Civilinė byla Nr. e2-690-236/2016

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3642-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungė“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl atsakovo neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilungė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama panaikinti kaip nepagrįstą, todėl neteisėtą atsakovo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą (2016 m. sausio 11 d. pranešimas Nr. 3993510), kuriuo atmesta ieškovės pretenzija, panaikinti 2016 m. sausio 6 d. pranešimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir atnaujinti pirkimo procedūras, vertinti ieškovės pasiūlymą kartu su kitų tiekėjų pasiūlymais, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti perkančiosios organizacijos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje paskelbto to paties objekto naują supaprastintą atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 259730 iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Vilungė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teismas nurodė, kad atsakovas supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą Nr. 254900 „Pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimas“.

Teismas pirkimo objektą laikė neabejotinai strategiškai svarbiu Lietuvos valstybei, todėl sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų įtakos strateginę reikšmę turinčio projekto vykdymo laikinam sustabdymui.

Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymą iš esmės grindė tuo, kad atsakovas, nustatęs, jog ieškovės pasiūlymas ir siūlomas pirkimo objektas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, nepasiūlė ieškovei pateikti paaiškinimų ar patikslinti pasiūlymo.

Teismas nustatė, jog ieškiniu ieškovė prašo panaikinti kaip nepagrįstą atsakovo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą (2016 m. sausio 11 d. pranešimas Nr. 3993510), kuriuo atmesta ieškovės pretenzija bei 2016 m. sausio 11 d. pranešimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, tačiau prašo stabdyti naujai paskelbtą to paties objekto supaprastintą atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 259730.

Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei (prarasta galimybė dalyvauti pirkime ir ją galimai laimėjus gauti ekonominę naudą iš sutarties vykdymo), tačiau ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu - ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones didesnę finansinę žalą patirtų perkančioji organizacija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Vilungė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį ir sustabdyti pirkimo procedūrą: perkančiosios organizacijos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto to paties objekto naują supaprastintą atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 259730 (VŽ suteiktas Nr. 170817) iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad visuomenės poreikis pirkimo objektui yra svarbesnis viešasis interesas nei teisėtos pirkimo procedūros bei racionalus pirkimui skirtų lėšų panaudojimas. Ginčijamo viešojo pirkimo objektas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie išskirtinai reikšmingą paslaugų pirkimą, kurio sustabdymas sukeltų realiai numatomą žalą visuomenei ar jos daliai, taip pat iš esmės pablogintų atsakovės padėtį, todėl prioritetas turi būti suteiktas viešojo pirkimo procedūros teisėtumui ir lėšų panaudojimo racionalumui, o ne operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui;
2. Byloje nėra duomenų apie tai, kad rekonstruojamų pastatų būklė yra kritiška, kad Pravieniškių pataisos namų esančių nuteistųjų gyvenimo sąlygos tokios prastos, kad tai yra strateginis objektas, kas reikalautų konkurso vykdymo, sutarties sudarymo ir rekonstrukcijos darbų atlikimo nesulaukus tarp šalių kilusio ginčo išnagrinėjimo bei teismo sprendimo įsiteisėjimo;
3. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, tačiau priėmus ieškovei palankų sprendimą, tikėtina, jog tarp šalių kils ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Be to, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, tikėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepripažins pasirašytos pirkimo sutarties negaliojančios, tačiau taikys atsakovui baudą, kurią sumokės mokesčių mokėtojų lėšomis;
4. Tam tikrais atvejais perkančiosios organizacijos įsigyjamos prekės, darbai ar paslaugos taip pat gali būti visuotinai svarbios ir valstybinės reikšmės, tačiau tokie pirkimai turi būti vykdomi tinkamai, teisėtai ir racionaliai panaudojant valstybės lėšas. Viešasis interesas dėl tinkamų ir teisėtų viešųjų pirkimų procedūrų gali būti aukojamas tik išimtinais atvejais;
5. Pirkimas yra organizuojamas skubotai, pateiktas naujo pirkimo objektas yra identiškas buvusiam pirkimo objektui, todėl darytina išvada, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai.

Atsiliepimu į ieškovės UAB „Vilungė“ atskirąjį skundą atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo atskirą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Laiko apeliantės atskirojo skundo argumentus nepagrįstais, deklaratyviais ir paremtais prielaidomis, nepaneigiančiais skundžiamos nutarties pagrįstumo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti pažeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „Vilungė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ginčija atsakovo sprendimus, priimtus atsakovo vykdytame viešajame pirkime Nr. 254900 „Pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimas“, tuo tarpu, laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti naujajame atsakovo paskelbtame pirkime Nr. 259730 „Pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimas NFM1“.

Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 4237 str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai (nagrinėjamu atveju, kad be pagrindo nebūtų suvaržyta tiekėjų konkurencija) bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (CPK 4237 str. 1 d.). 

Apeliacinio teismo vertinimu byloje nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas viešajam interesui Kalėjimo departamento pastatų rekonstrukcijos darbams. Bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą (toliau – Programa), kurios paskirtis - nustatyti laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslą ir uždavinį, skirtus visuomenės saugumui, veiklos efektyvumui ir ekonomiškumui didinti, siekti, kad laisvės atėmimo įstaigose būtų gerbiamos žmogaus teisės (Programos 1 p.). Lietuvos laisvės atėmimo vietose (įskaitant ir Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje) pastatai ir statiniai statyti tarybiniais metais ir anksčiau, dalis jų neatitinka šiuolaikinių statybos techninių reglamentų ir higienos normų, todėl tam, kad laisvės atėmimo vietų pastatai ir statiniai atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, juos būtina kompleksiškai pertvarkyti (Programos 3 p.). Be to, Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų daugėja. Per 2009-2014 metus jų pagausėjo nuo 8 000 asmenų (2009 m. sausio 1 d.) iki 9 248 asmenų (2014 m. sausio 1 d.), arba 15,8 procento (Programos 4 p.). Perpildytose laisvės atėmimo vietose laikyti nuteistuosius (suimtuosius) nesaugu, didėja ir personalo darbo rizikingumas (Programos 5 p.). Laisvės atėmimo vietose (įskaitant ir Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje) nėra modernių techninių apsaugos priemonių. Pataisos namuose nuteistieji apgyvendinti ne kamerose, o bendrabučio tipo patalpose, todėl sunku užtikrinti, kad jie būtų patikimai izoliuoti, nekeltų pavojaus visuomenei, laisvės atėmimo vietų personalui ir vieni kitiems. Modernizavus laisvės atėmimo vietų perimetro fizinę apsaugą ir pakeitus ją į šiuolaikišką dinaminę apsaugą, būtų galima sumažinti perimetro fizinės apsaugos postų nuo 89 iki 61 (31,5 procento) (Programos 6 p.). Renovavus esamas įkalinimo įstaigas, padidės pastatų energetinis naudingumas, bus racionaliau naudojamos pastatų erdvės, perimetro fizinė apsauga pakeista moderniomis techninėmis apsaugos priemonėmis, todėl sumažės komunalinio ūkio išlaikymo ir darbo užmokesčio mokėjimo išlaidos, bus efektyviau valdomi valstybės finansiniai ištekliai (Programos 7 p.). Laisvės atėmimo vietose nesudaromos įkalintų asmenų laikymo sąlygos, nustatytos nacionaliniuose teisės aktuose ir tarptautiniuose standartuose (patalpų temperatūra, drėgmė, apšvietimas, minimalus gyvenamasis plotas) (Programos 8 p.).

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų strateginę reikšmę turinčio projekto vykdymo laikiną sustabdymą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliante atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atmesti ieškovės UAB „Vilungė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė neįrodė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmės nebuvimo (CPK 144 str. 1 d.). Atskirojo skundo argumentai dėl galimai palankaus ieškovei sprendimo galimumo, sudarytos sutarties nutraukimo ir alternatyvių sankcijų taikymo atsakovui laikytini deklaratyvaus pobūdžio, įrodymais neparemtais apeliantės teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės UAB „Vilungė“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl atsakovo neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą. Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau preliminariai patvirtina ieškovės pareikštų reikalavimų nepagrįstumą.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei atsiliepimo atsikirtimai į jį neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Vilungė“ atskirasis skundas nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Kazys Kailiūnas