Administracinė byla Nr. eAS-642-822/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02347-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 11 d. raštą Nr. AP3-164; 2) įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – pradėti tarnybinio patikrinimo tyrimą prieš A. Č.; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. P. reikalavimus panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 11 d. raštą Nr. AP3-164 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – pradėti tarnybinio patikrinimo tyrimą prieš A. Č. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas priėmė nagrinėti.
Teismas iš pareiškėjo skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. prašymu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, Trakų rajono merą ir Trakų rajono mero pavaduotoją, prašydamas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č., o Trakų rajono savivaldybės administracija skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymo pagrindu tarnybinis patikrinimas dėl nurodyto asmens nebus atliekamas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsakė į pareiškėjo prašymą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Rašte nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nėra suformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis patvarkymas pareiškėjui, nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis, todėl sprendė, kad šis Trakų rajono savivaldybės administracijos informacinio pobūdžio raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių materialinių teisinių padarinių – sprendimas atlikti tarnybinį patikrinimą arba jo neatlikti teisines pasekmes sukelia tik asmeniui, dėl kurio jis yra atliekamas.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Priimdama sprendimą atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos Rašto, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl A. Č., panaikinimo ir įpareigojimo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl minėto asmens, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių, todėl pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl šio rašto panaikinimo.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atitinka pagrindinius ABTĮ 24–25 straipsnių keliamus reikalavimus, skundo dalykas ir pagrindas aiškūs, todėl skundo dalį priėmė nagrinėti. Nors pareiškėjas nenurodė, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau šį trūkumą teismas laikė neesminiu ir sprendė, kad jis gali būti pašalintas vėlesnėse proceso stadijose.
Įvertinęs tai, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Trakų rajono savivaldybės administracijos neveikimu ir kaip atsakovą byloje nurodo Trakų rajono savivaldybės administraciją, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė atsakovu byloje laikyti Trakų rajono savivaldybę, atstovaujamą Trakų rajono savivaldybės administracijos, o Trakų rajono savivaldybės administraciją iš proceso šalių pašalino.
III.
Pareiškėjas T. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, ir minėtą skundo dalį priimti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nustatytas savivaldybės vykdomosios valdžios ir administracijos funkcijas bei į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą „viešojo administravimo subjekto“ sąvoką.
Pareiškėjo teigimu, viešojo administravimo subjektams yra taikomi atitinkami teisės aktai, kurių nesilaikant, kyla atsakomybė.
Pareiškėjas mano, kad teismas, skundžiama nutartimi nepriimdamas dalies pareiškėjo skundo, bando neteisėtai apriboti įstaigos (atsakovo) atsakomybę savo darbuotojų atžvilgiu.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas nurodė, jog atsakovo veiksmai pareiškėjui jokių materialinių padarinių nesukelia, tačiau teigia, jog skunde pareiškėjas ir neprašė priimti jam teisinius padarinius sukeliantį administracinį teisės aktą, tačiau kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti instituciją atlikti savo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Pareiškėjas tvirtina, kad skunde nurodė, jog atleidus pareiškėją iš pareigų, nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. į savo asmeninį telefono numerį jis gaudavo pasityčiojamo ir besišaipančio pobūdžio ir turinio trumpąsias žinutes, kurias pareiškėjas suprato kaip galimus grasinimus arba žeminamo pobūdžio veiksmus. Nurodo, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad šios žinutės buvo rašytos iš atsakovo Teisės, personalo administracijos ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo tarnybinio telefono numerio. Tačiau teismas nurodė, kad administraciniai aktai priimti A. Č. atžvilgiu pareiškėjui nesukelia jokių teisinių padarinių, nes jų taikymas būtų nukreiptas ne į pareiškėją. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokių veiksmų atsakovas privalo taikyti atitinkamą atsakomybės formą. Be to, mano, kad nepriėmęs skundžiama teismo nutartimi atsisakytų priimti pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas atsakovo veiksmus legitimizavo, o jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pasak pareiškėjo, tampa beprasmis. Pareiškėjo vertinimu, tai sukelia jam tiesioginius materialinius padarinius.
Pareiškėjo tvirtinimu, A. Č., kuris yra vadovaujančias pareigas užimantis valstybės tarnautojas, neteisėti veiksmai buvo konstatuoti administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018, todėl atsakovas nesielgdamas taip, kaip jį įpareigoja elgtis teisės aktai, pažeidžia paminėtas teisės aktų nuostatas ir yra atsakingas dėl jam privalomų veiksmų neįvykdymo.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė, jog pareiškėjui į jo pareikštą prašymą buvo atsakyta Raštu, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis nebuvo gavęs jokio dokumento (atsakymo), o minėtas dokumentas buvo pateiktas teismui 2018 m. birželio 13 d. kitoje byloje.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, nes jame yra konstatuojama – netirti pareiškėjo prašymo, be to, ne pareiškėjas yra atsakingas už tai, kad atsakovas nesilaikė VAĮ normų dėl administracinės procedūros ir pateikė nekompetentingą atsakymą, dėl ko teismas netinkamai įvertino pateikto atsakymo kategoriją.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėse bylose, kuriomis rėmėsi teismas, pasisakydamas apie įstaigos diskrecijos teisę, priimant sprendimą atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, yra minimos teisėsaugos institucijos (prokuratūra, policija), veikiančios pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kur tik mažą teisės normų dalį sudaro ABTĮ normos. Šiuo atveju tarnybiniams patikrinimams taikomos visiškai kitų teisės aktų normos. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktu ir pažymi, kad jis laikėsi šiame punkte nustatytos tvarkos ir pateikė oficialią informaciją apie tarnybinį nusižengimą su visais įrodymais, todėl atsakovui pagal paminėtą nuostatą nėra suteikta jokia diskrecijos teisė nepradėti tarnybinio patikrinimo tyrimo.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybė, atstovaujama Trakų rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovo teigimu, atskirajame skunde dėstomos prielaidos dėl skundžiamos teismo nutarties tariamo nepagrįstumo yra grindžiamos išimtinai vien pareiškėjo deklaratyvia pozicija, subjektyviais aiškinimais, iškeltomis prielaidomis, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs, patikimi įrodymai. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ir padarė teisėtas ir teisingas išvadas, nepriimdamas dalies pareiškėjo reikalavimų.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš esmės analogiško pareiškėjo reikalavimo nepriėmimo ir nenagrinėjimo administraciniame teisme klausimas yra išspręstas kitoje, jau anksčiau pareiškėjo inicijuotoje byloje, priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2588-811/2018, kuri yra įsiteisėjusi. Todėl mano, kad analogišką reikalavimą iš naujo reikšdamas naujai inicijuojamoje administracinėje byloje, pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. prašymas „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. atžvilgiu ir jo nušalinimo nuo pareigų“ buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. AP3-164 „Dėl prašymo“, informuojant pareiškėją, kad atlikti tyrimą dėl A. Č. galimo tarnybinio nusižengimo nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į minėtą rašto turinį ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai šį raštą kvalifikavo ne kaip administracinį aktą, o tik kaip informacinio pobūdžio dokumentą, dėl kurio pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti teikiami skundai (prašymai) administraciniam teismui.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai kartoja, jog Trakų rajono savivaldybės administracija pagal pareiškėjo prašymą privalėjo pradėti tarnybinį patikrinimą, nes joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Atsakovas mano, kad teismas taip pat neturi galimybės (įgalinimų) įpareigoti įstaigą tai atlikti, kas taip pat rodo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo pradėti tarnybinio patikrinimo tyrimą prieš A. Č. nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų dėl to, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 11 d. raštą Nr. AP3-164 ir įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – pradėti tarnybinio patikrinimo tyrimą prieš A. Č.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos rašto, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl A. Č., panaikinimo ir įpareigojimo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl minėto asmens, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių, todėl pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl šio rašto panaikinimo. Be to, tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai, todėl priimdama sprendimą atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjo skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Todėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Tačiau šiame kontekste akcentuotina, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).
Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).
Pabrėžtina, kad pirmiau nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013). Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas Raštas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-1111-662/2015, Nr. eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (Žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018).
Pagal pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas neturi teisės apskųsti Trakų rajono savivaldybės administracijos Rašto dėl atsisakymo atlikti tarnybinį patikrinimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija, nes tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017 ir kt.). Tai reiškia, kad pareiškėjui nesuteikta teisė įsiterpti į A. Č. ir jo darbdavio teisinius santykius dėl tarnybos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimą panaikinti Raštą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl pagrįstai atsisakė priimti minėtą reikalavimą bei skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Dėl paminėtų priežasčių spręstina, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties dalis yra pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė