Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1617-540/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00875-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 7.11.; 21.9.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. birželio 14 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., dalyvaujant jos atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei,

dalyvaujant nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „Visada kartu“, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

           Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis UAB „Visada kartu“ (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 8 634,01 Eur. VMI Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojos sąskaitos (sąskaitų).

VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. sausio 16 d. duomenimis Bendrovės skola biudžetui buvo 7 455,28 Eur, iš jų: mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai 1,02 Eur, Gyventojų pajamų mokestis 1 325,79 Eur, jo delspinigiai 195,13 Eur, Pridėtinės vertės mokestis 5 650,59 Eur, jo delspinigiai 282,75 Eur. 

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, buvo patikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d. pagal Bendrovės pateiktą kasos įrašų knygą, avanso apyskaitas, „Swedbank AB, Lietuvos Kredito unijos, UAB „Medicinos bankas“ išrašus, Pelno (nuostolių) ataskaitą ir Balansą už 2015 metus ir preliminarią Pelno (nuostolių) ataskaitą ir preliminarų Balansą už 2016 metus, kreditorių ir debitorių sąrašą.

Atlikus patikrinimą, buvo surašyta 2017 m. vasario 23 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-1311 dėl Bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, t. y. nustatyta, kad Bendrovė atliko žemiau išvardintus mokėjimus, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką:

1. 2016 m. spalio mėnesį išmokėta 6 325,92 Eur. Skola valstybės biudžetui 2016 m. spalio 31 d. buvo 7 774,19 Eur;
2. 2016 m. lapkričio mėnesį išmokėta 5 190,26 Eur. Skola valstybės biudžetui 2016 m. lapkričio 30 d. buvo 7 665,76 Eur;
3. 2016 m. gruodžio mėnesį išmokėta 3608,54 Eur. Skola valstybės biudžetui 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 7 461,57 Eur;
4. 2017 m. sausio mėnesį išmokėta 5 103,89 Eur. Skola valstybės biudžetui 2017 m. sausio 16 d. buvo 7 455,28 Eur.

Tuo UAB „Visada kartu“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI - teises. UAB „Visada kartu“ vadovė I. R., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje  įtvirtinto atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

            Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. R. atstovė advokatė Alina Vosyliūtė paaiškino, kad I. R. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, tačiau tyčios pažeisti kreditoriaus interesus neturėjo. I. R. yra įmonės, teikiančios maitinimo paslaugas, direktorė. Jos vadovaujama maitinimo įmonė yra prie Kauno miesto autobusų stoties, todėl dėl autobusų stoties rekonstrukcijos buvo sumažėjęs lankytojų skaičius, dėl ko įmonė patyrė finansinius nuostolius. Vadovė, matydama, kad neturi galimybės laiku atsiskaityti su valstybe, 2016 m. pabaigoje surinkusi visus reikalingus dokumentus, 2017 m. sausio 13d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. I. R. ėmėsi visų priemonių, kad išsaugotų įmonių, todėl pinigines lėšas panaudojo atsiskaityti su tiekėjais už medžiagas ir paslaugas bei darbo užmokesčių mokėjimams. I. R. savo iniciatyva ir iš savo lėšų sumokėjo gyventojų pajamų mokestį. Nesutinka dėl nuostolių atlyginimo, nes institucija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl mano, kad žalos dydis turėtų būti nagrinėjamas bankroto byloje, jei ji bus iškelta, be to nuostolių dydis yra nuolat kintantis. Jei būtų pripažinta, kad vadovė padarė administracinį nusižengimą, tai jos atžvilgiu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Institucijos bei nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovas Aleksejus Bugajus paaiškino, kad palaiko pareiškimą ir prašo skirti nuobaudos vidurkį. Bendrovės įsiskolinimai yra susidarę daugiau nei vienerius metus. Nors gyventojų pajamų mokestis yra sumokėtas, tačiau iš pateikto balanso 2017-06-07 matyti, kad yra padidėjęs pridėtinės vertės mokestis, todėl mano, kad nuostoliai vis tiek turėtų būti priteisti, nes bankroto byla bendrovei gali būti ir neiškelta.

           Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlygini priteisimo (b. l. 2-7), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų išrašo kopija (b. l. 8-9), mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 10-14, 66), VMI prie FM 2017 m. vasario 28 d. rašto Nr. (23.1-08)-RNA6285 kopija (b. l. 15-24), Bendrovės įplaukų kopijos (b. l. 25-30), avansų apyskaitų kopijos (b. l. 31-45), 2017-01-13 UAB „Visada kartu“ prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį (b. l. 67), mokėjimo nurodymai Nr. 131, 136 (b. l. 69-70).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

           Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 8 634,01 Eur, tokiu būdu Bendrovė yra VMI skolininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte  numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

            Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. R., būdama UAB „Visada kartu“ vadove, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. R. neneigia vykdyto „atrankinio“ atsiskaitymo kreditoriams siekiant išsaugoti ir plėtoti verslą ir tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog atrankinis atsiskaitymo kreditoriams pobūdis, taip pat patvirtina, jog UAB „Visada kartu“ negalėjo vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

           Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad I. R., žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti ir dėl I. R. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovės veiksmai, kuomet ji būdama skolinga VMI pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Be to, VMI duomenimis Bendrovės veikla pagal pateiktą finansinę atskaitomybę 2016 m. pelninga – grynasis pelnas sudarė 19 502 Eur (b. l. 23). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog I. R. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

            Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryti 7 455,28 Eur dydžio nuostoliai. Iš byloje pateiktų VMI prie FM dokumentų matyti, kad susidariusios mokestinės nepriemokos dydis grindžiamas nesumokėtais mokesčiais. Pažymėtina, kad patenkinus VMI prie FM prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, be to, ši suma proceso metu keitėsi, t. y. I. R. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, tačiau padidėjo pridėtinės vertės mokestis, o tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

            Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – UAB „Visada kartu“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorė I. R.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktorės nėra galimas.

           Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą.  Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka. Be to kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, pati Institucija yra kreipusis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Visada kartu“ iškėlimo. 

            Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

            Duomenų apie I. R. administracinius baustumus byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

          Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)  Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

            Skiriant I. R. nuobaudą, atsižvelgtina į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią atsakomybę bei į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog ji būtų bausta administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į I. R. atstovės paaiškinimus dėl bendrovės nuostolingumo susidarymo uždarius Kauno miesto autobusų stotį rekonstrukcijai, kas įtakojo maitinimo įstaigos klientų skaičiaus sumažėjimą. Atsižvelgtina ir į I. R. veiksmus siekiant šalinti įsiskolinimus, t. y. savo lėšomis gyventojų mokesčio sumokėjimą, kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį.

          Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta I. R. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus ir mažesnę už minimalią sankcijoje numatytą baudą, t. y. kad yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 

n u t a r i a:

           I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

          Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl 7 455,28 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

            Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

           Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

           Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Violeta Miceikienė