Civilinė byla Nr. e2-618-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00347-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „MediCA klinika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių sveikata“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl pirmenybės teisės atnaujinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinimo, viešo nuomos konkurso (ir paskelbimo) pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „MediCA klinika“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovė UAB „Telšių sveikata“ pateiktame ieškinyje prašė: 1) pripažinti nuomininko UAB „Telšių sveikata“ pirmumo teisę prieš kitus asmenis atnaujinti 2004 m. gruodžio 28 d. ir 2005 m. spalio 25 d. sudarytas (su vėlesniais pakeitimais/papildymais) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiai, naujam nuomos terminui; 2) panaikinti atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešo nuomos konkurso organizavimo komisijos 2015 m. lapkričio 20 d. protokolu Nr. E1-4 įformintą sprendimą konkurso laimėtoju laikyti UAB „Medina klinika“ bei pripažinti šio sprendimo pagrindu sudarytą (jei tokia būtų sudaryta) nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 3) pripažinti atsakovės viešo konkurso dėl 992,11 m2 ploto medicininės paskirties negyvenamųjų patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiai, nuomos paskelbimą laikraštyje „Telšių žinios“ bei internetiniame portale www.telsiai.lt negaliojančiu; 4) įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus: a) įpareigoti iš naujo organizuoti viešą konkursą dėl 992,11 m2 ploto medicininės paskirties negyvenamųjų patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiai, nuomos; b) įpareigoti naujai paskelbiant viešą konkursą 992,11 m2 ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiai, nuomos sąlygose ir skelbime dėl konkurso nurodyti šio turinio konkurso sąlygą: „nuomos sutartis dėl 992,11 m2 ploto medicininės paskirties negyvenamųjų patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiai, su konkurso laimėtoju bus sudaryta tik tuo atveju, jei nuomininkas UAB „Telšių sveikata“, turintis pirmenybės teisę atnaujinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 992,11 m2 ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiai, naujam nuomos terminui, per 10 darbo dienų nuo viešo konkurso rezultatų paskelbimo protokolo pasirašymo dienos atsisakys šią sutartį atnaujinti (arba neatvyks sutarties atnaujinti) konkurso laimėtojo pasiūlyta nuomos kaina ir kitomis konkurso laimėtojo pasiūlytomis sąlygomis.“; 5) priteisti ieškovei UAB „Telšių sveikata“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti visų atsakovės paskelbto viešo 992,11 m2 ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiai, nuomos konkurso procedūrų vykdymą, įskaitant nuomos sutarties su šio konkurso laimėtoju pasirašymą ir/ar vykdymą; 2) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir/ar apsunkinti ieškovės teisę naudotis 992,11 m2 ploto negyvenamosiomis patalpomis sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, esančiomis Kalno g. 40, Telšiai, įskaitant šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo ieškovei pateikimą, ieškovei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš nurodytų patalpų, taip pat šių patalpų perdavimą tretiesiems asmenims.

Pagrįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, kad nesustabdžius konkurso procedūrų vykdymo ir neuždraudus atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ieškovės teisę toliau naudotis ginčo patalpomis, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovei sudarius patalpų nuomos sutartį su galimai neatitinkančiu konkurso reikalavimų laimėtoju, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų bei sąlygotų tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų nuostolius. Sudarius ginčo patalpų nuomos sutartį ir pradėjus ją vykdyti, ieškovė 2016 m. sausio 1 d. būtų priversta išsikraustyti, nutraukti viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų pacientams teikimą, o vėliau, paskelbus konkursą neteisėtu ir/ar pripažinus ieškovės pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, tai sąlygotų ne tik ieškovės, bet ir trečiųjų asmenų nepatogumus ir nuostolius. Naujos nuomos sutarties sudarymas iš esmės užkirstų kelią atnaujinti tarp šalių nuomos sutartį, ieškovei tektų inicijuoti papildomus teisminius procesus, kas sąlygotų papildomą šalių bylinėjimąsi ir finansinius kaštus. Be to, nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, būtų iš esmės pažeistas viešasis interesas, nes atsakovei sudarius sutartį su neteisėto konkurso laimėtoju konkurso sąlygomis, ieškovės pacientai nuo 2016 m. sausio 1 d. negalėtų gauti nemokamų pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros ambulatorinių paslaugų, nes naujasis konkurso patalpų nuomininkas, ieškovės žiniomis, neturi teisės teikti atitinkamas pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros ambulatorines paslaugas pacientams nuo 2016 m. sausio 1 d. adresu Kalno g. 40, Telšiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo 1) sustabdė visų atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešo 992,11 m2 ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Kalno g. 40, Telšiai, nuomos konkurso procedūrų vykdymą, įskaitant nuomos sutarties su šio konkurso laimėtoju pasirašymą ir/ar vykdymą; 2) uždraudė atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir/ar apsunkinti ieškovės UAB „Telšių sveikata“ teisę naudotis 992,11 m2 ploto negyvenamosiomis patalpomis sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, esančiomis Kalno g. 40, Telšiai, įskaitant šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo ieškovei pateikimą, ieškovei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš nurodytų patalpų, taip pat šių patalpų perdavimą tretiesiems asmenims.

Teismas sprendė, kad iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų dokumentų galima daryti išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ieškovė pagrindė ir motyvavo, jog nagrinėjamu atveju būtinas skubus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismas sprendė, kad vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pasak teismo, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvų teismo sprendimo įvykdymą pareikštų reikalavimų patenkinimo atveju, nes jų nepritaikius galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „MediCA klinika“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė kaltina Telšių rajono savivaldybę nustačius viešo Patalpų nuomos konkurso sąlygas, kurios neleido ieškovei pasinaudoti pirmenybės teise atnaujinti Patalpų nuomos sutartį. Tokią teisę turi tik nuomininkas, kuris tą sutartį tinkamai vykdė. Ieškovė nepateikė įrodymų, liudijančių tinkamą Patalpų nuomos sutarties vykdymą. Be to, ieškovė neginčijo viešo Patalpų nuomos konkurso sąlygų. Paraiškos dalyvauti viešame Patalpų nuomos konkurse pateikimas per se reiškia ieškovės sutikimą su konkurso sąlygomis. Turto nuomos konkurso sąlygų ginčijimas pasibaigus konkursui, kai tas sąlygas ginčija konkurso nelaimėjęs dalyvis, iš esmės reiškia piktnaudžiavimą teise. Teismas turi atsisakyti ginti piktnaudžiaujančio asmens teises (CK 1.137 str. 3 d.).

2. Atsakovė, sudarydama Patalpų nuomos sutartį, gali numatyti sau galimybę nutraukti sutartį ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju. Taigi, ieškovės aiškinimai dėl jai galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumo yra iš esmės neteisingi. Ieškovė puikiai žinojo, kada baigiasi jos sudaryta Patalpų nuomos sutartis, ir galėjo suprasti, jog nelaimėjus konkurso Patalpas teks atlaisvinti. Todėl ieškovė, veikdama kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, galėjo ir privalėjo dar iki Patalpų nuomos konkurso pradėti ieškoti naujos veiklos vietos, nes neturėjo ir negalėjo turėti jokių garantijų, kad tikrai laimės konkursą. Būtent ieškovės vengimas grąžinti Patalpas yra kliūtis trečiajam asmeniui pradėti Patalpose teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė nėra vienintelis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas Telšių mieste ir jai nutraukus veiklą Patalpose, asmens sveikatos priežiūros paslaugas žmonės galėtų gauti kitose tokias paslaugas teikiančiose įstaigose.

3. Ieškovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka protingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neužtikrina ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyros. Ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemia tai, kad atsakovė iki teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus ieškovės ieškinį, įsiteisėjimo negalės išnuomoti Patalpų trečiajam asmeniui ir iš to gauti pajamų. Trečiasis asmuo Patalpų nuomos konkurse pasiūlė 7,03 Eur už 1 kv. m. nuomos kainą, o ieškovė – tik 3,00 Eur už 1 kv. m. dydžio nuompinigius, t. y. 4,03 Eur mažesnį nuomos mokestį. Toks trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlytų Patalpų nuomos mokesčių skirtumas atsakovei reiškia 3 998,20 Eur dydžio pajamų praradimą per 1 mėnesį. Tokia padėtis, atsižvelgiant į Lietuvos teismų (ypač Lietuvos apeliacinio teismo) užimtumą, galėtų tęstis 12 ir daugiau mėnesių, o tai reikštų, jog atsakovė ir Telšių rajono bendruomenė, kurios interesams atstovauja atsakovė, per 1 metus prarastų 47 987,40 Eur pajamų. Akivaizdu, kad taikant ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones buvo išimtinai ginami privatūs ieškovės interesai ir pažeidžiamos atsakovės teisės ir viešasis interesas. Privatus ieškovės interesas negali dominuoti viešojo intereso ir Telšių rajono savivaldybės (jos bendruomenės) teisės į racionaliausią, pagrįstą visuomenine nauda ir efektyviausią Patalpų naudojimą atžvilgiu. Teismas, privalėdamas ginti viešąjį interesą ir visuomenės teises ir teisėtus interesus, net nesvarstė galimybės iš ieškovės pareikalauti nuostolių, sąlygotų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.). Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė savo esmines prievoles valstybės ir visuomenės atžvilgiu.

4. Nutarties be motyvų priėmimas yra absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Iš skundžiamos nutarties neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutarties dalyje, kuri turėtų būti skirta motyvams, teismas pateikė tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, citatas ir bendro pobūdžio teiginius dėl ieškinio pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų ryšio ir skubaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nenurodė nieko, kas motyvuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent ieškovės ir atsakovės ginče.

Atsiliepime atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo išnagrinėti atskirąjį skundą, atsižvelgiant į viešąjį interesą, ir nuspręsti dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, vadovaujantis byloje surinktais duomenimis.

Nurodo, kad teisės aktuose detaliai reglamentuoti disponavimo savivaldybės turtu atvejai, tačiau nebuvo nustatyta nuomininko teisė atnaujinti nuomos sutartį konkurso laimėtojo sąlygomis. Jei ieškovei būtų suteikta pirmumo teisė atnaujinti nuomos sutartį konkurso laimėtojo sąlygomis, tai sandoris būtų sudarytas pažeidžiant viešosios teisės principą – savivaldybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus. Ieškovė laiku neskundė konkurso sąlygų ta apimtimi, kad jose nebuvo nustatyta nuomininko pirmumo teisė atnaujinti nuomos sutartį konkurso laimėtojo sąlygomis, todėl šioje byloje teismas gali tik vertinti, ar tinkamai atsakovė pritaikė konkurso sąlygas, o ne vertinti konkurso sąlygų teisėtumą. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tik dėl to, kad to prašo viena šalis.

Atsiliepime ieškovė UAB „Telšių sveikata“ prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš UAB „MediCA klinika“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju nėra grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nenurodė, kokiu kitu būdu galėtų būti užtikrinti ieškovės reikalavimai. Preliminariai vertinant ieškinį CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (reikalavimų pagrįstumas ir jų dydis) nėra nagrinėjamas iš esmės. Ieškovė savo kaip nuomininkės pirmenybės teisės pažeidimą (atsisakymą ją pripažinti CK 6.482 straipsnio tvarka) laiko būtent atsakovės kaip nuomotojos atitinkamų pareigų pažeidimą, tačiau ne konkurso dalyvių neinformavimą ar konkurso sąlygų nepapildymą apie galiojančią nuomininko pirmenybės teisę per se. Ieškovės paraiškos dalyvauti konkurse pateikimas patvirtina išreikštą ieškovės norą tęsti nuomos santykius ginčo patalpose. Tarp šalių nėra ginčo, ar ieškovė tinkamai vykdė visas savo kaip nuomininkės pareigas, todėl ieškovė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų neteikė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešo konkurso teisiniams santykiams pagal analogiją negalima taikyti viešųjų pirkimų teisės normų.

2. Šiuo atveju yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar netgi tapti neįmanomu, nes sudarius naują nuomos sutartį su viešo nuomos konkurso laimėtoju, naujasis patalpų nuomininkas įsikeltų į šias patalpas, galimai jas pritaikytų savo reikmėms, todėl ieškinio tenkinimo atveju gali vengti išsikelti iš patalpų, inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo. Pakeitus patalpas, būtų neracionaliai sugriauta ieškovės sukurta sveikatos priežiūros prieinamumą užtikrinanti sistema, be kita ko, pažeistas ir viešas interesas. Naujasis nuomininkas, ieškovės žiniomis, neturi teisės teikti nemokamas pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros ambulatorines paslaugas pacientams nuo 2016 m. sausio 1 d. adresu Kalno g. 40, Telšiai. Ieškovė, visą nuomos laikotarpį laiku vykdžiusi savo įsipareigojimus, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad su ja, kaip pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį turinčiu asmeniu, bus sudaryta nuomos sutartis net ir tuo atveju, jei ieškovė nebus pripažinta konkurso laimėtoja pasiūlytomis sąlygomis.

3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ne tik ieškovės ir atsakovės, bet ir apeliantės interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą (nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą). Sustabdžius galimai neteisėto viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą, užtikrinamas racionalus ir protingas nepertraukiamas ginčo patalpų naudojimas teikiant visuomenei pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros ambulatorines paslaugas; atsakovei toliau mokamas nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas; tęsiamas ES struktūrinių fondų projekto gairių laikymasis; užkertamas kelias galimų turtinių nuostolių atsakovei atsiradimui sudarant, o vėliau nutraukiant nuomos sutartį bei dėl patalpų perdavimo, ir kt. Atsakovė turi teisę pateikti teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones arba prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Apeliantė neneigia, kad ginčo patalpose net nesiruošia teikti nemokamų pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros ambulatorinių paslaugų (kam būtent ir yra skirtos ginčo patalpos), kuriomis naudojasi daugiau nei 13 tūkst. pacientų. Akivaizdu, kad staiga nukreipus tokį didelį pacientų skaičių į kitas įstaigas, susidarytų itin didelės eilės.

4. Teismas nutartyje nurodė motyvus, kurių pagrindu priėmė nutartį, o detalių aplinkybių nenurodymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti pagrindu naikinti teisėtą nutartį.

5. Apeliantė į bylą įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, todėl veikti prieš pastarosios interesus (CPK 47 str. 4 d.).  Atskirojo skundo padavimas motyvuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pažeistais atsakovės interesais, kai pati atsakovė neskundžia nutarties, yra veikimas prieš atsakovės interesus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja, kad nėra nei vienos iš būtinų sąlygų ieškovės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Dėl apeliantės argumento, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės teisės atnaujinti atsakovei priklausančių patalpų nuomos sutartį, kai baigiantis nuomos terminui atsakovė paskelbė viešą patalpų nuomos konkursą. Ar ieškovė turi tokią teisę ir ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, teismas spręs išnagrinėjęs bylą iš esmės. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, įrodymus bei teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi reiškia savo reikalavimus atsakovei. Preliminariai įvertinus tokio ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apeliantės atskirajame skunde nurodyti atsikirtimai į ieškovės pareikštus reikalavimus negali būti vertinami kaip paneigiantys teismo išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo.

Kita sąlyga, būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, yra realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, jeigu nebus imtasi šių priemonių. Apeliantės teigimu, šiuo atveju sudarant naują patalpų nuomos sutartį joje gali būti numatyta galimybė atsakovei nutraukti sutartį, jeigu bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas nepaneigia būtinybės taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti ginčo patalpų nuomos konkurso procedūrų vykdymą ir uždrausti atsakovei iškeldinti ieškovę iš šių patalpų iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Visų pirma, akivaizdu, kad atsakovei sudarius naują nuomos sutartį su apeliante ir pastarajai įsikėlus į ginčo patalpas, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo vykdymas komplikuotųsi. Tiek ieškovė, tiek apeliantė dėl išsikėlimo / įsikėlimo į ginčo patalpas galimai patirtų nuostolių, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas nuomininkas patalpas pritaikytų savo poreikiams. Tokia situacija sudarytų pagrindą inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo. Antra, ginčo patalpose ieškovė teikia pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros ambulatorines paslaugas daugiau nei 13 tūkst. pacientų. Kol neišspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl patalpų nuomos, ieškovės veiklos nutraukimas šiose patalpose galimai pažeistų jos pacientų teises, bent kuriam laikui sukeltų jiems nepatogumų, net ir atsižvelgiant į tai, kad Telšiuose be ieškovės yra ir kitų sveikatos priežiūros ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aktualus ir viešojo intereso aspektu, nes nesutrikdo ginčo patalpose veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos veiklos. Apeliantė akcentuoja, kad nepritaikius minėtų priemonių, Telšių rajono savivaldybė gautų daugiau pajamų iš turto nuomos, kas, viena vertus, taip pat yra susiję su viešuoju interesu, kita vertus, tai nepaneigia atsakovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą, dera su viešojo intereso apsaugos tikslu, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas, privalėdamas ginti visuomenės teises ir teisėtus interesus, savo iniciatyva turėjo įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Dėl šio argumento pažymėtina, kad CPK 146 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar yra būtinybė savo iniciatyva taikyti tokį įpareigojimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra Telšių rajono savivaldybės administracija, kuri, būdama atsakinga už savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, pati gali įvertinti, ar yra teisinis pagrindas reikalauti iš ieškovės galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovė tokio prašymo nepareiškė. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui savo iniciatyva taikyti minėtą įpareigojimą, taip pat nenustatyta. Tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo iniciatyva nesvarstė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nereiškia, kad tokia nutartis yra neteisėta.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl taiko laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus skundžiamos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad nutartis iš esmės atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus. Teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje trumpai aptarė ir konstatavo, kad yra nustatytos visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos. Nors šiuo atveju teismo motyvai nėra pakankamai išsamūs, tačiau iš jų galima suprasti, dėl kokių priežasčių teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė nepaneigė teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 4 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš apeliantės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas