Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-58-154/2013
Teisėjas E. Baziulis Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01376-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.;42.11.3.;121.21.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,
kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-776/2012, iškeltoje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui UAB „Tele2“, trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė N. Š. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovo UAB „Tele2“ 2004 m. vasario 12 d. pasirašytą „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį“.
Nurodė, kad 2002 m. spalio 15 su atsakovu UAB „Tele2“ buvo sudariusi Mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, ieškovei buvo suteiktas mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). 2003m. lapkričio mėnesį iš ieškovės buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Apie telefono vagystę ieškovė pranešė UAB „Tele2“ darbuotojams ir buvo įsitikinusi, kad telefonas yra „užblokuotas“. Po vagystės realiai ieškovė UAB „Tele2“ paslaugomis nesinaudojo, tačiau už pavogtą telefoną atsakovui sumokėjo ir suėjus terminui norėjo nutraukti sutartį, tačiau atsakovas UAB „Tele2“ 2004 m. vasario 12 d. jai pasiūlė sudaryti kitą sutartį, suteikiant naują telefono aparatą bei kitą numerį (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutiko ir 2004 m. vasario 12 d. pasirašė „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nors sutartis buvo pasirašyta 2004-02-12 ir turėjo įsigalioti nuo jos pasirašymo momento, tačiau naujas mobilaus ryšio telefonas buvo „pajungtas“ naudoti tik 2004-02-17, t. y. po penkių dienų, kas reiškia, kad atsakovas pažeidė 2004-02-12 sudarytą sutartį. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas 2004 m. kovo mėnesio sąskaitoje įrašė, jog ji privalo sumokėti 140,17 Lt skolą už telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apie pusę metų buvo „užblokuotas“. Dėl tokio „Tele2“ elgesio ji parašė pretenziją, jog yra grubiai pažeista 2004-02-12 sutartis ir paprašė ją nutraukti. Tariamos 140,17 Lt skolos pagal buvusią 2002-10-15 sutartį ji nemokėjo ir vėliau UAB „Tele2“ pripažino savo klaidą bei 140,17 Lt skolą anuliavo. Pradžioje dar mokėjo įmokas pagal naują 2004-02-12 sutartį, bet kadangi atsakovas UAB „Tele2“ grubiai pažeidė sutartį, reikalaudamas skolos pagal ankstesnę sutartį, ji paprašė atsakovo sutartį nutraukti ir mokėjimų pagal 2004-02-12 sutartį toliau nebevykdė, dėl ko galimai jai buvo priskaičiuota 300 Lt skola. Jai taip pat laiku nebuvo pranešta apie reikalavimo perleidimą trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“.
Atsakovas UAB „Tele2“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė esmines 2004-02-12 sutarties sąlygas. Ieškovė sandorį iš dalies įvykdė, kadangi pagal jį atliko 4 mokėjimus, iš karto nepareiškė pretenzijų dėl mobilaus ryšio „pajungimo“, nes tokios pretenzijos buvo pradėtos reikšti tik vėliau, kai buvo pateikta sąskaita už paslaugas. Sąskaitoje dėl 140,17 Lt buvo padaryta klaida, kuri nebuvo susijusi su 2004-02-12 ieškovės sudaryta nauja sutartimi ir atsakovas šią savo klaidą ištaisė. Ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti 2004-02-12 sutartį ir dėl to atsirado skola. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog mobiliojo ryšio telefono numeris buvo „pajungtas“ tik po 5 dienų nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes sutartyje nebuvo aptartas „pajungimo“ terminas, o kitokių pretenzijų dėl 2004-02-12 sutarties ieškovė nepareiškė.
Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė esmines sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad pati ieškovė nepagrįstai nevykdė 2004-02-12 sutarties ir dėl to atsirado 300 Lt skola.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad 2004 m. vasario 12 d. sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Konstatavo, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas esmingai pažeidė 2004 m. vasario 12d. sutartį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja Civilinio kodekso (CK) 6.217 str. 2 dalyje numatyti pagrindai, ar kad atsakovas UAB „Tele2“, sudarydamas sutartį, veikė nesąžiningai. Ieškovė savo teiginiui pagrįsti, jog mobilus ryšys jai buvo „pajungtas“ tik po 5 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, nepateikė jokių įrodymų, atitinkančių CK 6.217 str. 2 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad ieškovė iš karto po sutarties sudarymo jokių pretenzijų atsakovui dėl telefono „pajungimo“ nepareiškė, sutartį pradėjo vykdyti atlikdama kelis mokėjimus. Nurodė, kad, ieškovės argumentas, jog 2004 m. vasario 12 d. sutartis turi būti nutraukta dėl to, kad jai neteisėtai buvo priskaičiuota skola pagal ankstesnę 2002 m. spalio 15 d. sutartį, nėra teisiškai pagrįstas ginčijant 2004 m. vasario 12 d. sutarties teisėtumą.
Ieškovė N. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir jos ieškinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė procesinį pažeidimą, nes 2012-09-11vykusiame teismo posėdyje nepareikalavo, kad prisiektų atsakovo UAB „Tele2“ ir trečiojo asmens UAB „Gelvora“ atstovai, taip suteikdamas galimybę jiems sakyti netiesą.
2. 2012-09-11teismo posėdyje dalyvavo trečiojo asmens UAB ,,Gelvora“ atstovė R. S., kuri nepateikė teismui įgaliojimo, nors protokole rašoma, kad įgaliojimą pateikė. Teismo sprendime nurodoma, kad 2012-09-11 teismo posėdyje dalyvavo trečiojo asmens atstovė R. S..
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas pažeidė 2004 m. vasario 12 d. sutartį. Sutartis pasirašyta 2004-02-12 ir įsigaliojo nuo pasirašymo dienos (9.1 p., 9.1 p.), tačiau atsakovas UAB„Tele2“ sutartį pradėjo vykdyti nuo kitos dienos kitu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sutartis buvo pasibaigusi. Taip ieškovei buvo priskaičiuota 140,17 Lt skola. Teigia, kad tai yra sutarties nevykdymas, nes Sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovas pasinaudos ieškovei nepriklausančiu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei duotas naujas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) bus pajungtas po kelių dienų, o už neteisėtą paslaugą teks sumokėti ieškovei.
4. Jeigu atsakovas būtų buvęs sąžiningas, ieškovei parašius 2004-03-29 pretenziją ir joje išdėsčius aplinkybes, būtų iš karto pripažinęs savo kaltę arba atsakęs į pretenziją, o ne grasinęs įspėjimu, kuriame jau nurodyta skola už ieškovei priklausantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tai rodo klastotę, nes skola (mokestis už paslaugą) yra už telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o įspėjimas rašomas už ieškovei priklausantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei parašius atsakymą į įspėjimą, kad iki 2004-02-17 nebuvo vykdoma 2004-02-12 sutartis, gavus sąskaitą už kovo mėnesį, skola (paslaugos mokestis) buvo skaičiuojama už ieškovei priklausantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovas veikia nesąžiningai, nes pats pripažino, kad yra jo darbuotojų kaltė, tačiau sutarties nenutraukė.
5. Teismas sprendime konstatuoja, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ryšys buvo „pajungtas“ tik po 5 dienų nuo sutarties pasirašymo, tačiau ieškovė pateikė „išklotines“, iš kurių matyti kada pagal 2004-02-12 pasirašytą sutartį pradėjo veikti ieškovės telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovė pradėjo vykdyti sutartį, atlikdama mokėjimus, nes nežinojo ir sutartyje nebuvo parašyta, kad atsakovas UAB „Tele2” sieks neteisėtai pasipelnyti pagal negaliojančią sutartį. Tik gavus sąskaitas ieškovei buvo aišku, kad sutartis nevykdoma. Sąskaitos yra pateikiamos po mėnesio, buvo reikalingos išklotinės, todėl iki tol buvo atsiskaitoma, t. y. vykdomi mokėjimai.
7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio argumentas, jog yra priskaičiuota skola pagal ankstesnę 2002-10-15 sutartį, nėra teisiškai pagrįstas ir liečiantis 2004-02-12 sutarties teisėtumo ginčijimą, tačiau 2002-10-15 sutartis negaliojanti, o šios negaliojančios sutarties pagrindu yra pasinaudojama 2004-02-12 sudaryta sutartimi. Jokie teisės aktai nenumato, kad pagal negaliojančius dokumentus būtų galima pasinaudoti galiojančių dokumentų sąskaita.
8. Atsakovas UAB „Tele2“ teigia, kad ieškovė dėl mobilaus ryšio pajungimo iš karto nepareiškė jokios pretenzijos. Pretenzijas buvo pradėta reikšti vėliau, gavus sąskaitą. Kaip teigia atsakovas, buvo sąskaitoje padaryta klaida, tačiau atsakovas iš karto neištaisė klaidos, o siuntė įspėjimus sumokėti skolą, t. y. neteisėtai reikalavo sumokėti už ieškovei nesuteiktą paslaugą. Tik po kelių mėnesių įrodinėjimo atsakovas pripažino, kad tai jo darbuotojų kaltė, tačiau taip ir nesutiko, kad pažeidė sutartį.
9. Kad atsakovas UAB„Tele2“ nesąžiningas, įrodo 2006-12-12 gautas raštas iš advokatų kontoros. Jiems nusiuntus visus dokumentus dėl ko susidarė skola, daugiau jokių žinių apie įsiskolinimą ieškovė negavo. Tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams ir ieškovei nieko nepranešus, buvo gautas iš trečiojo asmens UAB „Gelvora“ pranešimas dėl reikalavimo perleidimo. Tik po dviejų metų reikalavimo iš trečiojo asmens UAB ,,Gelvora“ ieškovė gavo „Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuri net nepatvirtinta atsakovo UAB„Tele2“ ir neatitinka LR CK 6.103 str. reikalavimų.
Atsakovas UAB „Tele2“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo atstovas buvo ne atstovas pagal įstatymą, o atstovas pagal pavedimą, dėl to jam nekilo prievolė būti teismo prisaikdintam.
2. Ginčas tarp šalių įvyko dėl telefonui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktų atsakovo paslaugų pagal pirminę 2002-10-15 sutartį, o ne pagal naują 2004-02-15 telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo sutartį, kurią ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia. Tai, jog ginčas dėl mokėtinų 140,17 Lt atsakovo buvo išspręstas ieškovės naudai siekiant greičiau baigti užsitęsusį ginčą, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti nutraukti 2004-02-15 sutartį dėl tariamai buvusio sutarties pažeidimo ir netaikyti sutartyje numatytų netesybų. Netesybos apskaičiuotos pagal sutarties 6.4 (c) punktą, nes sudarius sutartį ir įsipareigojus naudotis Tele2 paslaugomis 24 mėn., ieškovei buvo suteiktas telefono aparatas „Nokia 3510“, kurio vertė – 549 Lt.
3. Ieškovė iš dalies įvykdė ginčijamą sutartį, nes buvo atlikti 4 periodiniai mokėjimai: 6,03 Lt – 2004-03-23; 15,73 Lt – 2004-04-27; 16,41 Lt – 2004-05-25; 10,00 Lt – 2004-06-25.
4. Ieškovė iš karto nereiškė atsakovui pretenzijų, kad tik po 5 dienų buvo „pajungtas“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ryšys, sutartį pradėjo vykdyti atlikdama pagal ją mokėjimus, todėl ne atsakovas, o ieškove elgiasi nesąžiningai bei piktnaudžiauja savo teisėmis.
Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismui buvo pateikti trečiojo asmens atstovės įgaliojimas bei išsilavinimą patvirtinantys dokumentai. Remiantis CPK 329 str. 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju atsakovo bei trečiojo asmens atstovų priesaikos nedavimas bylos baigčiai įtakos neturėjo.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog 2004-02-12 su atsakovui sudaryta sutartis būtų pripažinta negaliojančia bei, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir pažeidė sutartį. Byloje nustatyta, kad 2004-02-12 ieškovė bei atsakovas sudarė „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties“ pratęsimą 24 mėnesiams, t. y. iki 2006-02-12, bei numerio keitimą į Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu susidarė 300 Lt. skola. 2004-02-12 „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartyje“ buvo numatytas sutarties įsigaliojimo bei galiojimo laikotarpis nuo sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2004-02-12 iki 2006-02-12. Sutarties galiojimo metu ieškovė įsipareigojo laikytis sutarties sąlygų bei mokėti minimalų mėnesinį prakalbamą mokestį pagal pasirinktą mokėjimo planą. Sutartis 2006-01-31 buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų bei neatsiskaitant su atsakovu.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog egzistuoja CK 6.217 str. 2 dalyje numatyti pagrindai. Apeliantė neginčija, kad sudarė sutartį, naudojosi paslaugomis, už dalį suteiktų paslaugų apmokėjo, taip sandorį patvirtino, todėl netenka teisės jį ginčyti. Apeliantė nurodė, kad telefono ryšys buvo „pajungtas“ po 5 dienų, tačiau ji pretenzijų dėl mobilaus ryšio „pajungimo“ iš karto nepareiškė, dėl atsakovo vėlavimo „pajungti“ ryšį kreipėsi tik gavusi sąskaitą už paslaugas.
4. Apeliantės argumentas, kad jai apie reikalavimo perleidimo faktą nebuvo pranešta, yra nepagrįstas. 2009-03-31 atsakovui ir trečiajam asmeniui sudarius „Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo nedelsiant informavo ieškovę apie reikalavimo perleidimo faktą. Ieškovė susisiekė su UAB „Gelvora“ ir tiek raštu, tiek žodžiu buvo bendraujama dėl skolos susidarymo, kas patvirtina, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą. 2011-08-26, apeliantei (ieškovei) reikalaujant, pakartotinai buvo pateikti visi dokumentai.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl skunde nurodytų procesinių pažeidimų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės N. Š. argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, 2012 m. rugsėjo 11 d. vykusiame teismo posėdyje nepareikalavęs iš atsakovo UAB „Tele2“ ir trečiojo asmens UAB „Gelvora“ atstovų prisiekti, pažeidė procesines teisės normas ir taip suteikė galimybę jiems sakyti netiesą, yra nepagrįsti, nes juridinio asmens atstovai pagal pavedimą neturi prisiekti LR CPK 186 str. 6 dalyje nustatyta tvarka. Prisiekti turi juridinio asmens atstovai pagal įstatymą (CPK 55 STR., 186 str. 5 d.).
Iš 2012 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio protokolo ir posėdžio garso įrašo (b. l. 89-92) akivaizdu, kad į teismo posėdį buvo kviesta ir teismo posėdyje dalyvavo trečiojo asmens UAB ,,Gelvora“ atstovė, teisininkė R. S., kuri yra pateikusi teismui 2012-06-13 įgaliojimą ir diplomo kopiją (b. l. 84, 85), todėl UAB ,,Gelvora“ atstovė R. S. pagrįstai yra nurodyta ir ginčijamame teismo sprendime. Tai, kad 2012-09-11 teismo posėdžio protokole nurodyta R. „S.“ yra akivaizdus rašymo apsirikimas. LR CPK 328 straipsnyje nurodyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais, o LR CPK 329 str. 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju rašymo apsirikimas protokole bylos baigčiai įtakos neturėjo.
Dėl sandorio nuginčijimo.
Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamam Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28d. sprendimui panaikinti.
Pirminis kreditorius (atsakovas) UAB „Tele2“ 2009-03-31 „Reikalavimo perleidimo sutartimi“ perleido savo reikalavimo teisę į skolininkės (ieškovės) N. Š. 300 Lt skolą naujajam kreditoriui (trečiajam asmeniui) UAB „Gelvora“ (b. l. 28-31, 32).
Pagal byloje esančius duomenis N. Š. skola yra atsiradusi dėl to, kad N. Š. nėra įvykdžiusi tarp jos ir atsakovo UAB „Tele2“ 2004 m. vasario 12 d. sudarytos (vietoje buvusios 2002 m. spalio 15 d. sutarties) „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kuria paslaugų tiekėjas UAB „Tele2“ jai suteikė naują 549 Lt vertės telefono aparatą „Nokia 3510“, skyrė naują numerį (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo teikti ryšio paslaugas Sutartyje nustatytomis sąlygomis, o ieškovė N. Š. priėmė suteiktą SIM kortelę, telefono aparatą ir įsipareigojo 24 mėnesius, t.y. iki 2006-02-12, naudotis „Tele2“ paslaugomis bei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suteiktas ryšio paslaugas ir mobilųjį telefoną (b. l. 4). Pagal Sutarties 9.1 punktą, Sutartis įsigaliojo nuo pasirašymo ir galiojo neterminuotai. Sutarties 9.2 punkte buvo numatyta, kad „Bet kuri šalis turi teisę nutraukti šią Sutartį pranešusi raštu prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu kita šalis pažeidė esmines Sutarties sąlygas ir /ar Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus“. Sutarties 9.2 punkte buvo numatyta, kad „Sutarties nutraukimas neatleidžia Klijento nuo įsipareigojimų apmokėti už „Tele2“ suteiktas paslaugas bei sumokėti minimalų prakalbamą ar kitą mokestį, jei toks yra nustatytas Sutartimi, sutinkamai su Sutarties 6.4 ( c ) punktu“ .
Pasinaudodama LR CK 6.107 str. 3 dalyje numatyta teise, ieškovė (skolininkė) N. Š. teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp jos (N. Š.) ir atsakovo UAB „Tele2“ 2004 m. vasario 12 d. pasirašytą „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip galima suprasti iš ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, Sutartį ji prašė pripažinti negaliojančia dėl to, kad jau Sutarties vykdymo pradžioje antrosios sutarties šalies, t.y. atsakovo UAB „Tele2“, atitinkami veiksmai jai sukėlė nepasitikėjimą sutarties vykdymo sąžiningumu, nes naujasis telefono numeris buvo „pajungtas“ ne sutarties sudarymo dieną (2004-02-12), o tik 2004-02-17, tuo tarpu jai už vasario dienas iki telefono „pajungimo“ ir už anksčiau prarastą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) be pagrindo buvo priskaičiuota 140,17 Lt skola, kurią vėliau, didelių ieškovės pastangų dėka, pats atsakovas anuliavo. Dėl to ieškovė 2004-03-29 atsakovui UAB „Tele2“ pareiškė pretenziją „Dėl sutarties pažeidimo“, kurioje nurodė, kad ji Sutartį nutraukia (b. l. 12-13), 2004-06-24 atsakovui UAB „Tele2“ pareiškė kitą pretenziją „Dėl sutarties nutraukimo“, kurioje nurodė, kad nuo 2004 m. gegužės mėnesio nesinaudoja telefonu (duomenys neskelbtini), tačiau sąskaitos apmokėjimui jai yra siunčiamos, tačiau ji sutinka sumokėti tik „už pateiktas detalizacijos sąskaitas“, prašo Sutartį nutraukti, priešingu atveju, ketina kreiptis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo (b. l. 20). Ieškovė mano, kad 2004-02-12 „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis“ Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nenutraukė Sutarties iki 2006 metų, skaičiavo jai skolą po 15 Lt kas mėnesį ir taip susidarė 300 litų skola, tačiau ji skolos nebemokėjo. Prašė pripažinti 2004-02-12 Sutartį su UAB „Tele2“ negaliojančia (b. l. 89-92).
Kaip jau buvo minėta, 2004 m. vasario 12 d. „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties“ 9.2 punkte buvo numatyta, kad sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį pranešusi raštu prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu kita šalis pažeidė esmines Sutarties sąlygas ir /ar Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus“. Pačioje sutartyje nebuvo išvardintos esminės sutarties sąlygos, dėl kurių pažeidimo galėjo būti vienašališkai nutraukta sutartis, tačiau Civilinio kodekso 6.217 str. 1 dalyje nustatyta, kad „Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas“. Duomenų, kad atsakovas „neįvykdė“ sutarties byloje nėra, o neįvykdymu pripažinti kiek pavėluotai pradėtą sutarties vykdymą, negalima. Civilinio kodekso 6.217 str. 2 dalyje nurodyta, kad „nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta“.
Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ne apskritai nepateikė įrodymų dėl galimo sutarties pažeidimo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtent Civilinio kodekso 6.217 str. 2 dalyje nurodytas sąlygas, t.y., kad sutarties pažeidimus būtų galima pripažinti esminiais. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes, pirma, įrodymus dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo turėjo pateikti ieškovė (CPK 178 str.); antra, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 140,17 Lt skolos reikalavimo pagal anksčiau sudarytą sutartį bei kiek vėlesnis (2004-02-17) telefono (duomenys neskelbtini) ryšio pajungimas ir kiti ginčai su atsakovu dėl ne laiku gautų bei neišsamių atsakymų į ieškovės paklausimus bei pretenzijas, tuo laiku, kai ieškovė 2004-03-29 ir 2004-06-24 atsakovui UAB „Tele2“ pareiškė pretenzijas dėl sutarties nutraukimo, nebeatitiko nė vienos Civilinio kodekso 6.217 str. 2 dalyje nurodytos sąlygos dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, nes ieškovei be jokių kliūčių jau buvo teikiamos tos paslaugos, dėl kurių ji 2004 m. vasario 12 d. buvo sudariusi „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį“, ir tomis sąlygomis, kuriomis ši sutartis buvo sudaryta. Ieškovė pati pripažino, kad, nepriklausomai nuo jos atsakovui reiškiamų pretenzijų, abi sutarties šalys vykdė 2004-02-12 pasirašytą sutartį, ieškovė atliko 4 periodinius mokėjimus: 6,03 Lt – 2004-03-23; 15,73 Lt – 2004-04-27; 16,41 Lt – 2004-05-25; 10,00 Lt – 2004-06-25, tik vėliau ieškovė nusprendė nebevykdyti sutarties ir dėl to susidarė 300 litų skola.
Teisėjų kolegija sutinka su ginčijamu sprendimu, kad ieškovės argumentas, jog 2004-02-12 sutartis turi būti nutraukta dėl to, kad jai neteisėtai buvo priskaičiuota skola pagal ankstesnę 2002-10-15 sutartį, nėra teisiškai pagrįstas argumentas ginčijant 2004-02-12 sutarties teisėtumą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad atsakovo UAB„Tele2“ nesąžiningumą nuginčijant sutartį įrodo 2006-12-12 gautas raštas iš advokatų kontoros, kai šiai kontorai nusiuntus visus dokumentus dėl ko susidarė skola, daugiau jokių žinių apie įsiskolinimą ieškovė negavo, nes tai nėra susiję nei su 2004-02-12 sutarties sudarymu, nei su jos vykdymu. Pažymėtina, kad 2004 m. vasario 12 d. „Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis“ 2006 m. sausio 31 d. buvo nutraukta atsakovo UAB„Tele2“ iniciatyva, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų bei neatsiskaitant su atsakovu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ginčijamos sutarties sudarymo ir galiojimo teisėtumui neturėjo reikšmės ir tai, kad, kaip teigia ieškovė, tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams ir ieškovei nieko nepranešus, buvo gautas iš trečiojo asmens UAB „Gelvora“ pranešimas dėl reikalavimo perleidimo; kad tik po dviejų metų reikalavimo iš trečiojo asmens UAB ,,Gelvora“ ieškovė gavo „Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuri net nepatvirtinta atsakovo UAB„Tele2“ ir neatitinka LR CK 6.103 str. reikalavimų. Tai nėra susiję nei su 2004-02-12 sutarties sudarymu, nei su jos teisėtumu.
Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos iš apeliantės N. Š. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danutė Matiukienė
Teisėjai Laisvė Aleknavičienė
Jolanta Badaugienė