Civilinė byla Nr.2S-2246-656/2018

Teisminio proceso Nr.2-68-3-12088-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo - išieškotoja  Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :             

I.Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundus dėl antstolio veiksmų ir prašo grąžinti 2018-03-28 pervestas lėšas teigdamas, kad pervestos lėšos yra parama, kuri skiriama mokslui. Skolininkas taip pat prašo grąžinti 2018-02-06 Lukiškių TI-K pervestą 1,59 Eur sumą. 2018-04-11 skunde nurodo, kad jam į Lukiškių TI-K sąskaitą iš LR Teisingumo ministerijos kaip žalos atlyginimas 2018-04-06 buvo pervesta 400 Eur suma. Skolininkas nurodo, kad vadovaujantis CPK 739 straipsniu, ši suma yra kompensacija iš valstybės ir iš jos išieškojimas yra negalimas. Taip pat prašo nustatyti 116 Eur sumą, iš kurios antstolis nevykdytų išskaitymų.
2. Antstolis 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Pažymėjo, kad antstolio kontoroje 2018-02-19 gautas skolininko 2018-02-13 prašymas, kuriame buvo prašoma grąžinti išieškotas lėšas - 16,76 Eur sumą. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi Nr. 2S-782-603/2018, 2018-02-14 antstolis grąžino skolininkui 16,76 Eur sumą į Lukiškių TI-K sąskaitą ir priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kuriuo Lukiškių TI-K nurodyta iš skolininkui priklausančių lėšų, t. y. trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko gaunamų pajamų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų, neviršijančių vieno MMA o vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 736 str. pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš skolininko gaunamų pajamų, neviršijančių vieno MMA, galima atskaityti ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Atlikus mėnesio iškaitąs pagal visus gautus patvarkymus, likusia suma skolininkui leista disponuoti laisvai. Taip pat nurodė, kad skolininkas 2018-04-11 skunde nurodo, kad jam į Lukiškių TI-K sąskaitą iš LR Teisingumo ministerijos kaip žalos atlyginimas 2018-04-06 buvo pervesta 400 Eur suma, iš kurios išskaitymas negalimas. Antstolis nesutinka su šiuo argumentu. Teigia, kad skolininkui iš LR Teisingumo ministerijos pervestos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą sąrašą lėšų, iš kurių išieškoti negalima. Pažymėjo, kad skolininko nurodytos 85,85 Eur sumos antstolis šiai dienai nėra gavęs. Skolininkas prašo nustatyti 116 Eur sumą, iš kurios antstolis nevykdytų išskaitymų, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu vadovaujantis turėtų būti nustatyta aukščiau minima suma. Atkreipė dėmesį, kad atlikus mėnesio iškaitas pagal visus gautus patvarkymus, likusia suma skolininkui leista disponuoti laisvai. Atsižvelgiant į tai, antstolis nurodė, kad į Lukiškių TI-K 2018-02-14 buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, o Lukiškių TI-K 2018-02-06 pervedė 1,59 Eur sumą, antstolis iš dalies tenkina skolininko skundą ir grąžina 1,59 Eur sumą skolininkui į Lukiškių TI-K sąskaitą. Teigia, kad šiai dienai iš skolininko yra išieškota 15,59 Eur suma ir ji bus saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje iki kol teismas išnagrinės skolininko skundus.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Teismas nurodė, kad galiojančios įstatymo normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, areštuojant skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba kad areštuotos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad antstolis skundą tenkino iš dalies ir nurodė, kad skolininkui grąžina 16,76 Eur ir 1,59 Eur sumas į Lukiškių TI-K sąskaitą. Skolininkas prašydamas nustatyti 116 Eur sumą, iš kurios antstolis nevykdytų išskaitymų, nenurodė kokiu pagrindu vadovaujantis turėtų būti nustatyta nurodyta suma. Teismas nurodė, kad atlikus mėnesio iškaitąs pagal visus gautus patvarkymus, likusia suma skolininkui leista disponuoti laisvai. Teismas konstatavo, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų arešto ir išieškojimo nukreipimo iš skolininko lėšų elgėsi teisėtai pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis nepažeidė CPK 668 straipsnio ir CPK 739 straipsnio teisės normų, atlikdamas išskaitas iš pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų.
2. Teismas nepagrįstai LR Teisingumo ministerijos pareiškėjui pervestos 400 Eur žalos atlyginimo sumos nepripažino lėšomis, iš kurių negalimas išieškojimas.
3. CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turto 1 MMA viršijančią sumą. Pareiškėjo per mėnesį gaunama parama yra nuo 40 Eur iki 60 Eur. Ji skiriama mokymuisi ir higienos priemonėms, drabužiams. BVK 92 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-09-01, numato minimalias nuteistųjų apsipirkimo sumas. Šiuo atveju pareiškėjui yra nustatytas 116 Eur limitas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Byloje kilęs ginčas dėl antstolio veiksmų, jam atliekant išskaitas iš įkalinimo įstaigoje esančių skolininko piniginių lėšų.
8. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau tai vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida, nes iš nutarties motyvų spręstina, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimą dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, naudai (vykdomoji byla Nr.0241/12/00586).
10. Skolininkas ginčija antstolio veiksmus ir prašo grąžinti iš jo išieškotas lėšas bei nustatyti sumą, iš kurios nebūtų vykdomi išieškojimai.
11. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje ir gaunamos iš trečiųjų asmenų yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos taisyklės, nurodytos CPK LI skyriuje, įskaitant ir CPK 736 straipsnio normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-315-421/2017).
12. Skolininkas prašo grąžinti motinos 2018-03-28 jam pervestas lėšas, teikdamas, kad šios lėšos yra pervestos kaip parama mokslui. Skolininkas mano, kad nukreipiant išieškojimą į minėtas lėšas yra pažeidžiama CPK 668 straipsnio 1 dalies norma.
13. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta, jog jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas jokių duomenų, jog iš motinos gaunamas lėšas naudoja mokymuisi nepateikė. Priešingai, apeliantas tvirtina, kad iš tų pačių lėšų perka higienos reikmenis, nes dėl gaunamų lėšų yra laikomas mokiu ir nemokamai higienos reikmenys jam nebėra suteikiami. Pažymėtina ir tai, kad skolininko nurodyta CPK 668 straipsnio 1 dalies norma reglamentuoja turto, o ne lėšų, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašą. Pinigų sumos, iš kurių negalimas išieškojimas, reglamentuotos CPK 739 straipsnyje. Šiame straipsnyje pateiktas lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, baigtinis sąrašas ir apelianto nurodytos motinos pervedamos lėšos, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepatenka į lėšų sąrašą, iš kurio negalimas išieškojimas.
14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjui pervesta Teisingumo ministerijos 400 Eur suma kaip žalos atlyginimas taip pat nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą sąrašą sumų, iš kurių negalima vykdyti išieškojimo.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017, 15, 16 punktai). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).
16. Pareiškėjas mano, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į jo sąskaitoje esančią 114 Eur sumą. Jis remiasi BVK 92 straipsniu, kuris jo manymu, numato minimalias nuteistųjų apsipirkimo sumas ir juo remiantis pareiškėjui turėtų būti nustatyta 116 Eur sumos limitas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas netinkamai interpretuoja nurodytą teisės normą, nes joje numatytos ne minimalios, o priešingai, maksimalios nuteistųjų apsipirkimų sumos. Šiuo straipsniu pareiškėjas remiasi nepagrįstai, nes jis nereglamentuoja sumų, į kurias antstolis gali nukreipti išieškojimą.
17. Apeliantas nepateikė kitų argumentų, kurie pagrįstų, kad antstolis pažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančias teisės normas vykdydamas išskaitas iš pareiškėjo lėšų ar nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos aktualiu klausimu. Pažymėtina, kad dalį išieškotų lėšų (16,76 Eur ir 1,59 Eur) antstolis grąžino į pareiškėjo sąskaitą, pripažinęs, kad jos išieškotos nepagrįstai.
18. Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundus priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                            Andrius Ignotas