Civilinė byla Nr. e2-35-730/2018

     Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00609-2017-2

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;

                                                                                          3.5.14

                                                              (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

                                                     N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 20 d.

        Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serenitė“ atstovui advokatui K. K.,

civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Serenitė“, Z. J., S. R., S. P. dėl vienašalės restitucijos taikymo ir nepagrįsto praturtėjimo išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

n u s t a t ė :

1.       civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašė iš atsakovės UAB „Serenitė“ ieškovei D. S. priteisti 30 410,10 EUR ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo S. J. ir S. R. ieškovei D. S. solidariai priteisti 28 962,00 EUR, 7 240,50 EUR palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 36 202, 50 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų S. J. ir S. P. ieškovei D. S. solidariai priteisti 57 924, 00 EUR skolos, 14 481,00 EUR palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 72 405,00 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo S. J. ieškovei D. S. priteisti 88 880, 90 EUR skolos, 22 220,22 EUR palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 111 101, 12 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovų ieškovei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino ieškovės D. S., atsakovų S. J., uždarosios akcinės bendrovės „Serenitė“, atstovaujant direktoriui S. J.,  S. R., S. P. sudarytą taikos sutartį. 

3.       2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi,  mirus atsakovui S. J., nutarta pakeisti atsakovą S. J. į jo teisių ir pareigų perėmėją Z. J..

4.       Gautas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymo pagrindu nurodomos aplinkybės, jog 2018 m. gegužės 3 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi, o atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J., jo teisių perėmėja Z. J. iki šiol neįvykdė taikos sutartimi patvirtintų ir prisiimtų įsipareigojimų, todėl vadovaujantis CPK 646 straipsniu prašo išduoti vykdomąjį raštą.

5.       Atsakovė UAB „Serenitė“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutinka, prašo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, pakeisti 2018 m. gegužės 3 d. nutarties priimtos civilinėje byloje vykdymo tvarką – nustatyti, kad taikos sutarties sąlygos turi būti įvykdytos iki 2020 m. rugsėjo 1 d.  Nesutikimo motyvų esmė, jog taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovai negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių:

5.1. Atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J. dėl suprantamų objektyvių priežasčių neturėjo galimybės įvykdyti taikos sutarties sąlygų, o Z. J. neturėjo galimybės nei faktine, nei teisine prasme įvykdyti taikos sutarties sąlygų, nes tik 2019 m. gruodžio 30 d. nutartim tapo atsakovo S. J. procesinių teisių perėmėja.

5.2. Ieškovė laikytina nesąžininga šioje byloje, kadangi ieškovė vykdė derybas dėl taikos sutarties sąlygų, esant jau esminiam šalių sutarimui dėl taikos sutarties sąlygų šias derybas nutraukė.

5.3. Taikos sutarties sąlygų vykdymas turėtų būti pakeistas, nustatant, kad taikos sutarties sąlygos dėl likusios 145 000 EUR sumos turėtų būti įvykdytos iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kadangi ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi po 2020 m. sausio 3 d., tai yra, kai Z. J. tapo procesinių teisių perėmėja, taikos sutarties neįvykdymo terminas yra praleistas nežymiai, pateikti duomenys į bylą rodo, kad atsakovas negalėjo įvykdyti taikos sutarties.

5.4. Reikalavimas dėl taikos sutartyje apibrėžtų netesybų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika galėtų būti realizuojamas tik ginčo teisena, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo.

6. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovės atstovas prašė prašymą tenkinti, iš esmės paaiškino prašymo pagrindu nurodytas aplinkybes. Atsakovės atstovas su ieškovės prašymu nesutiko, paaiškino aplinkybes, nurodytas atsiliepime, prašė prašymo netenkinti, pakeisti vykdymo tvarką.

Prašymas išduoti vykdomąjį raštą tenkinamas, netenkinamas prašymas pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas.

7.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė ir atsakovai 2018 m. gegužės 3 d. sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, taip šalys tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė ieškovės inicijuotą teisminį ginčą dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8.       Šalys taikos sutartimi susitarė, kad atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J. įsipareigoja solidariai sumokėti ieškovei D. S. 230 000 Eur sumą per 1 metus nuo teismo nutarties patvirtinti Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, nuo likusių reikalavimų ieškovė D. S. atsisako, bylinėjimosi išlaidos lieka kiekvienai jas patyrusiai šaliai Jei atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J. laiku neįvykdys savo prievolės sumokėti ieškovei D. S. 230 000 Eur sumą, jie (UAB „Serenitė“ ir S. J.) įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už likusią skolos dalį ir papildomai sumokėti ieškovei D. S. 20 118 Eur dydžio netesybas, 713 Eur ir 2 000 Eur  išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje tarp šalių ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovė Z. J. (atsakovo S. J.) teisių perėmėja 2020 m. sausio 28 d. pervedė ieškovei 85 000 EUR ir likusi skola yra 145 000 EUR.

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o CPK 42 straipsnio 2 dalyje – kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

10.       Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

11.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

12.       Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų teisinio reguliavimo, kasacinio teismo nuostatų, šalių sudarytos taikos sutarties teisėtumą, jos atitiktį abiejų šalių valiai teismas vertina priimdamas procesinį sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo arba atsisakymo ją tvirtinti bei teismas turi pareigą išduoti vykdomąjį raštą tik atitinkantį taikos sutarties sąlygų turinį.

13.       Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovės UAB „Serenitė“ argumentai, jog reikalavimas dėl netesybų gali būti realizuotas tik ginčo teisenos tvarka, kai dėl jų šalys yra susitarusios taikos sutartimi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo, nėra pagrįsti. Teismui tvirtinant taikos sutartį, atsakovai sutiko su visomis taikos sutarties sąlygomis, taip pat ir su sąlygomis, nustatančiomis netesybas ir jų  dydį. Aplinkybę, kad atsakovus tenkino šalių sudarytoje taikos sutartyje išdėstytos sąlygos, visų pirma, pagrindžia tai, kad atsakovai pasirašė šią sutartį, šalis byloje atstovavo kvalifikuoti teisininkai advokatai. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia šalims susitarti taikos sutartyje ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia (be kita ko), dėl priešpriešinių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį. Atsakovė UAB „Serenitė“, pagrįsdama šį savo argumentą, remiasi kasacinio teismo praktika byloje, kurios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, neatitinka šios bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Išnagrinėtoje atsakovės UAB „Serenitė“ kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama ne dėl vykdomojo rašto išdavimo, be to, kaip matyti iš nutarties byloje buvo keliamas netesybų klausimas, kai jos nebuvo numatytos šalių patvirtintoje taikos sutartyje.

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Taigi prašymo išduoti vykdomąjį raštą procese taikos sutartyje nurodyti prievolės subjektai ir (ar) prievolės rūšis negali būti keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

15.       Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus atsakovų duomenis nėra pagrindo spręsti dėl šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Tokia išvada darytina remiantis tuo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad laikotarpiu, kai turėjo būti vykdoma taikos sutartis, ėmėsi konkrečių veiksmų taikos sutarčiai įvykdyti ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių taikos sutarties sąlygų nebuvo galimybės įvykdyti. Sudarant šalių taikos sutartį aplinkybė, dėl kurios atsakovai nurodė, jog nebuvo galimybės įvykdyti taikos sutarties, jau egzistavo, tai yra, atsakovo S. J. sveikatos būklė. Papildomai jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokias objektyvias priežastis, dėl kurių taikos sutartyje numatytu terminu nebuvo galimybės įvykdyti taikos sutarties, byloje nepateikta.

16.       Atsakovė UAB „Serenitė“, nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašant pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, tik abstrakčiai deklaravo, kad siekia įvykdyti taikos sutartį ir ji gali būti įvykdyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Konkrečių duomenų, kokios yra kliūtys įvykdyti taikos sutartį ir kad bus galimybė taikos sutartį įvykdyti iki 2020 m. rugsėjo 1 d.  byloje nebuvo pateikta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek sudarant taikos sutartį, tiek šiuo metu atsakovai taikos sutartį turėjo įvykdyti iš atsakovei UAB „Serenitė“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, jį realizavus. Atsakovai įrodymų, kad buvo siekiama atsakovei UAB „Serenitė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą realizuoti, tačiau neapvyko, nepateikė. Teismas taip pat pažymi, kad galimybė išspręsti kilusius ir kilsiančius taikos sutarties įvykdymo klausimus bendradarbiavimo būdu šalims toliau išlieka ir jos priverstinio vykdymo procese.

17.       Teismas taip pat laiko nepagrįstu atsakovų nurodytą argumentą, jog byloje įvykęs procesinių teisių perėmimas būtų pagrindas pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, tai yra, nustatant, jog taikos sutartis galėtų būti įvykdyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d.  Vadovaujantis CK nuostatomis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu. Taigi įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina visos palikėjo teisės ir pareigos.

18.       Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Tokiu atveju perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir pareigą besąlygiškai nustatyti palikėjo kreditoriams. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, buvo pakankamas laikas, imtis priemonių taikos sutarčiai įvykdyti. Atsakovė Z. J. palikimą priėmė 2019 m. kovo 20 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. rugsėjo 18 d., tačiau Z. J. dėl procesinių teisių perėmimo į teismą nesikreipė, iki procesinių teisių perėmimo klausimas byloje buvo išspręstas pagal ieškovės prašymą. 

19.       Teismo vertinimu, kiti atsakovės UAB „Serenitė“ argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Įvertinant nurodytas aplinkybes, tenkinamas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, išduodant vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (CPK 646 straipsnis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

        patenkinti ieškovės D. S. prašymą.

            Išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies, tai yra, išieškojimo solidariai iš atsakovų UAB „Serenitė“ ir Z. J. 145 000 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už likusią skolos dalį, 20 118 Eur dydžio netesybų,  713 Eur ir 2 000 Eur  išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

            Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė