Baudžiamoji byla Nr. N1-104-519/2016

                                                                                  Proceso Nr. 1-05-2-00016-2016-4

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                  1.2.14.4.2.; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,

kaltinamajam M. B.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

specialistei R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 1) 2013-01-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., skirta galutinė bausmė – 10 mėn. laisvės apribojimo su įpareigojimais; 2) 2013-03-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., skirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo su įpareigojimais; 3) 2014-04-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., skirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo su įpareigojimais; 4) 2014-07-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 3 d., skirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. skiriant įpareigojimus; 5) 2015-03-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. skirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. skiriant įpareigojimus; 6) 2015-02-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 128 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. skiriant įpareigojimus, bausmė neatlikta; 7) 2015-09-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d., 180 str. 2 d., 138 str. 1 d., 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, 8) 2015-12-11 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri 2016 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2015 m. rugsėjo 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje,

n u s t a t ė :

M. B., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė S. P. perduoti didelės vertės turtą – pinigus, ir tuo tikslu, 2015m. gruodžio 30 d., būdamas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatoriuje -  pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), parašė ir 2016 m. sausio 4 d. išsiuntė laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkei S. P. į jos darbovietę – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą, esantį, (duomenys neskelbtini), kuriame panaudodamas psichinę prievartą – grasinimus fiziniu smurtu S. P. ir jos artimųjų atžvilgiu, grasindamas, kad iš lėto ir skausmingai kentės, atvirai reikalavo iš nukentėjusios S. P. perleisti jos turimą, didelės vertės turtą –  t. y. iki sausio 20 d., 18 val., nunešti 50 000 eurų į Š. A. antro aukšto tualetą ir perduoti šiuos pinigus ten laukiančiam asmeniui.

Kaltinamasis M. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis tikrai buvo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, tačiau sėdėjo karceryje, o laiškų iš ten negalima išsiųsti. Byloje esančio laiško jis nerašė, raštas ne jo, o ekspertai sakė, kad tik iš kelių žodžių nusprendė, kad tai jis parašė laišką teisėjai. Raštas net nepanašus į jo. Kas galėjo išsiųsti šį laišką, jis nežino, tačiau tikrai ne jis. Praeitais metais „ant durniaus“ buvo parašęs tokį kitą raštą, tačiau kitų laiškų nerašė, neįsivaizduoja iš kur jis atsirado. Faktą, kad jis nieko nerašė, galėtų paliudyti kartu izoliatoriuje buvę asmenys. Teisėja S. P. yra nagrinėjusi bylą jo atžvilgiu. Dėl jos nuosprendžio rašė apeliaciją, kurią atmetė, bet dėl to nebuvo piktas ant teisėjos S. P..

Nukentėjusioji S. P. teismo posėdyje nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių ir prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (10 – 12 b. l.), S. R. nurodė, kad 2016-01-07 gavo jai adresuotą laišką, kuris atėjo į jos darbovietę Mažeikių rajono apylinkės teismą. Laišką pasirašęs asmuo kaip M. B., jai yra žinomas, kadangi ji išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje vienas iš kaltinamųjų buvo M. B.. Šios bylos nagrinėjimo metu, M. B. elgėsi tinkamai, nebuvo agresyvus, buvo mandagus, posėdžių metu jokių konfliktų įvykę nebuvo. Perskaičius gautą laišką, ji pasijuto negerai, t. y. jis sukėlė nemalonius išgyvenimus. Kadangi M. B., nors ir yra jauno amžiaus, tačiau teistas jau eilę kartų, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus, tai ji pagalvojo, kad laiške nurodyti grasinimais gali būti realiai įgyvendinti. Daugiau grasinančių laiškų nėra gavusi. Civilinio ieškinio nereiškia.

Specialistė R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo tiriant laišką, adresuotą nukentėjusiajai S. P.. Tyrė ir laišką, ir užrašą ant voko. Atlikdami tyrimą specialistai remiasi akredituota metodika, kuri turi tarptautinį pripažinimą. Nustatyta, kad rankraštinius įrašus tiriamajame laiške ir įrašus ant voko, išskyrus užrašą „(duomenys neskelbtini)“ parašė vienas asmuo, o kitą įrašą parašė kitas asmuo. Sulyginus tiriamuosius įrašus su lyginimui pateiktais M. B. rašysenos pavyzdžiais, buvo nustatyta sutampančių bendrųjų ir specialiųjų požymių. Buvo nustatyta, kad sutampa topografiniai požymiai ir rašybos klaidos kartojasi tos pačios: galininko ir kilmininko linksniuose rašoma be nosinių, nors šiaip nosinė yra vartojama, prielinksnyje „į“ rašoma nosinė. Nustatyta rašybos ypatybė, kad vietoje „uo” rašoma „o”.  Nustatyta ir specialiųjų rašysenos požymių sutapimų: judesio sudėtingumas rašant „d” yra supaprastintas, artimas spausdintinei, rašant „l“ antrą elementą, apačia yra lankinė, rašant „t“ apatinė yra lankinė, rašant „t“ elemento pabaiga yra tiesi. Rašant „3“ elementą, yra kampinė, kaip ir lyginimui pateiktuose pavyzdžiuose. „8“ pradžios ir pabaigos taškai taip pat sutampa. Labai informatyvi yra „ž“ mažoji, antrą elementą jungia su trečiu, bet yra ir tipinė, tai rodo žmogaus tipiškumą, retai, kas taip rašo, tai rodo individualų požymį. Sutampa judesio pradžios ir pabaigos taškai rašant „d“ pirmą elementą, „a“ ir „g“ pirmą elementą, kai reikia ovalo pusėje. Svarbus požymis rašant jungtuką „ir“, nes „i“ rašoma dešinėje pusėje ir ji susilieja su „r“. Ženklai yra dešinėje elemento pradžios pusėje, pagal norminius reikalavimus ženklas rašomas virš elemento, o čia yra visi dešinėje pusėje. Santykinis ištisumas horizontalėje rašant „r“, yra ištiesta horizontalėje. Visi sutampantys požymiai nurodyti ekspertizės akte, jų yra dvidešimt devyni. Nustatyta, kad tiriamuosius rankraštinius įrašus parašė tas asmuo, kurio rašysenos pavyzdžiai buvo pateikti lyginimui, o užrašą „(duomenys neskelbtini)“  parašė ne tas asmuo, kurio rašysenos pavyzdžiai buvo pateikti lyginimui ir išvadoje yra parašyta, kad užrašą „(duomenys neskelbtini)“  parašė ne M. B., o kitas asmuo. Ši specialisto išvada yra kategoriška, nes yra nustatyta daug sutampančių požymių. Rašysenos negalėtų suklastoti, nes labai svarbus yra turimas išlavinimas. Žmogus rašantis aukštesnio išlavinimo rašysena, arba atvirkščiai, niekaip negalėtų parašyti žemesnio išlavinimo lygiu.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, ir yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr.: 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011 ir kt.). Vertimas kitą asmenį perduoti turtą, nesant tam teisėto pagrindo, yra turto prievartavimo objektyvusis požymis. Vertimo suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą. Būtinas veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, galintis pasireikšti įvairiais grasinimais – grasinimu panaudoti fizinį smurtą; sunaikinti ar sugadinti turtą; paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas; kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis verčia kitą asmenį įvykdyti neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą, ir nori taip veikti.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai S. P. adresuoto laiško, šiuo laišku M. B. kreipėsi į S. P., grasinant tiesiogiai ar per kitus asmenis ją ir jos šeimos narius nužudyti, panaudoti fizinį smurtą, bei nurodant, kad visų šių pasekmių galima bus išvengti, jei sausio 20 d. 18 val. laiško autoriaus nurodytam asmeniui Š. A. antrame aukšte esančiame tualete bus perduoti į juodos spalvos nepermatomą šiukšlių maišą sudėti 50 000 eurų. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, jog reikalaujama viso perduoti 50 000 eurų, kas pagal BK 190 straipsnio 1 dalį yra laikoma didelės vertės turtu. Taigi akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusiajai išreikšta nepagrįsta, neturinti jokio teisinio pagrindo 50 000 eurų dydžio turtinė pretenzija, grasinant jai ir jos šeimos atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti ar netgi susprogdinti Š. A. pastatą.

Teisėjai S. P. siųstame ir jos gautame laiške yra išsakyti akivaizdūs grasinimai nužudyti tiek pačią teisėją, tiek jos šeimos narius, panaudoti jų atžvilgiu fizinį smurtą, nepagrįstai, neturint jokio teisinio pagrindo, reikalaujama didelės vertės turto. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nukentėjusioji S. P. nurodė, kad gavusi laišką ji pasijuto nemaloniai ir jai tai sukėlė blogas emocijas, o atsižvelgiant į ankstesnį didelį kaltinamojo teistumo skaičių ir tai kokių smurtinių nusikaltimų padarymu jis buvo kaltinamas, ji turėjo pagrindą manyti, jog grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Nors kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog jokio laiško nukentėjusiajai S. P. nerašė ir nesiuntė, tačiau baudžiamojoje byloje esantys įrodymai įrodo M. B. kaltę, padarius BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą:

iš byloje esančio laiško ir voko (pakete Nr. 1 bylos gale) matyti, kad laiškas išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų 2016-01-04, o (duomenys neskelbtini). Laiškas parašytas ranka ir jame reikalaujama sausio 20 d. 18 val. laiško autoriaus nurodytam asmeniui Š. A. antrame aukšte esančiame tualete perduoti į juodos spalvos nepermatomą šiukšlių maišą sudėtus 50 000 eurų. Neįvykdžius reikalavimo grasinama fiziniu susidorojimu, taip pat Š. A. pastato susprogdinimu. Laiške ir ant voko kaip siuntėjas nurodytas M. B.;

iš (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pateiktos informacijos matyti, kad M. B. laikotarpiu nuo 2015-12-30 iki 2016-01-04 buvo laikomas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. 2016-01-04 M. B. siuntė laišką (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismu, kuris yra registruotas„ Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu rašytinių pasiūlymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos“ žurnale. Taip pat kad adresą – (duomenys neskelbtini) – užrašė darbuotojas (nebūtinai įtraukęs laišką į apskaitą). 2016-01-04 10.30 val., M. B. buvo uždarytas į drausmės izoliatorių, o 2016-01-09 10:30 val., iš jo išleistas. Suimtųjų ar nuteistųjų asmenų siunčiami laiškai surenkami kiekvieną dieną, ryte. Siunčiamą laišką darbuotojui įteikti gali tik jį siunčiantis asmuo, kiti asmenys laiško įteikti negali. 2016-01-04 M. B. laišką išsiųsti turėjo galimybę (31-35 b. l.);

iš 2016-04-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laišką, pradėtą „Labukas S....“ ir baigtą „ ...M. B. ( parašas)“ bei siuntėjo ir adresato duomenis ant voko,  išskyrus - (duomenys neskelbtini), parašė M. B.. Įrašą ant voko „(duomenys neskelbtini)“ parašė ne M. B., o kitas asmuo (23-25 b. l.);

iš 2016-05-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vokas ir laiškas. Vokas, popierinis, baltos spalvos, 16x11 cm. dydžio. Priekinėje voko pusėje, viršutiniame kairiame kampe, mėlynos spalvos rašikliu, rašytinėmis raidėmis užrašytas tekstas „M. B.“, kitoje eilutėje „(duomenys neskelbtini)“, kitoje eilutėje „(duomenys neskelbtini)“, kitoje eilutėje „(duomenys neskelbtini)“. Voko priekinėje dalyje apatiniame dešiniame kampe mėlynos spalvos rašikliu, rašytinėmis raidėmis, matomas užrašytas tekstas - neįskaitomas raidžių junginys, kuris nubrauktas, kitoje eilutėje „(duomenys neskelbtini) Apylinkės“, kitoje eilutėje „Teismas“, kitoje eilutėje „teisėjai S. P.“, kitoje eilutėje „(duomenys neskelbtini)“, kitoje eilutėje „(duomenys neskelbtini)“. Voko priekinėje pusėje kairiame apatiniame kampe matomas spaudas su užrašu  „IŠSIŲSTA (duomenys neskelbtini)“, toliau skaičiai „16-01-04“ parašyti ranka mėlynos spalvos rašikliu, toliau „Nr.“. Voko priekinėje pusėje dešinėje viršutinėje dalyje matoma geltonos spalvos pašto ženklas, spaudas su užrašais „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje voko pusėje, ties viduriu matomas spaudas su užrašu „(duomenys neskelbtini) 2016-01-07 b LIETUVA“. Kairėje voko pusėje yra skylamušio žymė.  Laiškas parašytas ant languoto sąsiuvinio lapo, 14x20,5 cm. dydžio, kairioji lapo pusė nuplėšta. Visas laiškas parašytas mėlynos spalvos rašikliu. Laiškas pradėtas „Labukas S.“, o baigtas „M. B. ( parašas)“. Lapo apatinėje kairėje pusėje nurodyta data „2015-12-30“ (26-30 b. l.).

Atsižvelgdamas į aptartus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad M. B. kaltė, padarius numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas ir kiti su tai susiėję klausimai                            

Teismas išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

M. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šią veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už daugelio tyčinių nusikaltimų padarymą, šiuo metu, būdamas pakankamai jauno amžiaus, yra teistas aštuonis kartus. Nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas, padarė būdamas nepilnamečiu, laisvės atėmimo vietoje, anksčiau taikytos poveikio priemones nebuvo veiksmingos ir neužkirto kelio daryti naujus nusikaltimus. M. B. yra nevedęs, išlaikytinų asmenų neturi, sistemingai daro nusikaltimus ir tai rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų.

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, M. B. skirtina BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių, todėl paskirta bausmė su anksčiau paskirtomis bausmėmis bendrinama BK 64 straipsnio tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas nepilnamečiu, jam taikytinas palankesnis – dalinis bausmių sudėjimo būdas prie anksčiau paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 – 303 straipsniai, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. B. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2015m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri 2016 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2015 m. rugsėjo 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirta galutinė 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2016 m. spalio 25 d.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėjas                                                                                                        Gražvydas Poškus