Civilinė byla Nr. e2A-23-912/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01174-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.2.2.8.2; 2.6.1.6.2; 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovams A. Š., A. M. (A. M.) ir P. J. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Budmeda“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su patikslintu netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Budmeda“ solidariai iš atsakovų A. Š., A. M. ir P. J. 102 815,10 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už paskutinius penkerius metus, paskaičiuotas nuo 102 815,10 Eur sumos, ir 5 proc. metines procesines palūkanas, taip pat priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra BUAB „Budmeda“ (toliau – ir bendrovė) kreditorius. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi BUAB „Budmeda“ iškelta bankroto byla, o teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant ieškovo 55 211,25 Eur reikalavimą.
3. Pagal BUAB „Budmeda“ įstatus jos valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, atsakovas A. Š. nuo 2000 m. spalio 23 d. iki bankroto bylos BUAB „Budmeda“ iškėlimo įregistruotas kaip bendrovės vadovas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis, A. Š. 2002 m. rugpjūčio 7 d. atleistas iš bendrovės vadovo pareigų ir nuo 2003 m. liepos 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. bendrovės direktoriumi buvo atsakovas P. J. BUAB „Budmeda“ akcininkai: atsakovai A. Š. ir P. J., kuriems priklausė po 25 proc. akcijų, ir atsakovas A. M., kuriam priklausė 50 proc. akcijų.
4. BUAB „Budmeda“ 2000 m. gruodžio 22 d., kai jos vadovu buvo atsakovas A. Š., įsigijo iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybės turto fondo už 355 000 Lt 1 952 323 vnt. 1 952 323 Lt nominalios vertės AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų. Tai atitiko 67,47 proc. visų AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų. BUAB „Budmeda“ per laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 7 d. iki 2003 m. sausio 1 d. perleido UAB „Daigilė“ visas pirmiau nurodytas AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijas. UAB „Daigilė“ neatsiskaitė su BUAB „Budmeda“ už akcijas. Vadinasi, aptariamos akcijos UAB „Daigilė“ perleistos neatlygintinai. Dėl to BUAB „Budmeda“ padaryta 102 815,10 Eur (355 000 Lt) žalos. Atsakovai P. J. ir A. M. buvo vieninteliai UAB „Daigilė“ akcininkai. Be to, atsakovas P. J. buvo UAB „Daigilė“ vadovas, AB „Kybartų gelžbetonis“ valdybos pirmininkas ir 2002–2006 metais faktinis jos vadovas. Atsakovai turi pareigą solidariai atlyginti bendrovei padarytą žalą, nes jie kontroliavo visus tris pirmiau nurodytus juridinius asmenis, žinojo, kad sudarė BUAB „Budmeda“ nenaudingą sandorį. Nepaisant to, kad UAB „Daigilė“ vėliau buvo iškelta bankroto byla, ji 2006 metais turėjo pakankamai turto ir lėšų, todėl galėjo atsiskaityti su BUAB „Budmeda“ už akcijas. Atsakovai nereikalavo UAB „Daigilė“ atsiskaityti už akcijas, nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Tokie atsakovų veiksmai neteisėti, pažeidė BUAB „Budmeda“ kreditorių interesus. Yra visos atsakovų atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to atsakovai solidariai privalo atlyginti bendrovei padarytą 102 815,10 Eur žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė ieškinį.
6. Teismas akcentavo, kad netiesioginio ieškinio instituto paskirtis – kad kreditorius galėtų reikšti ieškinį nemokaus skolininko vardu, tam, jog išsireikalautų skolą arba žalą skolininko naudai, kurią išieškojus būtų tenkinami visų to skolininko kreditorių finansiniai reikalavimai. Vadinasi, reiškiant netiesioginį ieškinį, skolininkas turi egzistuoti kaip civilinių santykių subjektas, t. y. negali būti likviduotas ir išregistruotas iš JAR. Jeigu skolininkas likviduotas, nebelieka subjekto, kurio naudai tenkinamas ieškinys. Dėl to neįmanoma įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 5 dalies reikalavimo, kad išreikalautas turtas būtų įskaitytas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas galimas tik tuo atveju, jeigu skolininkas dar egzistuoja. Likvidavus juridinį asmenį, galimi tik tiesioginiai kreditorių ieškiniai žalą padariusiems asmenims.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Budmeda“ pabaigos (civilinė byla Nr. eB2-198-580/2021). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-490-407/2022). Teismų procesiniai sprendimai dėl asmens, kurio vardu reiškiamas ieškinys, pabaigos įsiteisėjo. Teismas padarė išvadą, kad netiesioginio ieškinio reiškimas BUAB „Budmeda“ vardu negalimas, nes nėra subjekto, kurio vardu pareikštas ieškinys, todėl atmetė ieškinį.
8. Teismas pažymėjo, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) turi teisę išieškoti mokestines nepriemokas tik už penkerius metus. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnį nemokumo administratorius patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas padarė išvadą, kad tokie sandoriai neturėtų būti tikrinami už visą bendrovės veikimo laikotarpį, bet tik iki CK nustatyto bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino.
9. Teismas akcentavo, kad ieškovas 2021 m. spalio 18 d. pateikė teismui ieškinį. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas grindžia ieškinį sandoriais, įvykusiais prieš devyniolika metų. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ne tik trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, bet taip pat ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.
10. Praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti termino, nes jis praleistas labai daug. Priešingu atveju būtų pakenkta civilinių santykių stabilumui, teisėtų lūkesčių, protingumo bei teisingumo principams (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Teismas prioritetą suteikė teisinių santykių stabilumui, bet ne būtinybei pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Dėl to teismas atmetė ieškinį taip pat ir dėl to, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
11. Teismas, įvertinęs tai, kad atmetė ieškinį, nes nėra subjekto, kurio vardu pareikštas ieškinys, taip pat ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, nenagrinėjo ginčo esmės ir nepasisakė dėl kitų patikslinto ieškinio ir atsiliepimų į jį argumentų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės ir proceso teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas neįvykdė teisingumo, nenagrinėjo bylos iš esmės, nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, neaptarė nė vieno įrodymo, nepaneigė nė vieno fakto, bet tik formaliai atmetė ieškinį.
12.2. Ieškovas 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdyje sužinojo, kad BUAB „Budmeda“ išregistruota iš JAR, todėl prašė teismo sustabdyti bylą, iki bus išspręstas BUAB „Budmeda“ reikalavimo teisių perėmėjo klausimas. Vis dėlto teismas klaidingai manė, kad BUAB „Budmeda“ teisių perėmimas negalimas. Nepaisant to, kad ieškovas prašė sustabdyti bylą, teismas nepagrįstai jos nesustabdė. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 2 dalį privalėjo sustabdyti bylą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. e2-1554-779/2022). Dėl to byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12.3. Nepaisant to, kad BUAB „Budmeda“ yra pasibaigusi, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi jos reikalavimo teisės perleistos, be kita ko, ieškovui – pripažinta jo reikalavimo teisė į 96,1 proc., kurias siekiama įgyvendinti civilinėse bylose Nr. e2-1122-661/2022 ir Nr. e2-1554-779/2022, bet ne didesnė negu patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimo dydis (civilinė byla Nr. eB2-198-580/2021).
12.4. Teismas nepagrįstai skaičiavo ieškinio senaties terminą nuo 2002 metų, bet ne nuo 2019–2021 metų, kuomet BUAB „Budmeda“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratorius turėjo ir galėjo patikrinti sandorius už ne trumpesnį negu trejų metų laikotarpį. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi BUAB „Budmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. e2-1511-450/2020). Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad BUAB „Budmeda“ 2003 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o visi akcininkai, t. y. atsakovai A. Š., P. J. ir A. M., apie tai neabejotinai turėjo žinoti ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 30 d.: „<...> teismas skundžiamos nutarties 16 punkte iš byloje surinktų duomenų nustatė, kad įmonė turto / lėšų neturėjo jau 2003 m. gruodžio 31 d., todėl įmonės vadovui ir akcininkams neabejotinai turėjo būti žinoma apie įmonės sunkią finansinę padėtį ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 30 d. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl negalėjimo nustatyti nemokumo momento, kai jis faktiškai buvo nustatytas“.
12.5. Atsakovai nepateikė administratoriui bendrovės dokumentų apie jos sandorius. Tokia informacija surinkta tik 2021 m. spalio 7 d., kai VĮ Turto bankas pateikė ieškovo advokatui duomenis, kad BUAB „Budmeda“ 2000 m. gruodžio 22 d. įsigijo iš VĮ Valstybės turto fondo 1 952 323 vnt. AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų už 355 000 Lt. Atsakovai nereikalavo UAB „Daigilė“ atsiskaityti už akcijas. BUAB „Budmeda“ nepareiškė kreditoriaus finansinio reikalavimo UAB „Daigilė“ bankroto byloje. Dėl to atsakovų neveikimas išieškoti skolą yra tęstinis. Atsakovų padarytas pažeidimas tęsėsi iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iki buvo priimtas sprendimas dėl UAB „Daigilė“ pabaigos. UAB „Daigilė“ tik 2012 m. lapkričio 23 d. išregistruota iš JAR. Dėl to bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
12.6. Teismas pacitavo pavienes JANĮ 64 straipsnio nuostatas. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nedraudžiama administratoriui ar kreditoriui tikrinti sandorių, sudarytų prieš dešimt ar dvidešimt metų, juolab, kai pažeidimas tęstinis. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio ir JANĮ 64 straipsnio nuostatose nurodyta, kad terminai ieškiniams pareikšti skaičiuojami nuo to momento, kai administratoriui perduodami dokumentai. Atsakovai neperdavė administratoriui dokumentų. Teismas neįvertino aptariamų teisės aktų nuostatų, todėl padarė klaidingą išvadą, kad ieškinio senaties terminas suėjęs.
12.7. Ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas ir nemokumo administratorius objektyviai galėjo sužinoti apie ginčo sandorius tik BUAB „Budmeda“ bankroto procese. Dėl to ieškinio senaties terminas negali būti pradėtas skaičiuoti anksčiau, negu administratorius turėjo ar galėjo gauti informaciją apie ginčo sandorius, t. y. ne anksčiau negu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. Be to, ieškovas tik 2021 m. spalio 7 d. gavo duomenis, kad UAB „Daigilė“ neatsiskaitė su BUAB „Budmeda“ už akcijas. Atsakovai net nesistengė įrodyti, kad UAB „Daigilė“ atsiskaitė su BUAB „Budmeda“ už akcijas.
12.8. Atsakovas A. M. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, nenurodė neatvykimo priežasčių. Dėl to teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinį jo atžvilgiu ir taikyti jam ieškinio senatį. Ieškinio senatį galima taikyti tik atsakovui prašant.
13. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. BUAB „Budmeda“ yra likviduota ir išregistruota iš JAR. Dėl to teismas teisingai konstatavo, kad negalimas netiesioginio ieškinio reiškimas BUAB „Budmeda“ naudai. Likvidavus juridinį asmenį, galimi tik tiesioginiai kreditorių ieškiniai žalą padariusiems asmenims. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nepateikė reikalavimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių netiesioginis ieškinys negali būti patenkintas.
13.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido ne tik trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, bet ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Yra pasibaigę dokumentų saugojimo terminai. Uždarosios akcinės bendrovės finansinės apskaitos registrai (didžioji knyga, bendrieji žurnalai ir kiti dokumentai), sutartys, pirkimo–pardavimo dokumentai, aktai, kasos pajamų orderiai, mokėjimo žiniaraščiai, mokėjimo nurodymai, kasos knyga, priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga ir kiti dokumentai saugomi nuo trejų iki dešimties metų. Nuo ieškovo nurodytų įvykių praėjo per daug laiko tam, kad būtų galima ginčo aplinkybes įrodinėti žodiniais paaiškinimais ir liudytojų parodymais.
13.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti senaties termino, nes jis praleistas labai daug. Priešingu atveju būtų pakenkta civilinių santykių stabilumui, teisėtų lūkesčių, protingumo bei teisingumo principams (CK 1.2, 1.5 straipsniai).
13.4. Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal BUAB „Budmeda“ ieškinį dėl 339 272,46 Eur žalos priteisimo solidariai iš atsakovų A. Š., P. J. ir A. M. (civilinė byla Nr. e2-867-580/2021). Teismas įsitesėjusiu 2021 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas konstatavo, kad: „<...> nuo 2000 m. spalio 20 d. iki 2002 m. rugpjūčio 7 d. (A. Š. atleidimo diena) akcijos priklausė: A. M. – 50 akcijų, A. Š. ir P. J. – po 25 akcijas, nuo 2002 m. rugpjūčio 7 d. akcijos priklauso: A. M. – 75 akcijos, P. J. – 25 akcijos“. VSDFV duomenimis, A. Š. 2002 m. rugpjūčio 7 d. atleistas iš bendrovės vadovo pareigų ir nebedirbo BUAB „Budmeda“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatavo, kad A. Š. bendrovės vadovu buvo iki 2002 m. rugpjūčio 7 d. (civilinė byla Nr. eB2-2597-580/2020). Nėra jokių duomenų, kad A. Š. po 2002 m. rugpjūčio 7 d. būtų atlikęs kokius nors vadovo veiksmus, turėjęs bendrovės dokumentus, tvarkęs finansinę apskaitą, sudaręs sandorius ir veikęs bendrovės vardu. Dėl to ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui A. Š.
13.5. Ieškovas pareiškė nepagrįsto dydžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. 102 815,10 Eur reikalavimas nepatvirtintas BUAB „Budmeda“ bankroto byloje.
13.6. Ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybei kilti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Jis nenurodė konkrečių atsakovo A. Š. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu veikė bendrovės, jos kreditorių ir akcininkų naudai.
14. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas P. J. prašo skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Netiesioginio ieškinio pareiškimas galimas tik tuo atveju, jeigu skolininkas yra. BUAB „Budmeda“ yra likviduota ir išregistruota iš JAR. Teismas teisingai konstatavo, kad negalimas netiesioginio ieškinio reiškimas BUAB „Budmeda“ naudai. Dėl to teismas pagrįstai atmetė netiesioginį ieškinį.
14.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido ne tik trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, bet ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Yra pasibaigę dokumentų saugojimo terminai. Uždarosios akcinės bendrovės finansinės apskaitos registrai (didžioji knyga, bendrieji žurnalai ir kiti dokumentai), sutartys, pirkimo–pardavimo dokumentai, aktai, kasos pajamų orderiai, mokėjimo žiniaraščiai, mokėjimo nurodymai, kasos knyga, priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga ir kiti dokumentai saugomi nuo trejų iki dešimties metų. Nuo ieškovo nurodytų įvykių praėjo per ilgas laikas tam, kad būtų galima ginčo aplinkybes įrodinėti žodiniais paaiškinimais ir liudytojų parodymais.
14.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti senaties termino, nes jis praleistas labai daug. Priešingu atveju būtų pakenkta civilinių santykių stabilumui, teisėtų lūkesčių, protingumo bei teisingumo principams (CK 1.2, 1.5 straipsniai).
14.4. Ieškovas pareiškė nepagrįsto dydžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. 102 815,10 Eur reikalavimas nepatvirtintas BUAB „Budmeda“ bankroto byloje.
14.5. Ieškinys nepagrįstas. Ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų.
17. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apelianto netiesioginis ieškinys atsakovams, kaip bankrutavusios bendrovės vadovams ir akcininkams, dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nes padarė išvadą, kad nėra subjekto, kurio vardu pareikštas ieškinys, taip pat konstatavo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Dėl to teismas nenagrinėjo ginčo esmės ir nepasisakė dėl kitų patikslinto ieškinio ir atsiliepimų į jį argumentų. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriose reglamentuotas likviduotos dėl bankroto bendrovės reikalavimo teisių perėmimas, taip pat ieškinio senaties terminas, jo skaičiavimo tvarka ir atnaujinimas.
Dėl likviduotos dėl bankroto bendrovės reikalavimo teisių perėmimo
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad BUAB „Budmeda“ likviduota ir išregistruota iš JAR, padarė išvadą, jog nėra subjekto, kurio vardu pareikštas ieškinys, todėl jį atmetė. Apelianto teigimu, nepaisant to, kad BUAB „Budmeda“ yra pasibaigusi, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi jos reikalavimo teisės perleistos apeliantui, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškinio padavimo teismui metu (2021 m. spalio 18 d.) buvo visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, t. y. apeliantas, kaip BUAB „Budmeda“ kreditorius, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Kreipimosi į teismą metu BUAB „Budmeda“ buvo veikiantis juridinis asmuo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažino BUAB „Budmeda“ pabaigą (civilinė byla Nr. eB2-198-580/2021) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-490-407/2022). Teismo sprendimas dėl BUAB „Budmeda“ pabaigos įsiteisėjo. VĮ Registrų centro duomenimis, BUAB „Budmeda“ 2022 m. balandžio 11 d. išregistruota iš JAR.
20. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galimas likviduotos bendrovės teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui, nepaisant to, jog įsiteisėjo sprendimas dėl bendrovės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje pažymėjo, kad tais atvejais, kai užbaigiant bankroto procesą tebevyksta teisminiai ginčai pagal kreditoriaus pareikštus netiesioginius ieškinius likviduojamos dėl bankroto bendrovės naudai, nemokumo administratorius turi perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti tose bylose. Teismo sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratoriui atlikti pirmiau nurodytus veiksmus iki likviduotos dėl bankroto bendrovės išregistravimo iš JAR (nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022 29 punktas).
21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas nedelsdamas po Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo, t. y. 2022 m. sausio 31 d., kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu perleisti kreditoriams bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje (civilinė byla Nr. eB2-198-580/2021). Taigi, apeliantas dar iki BUAB „Budmeda“ išregistravimo iš JAR pateikė teismui prašymą perleisti jam bendrovės reikalavimo teises. Teismas 2022 m. vasario 28 d. priėmė rezoliuciją apelianto prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 31 d. Teismas nustatė, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu nemokumo administratorius J. U. nuo 2022 m. sausio 4 d. išbrauktas iš Nemokumo administratorių sąrašo, todėl 2022 m. kovo 31 d. nutartimi atstatydino J. U. iš BUAB „Budmeda“ nemokumo administratoriaus pareigų ir paskyrė kitą administratorių, taip pat leido nutartį vykdyti skubiai. Teismas pirmiau nurodytoje nutartyje išaiškino, kad būtent naujai paskirtas nemokumo administratorius privalo vykdyti visas jam pagal kompetenciją nustatytas pareigas, be kita ko, perleisti bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje, todėl netenkino apelianto prašymo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-198-580/2021 9–11 punktai). Apeliantas 2022 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame nurodė, kad naujai paskirtas nemokumo administratorius neįvykdė savo pareigos perleisti bendrovės reikalavimo teisių. Priešingai, nemokumo administratorius kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl bendrovės išregistravimo iš JAR. Dėl to apeliantas pakartotinai prašė teismo perleisti kreditoriams bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino apelianto prašymą ir pripažino, kad apeliantas turi reikalavimo teisę į 96,1 proc. reikalavimų, kuriuos siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje (bet ne didesnę negu patvirtintas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis). Ši teismo nutartis įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartyje konstatavo, kad teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtas nemokumo administratorius neįvykdė savo pareigos, nes neperleido bendrovės reikalavimo teisių, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje. Teismas konstatavo, kad po bankroto pabaigos, nepaisant to, jog juridinis asmuo likviduotas, galimas naujai paaiškėjusio (atsiradusio) turto paskirstymas, taip pat kreditoriai gali perimti bendrovės reikalavimo teises (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-198-580/2021 8 punktas). Dėl to teismas, įvertinęs, kad bendrovės išregistravimo atveju visus klausimus su turto paskirstymu sprendžia išregistruotos bendrovės bankroto bylą nagrinėjęs teismas, perleido bendrovės siekiamas įgyvendinti reikalavimo teises kreditoriams (taip pat ir apeliantui) proporcingai teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumoms, laikantis bankroto byloje nustatyto kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo (nutarties 11 punktas).
22. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, kad: nemokumo administratorius neįvykdė savo pareigos perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) bendrovės reikalavimo teisių, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje; apeliantas iki BUAB „Budmeda“ išregistravimo iš JAR pateikė teismui prašymą perleisti jam bendrovės reikalavimo teises; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. įsiteisėjusia nutartimi pripažino, kad apeliantas turi reikalavimo teisę į 96,1 proc. reikalavimų nagrinėjamojoje byloje, konstatuoja, kad apeliantui perleistos bendrovės reikalavimo teisės, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl to, jog nėra subjekto, kurio vardu pareikštas ieškinys.
23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. birželio 15 d., jau buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis ir apeliantas jau buvo pateikęs du prašymus perleisti kreditoriams bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartyje taip pat išaiškino, jog nemokumo administratorius privalo perleisti bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje. Apeliantui pateikus antrąjį prašymą dėl bendrovės reikalavimo teisių perleidimo, teismas 2022 m. birželio 9 d. priėmė rezoliuciją apelianto prašymą nagrinėti 2022 m. birželio 17 d. (civilinė byla Nr. eB2-198-580/2021). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesustabdė nagrinėjamos bylos. Teismas, gavęs informaciją apie priimtą teismo sprendimą dėl BUAB „Budmeda“ pabaigos ir išregistravimą iš JAR, nepagrįstai neišsiaiškino, ar ieškovės BUAB „Budmeda“ reikalavimo teisė į žalos atlyginimą nagrinėjamojoje byloje neperleista kitiems asmenims, todėl neteisingai išsprendė bylą.
Dėl ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pareiškus netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo
24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido ne tik trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, bet taip pat ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Apeliantas apeliaciniame skunde su pirmiau nurodyta teismo išvada nesutinka, teigia, kad nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo ieškinio senaties terminą nuo 2002 metų, bet ne nuo 2019–2021 metų, kuomet BUAB „Budmeda“ iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
25. Ieškinio senaties samprata pateikta CK 1.124 straipsnyje. Jame nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
26. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
27. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas (kreditorius) pareiškė netiesioginį ieškinį, t. y. siekdamas įgyvendinti skolininkės bankrutavusios bendrovės teisę reikalauti iš atsakingų asmenų žalos atlyginimo už jai padarytą žalą. Reikalavimams atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai trejų metų ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su jo sužinojimu apie ginčo sandorio sudarymą momentu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai byloje pareiškiamas netiesioginis ieškinys, senaties termino pradžia siejama ne su ieškovo, bet su skolininko sužinojimo apie ginčijamų veiksmų atlikimą (sandorių sudarymą) momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Vadinasi, apeliantas turėjo įrodinėti ne savo, kaip netiesioginį ieškinį pareiškusio asmens, bet savo skolininkės, t. y. BUAB „Budmeda“, sužinojimo apie ginčijamų veiksmų atlikimą momentą.
28. Apeliantas faktiniu pagrindu priteisti žalos atlyginimą nurodė tokias aplinkybes: BUAB „Budmeda“ per laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 7 d. iki 2003 m. sausio 1 d. perleido UAB „Daigilė“ 67,47 proc. AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų, bet UAB „Daigilė“ neatsiskaitė su BUAB „Budmeda“ už akcijas, todėl BUAB „Budmeda“ padaryta 102 815,10 Eur (355 000 Lt) žalos. Vadinasi, BUAB „Budmeda“ nuo 2002 m. rugsėjo 7 d. iki 2003 m. sausio 1 d. vykusio akcijų perleidimo sandorio sudarymo dienos įgijo teisę reikalauti atlyginti dėl jo sudarymo patirtą žalą, pareikšdama ieškinį. Tokiu atveju kreditoriams, įgyvendinantiems BUAB „Budmeda“ teises, pareiškiant netiesioginį ieškinį, ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorio, kuriuo bendrovei galbūt padaryta žalos, sudarymo – nuo 2002 m. rugsėjo 7 d. iki 2003 m. sausio 1 d. Apeliantas 2021 m. spalio 18 d., t. y. praėjus devyniolikai arba beveik devyniolikai metų nuo ginčo sandorio sudarymo, pateikė teismui ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantas praleido ne tik CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti žalą pareikšti, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.
29. Apeliantas neteisingai interpretuoja CK 1.125 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai teigia, kad atsakovų pažeidimas tęstinis, todėl bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nurodyta teisės norma taikytina esant ne bet kokiam pažeidimui, bet tęstinio pažeidimo teisinėms pasekmėms, susijusioms su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad BUAB „Budmeda“ per laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 7 d. iki 2003 m. sausio 1 d. perleido UAB „Daigilė“ 67,47 proc. AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų, bet UAB „Daigilė“ neatsiskaitė su BUAB „Budmeda“ už akcijas, todėl, apelianto teigimu, atsakovai savo veiksmais padarė bendrovei žalos. Tokie apelianto įrodinėjami atsakovų veiksmai CK 1.127 straipsnio 5 dalies prasme nėra tęstinio pobūdžio pažeidimas. Tik apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovai vėliau nereiškė UAB „Daigilė“ pretenzijų dėl skolos sumokėjimo ir nereikalavo atsiskaityti, nėra pagrindas traktuoti tokius veiksmus kaip tęstinį pažeidimą CK 1.127 straipsnio 5 dalies prasme ir ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti pagal aptariamoje teisės normoje nustatytas taisykles. Apelianto pateiktas CK 1.127 straipsnio 5 dalies normos aiškinimas iš esmės reikštų tai, kad tokio pobūdžio reikalavimui, koks pareikštas šioje byloje, senatis apskritai niekuomet nesueitų. Toks teisės normos interpretavimas neatitinka nei įstatymų leidėjo valios, nustatant sutrumpintą senaties terminą žalos atlyginimo reikalavimui pareikšti, nei civilinių santykių stabilumo, asmenų skatinimo kuo greičiau ginti savo pažeistas teises ir tuo palengvinti įrodinėjimo procesą, principų.
Dėl ieškinio senaties taikymo esant solidariųjų skolininkų daugetui
30. Apeliantas taip pat neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį atsakovui A. M., kuris neprašė taikyti ieškinio senaties termino, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį. Apeliantas teisingai nurodė, kad teismas gali taikyti ieškinio senatį tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Vienos iš byloje dalyvaujančių ginčo materialiojo teisinio santykio šalių pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį paprastai negalioja kitoms turinčioms teisę prašyti taikyti senatį ginčo šalims. Jeigu viena iš dalyvaujančių byloje ginčo materialiojo teisinio santykio šalių ieškinio senatį taikyti prašo, bet kita – ne, ieškinys, pareikštas šiai šaliai, paprastai negali būti atmetamas taikant ieškinio senatį. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad esant solidariajai atsakomybei vieno iš bendrininkų pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį galiojimas pasižymi tam tikrais ypatumais: vieno bendrininko reikalavimas laikomas pareikštu taip pat ir kitų bendrininkų interesais, tačiau vienam iš bendrininkų pareiškus, kad jis atsisako reikalauti taikyti ieškinio senatį, kito bendrininko reikalavimas ieškinio senatį taikyti nelaikomas pareikštu atsisakiusio taikyti ieškinio senatį bendrininko vardu. Pagal CK 6.16 straipsnio 3 dalį vieno iš solidariųjų skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuris atsisakė reikalauti taikyti ieškinio senatį, netenka atgręžtinio reikalavimo teisės į kitus bendraskolius, kurių pareiga pasibaigė suėjus ieškinio senaties terminui. Taigi, solidariosios atsakomybės atvejais vieno iš bendrininkų pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja taip pat ir kitiems bendrininkams, jeigu šie nėra atsisakę reikalauti taikyti ieškinio senatį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 20 punktą). Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė taikyti solidariąją trijų atsakovų A. Š., A. M. ir P. J. atsakomybę. Tik du atsakovai A. Š. ir P. J. prašė taikyti ieškinio senatį. Nepaisant to, kad A. M. nepareiškė prašymo taikyti ieškinio senatį, jis nėra atsisakęs reikalauti taikyti ieškinio senatį. Taigi, atsakovų A. Š. ir P. J. pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja taip pat ir atsakovui A. M. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį visiems atsakovams.
Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo
31. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
32. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nevertino ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Teismas neatnaujino termino tik dėl to, kad jis praleistas labai daug, ir padarė išvadą, jog termino atnaujinimas pakenktų civilinių santykių stabilumui, teisėtų lūkesčių, protingumo bei teisingumo principams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis teismo išvadomis dėl toliau nurodytų priežasčių.
33. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas ir praleisto termino atnaujinimas susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Dėl to teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas ginčą, sprendžia, yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ar ne.
34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, visų pirma turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Teismas turi nustatyti tinkamą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą. Antra, ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reiktų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 47–48 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas ir nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Kita vertus, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad: jis, kaip kreditorius, iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo galimybės pareikšti netiesioginio ieškinio, nes nežinojo apie padarytus pažeidimus; atsakovai nepateikė administratoriui bendrovės dokumentų apie jos sandorius; apeliantas tik 2021 m. spalio 7 d. gavo duomenis, kad UAB „Daigilė“ neatsiskaitė su BUAB „Budmeda“ už akcijas; apeliantas pateikė ieškinį per trejus metus nuo nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei dienos vertintinos sprendžiant klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo.
36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantas 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl BUAB „Budmeda“ bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iškėlė BUAB „Budmeda“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-198-580/2021) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. Taigi, BUAB „Budmeda“ bankroto byla iškelta pagal apelianto pareiškimą. Teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtino BUAB „Budmeda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, apelianto reikalavimas – 55 211,25 Eur (44 022,24 Eur skolos + 11 189,01 Eur delspinigių = 55 211,25 Eur). Apeliantas kartu su pareiškimu pateikė Vilniaus apygardos teismui jo reikalavimą BUAB „Budmeda“ patvirtinančius įrodymus: 2007 m. sausio 9 d. statybinių medžiagų pardavimo sutartį; mokėjimo nurodymus; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą ir 2017 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą (civilinė byla Nr. e2-6489-614/2016); 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą; antstolio D. Š. 2019 m. liepos 15 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.
37. Iš pirmiau nurodytų dokumentų nustatyta, kad BUAB „Budmeda“ su UAB „Timber Logistik“ 2007 m. sausio 9 d. sudarė statybinių medžiagų pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Budmeda“ įsipareigojo pagaminti ir parduoti UAB „Timber Logistik“ statybines medžiagas, o UAB „Timber Logistik“ – atsiskaityti už jas. UAB „Timber Logistik“ sumokėjo BUAB „Budmeda“ 44 022,24 Eur, bet BUAB „Budmeda“ pirmiau nurodytos sutarties neįvykdė, nepardavė prekių ir negrąžino UAB „Timber Logistik“ 44 022,24 Eur. Dėl to Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu priteisė UAB „Timber Logistik“ iš BUAB „Budmeda“ 44 022,24 Eur skolos, 810,64 Eur delspinigių, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-6489-614/2016). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. išdavė UAB „Timber Logistik“ vykdomąjį raštą dėl 44 022,24 Eur skolos, 810,64 Eur delspinigių, 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš BUAB „Budmeda“. Išieškotoja UAB „Timber Logistik“ pateikė antstoliui vykdyti pirmiau nurodytą vykdomąjį raštą. Antstolis jį priėmė ir iškėlė vykdomąją bylą (bylos Nr. 0178/17/00260). Apeliantas ir UAB „Timber Logistik“ 2019 m. birželio 27 d. pasirašė varžytynių aktą, kuriuo UAB „Timber Logistik“ pardavė ir perdavė apeliantui reikalavimo teises į BUAB „Budmeda“ 44 022,24 Eur skolą. Varžytynių akte nurodyta, kad apeliantas sumokėjo visą akte nurodytą kainą už jam perleistą UAB „Timber Logistik“ reikalavimą. Antstolis, gavęs varžytynių aktą, 2019 m. liepos 15 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pakeitė išieškotoją UAB „Timber Logistik“ į jos teisių perėmėją apeliantą. Taigi, apeliantas tik 2019 m. birželio 27 d. perėmė reikalavimo teises iš pradinės kreditorės ir nedelsdamas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Budmeda“ bankroto bylos iškėlimo.
38. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad, iškėlus BUAB „Budmeda“ bankroto bylą, administratoriui neperduoti BUAB „Budmeda“ dokumentai. Taigi, administratorius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną objektyviai negalėjo sužinoti apie ginčo sandorius ir galbūt BUAB „Budmeda“ padarytą žalą. Atitinkamai apeliantas, kaip BUAB „Budmeda“ kreditorius, nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną taip pat objektyviai negalėjo sužinoti apie ginčo sandorius ir galbūt BUAB „Budmeda“ padarytą žalą, todėl neturėjo galimybės pareikšti netiesioginį ieškinį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantas nebuvo pasyvus. Jis, kaip BUAB „Budmeda“ kreditorius, aktyviai siekė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Apeliantas, 2021 m. spalio 7 d. iš VĮ Turto banko gavęs dokumentus dėl ginčo akcijų, nedelsdamas, t. y. 2021 m. spalio 18 d., pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Be to, apeliantas teisingai nurodė, kad jis pateikė ieškinį per trejus metus nuo nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Budmeda“ dienos.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, be kita ko, bylos dalyką ir ginčo esmę, apelianto elgesį, aplinkybes, patvirtinančias, kad apeliantas nuo reikalavimo teisių perėmimo itin aktyviai gynė savo teises, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), bet BUAB „Budmeda“ kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad pasibaigę uždarosios akcinės bendrovės dokumentų saugojimo terminai ir kitos nurodytos aplinkybės susijusios su ieškinyje pareikšto reikalavimo įrodinėjimu. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, bet tik sudaro teisines prielaidas ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis. Apeliantas, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti atsakovų atsakomybei kilti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ir padarė teisingą išvadą, kad apeliantas praleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti žalą pareikšti, vis dėlto netinkamai taikė aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir nepagrįstai neatnaujino šio termino, taip pat neišsiaiškino, ar reikalavimo teisė į žalos atlyginimą nagrinėjamojoje byloje neperleista kitiems asmenims.
41. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
42. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑10/2013).
43. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šiam teismui: nepagrįstai atmetus ieškinį dėl senaties termino praleidimo ir dėl to, kad nėra subjekto, kurio vardu pareikštas ieškinys; visiškai nepasisakius dėl pareikšto reikalavimo ir nenagrinėjus ginčo esmės. Dėl to byla, siekiant ginčą išspręsti teisingai, turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo būtent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, t. y. būtų apribota taip pat ir šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareikšto reikalavimo ir nenagrinėjo ginčo esmės, todėl bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasibaigus skolininkei, kurios naudai nagrinėjamoje byloje vienas iš kreditorių pareiškė netiesioginį ieškinį, susidarė tokia situacija, kai materialiąsias skolininkės teises bankroto bylą nagrinėjusios teismo nutarties pagrindu perėmė kreditoriai (apeliantas ir tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), todėl sutapo skolininkės ir kreditoriaus, kuris skolininkės naudai pareiškė netiesioginį ieškinį, asmenys. Tai reiškia, kad įvyko procesinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis). Dėl to iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas turi pareigą pasiūlyti ieškovui suformuluoti ieškinio reikalavimą taip, kad jis atitiktų po reikalavimo perėjimo susidarius materialiuosius teisius santykius, ir išsiaiškinti, ar ieškovas palaiko pradinį ieškinio reikalavimą ar prašo žalos atlyginimą ir kokia apimtimi priteisti sau. Be to, turi būti įvertintos taip pat ir trečiųjų asmenų procesinio statuso pakeitimo iš nepareiškiančių į pareiškiančių savarankiškus reikalavimus pakeitimo galimybės.
46. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Neringa Švedienė
Tomas Venckus