Civilinė byla Nr. 2-1100/2011

2-55-3-01864-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 126.2; 126.3

 (S)

 

   

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Intervid pramogos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EVP International“ dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Intervid pramogos“ iškėlimo.

 

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas UAB „EVP International“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Intervid pramogos“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nagrinėti iš naujo.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

            Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui bei paskyrė UAB „Vermosa“ įmonės administratoriumi. Teismas nurodė, kad atsakovo nuosavo turimo turto vertė 2011-01-01 siekė tik 44 024 Lt, pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 62 368,88 Lt, o visos skolos – 2 390 692,97 Lt, nuostoliai siekė 405 374 Lt, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra nemokus. Sprendžiant bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į mažesnį UAB „Vermosa“ įmonės užimtumą bei į tai, kad šią kandidatūrą pasiūlė kreditorius, kas labiau atitinka įmonės kreditorių interesus.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Intervid pramogos“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Intervid pramogos“ arba perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba pakeisti nutarties dalį, kuria įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vermosa“, ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Nurodė, kad nutartis yra teisiškai nepagrįsta, nes teismas formaliai pritaikė Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus ir neatsižvelgė į aplinkybes, kurios pagal aukštesniųjų teismų formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką yra teisiškai reikšmingos sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais konkrečiais argumentais:

1.             Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonė turi realias galimybes ateityje atsiskaityti su visais kreditoriais, o finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl bankroto bylos iškėlimui nėra teisinio pagrindo. Apeliantas turi turto, kurio vertės pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau šiuo metu šis turtas yra lizinguojamas. Liko padengti mažiau kaip 35 procentus turto vertės. Sumokėjus visas įmokas, kurios mokamos tinkamai ir laiku, apeliantas įgytų nuosavybės teisę į 3 200 000 Lt vertės turtą, kurio pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pareiškėjo reikalavimų suma sudaro tik 10 procentų visų apelianto kreditorių reikalavimų sumos. Kiti apelianto kreditoriai nereikalauja iškelti jam bankroto bylą, kas patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad būtų pagrindas manyti, jog ateityje jis negalės atsiskaityti su kreditoriais.

2.             Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto bylos iškėlimo iniciatorius yra apelianto procesinis priešininkas kitose šiuo metu nagrinėjamose civilinėse bylose, todėl bankroto bylos iškėlimu jis siekia jam palankaus nurodytų civilinių bylų išsprendimo.

3.             Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kokią įtaką apelianto nemokumo būsenai turi jo pareikšti ieškiniai.

4.             Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neatsižvelgė ir nepasisakė dėl apelianto atsiliepime nurodytų reikšmingų bylos aplinkybių, tinkamai nemotyvavo priimto procesinio sprendimo, tuo pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus ir apelianto teisę į teisingą procesą.

5.             Tuo atveju,  jeigu teismas spręstų, kad pagrindas iškelti bankroto bylą yra, apeliantas prašo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, nes pareiškėjo pasiūlytas administratorius, atsižvelgiant į tarp šalių vykstančius teisminius ginčus bei į tai, kad šalys yra konkurentais mobiliųjų paslaugų rinkoje, negali būti nešališkas. Be to, apelianto siūlomas administratorius turi didesnę administravimo patirtį. Teismo išvada, kad pareiškėjo pasiūlyto administratoriaus paskyrimas labiau atitinka įmonės kreditorių interesus yra nepagrįsta, nes pareiškėjas yra vienu mažiausių kreditorių, todėl jo pasiūlytas administratorius savaime negali atitikti visų apelianto kreditorių interesus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „EVP International“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais;

1.            Teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas yra nemoki įmonė, o apeliantas neįrodė, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Įrodymų, kad įmokas lizingo bendrovei moka apeliantas, nepateikta, o vien tai, kad lizingo sutartis nėra nutraukta, nepaneigia fakto, jog apeliantas yra nemoki įmonė.

2.            Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių yra kilę kiti teisminiai ginčai ir apeliantas ginčija skolą teisme, nėra pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

3.            Pareiškėjo pasiūlytas ir teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Vermosa“ atitinka visus ĮBĮ nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas administruoti apeliantą. Apeliantas neįrodė, kad pareiškėjo pasiūlytas administratorius yra šališkas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB „Intervid pramogos“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai" v. ŽŪB ,,Žvirblonių", bylos Nr. 2-887/2008).

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė naujausius finansinius dokumentus, patvirtinančius įmonės finansinę padėtį 2011 m. balandžio 14 d. Iš naujai pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės į balansą įrašyto turto vertė yra 37 506 Lt (įmonės ilgalaikis turtas – 25 684 Lt, trumpalaikis turtas – 11 822 Lt). Pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 12 141,50 Lt. Šie duomenys rodo, kad apeliantas yra mokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad apelianto nuostoliai sumažėjo iki 75 230 Lt, jis atsiskaitė su kreditoriais UAB „Krašto spauda“ (buvusi UAB „Valstiečių laikraštis“), UAB „Damona ir ko“, UAB „Ekspress leidyba“, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Su kreditoriais UAB „Neogrupė“, UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Euro Asista“, UAB „NCB Lietuva“, ZAO „Content – provider Pervij Alternativnij“ apeliantas susitarė dėl naujų atsiskaitymo terminų. Taigi iš nurodytų duomenų matyti, kad apeliantas sumažino įsiskolinimus kreditoriams. Dėl skolos ieškovui vyksta ginčas teisme, todėl ši skola nepriskaičiuotina prie pradelstų skolų.  Iš teismui pateikto išmokų registracijos žurnalo matyti, kad apeliantas lizingo įmokas UAB „Swedbank lizingas“ moka laiku, lizingo sutartis nenutraukta, jis jau išmokėjo didesnę mokėtinos sumos dalį.

Remdamasi aukščiau nurodytais duomenimis, įvertinus naujai pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto finansiniai rodikliai pagerėjo, finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, įmonė ir toliau vykdo veiklą. Nustačius, jog apeliantas yra mokus, pagrindo kelti bankroto bylą nėra.

Apeliantas skundžia ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, tačiau nustačius, jog nėra pagrindo kelti jam bankroto bylą, administratoriaus paskyrimo klausimo nagrinėjimas neteko teisinės reikšmės.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šiuo metu yra mokus, vykdo veiklą ir jam nėra pagrindo kelti bankroto bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsisakytina UAB „Intervid pramogos“ kelti bankroto bylą.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti, atsisakyti uždarajai akcinei bendrovei ,,Intervid pramogos“ kelti bankroto bylą.

 

 

Teisėjai                                                                                                               Alė Bukavinienė

 

                                                                                                               Vytas Milius

 

                                                                                                               Marytė Mitkuvienė