Civilinė byla Nr. e2-1320-790/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00020-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 

                                                            (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tomena“ 223 554,70 Eur skolą, 2 319 553,05 Eur negautų pajamų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė buvo sudariusios dvi laidavimo sutartis, kuriomis atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove tuo atveju, jeigu UAB „Fresh Market“ neįvykdytų savo prievolių, kylančių iš jos ir ieškovės sudarytų nekilnojamojo turto nuomos sutarčių. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Fresh Market“ iškelta bankroto byla. Bendrovės bankroto administratorė 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė ieškovei pranešimą apie nuomos sutarčių nutraukimą, kuriame nurodė neturinti galimybių operatyviai atlaisvinti patalpas. Patalpos buvo perduotos ieškovei tik 2016 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino ieškovės 223 554,70 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro suma, mokėtina už naudojimąsi patalpomis laikotarpiu, kai sutartys buvo nutrauktos, bet patalpos nebuvo atlaisvintos. Nuomininkė neatsiskaitė su ieškove, todėl nurodytą sumą turi sumokėti laiduotoja (atsakovė). Nuomos sutartys su UAB „Fresh Market“ buvo sudarytos 10 metų terminui, tačiau dėl nuomininkės kaltės jos buvo nutrauktos anksčiau, todėl laiduotoja turi atlyginti ieškovei 2 319 553,05 Eur negautų pajamų.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti skolos suma susidarė laikotarpiu, kai UAB „Fresh Market“ jau buvo iškelta bankroto byla. Ši prievolė kilo ne iš patalpų nuomos sutarties pažeidimo, už kurios tinkamą vykdymą laidavo atsakovė, o iš bankroto administratorės vykdomo bankrutuojančios įmonės turto valdymo (bankroto procese buvo priimtas sprendimas panaudoti ieškovės patalpas bankrutuojančios bendrovės turtui saugoti), todėl netenkino reikalavimo priteisti šią sumą iš atsakovės. Teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti negautas pajamas, nenustatęs nuomininkės ar atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (ieškovė neįrodė, kad ji realiai galėtų 10 metų gauti pajamas iš ginčo patalpų nuomos).

3.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė teismo atidėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (11 250 Eur) sumokėjimo terminą iki bylos išnagrinėjimo. Ieškovė nurodė, kad ji nėra pajėgi iš karto sumokėti reikiamą sumą, kadangi šiuo metu neturi pakankamai apyvartinių lėšų. Šias aplinkybes patvirtina jos banko sąskaitų išrašai ir pažyma iš „Creditinfo“ sistemos. Kita vertus, ieškovė nėra nutraukusi veiklos, be to, ji turi skolininkų, kurie privalės įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl teismui išnagrinėjus bylą ji neabejotinai bus pajėgi sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir nustatė ieškovei terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 11 250 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

5.       Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį, įrodymų apie turimą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, lėšas, turtines teises, finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie pajamas, gaunamas iš komercinės veiklos, kurie tikėtinai patvirtintų, kad ieškovės finansinė padėtis nėra gera ir yra būtinas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimas. Ieškovė pasirinktinai pateikė tik banko sąskaitos išrašus, įmonės debitorių sąrašą ir „Creditinfo“ pažymą, kurie, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl sunkios turtinės padėties.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai atspindi tik ieškovės turimų lėšų likutį konkrečią dieną, tačiau neleidžia įvertinti jos realios finansinės būklės, juo labiau kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog neturi sąskaitų kituose bankuose. Ieškovės debitorių sąrašas taip pat nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jos sunkios turtinės padėties. Šie duomenys parodo kitų asmenų piniginių prievolių dydžius ir savaime nereiškia, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga, o tam tikromis aplinkybėmis šie duomenys gali leisti daryti priešingą išvadą. Iš ieškovės pateikto debitorių sąrašo neįmanoma nustatyti skolų grąžinimo terminų ir perspektyvų, taip pat to, kokių veiksmų ieškovė ėmėsi ar imsis skoloms atgauti. Taigi, ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jeigu jos apeliacinis skundas būtų atmestas.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovė yra inicijavusi kelis naujus civilinius ginčus ir teikdama ieškinius yra sumokėjusi gana didelius žyminius mokesčius, todėl ji šiuo metu neturi apyvartinių lėšų, kurias galėtų panaudoti žyminiam mokesčiui nagrinėjamoje byloje sumokėti. Kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovė pateikė savo banko sąskaitų išrašus ir „Creditinfo“ pažymos kopiją. Priešingai nei nurodė teismas, šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes.

7.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, esą ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini ir ateityje ji galės sumokėti reikiamą žyminį mokestį. Iš ieškovės pateikto debitorių sąrašo matyti, kad kiti asmenys yra jai skolingi dideles pinigų sumas. Jas atgavusi ieškovė galėtų sumokėti žyminį mokestį.

7.3.                      Ieškovė jau buvo sumokėjusi analogišką žyminį mokestį pateikdamas ieškinį. Ši aplinkybė patvirtina, kad ji iš tikrųjų yra pajėgi sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, tik šiuo metu stokoja apyvartinių lėšų. Teismas nutartyje turėjo tai įvertinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti ir nustatė jai terminą pašalinti šį trūkumą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo  2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

10.       Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

11.       Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas), o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

12.       Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 84 straipsnis).

13.       Nagrinėjamoje atveju aktualus CPK 84 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio sumokėjimo termino atidėjimą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau asmens prašymas atidėti žyminį mokestį turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Šias aplinkybes (savo sunkią turtinę padėtį ir numatomą jos pagerėjimą) nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovė.

14.       Ieškovė nurodo, kad dėl laikinai iškilusių finansinių sunkumų (apyvartinių lėšų stokos) neišgali sumokėti žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Siekdama pagrįsti šias aplinkybes, ieškovė pateikė teismui pažymą iš informacinės sistemos „Creditinfo“, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad ieškovė turi neapmokėtų įsiskolinimų kreditoriams, taip pat išrašus iš akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko ir AB „Luminor Bank“ elektroninių sistemų, iš kurių matyti, kad išrašų sudarymo dieną šiuose bankuose esančiose ieškovės sąskaitose nebuvo pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti. Jokių kitų duomenų apie jos valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitas banko sąskaitas (jeigu ieškovė jų turi) ir jose esančias lėšas, iš vykdomos veiklos gautas ar planuojamas gauti pajamas, turimus įsipareigojimus kreditoriams ir pan. ieškovė nepateikė. Nesant byloje pirmiau nurodytų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų įvertinti ieškovės turtinę padėtį, nėra galimybės spręsti, kad ieškovę iš tikrųjų ištiko laikini finansiniai sunkumai ir dėl šios priežasties ji neišgali sumokėti žyminio mokesčio, kad jos nurodytose banko sąskaitose stokojama lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti dėl aplinkybių, susijusių su jos vykdoma veikla, poreikiu atsiskaityti su kreditoriais ar pan., o ne, pavyzdžiui, dėl to, kad savo lėšas ieškovė saugo kituose bankuose ar jas išgrynina. Ieškovės pateiktų duomenų nepakanka, siekiant įvertinti jos turtinę padėtį ir nustatyti, ar prašymas atidėti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti yra pagrįstas.

15.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį šioje byloje, taip pat buvo pareiškusi prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą dėl apyvartinių lėšų stokos. Minėtas prašymas buvo grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais ir įrodymais, kaip ir prašymas atidėti terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, kuria ieškovės prašymas buvo atmestas, nurodė ieškovei, kad pateiktų duomenų nepakanka jos turtinei padėčiai įvertinti, kad ieškovės pateikti bankų sąskaitų išrašai atspindi tik konkrečią išrašo sudarymo dieną banko sąskaitoje buvusį pinigų likutį ir neleidžia įvertinti jos realios būsenos (be kita ko, įsitikinti, kad tokia situacija susiklostė ne dėl pačios ieškovės veiksmų, pervedant lėšas iš vienos sąskaitos į kitą), kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie kituose bankuose turimas sąskaitas, apie turimą nekilnojamąjį turtą, kurio, kaip matyti iš viešųjų registrų duomenų, ieškovė turi daugiau nei 100 objektų. Gavusi šią teismo nutartį, ieškovė neskundė jos atskiruoju skundu, tačiau sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Taigi, jau ieškinio priėmimo stadijoje ieškovei buvo išaiškinta, kad jos pateikti duomenys nėra pakankami tam, kad teismas galėtų spręsti dėl galimybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Nepaisant to, ieškovė, teikdama prašymą atidėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, ir vėl pateikė teismui iš esmės analogiškus dokumentus, kurie teismo nutartimi jau buvo pripažinti nepakankamais. Nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu ieškovė nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį.

16.       Šioje nutartyje jau minėta, kad asmuo, siekiantis žyminio mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo, turi įrodyti, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Ieškovė šią aplinkybę įrodinėja byloje pateiktu jos skolininkų sąrašu, kuriame yra nurodyti skolininkų pavadinimai, juridinių asmenų kodai ir 2019 m. gegužės 10 d. turėtų įsiskolinimų sumos. Iš ieškovės pateiktų duomenų teismas negali spręsti, ar ieškovė turi realią galimybę išreikalauti jos pateiktame kreditorių sąraše nurodytas sumas, taip pat kokių veiksmų ieškovė ėmėsi siekdama jas išieškoti. Be to, ieškovės pateikti duomenys apie jos skolininkus nėra aktualūs – sąraše yra pateikti duomenys apie asmenis, turėjusius skolinius įsipareigojimus jos atžvilgiu 2019 m. gegužės 10 d., o ieškovės apeliacinis skundas, kuriame išdėstytas prašymas atidėti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, pateiktas tik 2019 m. liepos 25 d. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, ar sąraše pateikta informacija nepakito.

17.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė dėl savo sunkios turtinės padėties negalinti sumokėti žyminio mokesčio, taip pat neįrodė, kad ši padėtis yra susiklosčiusi laikinai. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo termino iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Skundžiama nutartimi ieškovei pagrįstai nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (žyminiam mokesčiui sumokėti). Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi ieškovei nustatomas naujas terminas sumokėti 11 250 Eur už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai) sumokėti 11 250 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas                      Marius Bajoras