaus Skyriuje nevertinamas.
2.5 Pareiškėja 2020-08-24 pateikė Skyriui nustatytos formos „Prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ dėl sūnaus M. N. Skyrius 2020-08-27 surašė „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ dėl mano sūnaus S. (Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedas) pagal Mokyklos raštą. Tada Skyrius 2020-08-31 užpildė „Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ dėl sūnaus M. N. ir tendencingai pateikė informaciją, kad „atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą“, - atsirado melagingas teiginys „vaikų“.
2.6. Skyrius 2020-09-01 surašė raštą Nr. 1SD-6274 „Dėl jūsų kreipimųsi“, kuriame pateikti tik kai kurie atsakymai į pareiškėjos 2020-07-13 ir 2020-07-23 elektroninius paklausimus (iš 12 klausimų atsakyti tik 3 klausimai). Pareiškėja 2020-09-01 raštu „Reikalavimas nutraukti neteisėtus mano šeimos atžvilgiu veiksmus ir pateikti informaciją“ kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir SADM) bei Tarnybą.
2.7. Po to, kai SADM, Tarnyba ir Skyrius gavo pareiškėjos 2020-09-01 raštą „Reikalavimas nutraukti neteisėtus mano šeimos atžvilgiu veiksmus ir pateikti informaciją“, šios institucijos nenutraukė savo veiksmų pareiškėjos šeimos atžvilgiu. Skyriaus specialistai, ignoruodami reikalavimą ir diskredituodami jos vaiką ir jos šeimą, 2020-09-03 atvyko į naują vaiko mokyklą tam, kad jį apklaustų. Tėvų neinformavo ir to neleido daryti mokyklos administracijai. Vaikui tai sukėlė didelį, stresą, ypač įvertinus tai, kad jis buvo tik pradėjęs mokslo metus naujoje mokykloje, Skyriaus specialistai neleido dalyvauti apklausoje net mokyklos psichologei. Tokiu elgesiu Skyriaus specialistai atvirai diskreditavo pareiškėjos šeimą, ją pažemino, pažeidė pareiškėjos šeimos teises, dėl ko patyrė stresą, gilių neigiamų išgyvenimų, stiprų nesaugumo jausmą, traumą. To pasėkoje nuo 2020-09-04 pareiškėja pradėjo badauti (badavimas truko 12 dienų), vaikas 2020-09-04 - 2020-09-07 neatvyko į mokyklą.
2.8. skundžiamas aktas „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020-08-27, Nr. 1IGP-2619), kurio reikalavimus nustato Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803, (toliau – ir Aprašas), turi trūkumų:
2.8.1. 3 punkte cituojama Kontrolieriaus įstaigos rašto frazė „nuo 2020-03-23 galimai nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo ir kt.“. Nėra nurodytas „kas yra galimas vaiko teisių pažeidėjas“, jo vardas, pavardė;
2.8.2. 4 punkte nurodyta, kad Skyriaus specialistai vaiko gyvenamojoje vietoje bandė apsilankyti 2020-06-02, 2020-07-08, 2020-07-02“. Nei Tarnyba, nei Skyrius nėra pateikę informacijos apie 2020-06-02 apsilankymą. Nenurodė, kokie specialistai vyko į vaiko gyvenamąją vietą nurodytomis dienomis;
2.8.3. 6 punkte nepažymėtas nei vienas variantas;
2.8.4. 8 punkte „Bendravimo su vaiko motina“ nėra vaiko mamos duomenų, datos, parašo. 2020- 05-18 vykusio pokalbio metu man nebuvo leista susipažinti su užrašyta informacija, nors Tarnybos 2020-07-01 rašte Nr. S-1806 ,Dėl jūsų 2020-06-04 skundo“ teigiama, kad vyr. specialistai 2020-05-18 vykusio susitikimo metu mano nuomonę įrašė į Aprašo 1 priedą (Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą), tačiau dokumento neužregistravo. Tarnyba nepaaiškino, kodėl Skyriaus specialistai aplaidžiai atliko savo pareigas ir kodėl buvo pažeista pareiškėjos teisė susipažinti su užrašyta informacija;
2.8.5. 9 punktas neaišku kokio specialisto užrašytas, nes raštas ne vyr. specialistės N. Š.;
2.8.6. 11 punkte įrašytas tekstas „būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą, kadangi gauta informacija apie galimai pažeidžiamą vaiko teisę į mokslą, o vaiko tėvai atsisako bendradarbiauti su skyriaus specialistais bei sudaryti sąlygas išklausyti vaiko nuomonę“. Toje dalyje turi būti nurodyti tokį sprendimą patvirtinantys realūs faktai, bet čia remiamasi pradinio pranešimo informacija, paliekant žodį „galimai“. Tėvai niekada neatsisakė bendradarbiauti.
2.8.7. 13 punktas neužpildytas, tėvai su Aprašo 1 priedu nesupažindinti;
2.8.8. Aprašo gale yra nurodyti 3 specialistai. Tačiau kodėl nenurodytas vyr. specialistas V.T., neaišku.
2.8.9. Pagal Aprašo 10 punktą „Vaiko situacija turi būti įvertinta per 5 darbo dienas nuo pirmojo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos“. Skyrius informaciją iš Kontrolieriaus įstaigos gavo 2020-05-11, Aprašo 1 priedą užpildė 2020-08-27.
2.8.10. Pagal Aprašo 3 punktą, Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (Aprašo 1 priedas) Skyrius ar Tarnyba nepildo, jei pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateiktas raštu. Todėl Aprašo 1 priedas yra perteklinis dokumentas, užpildytas neobjektyviai ir yra naikintinas.
2.9. Skundžiamas aktas „Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ (2020-08-31 Nr. 1SD-6251) dėl sūnaus M. turi šių trūkumų:
2.9.1. Pažymėta, kad „nenustatytas vaiko teisių pažeidimas“, tačiau toje dalyje paryškintu šriftu įrašyta pastaba: “Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“. Ir tai galima vertinti kaip Tarnybos ir Skyriaus piktybiškumą pareiškėjos šeimos atžvilgiu. Po to, kai 2020-08-24 pareiškėja pateikė Skyriui „Prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ dėl sūnaus M., Skyrius dirbtinai sukūrė 2020-08-27 dokumentą Nr. 1IGP-2619 dėl sūnaus S. ir šio dokumento pagrindu sąmoningai tyčia įrašė perteklinę pastabą 2020-08-31 dokumente Nr. 1SD-6251. Be to, šis dokumentas turėjo būti pateiktas atskirai, jis nesusijęs su Mokyklos Raštu ir šio pranešimo nagrinėjimu. Skyrius manęs neinformavo, kad šį dokumentą, kaip priedą pridėjo prie 2020-09-01 rašto Nr. 1SD-6274./Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą (2020-08-31 Nr. 1SD-6251).
2.9.2. pastaba “Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ yra perteklinė.
2.10. Pareiškėja nurodo, kad Skyriaus specialistai, 2020-09-03 įvykdę vaiko apklausą Vilniaus „Šviesos“ pradinėje mokykloje, surašė Aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020- 09-04, Nr. 1VSV-1332), kuris turi trūkumų:
2.10.1. 4 punkte nurodytas Kontrolieriaus įstaigos 2020-05-08 rašto gavimo registracijos numeris 1VTP-1229. Neaišku, kodėl nenurodytas Aprašo 1 priedas, jei jis visgi buvo pildomas (2020- 08-27), Mokyklos rašto kopija nepridėta;
2.10.2. 5 punkte nenurodytas „kas yra galimas vaiko teisių pažeidėjas“, jo vardas, pavardė;
2.10.3. II skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ 7 punkte yra pateiktas reikalavimas aprašyti bendravimo su vaiku turinį: „ką vaikas papasakojo, kaip pakomentavo situaciją, ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes, ar nurodė kitų galimų rizikos veiksnių ir pan.“ Pateikta informacija apie kelionę į Bulgariją, stovyklą, buto išdėstymo planas, - abejotina, jog tokia informacija aktuali nagrinėjant Mokyklos raštą. Pareiškėja 2020-05-18 vyr. specialistei N. Š. paaiškino, jog sprendimas nedalyvauti nuotolinėse pamokose yra suderintas su vaiku. Pareiškėjai neaišku, kodėl vaiko apklausos metu Skyriaus specialistai nebeklausia vaiko apie nuotolinį mokymą karantino metu ir jungimąsi prie „Zoom“ programos? Vaikui buvo užduotas klausimas „kodėl prie „Zoom“ nenorėjai jungtis?“, į ką vaikas atsakė, kad nenorėjo ilgai sėdėti prie kompiuterio, todėl ir nesijungė. Šiame punkte melagingai įrašyta frazė “tik mamai ankstesnė mokytoja nepatiko“. Vaikas to nesakė, bet specialistai tai įrašė.
2.10.4. 7 punkte nėra užrašyta „ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes“, nėra kalbama apie „Zoom“ programą. Visa tai rodo, kad vaikas buvo apklaustas be reikalo.
2.10.5. III skyrius „Vaiko situacijos aptarimas su kitais asmenimis ir (ar) specialistais“. 10 punkte nurodoma Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos ugdymo skyriaus vedėja D. P., kaip asmuo, pranešęs „apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Kodėl šioje dalyje neįrašytas tikrasis skundą pateikęs asmuo - UAB „Pažinimo medžio“ direktorė, turėtų atsakyti Tarnyba.
2.10.6. 11 punkte pateikta informacija visiškai nesusijusi su nuotoliniu mokymu „Pažinimo medis“ mokykloje.
2.10.7. IV skyrius „Vaiko apsaugos poreikio vertinimas“. 12 punkte nurodytas rizikos veiksnys: 30.11. („kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai“) ir įrašyta „galimai pažeista vaiko teisė į mokslą, nes pradinės mokyklos „Pažinimo medis“ rašte pažymima, jog vaikas nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo“. 12 punkte perrašyta ta pati informacija iš „Pažinimo medis“ mokyklos, kuri buvo gauta Skyriuje 2020-05-11. Skyriaus specialistai po daugiau nei 3 mėnesių situacijos nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, bet nurodė, kad 30.11. rizikos veiksnys kelia realų pavojų vaiko saugumui, nenurodė, kuriam vaiko tėvui nustatyta.
2.10.8. V skyriaus 15 punkte analogiškai, kaip ir 12 punkte, nustatant rizikos veiksnius turi būti nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, pagrindžiantys situacijos vertinimą. Tačiau tokia informacija 15 punkte nepateikta. Nurodytas 29.3.9. rizikos veiksnys („kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje)“) ir įrašyta „galimai pažeista vaiko teisė į mokslą, nes pradinės mokyklos „Pažinimo medis“ rašte pažymima, jog vaikas nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo“.
Aprašo 34 punkte sakoma: „Jei yra nustatomas bent vienas iš Aprašo 29 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. Pareiškėjai neaišku, kodėl nebuvo vertinama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, jei Skyrius nustatė 29.3.9. rizikos veiksnį. Todėl Tarnyba turėtų pasisakyti šiuo klausimu.
2.10.9. 18 punkte nepažymėtas nei vienas variantas.
2.10.11. 21 punkte nėra duomenų apie tėvų supažindinimą su dokumentu. Nr. 1VSV-1332. Pagal Aprašo 25 punktą tėvai pasirašytinai supažindinami su užpildyta ir užregistruota Vaiko situacijos vertinimo anketa (Aprašo 2 priedas). Taip pat tėvai gali pateikti nuomonę dėl šio dokumento, siūlyti pašalinti klaidingai nurodytus duomenis. Tačiau jiems, vaiko tėvams, ši teisė nebuvo suteikta. Aprašo 21 punkte nėra vaiko tėvų parašų, t. y. vaiko tėvai nesupažindinti su 2020- 09-04 dokumentu Nr. 1VSV-1332. Pareiškėja mano, kad dokumentas bus laikomas vaiko tėvams įteiktu, kai Skyrius supažindins vaiko tėvus su dokumentu pagal Aprašo reikalavimus.
3. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymi, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remiasi šiais argumentais:
3.1. Mokykla nurodė, jog 2020-03-27 išsiuntė pareiškėjai užklausą, dėl kokių priežasčių vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose, į kurią, mokykla pažymi, pareiškėja atsakė nurodydama, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos, vadovaujantis „Tamo“ nurodytomis pamokų temomis ir namų darbais.
3.2. Nurodo, kad Aprašo 29.1.1. p., įtvirtinti rizikos veiksniai: „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“ Atsižvelgiant į tai, kad vienu iš rizikos veiksnių yra vaiko sistemingas pamokų praleidimas be pateisinamos priežasties ir tai, kad 2020-03- 16 Lietuvoje paskelbus karantino režimą, ugdymo procesas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, kurio metu vaikų dalyvavimas pamokose buvo vykdomas mokytojui bei mokiniams prisijungiant per nuotolinių susirinkimų programėles, pavyzdžiui, „Zoom“, Skyrius privalėjo reaguoti į pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko S. N. teises teisės aktų nustatyta tvarka.
3.3. Pareiškėja nesudarė sąlygų ir galimybių pabendrauti su S. N. ir išklausyti vaiko nuomonę, todėl Skyriaus specialistai 2020-09-03 Vilniaus Šviesos pradinėje mokykloje išklausė nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y., atliko privalomą atlikti veiksmą nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą - susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 str. 1 d., kur įtvirtinta nuostata, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, - nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą.
3.4. 2020-09-04 vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV -1332). Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2020-08-27 Nr. 1IGP-2619) yra Vaiko situacijos vertinimo tvarkos 1 priedas. 2020-09-07 Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo išsiųsta pareiškėjai ir vaiko tėvui susipažinimui.
3.5. 2020-08-31 informacijoje apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 (forma patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. B V- 226) konstatuota, jog vaiko teisių pažeidimų nenustatyta kito pareiškėjos vaiko M. N. atžvilgiu, tačiau Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti. 2020- 08-31 rašto Nr. 1SD-6251 dalies „Pažymėtina, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ panaikinti pagrindo nėra; atvejis baigtas vertinti 2021-01-21, surašant Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. savo atsiliepime į skundą nurodo, jog palaiko pareiškėjos skundą visa apimtimi.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos dokumentų – 2020-08-27 Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-2619 (toliau – ir Informacija apie pranešimą), 2020-09-04 Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1332 (toliau – ir Anketa), 2020-08-31 dėl Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 (toliau – ir Informacija apie pažeidimą) dalies.
6. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
6.1. 2020-05-11 Skyrius gavo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020-05-08 raštą Nr. (6.1.-2020-346)2-467 (I t., b. l. 99) dėl nepilnamečio S. N., kuris galimai nedalyvauja ugdymo procese, neprisijungia prie nuotolinio mokymo, su prašymu pagal kompetenciją įvertinti vaiko padėtį šeimoje ir galimo jo teisės į mokslą pažeidimo aplinkybes. Prie Kontrolieriaus įstaigos rašto pateiktas mokyklos „Pažinimo medis“ 2020-05-06 raštas (Mokyklos raštas) (I t. b. l. 100-101), kuriame nurodoma, kad nepilnametis S. N. mokosi trečioje klasėje, nuo 2020-03-23 mokykla vaikų ugdymą vykdo nuotoliniu būdu ir daugiau nei 50 proc. pamokų vyksta „Zoom“ platformoje, tačiau S. N. nė karto neprisijungė prie nuotolinių pamokų ir nedalyvavo nuotolinėse pamokose. Minėtame mokyklos rašte akcentuojama, kad vaiko akademiniai pasiekimai yra labai aukšti, jis namuose atlieka visas savarankiško ir namų darbų užduotis, nurodytas elektroniniame dienyne ir visuomet atsiskaito laiku. Mokykla nurodė, jog 2020-03-27 išsiuntė pareiškėjai užklausą, dėl kokių priežasčių vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose, į kurią, mokykla pažymi, pareiškėja atsakė nurodydama, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos, vadovaujantis „Tamo“ nurodytomis pamokų temomis ir namų darbais.
6.2. 2020-05-18 vyko pareiškėjos pokalbis su Tarnybos specialistais dėl Mokyklos rašte nurodytų aplinkybių.
6.3. 2020-08-24 pareiškėja pateikė prašymą dėl Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą išdavimo.
6.4. Tarnyba 2020-08-27 surašė Informaciją apie pranešimą. Joje Tarnyba nurodė, kad tiriant pranešimą apie galimai pažeistas teises, tėvai atsisako bendradarbiauti bei sudaryti sąlygas išklausyti vaiko nuomonę, todėl nuspręsta, kad būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą.
6.5.Tarnyba 2020-08-31 sudarė Informaciją apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą. 2020-08-31 informacijoje apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 (I t., b. l. 136, 137) konstatuota, jog vaiko teisių pažeidimų nenustatyta kito pareiškėjos vaiko M. N. atžvilgiu, tačiau įrašytas tekstas „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“.
6.6. 2020-09-03 įvyko Tarnybos specialistų pokalbis su pareiškėjos vaiku (S. N.), dėl kurio buvo surašytas Mokyklos raštas.
6.7. 2020-09-04 Tarnyba sudarė 2020-09-04 Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1332, kurioje nenustatytas apsaugos vaikui poreikis, taip pat nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
7. Ginčo teisinių santykių reguliavimas:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str. įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 8 str. reglamentuota vaiko teisė mokytis. Vaikui iki 16 metų mokslas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi sudaryti būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Šio reikalavimo nevykdantys vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (VTAPĮ 8 str. 6 p.).
VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.
Aprašas nustato vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą.
Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, anonimiškai bet kokiu būdu arba žodžiu, arba bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, užpildo Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės, formą (Aprašo 1 priedas). Jei pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateiktas raštu, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius užregistruoja raštą ir Aprašo 1 priedo nepildo.
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad gavę pranešimą apie galimą smurtavimą prieš vaiką, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento (jei pranešimas gautas iš policijos pareigūnų, ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo gavimo), o gavę pranešimą apie kitą galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, nuvykti į vaiko buvimo vietą, susitikti su vaiku ir jį išklausyti dėl aplinkybių, susijusių su pranešimu.
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius su vaiku bendrauja individualiai, jei reikia, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą (pavyzdžiui, jei galimas smurtautojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą, jei, Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, vaiko atstovas pagal įstatymą daro (gali daryti) įtaką vaiko nuomonei dėl situacijos ir pan.).
Aprašo 6 punktas nustato, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius taip pat privalo susitikti su vaiko atstovais pagal įstatymą ir juos išklausyti. Jeigu pabendrauti su vaiko atstovais pagal įstatymą nėra galimybės (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės jų būklės), jie išklausomi naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis arba Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius vaiko atstovus pagal įstatymą juos išklauso šioms aplinkybėms išnykus, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, per kurias turi būti atliktas vaiko situacijos vertinimas, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, vaiko atstovai pagal įstatymą yra dingę, negali bendrauti dėl sunkios sveikatos būklės ir pan.).
Aprašo 7 punktas nustato: „Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir: 7.1. nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės (Aprašo 1 priedas), kopiją elektroniniu paštu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymą. <...>7.3. nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas).
Aprašo 15 punktas nustato: „15. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją, užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas) šiuo eiliškumu: 15.1. pirmiausia įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Aprašo 2 priedo IV skyrių (esant poreikiui – ir V skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui; 15.2. nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 2 priedo V skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaikui; 15.3. užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos (Aprašo 2 priedas) dalis ir abu priedus.“
Aprašo 29.1.1. p., įtvirtinti rizikos veiksniai: „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (skundžiamų aktų priėmimo metu galiojusi redakcija) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1919-556/2015).
8. Dėl 2020-08-27 informacijos apie pažeidimą:
8.1. Skyriaus specialistai, reaguodami į Mokyklos raštą, 2020-05-13 apsilankė pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, tačiau nieko neradus, paliko kvietimą susisiekti su skyriaus specialistais (I t. b. l. 103). 2020-05-18 susitikimo metu Skyriuje pareiškėja paaiškino situaciją (I t. b. l. 103, 104). Įvertinus Skyriaus specialistės G. M. 2020-06-11 ir 2020-06-04 pareiškėjos rašto Tarnybos direktorei turinį, matyti, kad 2020-05-18 pokalbio metu Skyriaus specialistai siekė įtikinti pareiškėją leisti pasikalbėti su jos vaiku S. N. dėl Mokyklos rašte nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu pareiškėja su tuo nesutiko (ką ir nurodo savo 2020-06-04 rašte). Skyriaus specialistų pastangas pasiklabėti su vaiku įrodo ir kiti duomenys – tarnybiniai pranešimai, pranešimai pareiškėjai (I t. b. l. 105-114). Iš bylos medžiagos (I t., b. l. 105, 106) matyti, kad 2020-05-20 Pareiškėjai išsiųstas kvietimas Nr. 1SD-3510, atvykti pokalbiui su vaiku 2020-05-22. Į kurį J. N. pateikė atsakymą 1 GD-7187. Pakartotinai 2020-06-02 pareiškėjai buvo išsiųstas kvietimas Nr. 1 SD-3840 atvykti pokalbiui su vaiku į skyrių 2020-06-04, tačiau ji neatvyko. Skyriaus specialistai bandė telefonu susisiekti su vaiko tėvu R. N., tačiau jis neatsakė į telefono skambučius. Atsižvelgiant į negalimumą susisiekti su vaiko tėvais buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 1TSD-1717 bei suformuota užduotis naktį dirbantiems skyriaus specialistams apsilankyti šeimoje bei įvertinti vaiko gyvenimo sąlygas ir išklausyti vaiko nuomonę, tačiau to padaryti specialistams nepavyko, nes niekas neatidarė buto durų. Situacija buvo užfiksuota 2020-06-09 specialistų tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-1791 (I t. b. l. 106).
8.2. Pokalbio metu pareiškėja nurodė, kad vyksta nuolatiniai nesutarimai su vaiko klasės mokytoja bei su ugdymo įstaigos direktore. Pareiškėja rėmėsi tuo, kad vaikas atlieka užduotis savarankiškai, jo mokymosi rezultatai geri, todėl nėra pagrindo Tarnybos specialistams su juo kalbėtis. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nepasitiki „Zoom“ programa, todėl nenori ja naudotis ir kad vaikas naudotųsi dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu.
8.3. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja atsisakė sudaryti sąlygas Skyriaus specialistams susitikti ir pabendrauti su vaiku. Tuo tarpu tokia Skyriaus pareiga numatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti, esminė aplinkybė, dėl kurios Skyrius nutarė tęsti atvejo tyrimo procedūrą ir atlikti vaiko situacijos vertinimą, buvo tai, kad nepavyko susitarti su pareiškėja dėl susitikimo su vaiku. Pareiškėja ir neteigia, kad būtų sudariusi tam sąlygas. Iš esmės toks pokalbio turinys aprašytas Informacijos apie pranešimą 8 punkte, o 11 punkte nurodytas pagrindas tolimesnei procedūros eigai, t. y. vaiko situacijos vertinimui, dėl to, kad pareiškėja atsisako bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas išklausyti vaiką. Taigi šios aplinkybės nurodytos pagrįstai. Nei Skyrius, nei pareiškėja negalėjo ignoruoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio nuostatos, kuri įpareigoja išklausyti vaiką dėl galimo jo teisių pažeidimo.
8.4. Skyrius aiškinosi situaciją, tačiau Aprašo 29.1.1 nustatytas rizikos veiksnys „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“ nebuvo paneigtas, vaikas nebuvo išklausytas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pažeidimų nėra ir netęsti tyrimo procedūros.
8.5. Dėl kitų Pareiškėjos nurodomų Informacijos apie pranešimą trūkumų, nurodytų šio sprendimo 2.8 punkte, pasakytina, kad jie nėra esminiai ir net jiems esant negalima būtų daryti išvados, kad buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas 61 Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, p. 20, par.), todėl teismas detaliai dėl jų nepasisako.
8.6. Dėl Pareiškėjos argumento, kad Informacija apie pažeidimą surašyta per vėlai, pasakytina, kad Skyrius, kaip aptarta, ėmėsi aktyvių priemonių tam, kad teisė aktų nustatyta tvarka išklausytų vaiką, o Pareiškėja nesutiko to daryti. Taigi negalima daryti išvados, kad dokumentas nebuvo surašytas dėl Skyriaus neveiklumo ar vilkinimo. Skyrius elgėsi aktyviai, dėjo visas pastangas, kad dokumentas būtų surašytas laiku, tačiau dėl Pareiškėjos elgesio negalėjo to padaryti. Šiuo atveju vėlesnis akto surašymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeistos esminės procedūros, kas nulėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą.
8.8. Taigi laikytina, kad Skyrius, surašydamas Informaciją apie pažeidimą, tinkamai reagavo į gautą pranešimą ir laikėsi teisės aktų reikalavimų.
9. Dėl Vaiko situacijos vertinimo anketos:
9.1. Remiantis 2020-09-08 raštu Nr. 1SD-6507 (I t. b. l. 174) nustatyta, kad Skyriaus specialistai 2020-09-03 Vilniaus Šviesos pradinėje mokykloje išklausė nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y., atliko privalomą atlikti veiksmą nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą - susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų. Atsakovė, atlikusi šioje dalyje nurodytus veiksmus, Aprašo nustatyta tvarka atliko vaiko situacijos vertinimą (I t., b. l. 121-135). 2020-09-04 vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų.
9.2. Pareiškėja nurodo, kad pokalbis su vaiku buvo naujoje mokykloje, pačiu pokalbiu buvo nepagrįstai žeminamas vaiko ir šeimos orumas. Pokalbio su vaiku metu buvo užduodami neaktualūs situacijai klausimai, jis turėjo būti klausimas apie dalyvavimą/nedalyvavimą pamokose naudojant „Zoom“ programą.
9.3. Šiuo atveju svarbu tai, kad pati Pareiškėja neneigia fakto, kad nesudarė skyriaus specialistams sąlygų ir galimybių pabendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, išklausyti jo nuomonę, įvertinti vaiko situaciją ir užbaigti Kontrolieriaus įstaigos 2020 m. gegužės 8 d. rašto ir mokyklos pranešimo dėl galimo vaiko teisių į mokslą pažeidimo nagrinėjimą. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas Skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Taigi, teismo vertinimu, Tarnybos specialistai, susitikę su pareiškėjos nepilnamečiu sūnumi mokykloje, nepažeidė VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad Skyriaus tarnautojų pokalbis su vaiku galėjo sukelti neigiamą nuomonę apie šeimą, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, kuo tai pasireiškė (pvz., ar (ir kaip) tai tapo žinoma aplinkiniams). Vien tik aplinkybė, kad Skyriaus specialistai bendravo su vaiku, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vaikas ar šeima buvo žeminama. Pažymėtina, jog VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalis nenumato privalomo psichologo dalyvavimo išklausant vaiko nuomonę ir leidžia skyriaus darbuotojams bendrauti su vaiku be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą. Be to, tai, ar pokalbis sukėlė neigiamą nuomonę, neturi įtakos Vaiko situacijos vertinimo anketos teisėtumui.
9.4. Vaiko situacijos anketos 8 punkte glaustai aprašytas pokalbio su vaiku turinys. Nurodyta, kad vaikas pasisakė, jog jam labiau patinka mokytis klasėje, o ne nuotoliniu būdu. Taigi buvo kalbama apie nuotolinį mokymąsi ir klausiama vaiko nuomonės, ji buvo įvertinta. Glaustai perteiktas pokalbio turinys iš esmės atitinka ir Pareiškėjos teiginį, kad vaikas sakė, jog nenori ilgai sėdėti prie kompiuterio, t. y. toks buvo ir paties vaiko pasirinkimas. Kiti aptarti klausimai (pavyzdžiui, atostogos) taip pat susiję su vaiko santykių su tėvais vertinimu (tokios aplinkybės numatytos VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje). Nėra pagrindo teigti, kad Skyriaus specialistai įrašė melagingus duomenis į anketą ir tuo labiau, kad tai nulėmė, kad buvo priimtas neobjektyvus ir nepagrįstas sprendimas.
9.5. Anketoje 12 punkte buvo įvertintas rizikos veiksnys (galimai pažeista teisė į mokslą) ir apsaugos veiksniai (akademiniai pasiekimai yra labai aukšti, užduotis atlieka laiku, santykiai mokykloje geri, kt.), o 3 punkte padaryta išvada, kad nenustatytas apsaugos vaikui poreikis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad yra pagalbos vaikui ir (ar) šeimai būtinybė, kaip tai numato Aprašo 15.2 punktas (Anketos15 punktas).
9.6. Dėl kitų pareiškėjos nurodomų Informacijos apie pranešimą trūkumų, nurodytų šio sprendimo 2.10 punkte, pasakytina, kad jie nėra esminiai ir net jiems esant negalima būtų daryti išvados, kad buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.
9.7. Surašius Vaiko vertinimo anketą, pažeidimo tyrimo procedūra buvo baigta, pažeidimai nebuvo konstatuoti, jokios priemonės Pareiškėjos šeimos atžvilgiu nebuvo taikytos. Darytina išvada, kad Vaiko vertinimo anketa surašyta laikantis teisės aktų reikalavimų, ji paremta faktais ir teisės aktais, sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, Pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidžia.
9.8. Pareiškėja nurodo, kad ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su Vaiko situacijos vertinimo anketa, taigi nebuvo tinkamai supažindinta.
Atsakovė nurodo, kad 2020-09-07 Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo išsiųsta vaiko tėvams susipažinimui. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad su šis dokumentas jai buvo atsiųstas 2020-09-08 „zip“ formatu ir susipažino su juo 2020-09-11. Laikytina, kad Pareiškėja su Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo supažindinta, t. y. jos turinys jai tapo žinomas vėliausiai 2020-09-11.
10. Dėl 2020-08-31 Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą:
10.1. Pareiškėja nurodo, kad 2020-08-24 kreipėsi dėl Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą į Skyrių dėl sūnaus M. Skyrius, Pareiškėjos teigimu, Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą nurodė perteklinę informaciją apie atliekamą tyrimą dėl sūnaus S.
10.2. Atsakovė nurodė, kad 2020-08-31 Informacijoje apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą nurodyta informacija apie galimą teisių pažeidimo tyrimą Pareiškėjos sūnaus M. atžvilgiu, kurios taip pat buvo atliekamas tuo metu ir baigtas vertinti 2021-01-21. Atsakovas pateikė į bylą vaiko situacijos vertinimo anketą kito Pareiškėjos sūnaus (M.) atžvilgiu, matyti, Atvejis baigtas vertinti 2021-01-21, surašant Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122 (I t., b. l. 138-147).
10.3. Nurodytos formos dokumentas (Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą) teikiamas pagal Švietimo įstatymo 31-1 straipsnį bei pagal Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 (toliau – ir Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašas), 10.5 punktą arba pagal Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (toliau – ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas tvarkos aprašas), 11.2 punktu.
10.4. Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo 10.5 punkte nurodytas teikiamas dokumentas - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioto teritorinio skyriaus, kurio veiklos teritorijoje gyvena šeima, informacija apie tai, kad nebuvo nustatytas (-i) vaiko teisių pažeidimas (-ai), susijęs (-ę) su vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) jis gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena, veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos vaiko teisės į mokslą užtikrinimui, per pastaruosius dvejus metus nuo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.
10.5. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas tvarkos aprašo 11.2 punkte numatyta, kad pateikiama informacija iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioto teritorinio skyriaus, kurio veiklos teritorijoje gyvena šeima, apie tai, kad nebuvo nustatytas (-i) vaiko teisių pažeidimas (-ai), susijęs (-ę) su vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) jis gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena, veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos vaiko teisei į mokslą užtikrinti, per pastaruosius dvejus metus nuo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.
10.6. Kaip matyti, teisinis reguliavimas numato, kad Tarnybos teritorinis skyrius teikia informaciją apie nustatytus pažeidimus, kitokios informacijos teikimas nėra numatytas. Ginčo dokumento forma nustatyta Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. BV-226. Kaip matyti iš skundžiamos 2020-08-31 Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą turinio, ginčo tekstas „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ yra įrašytas ne pagal nustatytą formą.
10.7. Teisėtumo principas (VAĮ 3 straipsnis) viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr. pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). Teisėtumo reikalavimas neatsiejamas nuo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 d. 1 p.).
10.8. Taigi darytina išvada, kad Skyrius, įrašydamas papildomą tekstą, nesilaikė teisėtumo principo, todėl 2020-08-31 Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą dalis, kurioje įrašytas tekstas: „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Teismas nenustatė kitų ginčijamų raštų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020-08-27, Nr. 1IGP-2619) ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020-09-04, Nr. 1VSV-1332) yra netenkinami, o reikalavimas dėl Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ (2020-08-31 Nr. 1SD-6251) dalies „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis, nebaigtas vertinti / nagrinėti“ panaikinimo tenkinamas.
12. Dėl bylinėjimosi išlaidų:
12.1. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl ji turi teisę gauti iš kitos šalies proporcingą išlaidų atlyginimą. Patenkintas 1 Pareiškėjos reikalavimas iš keltų 3 reikalavimų, todėl laikytina, kad Pareiškėjos reikalavimai tenkinti 1/3.
12.2 Pareiškėja už skundo padavimą yra sumokėjusi 30,00 Eur žyminio mokesčio, todėl jai iš atsakovės Tarnybos priteistina 10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. N. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-08-31 Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 1SD-6251 dalį „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis, nebaigtas vertinti / nagrinėti“.
Likusią pareiškėjos J. N. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti J. N. naudai iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 10,00 Eur (dešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Polvilaitienė
Henrikas Sadauskas
Gediminas Užubalis