Civilinė byla Nr. 3K–3–389/2007

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 98.1; 116.5.1 (S)

     

 

                                                                  

 

            LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

                               N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                       2007 m. spalio 9 d.

                                                                 Vilnius

 

 

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio,

 

           rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Abplanalp Engineering“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal UAB ,,Abplanalp Engineering“ ieškinį atsakovams UAB ,,Transtira“, UAB ,,Vingės terminalas“, G. K. personalinei įmonei ,,Irgris“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB ,,If draudimas“.

          

           Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

           Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 311 186,68 Lt, t. y. 285 201 Lt už visiškai sugadintas elektrines briaunos lenkimo stakles ir negautas pajamas, 7130,02 Lt delspinigių, išskaičiuotų pagal trišalę sutartį, 469,05 Lt už atliktą ekspertizę, 36 Lt už fotonuotraukas, 145,56 Lt už dokumentų vertimo paslaugas, 837,42 Lt už papildomas krovinio saugojimo paslaugas, 8822 Lt žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos.

           Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, todėl Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo atmetė ieškinį atsakovui UAB ,,Transtira“, paliko nenagrinėtą ieškinį atsakovams UAB ,,Vingės terminalas“ ir G. K. PĮ ,,Irgris“.

           Teismas konstatavo, kad šalys, pasirašydamos 2006 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokole, patvirtino, kad joms yra žinoma apie 2006 m. spalio 3 d. vyksiantį teismo posėdį, todėl ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ieškovas nepateikė, o atsakovas UAB ,,Transtira“ prašė priimti sprendimą už akių.

           Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad nebuvo tinkamai atstovaujamas teisme ir negalėjo palaikyti ieškinio reikalavimų. Ieškovas teigė, kad jis nežinojo apie 2006 m. spalio 3 d. teismo posėdį, o jo advokatas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl pateisinamos priežasties, nes keletą dienų prieš bylos nagrinėjimą sirgo, negalėjo vaikščioti. Per teismo posėdį advokatas bandė telefonu pranešti teismo posėdžio sekretorei apie savo ligą, tačiau dėl techninių priežasčių jam tai nepavyko.     

            

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

           Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas peržiūrėti teismo sprendimą už akių, nurodė aplinkybes, dėl kurių teismo posėdyje nedalyvavo jo atstovas, tačiau nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnis, 288 straipsnio 3 dalis).

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

 

                                              III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

           Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis ir perduoti bylą iš naujo iš esmės nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

           1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisėjo nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindus reglamentuojantį CPK 66 straipsnį. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo. Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Kisielienė, nagrinėjusi bylą, dirba Mykolo Romerio universitete Verslo teisės katedroje lektore. Atsakovui UAB ,,Transtira“ atstovauja doc. dr. Egidijus Baranauskas, kuris yra tos pačios Mykolo Romerio universiteto Verslo teisės katedros vedėjas. Teisėja privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes jai nagrinėjant bylą buvo pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

           2. Asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas įtvirtintas CPK 21 straipsnyje, šio principo įgyvendinimo procedūros nustatytos CPK VI skyriuje.

           3. Teismo nešališkumo principo pažeidimą šioje byloje patvirtina ir subjektyvios, ir objektyvios aplinkybės. Subjektyvų teismo nešališkumą paneigia tas faktas, kad teisėja ir vienos iš šalių atstovas dirba viename struktūriniame universiteto padalinyje, be to, atstovas yra katedros vedėjas, o teisėja dirba šioje katedroje lektore. Objektyvų teismo nešališkumą paneigia faktas, kad teisėja priėmė sprendimą už akių byloje, nors neturėjo pareigos tokį sprendimą priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006 pabrėžė, kad net ir tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi teisę nuspręsti, priimti sprendimą už akių ar tokio procesinio sprendimo nepriimti, t. y. teismas turi tik teisę, o ne pareigą priimti sprendimą už akių.

           Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nenurodė, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties – ligos. Ieškovas aktyviai dalyvavo iki tol vykusiuose bylos posėdžiuose.

           4. Apie aplinkybes, kurios gali turėti įtakos teisėjos šališkumui, ieškovas sužinojo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas atmetė kasatoriaus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, pagal CPK 66 straipsnį, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo pats, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo. Pati teisėja, žinodama, kad vienos iš šalių advokatas vadovauja universiteto katedrai, kurioje ji dirba lektore, turėjo numatyti, kad šis faktas sukels pagrįstų abejonių dėl jos nešališkumo.

           5. Tai, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).       

          

                                     IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

           Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Transtira“ prašė palikti nepakeistas skundžiamas teismų nutartis. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

           1. Bendras darbas Mykolo Romerio universiteto Verslo teisės katedroje nepatvirtina išankstinio teismo nusistatymo ir tendencingumo. Tiek advokatui, tiek teisėjai įstatymų leidžiama dirbti pedagoginį darbą. Nei Universiteto statute, nei kokiame nors vidiniame akte nenustatyta, kad katedros vedėjas gali duoti kokius nors privalomus nurodymus pedagogams. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokia su darbu Universitete susijusi priežastis galėjo paskatinti teisėją būti iš anksto nusistačiusia ir tendencinga. Tokios priežasties ir nėra.

           2. Proceso eiga šioje byloje patvirtina, kad ieškovui buvo suteikta daugiau galimybių nei įprasta praktikoje. Šioje byloje buvo skirta nemažai parengiamųjų posėdžių, kad ieškovas pateiktų įrodymus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Ieškovas, piktnaudžiaudamas šia jam suteikta galimybe, bandė teikti ir galimai suklastotus dokumentus.

           3. Ieškovas kasaciniame skunde nenurodo nė vieno fakto, patvirtinančio aplinkybę, kad teisėja turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo tendencinga. Apeliacinės instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad bylos medžiaga paneigia teiginius, jog teisėjos sprendimai buvo šališki, neteisingi, neteisėti, kad dėl teismo kaltės vilkinamas bylos nagrinėjimas.

           4. Sprendimas už akių buvo priimtas pagal CPK nustatytas taisykles, esant UAB ,,Transtira“ prašymui, o dėl kitų atsakovų ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad taip prašė atitinkamų šalių atstovai. Byloje buvo skirta nemažai posėdžių ieškovui pateikti įrodymus, todėl negalima teigti, kad sprendimas už akių priimtas nesant pakankamo pagrindo. Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių neatitiktų proceso operatyvumo principo ir pažeistų UAB ,,Transtira“ teisę į greitą sprendimą. Teismo sprendimas šiame ginče užtikrina teisinį tikrumą ir apibrėžtumą santykiuose tarp ieškovo ir šio atsakovo.

           5. Advokatas E. Baranauskas yra tik UAB ,,Transtira“ atstovas. Nė vieno posėdžio metu teisėjai R. Kisielienei nebuvo pareikšta nušalinimų ir tik atskirajame skunde daroma prielaida, kad teismas galėjo būti šališkas. Naikinant teismų nutartis tik dėl fakto, kad advokatas ir teisėja dirba vienoje Universiteto katedroje, nesant kitų teismo šališkumą ar priklausomumą patvirtinančių faktų, būtų pažeistos UAB ,,Transtira“ ir kitų byloje dalyvaujančių atsakovų teisės į greitą teismo procesą.              

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo atmetė ieškinį atsakovui UAB ,,Transtira“, paliko nenagrinėtą ieškinį atsakovams UAB ,,Vingės terminalas“ ir G. K. PĮ ,,Irgris“. Tas pats teismas 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

 

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            1. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Sprendimas už akių taip pat gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant minėtoms sąlygoms, neatvyksta į teismo posėdį byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Jeigu atvykusi į teismo posėdį šalis nesutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, teismas vadovaujasi šio Kodekso 246 straipsniu.

            Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi tuo, kad ieškovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta. Ieškovas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių jų atstovų neatvykimą, ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Šie argumentai nėra pakankami pagrindžiant sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

            Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatuota, kad tais atvejais, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, atsisako bendradarbiauti nagrinėjant bylą, teismas gali turėti įgaliojimus atitinkamą civilinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti ir nedalyvaujant savo valia nusišalinusiai, su teismu nebendradarbiaujančiai proceso šaliai. Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti inter alia ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

            Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas turi teisę, o ne pareigą priimti sprendimą už akių. Vertinant šį ieškovo argumentą, pažymėtina, kad, net esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tai konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta byloje L. V.  v. UAB „Girteka“, J. B., bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta byloje UAB ,,Gregaris“ v. UAB ,,Vilniaus ūkas“, UAB ,,Sedes regia“, UAB ,,Gedimino smuklė“, bylos Nr. 3K-3-71/2007). Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, jog jeigu teismas mano, kad vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Ieškovo ieškinio pareiškimas teisme gautas 2005 m. birželio 8 d. Ieškovo atstovas atvyko į visus parengiamuosius teismo posėdžius, kurie vyko 2005 m. spalio 13 d. (T. 1, b. l. 119), 2005 m. lapkričio 17 d. (T. 1, b. l. 140), 2006 m. sausio 31 d. (T. 1, b. l. 196), 2006 m. balandžio 20 d. (T.1. b. l. 216), ir į 2006 m. birželio 20 d. teismo posėdį (T. 1. b. l. 247). Ieškovas 2006 m. sausio 31 d. ir birželio 20 d. pateikė patikslintus ieškinio pareiškimus. Taigi ieškovas nenusišalino nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, neatsisakė bendradarbiauti nagrinėjant ją. Ieškinys pareikštas didelei sumai. Parengiamųjų posėdžių skaičius rodo, kad byla sudėtinga, tačiau ieškovui nebuvo sudaryta galimybės savo interesus ginti teismo posėdyje. 

            2. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Ši įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti tai, kad esą teismas už akių priimtame sprendime neprivalo išvardyti visų jį pagrindžiančių argumentų (motyvų), ir nepaneigia teismo pareigos minėtame sprendime nurodyti tiek motyvų, kad jų pakaktų priimtam sprendimui pagrįsti, o šios nuostatos formuluotė „sutrumpinti motyvai“ apima tik tą motyvų minimumą, kuris yra būtinas sprendimui, priimtam už akių, pagrįsti. Kartu teismas turi spręsti, ar atliktas įrodymų vertinimas yra pakankamas, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų priimtas toks pat sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „Lavisos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“, UAB „Hansa lizingas“ ir UAB DK „Baltic Polis“, bylos Nr. 3K-3-167/2005, konstatavo, kad teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, t. y. savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga. Šio reikalavimo turi laikytis ir apeliacinės instancijos teismas, nes pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal šią įstatymo normą apeliacine tvarka patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Ši apeliacinės instancijos teismo pareiga turi būti įvykdyta ir vertinant už akių priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau to nebuvo padaryta.

            3. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.

            Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (sprendimo 32 punktas). Į šį Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies interpretavimą nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija svarstydama apeliacinio skundo argumentus dėl galimo ieškovo suvokimo bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu.

            Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui nebuvo žinoma, kad teisėja ir atsakovo UAB ,,Transtira“ atstovas dirba viename Mykolo Romerio universiteto struktūriniame padalinyje – Teisės fakulteto Verslo teisės katedroje. Tačiau to negalėjo nežinoti teisėja. Darbas vienoje katedroje, kurioje yra nedidelis žmonių kolektyvas, kai vienas asmuo yra lektorius, o kitas – katedros vedėjas, atliekantis administracines pareigas mokymo įstaigoje, byloje dalyvaujančio asmens gali būti vertinamas kaip aplinkybė, kelianti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (CPK 66 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nušalinimo klausimą, neišsamiai aiškino asmens teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinį, nepagrįstai netaikė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą jos taikymo ir aiškinimo praktiką.

4. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai procesines teisės normas išaiškino ir taikė netinkamai, todėl šių instancijų teismų sprendimai naikintini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                               Zigmas Levickis

 

Egidijus Laužikas

 

Aloyzas Marčiulionis