Civilinė byla Nr.
2-1100/2011
2-55-3-01864-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2;
126.3
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 14
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Intervid pramogos“
atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d.
nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EVP
International“ dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
„Intervid pramogos“ iškėlimo.
Teisėjų kolegija,
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „EVP International“ prašė iškelti bankroto bylą
atsakovui UAB „Intervid pramogos“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB
„Vermosa“. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi
atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m.
gruodžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir
perdavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24
d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui bei paskyrė UAB „Vermosa“ įmonės
administratoriumi. Teismas nurodė, kad atsakovo nuosavo turimo turto vertė 2011-01-01
siekė tik 44 024 Lt, pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 62
368,88 Lt, o visos skolos – 2 390 692,97 Lt, nuostoliai siekė 405 374 Lt, todėl
darytina išvada, kad atsakovas yra nemokus. Sprendžiant bankroto
administratoriaus paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į mažesnį UAB
„Vermosa“ įmonės užimtumą bei į tai, kad šią kandidatūrą pasiūlė kreditorius, kas
labiau atitinka įmonės kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju
skundu apeliantas UAB „Intervid pramogos“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto
bylą UAB „Intervid pramogos“ arba perduoti bankroto bylos iškėlimo
klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba pakeisti
nutarties dalį, kuria įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vermosa“,
ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.
Nurodė, kad nutartis yra teisiškai nepagrįsta, nes teismas formaliai pritaikė
Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus nemokumo nustatymo
kriterijus ir neatsižvelgė į aplinkybes, kurios pagal aukštesniųjų teismų
formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką yra teisiškai reikšmingos
sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais konkrečiais argumentais:
1.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonė turi realias galimybes ateityje
atsiskaityti su visais kreditoriais, o finansiniai sunkumai yra laikino
pobūdžio, todėl bankroto bylos iškėlimui nėra teisinio pagrindo. Apeliantas
turi turto, kurio vertės pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau
šiuo metu šis turtas yra lizinguojamas. Liko padengti mažiau kaip 35 procentus
turto vertės. Sumokėjus visas įmokas, kurios mokamos tinkamai ir laiku, apeliantas
įgytų nuosavybės teisę į 3 200 000 Lt vertės turtą, kurio pakaktų atsiskaityti
su visais kreditoriais. Pareiškėjo reikalavimų suma sudaro tik 10 procentų visų
apelianto kreditorių reikalavimų sumos. Kiti apelianto kreditoriai nereikalauja
iškelti jam bankroto bylą, kas patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis nėra
tokia bloga, kad būtų pagrindas manyti, jog ateityje jis negalės atsiskaityti
su kreditoriais.
2.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto bylos iškėlimo iniciatorius yra
apelianto procesinis priešininkas kitose šiuo metu nagrinėjamose civilinėse
bylose, todėl bankroto bylos iškėlimu jis siekia jam palankaus nurodytų
civilinių bylų išsprendimo.
3.
Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir
taikymo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kokią įtaką apelianto nemokumo
būsenai turi jo pareikšti ieškiniai.
4.
Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neatsižvelgė ir nepasisakė dėl
apelianto atsiliepime nurodytų reikšmingų bylos aplinkybių, tinkamai nemotyvavo
priimto procesinio sprendimo, tuo pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto
reikalavimus ir apelianto teisę į teisingą procesą.
5.
Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad pagrindas iškelti bankroto bylą
yra, apeliantas prašo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo
paslaugos“, nes pareiškėjo pasiūlytas administratorius, atsižvelgiant į tarp
šalių vykstančius teisminius ginčus bei į tai, kad šalys yra konkurentais
mobiliųjų paslaugų rinkoje, negali būti nešališkas. Be to, apelianto siūlomas
administratorius turi didesnę administravimo patirtį. Teismo išvada, kad pareiškėjo
pasiūlyto administratoriaus paskyrimas labiau atitinka įmonės kreditorių
interesus yra nepagrįsta, nes pareiškėjas yra vienu mažiausių kreditorių, todėl
jo pasiūlytas administratorius savaime negali atitikti visų apelianto
kreditorių interesus.
Atsiliepimu
į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „EVP International“ prašo atskirąjį skundą atmesti
ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais
argumentais;
1.
Teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas yra nemoki įmonė, o apeliantas
neįrodė, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Įrodymų, kad įmokas
lizingo bendrovei moka apeliantas, nepateikta, o vien tai, kad lizingo sutartis
nėra nutraukta, nepaneigia fakto, jog apeliantas yra nemoki įmonė.
2.
Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių yra kilę kiti teisminiai ginčai ir
apeliantas ginčija skolą teisme, nėra pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.
3.
Pareiškėjo pasiūlytas ir teismo paskirtas bankroto administratorius UAB
„Vermosa“ atitinka visus ĮBĮ nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas
administruoti apeliantą. Apeliantas neįrodė, kad pareiškėjo pasiūlytas
administratorius yra šališkas.
IV. Apeliacinio teismo
nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos
objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė
atsakovui UAB „Intervid pramogos“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi
paskyrė UAB „Vermosa“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto bylos
nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas
(toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu,
taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas
iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos
gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba
organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas
tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau
pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo
būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės
vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti
išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno
grūdai" v. ŽŪB ,,Žvirblonių", bylos Nr. 2-887/2008).
Bankroto byla
iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė
yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;
2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad
negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo
įsipareigojimų (ĮBĮ
9 str. 5 d.).
Įmonės nemokumas
– tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka
iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos,
neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie
įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas
įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra
pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą
įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos
nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios
pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus
pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus
paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams
įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo
atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.
Įmonės mokumo
klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos
duomenis. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė
naujausius finansinius dokumentus, patvirtinančius įmonės finansinę padėtį 2011
m. balandžio 14 d. Iš naujai pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės į balansą
įrašyto turto vertė yra 37 506 Lt (įmonės ilgalaikis turtas – 25 684 Lt,
trumpalaikis turtas – 11 822 Lt). Pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 12
141,50 Lt. Šie duomenys rodo, kad apeliantas yra mokus, nes jo pradelsti
įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8
d.). Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad apelianto nuostoliai sumažėjo iki
75 230 Lt, jis atsiskaitė su kreditoriais UAB „Krašto spauda“ (buvusi UAB
„Valstiečių laikraštis“), UAB „Damona ir ko“, UAB „Ekspress leidyba“, Valstybine
mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Su
kreditoriais UAB „Neogrupė“, UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Euro Asista“, UAB
„NCB Lietuva“, ZAO „Content – provider Pervij Alternativnij“ apeliantas
susitarė dėl naujų atsiskaitymo terminų. Taigi iš nurodytų duomenų matyti, kad
apeliantas sumažino įsiskolinimus kreditoriams. Dėl skolos ieškovui vyksta
ginčas teisme, todėl ši skola nepriskaičiuotina prie pradelstų skolų. Iš
teismui pateikto išmokų registracijos žurnalo matyti, kad apeliantas lizingo
įmokas UAB „Swedbank lizingas“ moka laiku, lizingo sutartis nenutraukta, jis jau
išmokėjo didesnę mokėtinos sumos dalį.
Remdamasi
aukščiau nurodytais duomenimis, įvertinus naujai pateiktus dokumentus, teisėjų
kolegija sprendžia, kad apelianto finansiniai rodikliai pagerėjo, finansiniai
sunkumai yra laikino pobūdžio, įmonė ir toliau vykdo veiklą. Nustačius, jog apeliantas
yra mokus, pagrindo kelti bankroto bylą nėra.
Apeliantas
skundžia ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto
administratoriaus paskyrimo, tačiau nustačius, jog nėra pagrindo kelti jam bankroto
bylą, administratoriaus paskyrimo klausimo nagrinėjimas neteko teisinės
reikšmės.
Atsižvelgdama į
aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šiuo
metu yra mokus, vykdo veiklą ir jam nėra pagrindo kelti bankroto bylą, todėl
skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsisakytina UAB
„Intervid pramogos“ kelti bankroto bylą.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti, atsisakyti uždarajai
akcinei bendrovei ,,Intervid pramogos“ kelti bankroto
bylą.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Vytas Milius
Marytė
Mitkuvienė