Civilinė byla Nr. 2A-781-510/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10493-2009-8;

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

21.4.2.7; 21.6; 32.5.3; 63.1; 121.21
 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2344-528/2012 pagal ieškovo P. K. patikslintą ieškinį atsakovams L. A., A. B., trečiajam asmeniui Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarei Ramutei Valantiejienei dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

              n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

              Ieškovas P. K. patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2009-01-26 firmoje „Aujama“, esančioje Kaune, P. Lukšio g. 14, kuri užsiiminėja paskolų tarpininkavimu, buvo sudarytas paskolos sutarties projektas. Tą pačią dieną Kauno 20-ajame notarų biure buvo pasirašyta paskolos sutartis, jog ieškovui nepažįstamas asmuo L. A. skolina 40 000 Lt, kuriuos ieškovas turi grąžinti iki 2009-04-27. Sutarties pirmame punkte nurodyta, jog skolininkui pinigai perduoti skolos sutarties pasirašymo metu. Ieškovą vertė sutarties nurodytose vietose pasirašyti, dėl silpno regėjimo ieškovas nematė, kur pasirašyti. Sutartyje pasirašymo vietas notarės nurodymu nurodė firmos „Aujama“ atstovė. Išėjus į notarės darbovietės prieškambarį, L. A. pareikalavo iš A. B. 5000 Lt ir A. B. perdavė L. A. reikalaujamą pinigų sumą. Po to šiuos pinigus pasidalijo L. A. ir firmos darbuotojos. Sutartinės hipotekos lakšto, kuriuo įkeistas ieškovo butas L. A., ieškovas nėra matęs. Nesuprantama, kokiu būdu jame galėjo atsirasti ieškovo parašas. A. B. surašytas kavinėje 2009-01-26 paskolas raštas, kurio pagrindu jis iš ieškovo skolinasi 35 000 Lt. Jokių pinigų ieškovas neskolino, nes jų neturėjo. Ieškovo valia šiame rašte neišreikšta. Ieškovui jokios paskolos nereikėjo. Atsakovas A. B. yra ieškovo kaimynas. Jis žinojo vietą, kurioje sudėti ieškovo buto ir kiti dokumentai, kuriuos paėmęs, 2009-01-26 vežė kartu su ieškovu savo automobiliu į „Aujamos“ firmą. Jis reikalavo, kad apie jo veiksmus ieškovas niekam nepasakotų. Ieškovas pakluso jo valiai, negalvodamas, kad kaimynas gali juos panaudoti blogam. Atsakovas L. A. paskolos sutarties pagrindu pinigus perdavė greta sėdinčiam atsakovui A. B. ir šiais veiksmais ieškovą akivaizdžiai apgavo. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Ieškovas prašė: pripažinti negaliojančia 2009-01-26 paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 650) dėl 40000 Lt, kurioje kreditorius yra L. A., paskolos gavėjas – P. K., kaip sudarytą apgaulės išdavoje; pripažinti negaliojančiu 2009-01-26 išduotą sutartinės hipotekos lakštą (notarinio registro Nr. 652) bei jo registravimo faktą; pripažinti nesudaryta 2009-01-26 paskolos sutartį tarp paskolos davėjo L. A. ir paskolos gavėjo P. K., perkeliant sutartyje paskolos gavėjo teises ir pareigas tikrajam paskolos gavėjui atsakovui A. B.; pripažinti 2009-01-26 paskolos sutartį tarp ieškovo P. K. ir atsakovo A. B. negaliojančia, nesudaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovo P. K. atsakovui L. A. 4 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1200 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą. Teismas priteisė iš ieškovo P. K. trečiajam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš ieškovo P. K. 147,79 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1068 Lt žyminį mokestį valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas šioje byloje ginčija 3 sandorius – jo ir atsakovo L. A. 2009-01-26 sudarytą paskolos sutartį bei įkeitimo lakštą, kuriuo ieškovas įkeitė atsakovui L. A. savo butą, o taip pat tos pačios dienos atsakovo A. B. rašytą paskolos raštelį, kuriuo A. B. nurodė pasiskolinęs iš ieškovo 35 000 Lt. Ginčijamos paskolos sutartys ir hipotekos lakštas iš esmės yra lakoniški dokumentai, juose aiškiai, konkrečiai ir vienareikšmiškai nurodoma, kas, kiek, iš ko skolinasi ir kada turi grąžinti, kokį turtą, kas ir kam įkeičia. Pinigų gavimo faktą pagal notarės patvirtiną ginčijamą paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 650) patvirtina sutarties tekstas, kurio pirmame punkte nurodytas įvykęs faktas – jog ieškovas pasiskolino pinigus, o taip pat papildomas ieškovo rankraštinis įrašas po sutartimi. 35 000 Lt gavimo iš ieškovo faktą pagal 2009-01-26 raštelį pripažįsta tą raštelį surašęs atsakovas A. B.. Kadangi pinigai pagal ginčijamas paskolos sutartis buvo perduoti, tai nėra pagrindo šių sutarčių pripažinti nesudarytomis. Apgaulę ieškovas iš esmės grindžia teiginiu, jog atsakovai yra pažįstami, kurie siekė juo pasinaudoti – jo vardu paimti paskolą, įkeisdami jo butą, o jam pačiam jokios paskolos nereikėjo, jis nieko apie tai nežinojo, nesuprato, pinigų negavo, buvo paveiktas alkoholio, o gal ir narkotikų. Tačiau iš ieškovo ir atsakovo A. B. paaiškinimų matyti, jog ieškovas puikiai suvokė paskolos sutarties įkeičiant butą reikšmę, esmę ir pasekmes, o jo veiksmai buvo nuoseklūs ir apgalvoti. Atsakovas L. A. nurodė, jog jam iš esmės nebuvo svarbus asmuo, kuriam buvo skolinami pinigai, jis tik siekė saugiai, nekilnojamuoju turtu užtikrinant paskolos grąžinimą, paskolinti savo pinigus ir gauti už tai palūkanas, todėl kreipėsi į tarpininkavimo firmą, kad ši surastų pageidaujantį tokį sandorį sudaryti asmenį, o atsakovo A. B. iki tol nepažinojo. Pažintį su L. A. iki ginčo sutarčių sudarymo neigia ir atsakovas A. B., o įrodymų, kad šie atsakovai sako netiesą, byloje nėra. Ieškovo argumentus apie abiejų atsakovų ankstesnę pažintį bei abiejų išankstinį susitarimą apgauti ieškovą paneigia tai, kad tokiu atveju nebuvo jokio reikalo dėl paskolos sutarties už užstatą sudarymo kreiptis į firmą „Aujama“, nes paskolos sutarčių projektus ruošia ir hipotekos lakštus pildo notarai, todėl kreiptis tiesiai į notarą yra greitesnis, paprastesnis ir pigesnis kelias. Ieškovo aiškinimai, kad atsakovas A. B. vežė jį į firmą „Aujama“ bei notaro kontorą apsvaiginęs alkoholiu su narkotikais, pas notarą jam prievarta buvo liepta pasirašyti ant paskolos sutarties bei ranka įrašyti prierašą apie pinigų, kuriuos, jo teigimu, faktiškai paėmė A. B., gavimą, vertintini kritiškai, kadangi nesant paties ieškovo pageidavimo gauti paskolą, ieškovui nebuvo jokio pagrindo vykti kartu su atsakovu A. B. į paskolas teikiančią įmonę, be to, sugrįžti ten dar kartą su savo asmeniniais dokumentais, o vėliau vykti į notaro kontorą ir pasirašinėti dokumentus. Nors ieškovas teigė, jog paskolos sutarties sudarymo metu jis nieko nesuvokė, blogai girdi, prastai mato, su niekuo dėl nieko nesitarė ir jam jokių paskolų nereikėjo, tačiau šie ieškovo argumentai vertintini kaip siekimas išvengti sandoriais sukurtų pasekmių Be ieškovo paaiškinimų, byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų A. B. ir L. A. ar kieno nors kito apgaulę ieškovo atžvilgiu, sudarant būtent ginčijamas 2009-01-26 sutartis bei hipotekos lakštą. Ieškovą su atsakovu A. B. sieja ilgalaikė pažintis ir bendravimas – jie seniai yra kaimynai, o anksčiau buvo ir bendradarbiai, todėl ieškovui turėjo būti žinomas šio asmens patikimumas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas P. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) sutarties rašymo dieną atsakovui L. A. buvo 62 metai. „Aujamos“ firmoje ieškovas buvo 5 minutes. Ieškovas P. K. sutarties pasirašymo dieną buvo 73 metų. Jo išsilavinimas – 2 skyriai, jis turi regėjimo ir klausos trūkumų. Serga kitomis ligomis. Kredito davėjo visiškai nepažįsta. Jis turi butą, pragyvena iš pensijos. Jokia komercine veikla neužsiiminėja ir nepajėgus tai daryti. Jokio kito turto neturi, kuris galėtų  kompensuoti ieškovui nereikalingą paskolą. Kitas asmuo, išsilavinęs ir išprusęs, tikrai nesirašytų sutarties, kurios pagrindu ateityje gali netekti savo būsto. Tai rodo, kad ieškovas buvo atsakovo L. A. suklaidintas, nes nebuvo prieš sutarties sudarymą dėl jos nei vienu žodžiu perkalbėta dėl jos pasekmių. Išsiaiškinęs pasekmes, ieškovas nebūtų tokios sutarties pasirašęs;

2) ieškovui nesuprantamos teismo sprendimo išvados, jog ieškovas darė viską gera valia, be jokio psichologinio spaudimo. A. B. pasinaudojo žmogaus patiklumu, įtaigumu ir privertė apgaule tenkinti jo gyvenimo poreikius. Jei atsakovas L. A. teismui duotų teisingus liudijimus, jam nereikėtų naudotis advokatų paslaugomis. Teismas ieškovo aiškinimais netikėjo. Ieškovui nėra jokio tikslo sakyti netiesą;

3) jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. A. B. paliudijo, kad trijų mėnesių pradines palūkanas atidavė L. A.. Paskui 7 mėnesius tuos procentus duodavo K.. Šioje dalyje A. B. liudija teisingai, nes tikrovėje taip ir buvo. Teismas padarė antrą išvadą, jog P. K. tą pačią dieną iš gautos paskolos 35000 Lt skolina atsakovui A. B.. Pats teismas sprendime pripažino, kad ieškovas ir atsakovas A. B. susitarė pasiskolinti pinigų nusipirkti žemės sklypą. Tai reiškia, kad ne vien ieškovas, bet ir atsakovas A. B. skolinosi iš L. A. pinigus. Teismas pripažino, jog šį sandorį pasiūlė A. B., jog jis įkalbėjo ieškovą savo vardu įforminti sandorį, įkeisti savo butą. Teismas pripažino, jog sutarties sudarymui atsakovui A. B. buvo perduoti visi dokumentai. Atsakovas A. B. organizavo per „Aujamos“ firmą kreditoriaus suradimą, paėmė iš ieškovo visus paskolos sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, dalyvavo sutarties pasirašymo procese, paėmė sutartyje nurodytus pinigus, atliko notarinės kontoros patalpose jų perskaičiavimą, po šio veiksmo pasiėmė pinigus, po to iš savų pinigų mokėjo L. A. palūkanas. Šie veiksmai liudija, jog pagal paskolos sutartį atsakovas A. B. yra paskolos gavėjas. Todėl ieškovo atžvilgiu ir turėjo būti taikyti CK 1.78, 1.79, 1.91, straipsniai, 1.90 straipsnio 4 dalis;

              4) tikrasis paskolos gavėjas – A. B., o ieškovas šioje paskolos sutartyje yra tik paskolos sutarties šalių auka, įrankis, apgaulės rezultatas;

              5) ieškovui būnant pas notarę, jokio lakšto ar kito dokumento, išskyrus paskolos sutartį, nebuvo pateikta pasirašyti. Todėl šio dokumento ieškovas nepripažįsta.

Atsakovas L. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

1) pirmosios instancijos teisme teismas klausė ieškovo, ar jis ginčija įstatymo nustatyta tvarka savo parašų tikrumą paskolos sutartyje, įkeitimo sandorio dokumente, notaro knygoje. Ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad parašo tikrumo neginčija, ekspertizės nepageidauja.

2) teismas teisingai pastebėjo, kad apgaulė pasireiškia ją kitai šaliai (atsakovams) formuojant, o iš paties ieškovo paaiškinimų tampa akivaizdu, kad jis puikiai pamena visas sandorių sudarymo aplinkybes, sudarė ne vieną sandorį, o tris. Šių sandorių sudarymui ruošėsi, planavo, pats teikė dokumentus, patvirtino pinigų gavimo faktą, įkeitė savo turtą, perskolino pinigus. Po sandorio sudarymo ieškovas niekur nesikreipė, sandorio neginčijo. Ieškovas dėl neva pažeistų teisių gynimo kreipėsi tik tuo metu, kai baigėsi prievolės įvykdymo terminas;

3) atsakovas L. A. nesant prievolės užtikrinimo priemonių jokios paskolos sutarties nebūtų pasirašęs, todėl ir kreipėsi į paskolų sudarymu užsiimantį tarpininką dėl šių paslaugų, o gavęs informaciją apie ketinamą sudaryti paskolos sutartį bei užtikrinimo prievolę, patvirtino, kad siūlomos sąlygos tinka.

Trečiasis asmuo notarė R. Valantiejienė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad:

              1) pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išanalizavo ieškovo, atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei priėjo teisingos išvados, kad ieškovo reikalavimai neįrodyti. Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad dėl hipotekos lakšto ydingumo ar jo įregistravimo neteisėtumo jokių argumentų ieškovas nėra nurodęs, todėl ieškovo argumentas apeliaciniame skunde, kad jis nepasirašė hipotekos lakšto, nepagrįstas jokiais įrodymais, kitaip tariant, yra deklaratyvus;

              2) apeliantas surašydamas apeliacinį skundą naudojosi advokato pagalba, todėl nesuvokiamas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepritaikė CK 6.223–6.228 straipsnių, kurių nuorodos pagal apeliantą atitinka susidariusią situaciją tarp ieškovo ir atsakovų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-01-26 Kauno miesto 20-ajame notaro biure tarp ieškovo ir atsakovo L. A. buvo sudaryta paskolos sutartis, notarinio registro Nr. 650, pagal kurią ieškovas P. K. pasiskolino iš atsakovo L. A. 40 000 Lt (1 t., b. l. 5–6). Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2009-04-27. 2009-01-26 sutartinės hipotekos lakštu, įregistruotu 2009-01-27, ieškovas P. K., užtikrindamas paskolos, grąžinimą, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 123–125). 2009-01-26 atsakovas A. B. pasirašė raštelį, jog pasiskolino iš ieškovo 35 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009-07-31 (1 t. b. l. 7). 2009-04-02 raštu ieškovas kreipėsi į Žaliakalnio policijos komisarą, kuriuo prašė atsakovą A. B. patraukti administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 9). 2009-05-04 teikimu Kauno apskrities Žaliakalnio PK Prevencijos poskyrio viršininkas patvirtino tyrėjo teikimą pareiškimo tyrimą baigti (1 t., b. l. 12). 2009-05-05 ieškovas P. K. gavo iš atsakovo A. B. 800 Lt (2 t., b. l. 38). Ieškovui negrąžinus paskolos, Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009-06-16 nutartimi įkeistas ieškovo turtas buvo areštuotas, o ieškovas įspėtas dėl skolos grąžinimo (1 t., b. l. 13). 2009-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-11-27, nutarta priverstinai išieškoti iš P. K. 48 800 Lt skolą, 132 Lt žyminį mokestį ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą (1 t. b. l.13, 64–65, 66–67).

Ieškovas patikslintu ieškiniu ginčijo tris sandorius, teigdamas, kad atsakovai jį apgavo, todėl jis buvo suklaidintas, be to, jis buvo paveiktas alkoholio, o galimai ir narkotinių medžiagų, kurios galėjo būti įmaišytos į alkoholį ar į kavą, ir pinigus pagal paskolos sutartį gavo ne jis, o atsakovas A. B.. Iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamas ir ieškovo apeliacinis skundas.              

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.875 straipsnio 5 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Nagrinėjamu atveju pinigų (40 000 Lt) gavimo iš atsakovo L. A. faktą pačioje paskolos sutartyje pasirašytinai patvirtino pats ieškovas (1 t., b. l. 6). 35000 Lt gavimo iš ieškovo faktą 2009-01-26 paskolos raštelyje (1 t., b. l. 7) pasirašytinai patvirtino atsakovas A. B.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ginčijamose paskolos sutartyse ir hipotekos lakšte aiškiai, konkrečiai ir vienareikšmiškai nurodyti paskolų gavėjai ir davėjai, paskolų sumos, jų grąžinimo terminai, koks turtas įkeičiamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigai pagal ginčijamas paskolos sutartis buvo perduoti, todėl nėra pagrindo šias sutartis pripažinti nesudarytomis. 

Kaip minėta, ieškovas teigė, kad atsakovai jį apgavo, t. y. jog atsakovai siekė ieškovu pasinaudoti – paimti paskolą ir įkeisti ieškovo butą, nors pačiam ieškovui jokios paskolos nereikėjo. Pagal CK 1.95 straipsnio 5 dalį, apgaule gali būti laikomas sandorio šalių tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą A. B. siejo ilgalaikė pažintis. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo atsakovai L. A. ir A. B. buvo pažįstami.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad 2009-01-26 ieškovas ginčijamus sandorius sudarė ne spontaniškai paveiktas, bet nuosekliai ir apgalvotai – iš pradžių nuėjo į paskolas teikiančią firmą, vėliau tą pačią dieną iš savo namų atnešė savo asmeninius dokumentus, o dar vėliau vyko į notaro kontorą, kur pasirašė paskolos sutartį bei kitus dokumentus. Apylinkės teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl ieškovo sveikatos būklės ir gebėjimo suvokti sudaromų sandorių teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo motyvų, sprendžia, kad ieškovas turėjo suprasti sudaromų sandorių svarbą ir reikšmę ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovai jį apgavo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši civilinė byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-12-22 nutartimi nutarė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui pirmąją instancija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia ieškovas pareiškė po to, kai, neįvykdžius prievolės grąžinti paskolą, išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą jo butą, jog pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia. CPK 362 straipsnio 2 dalis numato, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje sistemiškai įvertino visus ginčijamus sandorius, detaliai išanalizavo šių sandorių sudarymo aplinkybes bei pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2009-06-25, kai jau buvo pasibaigęs paskolos sutarties terminas ir ieškovo įkeistas butas buvo areštuotas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo patikslinto ieškinio, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus paskolų sandorius ar perkelti iš jų atsiradusias teises bei pareigas atsakovui A. B., taip pat nėra pagrindo naikinti hipotekos lakštą ir jo įregistravimą. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovas turi atlyginti atsakovo L. A. ir trečiojo asmens notarės R. Valantiejienės apeliaciniame procese turėtas išlaidas už teisines paslaugas (CPK 98 straipsnis). L. A. už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 400 Lt išlaidas. Ši suma iš ieškovo priteistina atsakovui. Trečiasis asmuo notarė R. Valantiejienė už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą turėjo 2000 Lt išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o taip pat į nedidelę atsiliepimo apimtį, iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistina tik dalis šių išlaidų – 400 Lt.

              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. K. atsakovui L. A. 400 Lt (keturių šimtų litų) teisinės pagalbos išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

Priteisti iš ieškovo P. K. trečiajam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei dalį apeliaciniame procese turėtų teisinės pagalbos išlaidų – 400 Lt (keturis šimtus litų).

              Teisėjai                                                                                                                Leonas Jachimavičius

                                                                                                                                            Ramūnas Mitkus

                                                                                                                                            Izolda Nėnienė