Civilinė byla Nr. 3K-3-455-916/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04740-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

PAPILDOMA NUTARTIS

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui G. B. ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei S. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinį S. D. ir G. B. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – AB SEB bankas, AB „Swedbank“, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, priėmimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. D. kasacinį skundą, 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė nutartį, kuria sprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo dalis priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. K. solidariai iš šalių G. B. ir S. D. 67 820,25 Eur, po 609,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei valstybės naudai iš atsakovo 743,51 Eur, iš ieškovės – 705,76 Eur, iš trečiojo asmens – 771,06 Eur žyminio mokesčio, ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. K. priteista iš ieškovės S. D. 70 769,17 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (70 769,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteistas trečiajam asmeniui iš ieškovės S. D. 80 Eur žyminio mokesčio ir 773,60 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, iš atsakovo G. B. 20 Eur žyminio mokesčio ir 193,40 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinio reikalavimą priteisti jai 67 820,25 Eur solidariai iš G. B. ir S. D..
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės kasaciniame skunde keltų reikalavimų ir argumentų apimtį, 2017 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė svarstyti galimybę 2016 m. lapkričio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje spręsti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pasisakant dėl G. B. sutartinės atsakomybės ribų ir apimties, kylančios iš pasaugos sutarties, pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinio reikalavimus šioje byloje.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nutartimi byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti apie ketinimą priimti papildomą sprendimą ir išaiškinta dalyvaujantiems byloje asmenims teisė per 20 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti rašytinius paaiškinimus dėl G. B. sutartinės atsakomybės ribų ir apimties, kylančios iš pasaugos sutarties, pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinio reikalavimus šioje byloje.
4. Ieškovė S. D. 2017 m. vasario 20 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis). Iš asmeninio sutuoktinio turto išieškomos asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės iš vienam sutuoktiniui padovanoto ar paveldėto turto kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip sutuoktinių bendras turtas (CK 3.111 straipsnis). Pagal CK normas, reglamentuojančias pasaugą (CK 6.830–6.850 straipsniais), pinigai negali būti pasaugos sutarties dalyku, todėl nagrinėjamoje byloje tarp artimųjų giminaičių sudaryta pasaugos sutartis yra ne tik neteisėta, bet sudaryta dėl akių, siekiant E. K. užvaldyti sutuoktinių bendras santaupas, o atsakovui G. B. – išvengti jų dalijimo nutraukiant santuoką. Atsakovas G. B. procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad tai buvo jam dovanoti pinigai, vėliau – kad įgyti pasaugos sutarties pagrindu. Iš 2009 m. rugpjūčio 27 d. pinigų pasaugos sutarties matyti, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovas G. B. prisiima asmeninę pareigą saugoti E. K. priklausančius 67 520,25 Eur iki pareikalavimo raštu, neatlygintinai, t. y. atsakovas, sudarydamas sutartį su trečiuoju asmeniu E. K., nepriklausomai nuo to, kaip ši sutartis kvalifikuojama, prisiėmė asmeninę pareigą jam perduotus pinigus pagal rašytinį pareikalavimą grąžinti E. K.. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. reikalavimas priteisti pinigus, perduotus atsakovui pasaugos sutarties pagrindu, turėtų būti kvalifikuojamas kaip asmeninė atsakovo G. B. prievolė. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi išsprendė visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnyje nurodytus klausimus, taip pat ir dėl atsakovo sutartinės atsakomybės ribų ir apimties, kylančios iš pasaugos sutarties.
5. Atsakovas G. B. 2017 m. vasario 22 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pasaugos sutartis dėl 67 820,25 Eur buvo sudaryta tarp jo ir trečiojo asmens, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buvo žinoma, jog ieškinio pateikimo metu visi pinigai faktiškai buvo atsidūrę ieškovės sąskaitoje, ieškinys buvo reiškiamas santuokos nutraukimo byloje ir trečiasis asmuo E. K. pareiškė reikalavimą abiem sutuoktiniams, prašydama 67 820,25 Eur priteisti kaip perduotus pagal pasaugos sutartį. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu teisiniai santykiai būtų kvalifikuoti kitaip nei pasaugos teisiniai santykiai, pasaugos sutarties pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti trečiajam asmeniui vadovaujantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turi pareigą grąžinti 67 820,25 Eur trečiajam asmeniui pasaugos sutarties pagrindu, o byloje esant įrodymų, kad šiuos pinigus į savo sąskaitą persivedė ieškovė, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, ji taip pat įgijo pareigą grąžinti šiuos pinigus trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai, nors ir skirtingu metu ir pagrindu, įgijo pareigą grąžinti pinigus trečiajam asmeniui, būdami sutuoktiniai jie yra atsakingi solidariai. Teismas, nusprendęs, kad sutuoktiniai buvo atsakingi trečiajam asmeniui solidariai, ir nepasisakęs dėl sutuoktinių tarpusavio atsakomybės, neišsprendė klausimo iš esmės. Nors pareiga grąžinti trečiajam asmeniui pasaugos sutarties pagrindu pervestus pinigus kilo atsakovui, tačiau pažymėtina, kad santuokos metu ieškovė atsakovui pasaugos sutarties pagrindu pervestus pinigus savavališkai persivedė į savo sąskaitą, todėl šiuo atveju ieškovei taip pat kilo pareiga grąžinti 67 820,25 Eur trečiajam asmeniui kaip nepagrįstai gautus. Kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl trečiojo asmens pareikšto reikalavimo, bet ir dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką, teismo sprendime turėtų būti išspręstas klausimas dėl visų šalių turėtų lėšų padalijimo, t. y. ne tik dėl 67 820,25 Eur, bet ir dėl 32 297,13 Eur, kurie pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau neišspręstas šių pinigų padalijimo sutuoktiniams klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 32 297,13 Eur, kuriuo nepagrįstai, išeinant už pareikšto ieškinio ribų, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo sumažintas ieškovės iki santuokos sudarymo turėtų lėšų suma, tačiau nebuvo tarp šalių padalytas.
6. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, E. K. 2017 m. vasario 22 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad jos reikalavimas dėl skolos priteisimo kasaciniame teisme nebuvo išspręstas, tačiau reikalavimas priteisti skolą buvo pareikštas abiem sutuoktiniams, o ne vien tik atsakovui G. B., todėl ir turėtų būti svarstomas klausimas dėl abiejų sutuoktinių atsakomybės ribų ir apimčių. Atsisakant nagrinėti ieškovės S. D. atsakomybės pagal trečiojo asmens pareikštus reikalavimus klausimą, paneigiama trečiojo asmens teisė į teisminę gynybą. Santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai lemia tai, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi su sutuoktinių turtinėmis teisėmis ir pareigomis susiję klausimai. Vieno turtinio įsipareigojimo išsprendimas daro įtaką ir kitų sutuoktinių turtinių klausimų išsprendimui. Dėl to šioje byloje turi būti sprendžiamas tiek abiejų sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriui klausimas, tiek sprendžiama, kokią įtaką šio klausimo išsprendimas turės jų kitoms jų turtinėms teisėms ir įsipareigojimams. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad visi trečiajam asmeniui priklausantys ir į atsakovo G. B. sąskaitą pervesti pinigai buvo pas ieškovę S. D. ir jos sutuoktinis G. B. negali tais pinigais disponuoti, trečiajam asmeniui reikalaujant pinigus priteisti iš vieno sutuoktinio, teisėtai ir pagrįstai visas ginčo sumas priteisė iš ieškovės. Teismui nusprendus ginčo pinigus priteisti tik iš atsakovo G. B. arba solidariai iš abiejų sutuoktinių, ir esant neginčytiniems faktams, kad visi ginčo pinigai yra pas ieškovę, reikėtų išspręsti sutuoktinių tarpusavio turtinių įsipareigojimų klausimą (CK 3.115, 3.127 straipsniai). Kasaciniu skundu ieškovė ginčijo, kad 70 769,17 Eur negalėjo būti priteisti pasaugos sutarties pagrindu, nes pinigai iš viso negali būti pasaugos sutarties objektas. Nei ieškovė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šių pinigų priteisimo paskolos sutarties pagrindu bei pasaugos sutarties teisėtumo, todėl pasaugos sutarties teisėtumo ir pinigų priteisimo pagrįstumo jos pagrindu klausimas iš viso negalėjo būti kasacinio skundo dalykas. Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu kasatorė neskundė ir atitinkama teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėta, tai kasacinis teismas neturi pagrindo nagrinėti šių argumentų pagrįstumo (CPK 341 straipsnis). Įsipareigojimų kreditoriams išsprendimas taip pat turi tiesioginę reikšmę sutuoktinių turto balanso sudarymui. CK 3.118 straipsnyje nurodyta, kad dalijant bendrąja jungtine nuosavybe esantį sutuoktinių turtą, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, o pagal minimo straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktiniai turi prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, sutuoktinių bendro turto visuma yra sumažinama skolinių prievolių suma. Vadinasi, pripažinus, kad dalis sutuoktinių turtinių įsipareigojimų nebuvo išspręsta ir siekiant teisingai išspręsti visas sutuoktinių turtines teises ir pareigas, byla dėl sutuoktinių turto padalijimo turi būti išspręsta iš naujo visa apimtimi, įskaitant ir kitus su turto padalijimu ir įsipareigojimais kreditoriniams susijusius klausimus. Atitinkamai iš naujo nagrinėtinas trečiojo asmens pareikštas reikalavimas dėl 32 947,61 Eur priteisimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu teisiniu pagrindu 32 947,51 Eur tapo jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tenkindamas kasaciniu skundu keliamus reikalavimus, t. y. spręsdamas, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normas, kasacinis teismas nepasisakė dėl bylos dalies, susijusios su trečiojo asmens reikalavimu taikyti sutarties vykdymą reglamentuojančias teisės normas, baigties.
8. Papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo klausimas nereglamentuojamas CPK XVII skyriuje, kuriame įtvirtinta bylų proceso kasaciniame teisme tvarka. Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu nurodytame CPK skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, ar nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ir veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties 37–45 punktuose išdėstytų motyvų pagrindu, netenkinus trečiojo asmens savarankiško reikalavimo, grindžiamo nepagrįsto praturtėjimo teisės normomis ieškovės atžvilgiu, spręstina dėl trečiojo asmens E. K. reikalavimo atsakovui G. B..
10. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad E. K. ir atsakovo sudaryta pinigų pasaugos sutartis yra galiojanti. Ši pirmosios instancijos teismo išvada bylos dalyvių nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl kasacinis teismas sprendžia, kad ji yra įrodyta.
11. Teismai sprendė, kad iš pinigų pasaugos sutarties kylanti atsakovo prievolė yra asmeninio pobūdžio. Tai nėra bendra sutuoktinių prievolė, kuri turėtų būti dalijama santuokos nutraukimo byloje. Šios teismų išvados nėra skundžiamos bylos dalyvių, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo su tokia teismų išvada nesutikti.
12. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens reikalavimas priteisti iš atsakovo 67 820,25 Eur tenkintinas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties 43 punkte minėta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti naudojamas kaip subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.
14. Tarp pinigų pasaugos sutarties šalių nėra ginčo, taip pat bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad trečiasis asmuo perdavė, o atsakovas priėmė saugoti 67 820,25 Eur, įsipareigodamas juos grąžinti E. K., kai ši pareikalaus. Taigi nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje trečiajam asmeniui tokį reikalavimą pareiškus, atsakovas turi prievolę grąžinti pinigus.
15. Apibendrinant tai, kas pasakyta, spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovui nekyla prievolė grąžinti E. K. perduotas lėšas pagal pinigų pasaugos sutartį, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą bei šio instituto santykį su sutarties vykdymo institutu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – trečiojo asmens E. K. reikalavimą atsakovui G. B. tenkinti ir priteisti iš jo 67 820,25 Eur pagal pinigų pasaugos sutartį.
16. Kasaciniame skunde taip pat formuluojamas argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė palūkanas pagal pinigų pasaugos sutartį.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo pareikalavo G. B. grąžinti jam perduotą pinigų sumą, sutartis yra neatlygintinė, todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti iš šalių palūkanų už naudojimąsi pinigais. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie priešingos išvados ir panaikino šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį argumentuodamas tuo, kad faktas, jog neatlygintinėje pasaugos sutartyje nebuvo nurodyta konkreti grąžinama pinigų suma, rodo, kad trečiasis asmuo pagrįstai tikėjosi gauti tiek perduotą saugoti pinigų sumą, tiek ir palūkanas.
18. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka pasaugos teisinių santykių reglamentavimo bei kasacinio teismo praktikos dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
19. Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Pagal šalių susitarimą pasaugos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė (CK 6.830 straipsnio 2 dalis).
20. Teismų byloje nustatyta, kad ginčo pinigų pasaugos sutartis sudaryta rašytine forma. Joje aiškiai ir nedviprasmiškai šalys sutarė, kad E. K. perduoda saugoti sūnui G. B. „neterminuotai dėl mano sveikatos būklės“, „pinigai bus grąžinti iš anksto pareikalavus, apie tai pranešus raštu“ ir „už saugojimą pinigų joks mokestis neimamas“. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad sutarties šalys pakeitė sutartį.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016    103 punktą). 
22. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).
23. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir atsižvelgiant į tai, kad pinigų pasaugos sutarties nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, ją pasirašiusių asmenų valios aiškinti kitaip, nei ji išreikšta sutartyje, nėra teisinio pagrindo, todėl spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino pasaugos sutarties nuostatas ir šia sutartimi išreikštą šalių valią, todėl nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, prieidamas prie išvados, kad kompensuojamosios palūkanos pagal pinigų pasaugos sutartį iš ieškovės priteistinos,  taip pat rėmėsi atsakovo ir trečiojo asmens teiginiais, kad, sudarydama pinigų pasaugos sutartį, E. K. žinojo, jog pinigai bus padėti kaip terminuotasis indėlis, už kurį mokamos palūkanos, todėl pasaugos sutartyje ir nebuvo nurodyta konkreti grąžintina suma, kadangi nebuvo aišku, kiek bus gauta palūkanų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus bylos pobūdį, aiškų ir nedviprasmišką pinigų pasaugos sutarties tekstą, trečiojo asmens ir atsakovo artimus šeiminius ryšius, bei tai, kad šių abiejų proceso dalyvių pozicija dėl to, jog pinigų pasaugos sutartimi perduotų lėšų suma turi būti priteista iš ieškovės, sutampa, jų parodymai byloje priteistinų palūkanų klausimu turėjo būti vertinti kritiškai.   
25. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimą bei sutarčių aiškinimą, todėl skundžiama apeliacinės instancijos nutarties dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas netenkinti trečiojo asmens E. K. reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal pinigų pasaugos sutartį. 

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas, priimdamas šią papildomą nutartį, pasisakė dėl klausimų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pildytina ir minimos nutarties rezoliucinė dalis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016 rezoliucinę dalį papildyti ir išdėstyti ją taip:

„Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo dalis priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. K. solidariai iš šalių G. B. ir S. D. 67 820,25 Eur, po 609,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei valstybės naudai iš atsakovo 743,51 Eur, iš ieškovės – 705,76 Eur, iš trečiojo asmens – 771,06 Eur žyminio mokesčio, ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. K. priteista iš ieškovės S. D. 70 769,17 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (70 769,17 Eur)  nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteistas trečiajam asmeniui iš ieškovės S. D. 80 Eur žyminio mokesčio ir 773,60 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, iš atsakovo G. B. 20 Eur žyminio mokesčio ir 193,40 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinio reikalavimą iš dalies ir priteisti jai 67 820,25 Eur iš G. B..

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarties dalis panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. papildomą nutartį.

Priteisti atsakovui G. B. (a. k. duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 317,28 Eur (tris šimtus septyniolika Eur 28 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi jai atidėtą 2182,58 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų Eur 58 ct) žyminį mokestį, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti ieškovei S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 601,28 Eur (šešis šimtus vieną Eur 28 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

Priteisti ieškovei S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 601,28 Eur (šešis šimtus vieną Eur 28 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

Priteisti atsakovui G. B. (a. k. duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 347,53 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,01 Eur (keturis Eur 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo G. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 4,01 Eur (keturis Eur 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 4,01 Eur (keturis Eur 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660)“.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė