Civilinė byla Nr. e2-792-1154/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11806-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 14 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Krabas“ atstovams P. B. ir advokato padėjėjui Žilvinui Struckui,

atsakovui V. J., jo atstovams advokatui Virgilijui Kvedarui ir advokatui Arvydui Martinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Krabas“ ieškinį atsakovui V. J. dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Krabas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J., prašydama priteisti iš atsakovo 19 320 Eur atlyginimą už suteiktas paslaugas, 505,50 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė reikalavimus atsakovui grindė 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo paslaugų sutartimi, kuria ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovo nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas, objektas), o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei atlyginimą, sudarantį 3 proc. nuo objekto pardavimo kainos. Ieškovės teigimu, ji vykdė objekto pirkėjų paiešką, skelbė apie objekto pardavimą, organizavo objekto apžiūras. 2021 m. balandžio mėn. su ieškovės atstovu susisiekė R. K. (toliau vadinama dabartine pavarde – B.), prisistačiusi kaip objekto potencialaus pirkėjo atstovė. Ieškovės atstovas P. B., atsakovas ir R. B. du kartus – 2021 m. balandžio 22 d. ir 25 d. – buvo susitikę apžiūrėti objektą, antrosios apžiūros metu R. B. ir atsakovas apsikeitė kontaktiniais duomenimis. Vėliau ieškovė sužinojo, kad R. B. ir atsakovas, nuslėpę tai nuo ieškovės, bendravo tiesiogiai, o 2021 m. spalio 28 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria objektas parduotas už 644 000 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad ji suteikė paslaugas atsakovui (surado turto pirkėją), tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė.

2.       Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad tarpininkavimo paslaugų sutarties, pagal kurią šalys prisiėmė teises bei pareigas ir kurios pagrindu veikė, data yra 2020 m. balandžio 3 d., o ieškovės pateiktos 2020 m. balandžio 4 d. sutarties atsakovas nepasirašė, todėl joje esantis atsakovo parašas galimai yra suklastotas. Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. sutartys iš esmės skiriasi: skirtingai apibrėžtos šalių teisės ir pareigos (pagal 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas pats turėjo teisę pardavinėti savo turtą, o pagal 2020 m. balandžio 4 d. sutartį tokią teisę turėjo išimtinai ieškovė), galiojimo terminas, turto pardavimo kaina, be to, 2020 m. balandžio 3 d. sutartyje nurodyta, kad ji galioja kartu su turto pardavimo planu, o 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje tokios nuorodos nėra. Atsakovo manymu, 2020 m. balandžio 4 d. sutartis yra niekinė, nes iš šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad 2020 m. balandžio 3 d. sutarties pasirašymo procesas (siunčiant el. paštu) baigėsi tik 2020 m. kovo 6 d., tą pačią 2020 m. balandžio 3 d. sutartį P. B. siuntė atsakovui ir 2020 m. balandžio 8 d. el. laišku, taigi kita sutartis negalėjo būti pasirašyta 2020 m. balandžio 4 d. Tai, kad šalys veikė pagal 2020 m. balandžio 3 d. sutartį, patvirtina ir jų konkliudentiniai veiksmai (turtą pardavinėjo ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, o ieškovė tam neprieštaravo). Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad turto pirkėją surado ieškovė. Atsakovas nurodė, kad jis turtą pardavinėjo daugiau kaip dešimt metų: pats dėjo skelbimus portaluose, naudojosi brokerių paslaugomis, prie namo kabojo skelbimas apie pardavimą, iš jų pirkėja R. B. ir sužinojo apie parduodamą turtą. Atsakovas pažymėjo, kad pagal 2020 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo sutartį jis turėjo teisę pats pardavinėti turtą. 2020 m. balandžio 3 d. sutartis nustojo galioti 2021 m. balandžio 3 d., per šį laiką ieškovė pirkėjo nesurado. Taigi ieškovė neturi teisės reikalauti atlygio už paslaugas, kurių ji nesuteikė.

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus ir, atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai nurodė, kad šalys pasirašė 2020 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, tačiau vėliau pakoregavo jos sąlygas, tai įformindamos 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo paslaugų sutartimi, kurios sąlygas (galutines) šalys ir turėjo vykdyti. Atsakovas abejones dėl 2020 m. balandžio 4 d. sutarties redakcijos pradėjo reikšti tik pradėjus ginčo nagrinėjimą teisme, tai vertintina tik kaip atsakovo gynybinė pozicija. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pirkėją R. B. surado jis pats, o jeigu jis ir pardavinėjo turtą savarankiškai 2020 m. balandžio 4 d. sutarties galiojimo metu, tai tik patvirtina šios sutarties pažeidimą. Pasak ieškovės, atsakovo pozicija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nėra nuosekli, tai rodo jo nesąžiningumą.

4.       Atsakovas tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, pateikė atsikirtimus į ieškovės dubliką ir prašė ieškinį atmesti, papildomai pažymėdamas, kad aplinkybę, jog šalys vadovavosi 2020 m. balandžio 3 d. sutartimi, patvirtina atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas bei socialiniame tinkle „TikTok“ paskelbtas ieškovės atstovo P. B. vaizdo įrašas, kuriame jis nurodo, kad šalys veikė pagal 2020 m. balandžio 3 d. sutarties sąlygas (turto pardavimo kaina – 700 000 Eur, turtą pardavinėjo ir ieškovė, ir atsakovas).

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Žilvinas Struckus ieškinį palaikė ir papildomai pažymėjo, kad šalys buvo pasirašiusios 2020 m. balandžio 3 d. sutartį, tačiau vėliau sąlygas persiderėjo, todėl sudarė kitą – 2020 m. balandžio 4 d. sutartį. Sugretinus abi sutartis akivaizdu, kad abi jas pasirašė atsakovas. 2020 m. balandžio 4 d. sutartis nenuginčyta. Atstovas pažymėjo, kad R. B. surado ieškovė, atsakovas iš esmės tai pripažįsta, be to, pati R. B. patvirtino, kad apie parduodamą turtą sužinojo iš ieškovės atstovo P. B. skelbimo, kartu su juo dalyvavo turto apžiūroje. Tai patvirtina ir byloje esantys susirašinėjimo duomenys – P. B. atsakovui siųsta žinutė dėl turto apžiūros 2021 m. balandžio 22 d., R. B. žinutė P. B., kurioje ji nurodė savo el. pašto adresą, tuo adresu P. B. siųsti papildomi turto dokumentai. Tai atitinka ir liudytojos J. B. parodymus. R. B. per susijusius juridinius asmenis atvedė pirkėją UAB „Hiroko“, kuriai buvo parduotas turtas. Atsakovas puikiai suprato ir supranta savo piniginę prievolę ieškovei, priešingu atveju nebūtų turėjęs motyvo slėpti tikrąjį objekto pirkėją ir jo atstovę R. B..

6.       Atsakovo atstovas advokatas Virgilijus Kvedaras teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir prašė ieškinį atmesti, akcentuodamas, kad šalys veikė pagal 2020 m. balandžio 3 d. sutartį. Atsakovas neprisimena, kad būtų pasirašęs 2020 m. balandžio 4 d. sutartį. Tarp savo dokumentų atsakovas rado šios sutarties projektą, pasirašytą P. B., tačiau jis pats tokios sutarties teigia nepasirašęs. Advokatas pažymėjo, kad kai buvo atvesta pirkėja, 2020 m. balandžio 3 d. sutartis jau buvo pasibaigusi. R. B. apie parduodamą turtą sužinojo dar 2017-2018 metais ir tik atsitiktinai pagal vieną iš kelių skelbimų ji susisiekė su P. B.. P. B. 2021 m. liepos 27 d. el. laiškas atsakovui patvirtina, kad jis žinojo, jog sutartis jau nebegalioja, todėl siūlė naują klientą, veikė jau ne kaip tarpininkas, o atsakovas jau nebuvo jo klientas. Advokatas taip pat nurodė, kad 2021 m. balandžio 25 d. apžiūros metu, dalyvaujant ieškovės atstovui P. B., atsakovui ir R. B., įvyko konfliktas dėl R. B. nurodytos kainos pakėlimo, nes P. B. reikalavo honoraro, bet tai nebūtų korektiška pirkėjo atžvilgiu. Advokato teigimu, pats atsakovas turtą pardavinėjo už 648 000 Eur, nes jam reikėjo kuo greičiau parduoti. R. B. pasirinko iš kelių skelbimų pagal mažiausią kainą – 648 000 Eur, taigi tikėtina, kad P. B. nurodyta kaina buvo tokia pati. Bet tai nėra kliento suradimas. Tiesiog atsitiktinai R. B. paskambino būtent P. B.. 

Teismas

konstatuoja:

Dėl šalių sudarytų tarpininkavimo sutarčių galiojimo.

7.       Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos dvi ieškovės MB „Krabas“ ir atsakovo V. J. sudarytos ir pasirašytos tarpininkavimo paslaugų sutartys. Šalių pozicijos dėl vertinimo, kuri iš šių dviejų sutarčių laikytina galiojančia ir taikytina šalims ginčo laikotarpiu, išsiskyrė.

8.       2020 m. balandžio 3 d. tarpininkavimų paslaugų sutartimi Nr. HPB-P010 ieškovė MB „Krabas“ (paslaugos teikėja) ir atsakovas V. J. (klientas) susitarė, kad ieškovė tarpininkaus parduodant turtą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje įtvirtinta, kad skelbime nurodoma turto pardavimo kaina yra 699 000 Eur, kaina gali būti keičiama abiejų sutarties šalių sutarimu, o komisinis atlygis lygus 3 proc., jis mokamas tik po to, kai paslaugos teikėja suranda turto pirkėją ir pasirašoma notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo; sutartis galioja tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo, o klientui jos nenutraukus, pratęsiama tokiam pačiam laikotarpiui, be ne daugiau kaip tris kartus. Sutartyje atsakovo ranka padarytas prierašas, kad sutartis galioja kartu su priedu „Vertės / turto pardavimo planas“. Šiame plane (atsakovo pateiktas į bylą 2022 m. sausio 23 d.) detalizuotos ieškovės teikiamos paslaugos.

9.       Pagal 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. HPB-P217 ieškovė MB „Krabas“ (paslaugos teikėja) kartu su partneriu P. B. ir atsakovas V. J. (klientas) susitarė, kad ieškovė tarpininkaus parduodant turtą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), – ir bus vienintelė turto pardavimo skelbėja, skelbime nurodoma turto pardavimo kaina 785 000 Eur, ji gali būti keičiama abiejų sutarties šalių sutarimu, komisinis atlygis lygus 3 proc. nuo turto pardavimo sumos ir mokamas tik po to, kai paslaugos teikėja suranda turto pirkėją ir pasirašoma notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, sutartis galioja iki 2021 m. rugsėjo 2 d., o 6 mėnesius po sutarties pabaigos ar nutraukimo visi potencialūs pirkėjai, kuriuos paslaugos teikėjas informavo apie parduodamą turtą, yra laikomi jo surastais pirkėjais.

10.       Abi šalys pripažįsta 2020 m. balandžio 3 d. sutarties sudarymą. Tačiau ieškovė ieškinio reikalavimus pareiškė remdamasi ne 2020 m. balandžio 3 d., o 2020 m. balandžio 4 d. sutartimi. Atsakovas 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo sutarties pasirašymą neigė, šios sutarties nepripažino ir vienintele šalis saisčiusia sutartimi pripažino 2020 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo sutartį.

11.       Atsakovui nepripažįstant savo parašo 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje, ieškovė pateikė sutarties originalą. Sutartis surašyta glaustai, ant vieno lapo. Visas 2020 m. balandžio 4 d. sutarties tekstas, skirtingai nei 2020 m. balandžio 3 d. sutarties, yra atspausdintas, ranka įrašyta tik skelbime nurodoma turto pardavimo kaina – 785 000 Eur, paslaugos teikėjui mokama kliento, atsisakiusio pirkti turtą, pradinio įnašo dalis – 25 proc., ir šalių vardai, pavardės bei parašai. Nors atsakovas ir neigė pasirašęs šią sutartį, vizualiai palyginus su 2020 m. balandžio 3 d. sutartimi, abejonių dėl atsakovo parašo autentiškumo nekyla.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 184 straipsnyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, ir nėra jį pateikusio asmens prašymo nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus, taip pat suklastojimui patikrinti skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Šiuo atveju atsakovas savo parašo tikrumo neginčijo, tik teigė, kad sutarties nepripažįsta, prašė iš šalių konkliudentinių veiksmų vertinti, jog šalys veikė remdamosi 2020 m. balandžio 3 d. sutartimi, o ne 2020 m. balandžio 4 d. sutartimi. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje esantis jo parašas galimai suklastotas, tačiau jokių konkrečių parašo suklastojimo aplinkybių nenurodė, taip pat neprašė skirti ekspertizės, neteikė prašymo laikyti įrodymą suklastotu, o tiesiog teigė, kad savo parašo sutartyje nepripažįsta. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nors šios sutarties nepripažįsta, tačiau klausimo dėl jos šiuo metu nekelia, nes būtų didelės ekspertizės išlaidos, o atsakovas siekia proceso ekonomiškumo. Toks argumentas, teismo vertinimu, yra nepakankamas paaiškinti atsakovo pasyvų elgesį, jei jis iš tiesų būtų įsitikinęs, jog sutartis yra suklastota. Teismo vertinimu, atsakovo deklaratyvi pozicija nepaneigia ieškovės pateikto įrodymo (2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo sutarties originalo) tikrumo ir patikimumo ir nesudaro pagrindo abejoti jo autentiškumu. Pažymėtina, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius įrodymo suklastojimą, tenka atsakovui (CPK 178, 184 straipsniai). Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie paneigtų šio įrodymo patikimumą, jo teiginys, kad jis 2020 m. balandžio 4 d. sutarties nepasirašė, atmestinas kaip neįrodytas.

13.       Byloje taip pat nėra duomenų, kad 2020 m. balandžio 4 d. sutartis šalių susitarimu ar vienašališkai būtų nutraukta ar pripažinta negaliojančia, atsakovas reikalavimo pripažinti 2020 m. balandžio 4 d. sutartį negaliojančia nereiškė, savo valios sudaryti šią sutartį neginčijo ir atitinkamų argumentų neteikė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo sutartis šalims neturėjo teisinės galios, todėl teismas sprendžia, kad 2020 m. balandžio 4 d. sutartis yra galiojanti ir šalims privaloma.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt., įskaitant ir teisę susitarimu pakeisti anksčiau sutartas sutarties sąlygas, sudaryti kitą, pirminę sutartį pakeičiančią sutartį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esant dviem tų pačių šalių sudarytoms sutartims dėl to paties dalyko ir nesant nė vienos iš sutarčių negaliojimo pagrindų, t. y. sutarčių šalims tokių reikalavimų nereiškiant, galiojančia ir šalis saistančia bei joms privalomą galią turinčia pripažintina vėliau sudaryta sutartis, kaip atspindinti tikrąją šalių suderintą valią.

15.       Atsakovas nesutiko, kad jis pasirašė 2020 m. balandžio 4 d. sutartį, ir teigė, kad šalims galiojo 2020 m. balandžio 3 d. sutartis; anot jo, tokia išvada darytina iš šalių konkliudentinių veiksmų, kurie patvirtina, kad šalys veikė būtent pagal šią sutartį, t. y. iš aplinkybės, kad atsakovas pats pardavinėjo turtą, o ieškovės atstovas P. B. tai žinojo ir tam neprieštaravo, taip pat iš aplinkybės, kad 2020 m. balandžio 3 d. sutartis buvo pasirašyta tik 2020 m. balandžio 6 d., taigi 2020 m. balandžio 4 d. kita sutartis negalėjo būti pasirašyta, nes dar 2020 m. balandžio 6 d. P. B. siuntė atsakovui jo pasirašytą 2020 m. balandžio 3 d. sutartį. Atsakovas šias aplinkybes grindė 2020 m. kovo 31 d. P. B. el. laišku atsakovui, kuriame P. B. rašo, kad siunčia sutartį, joje nurodyta, kad atsakovas prekiauti gali, bet kiti brokeriai ne, taip pat kad jis naudosis informacija iš atsakovo skelbimo, bei P. B. 2020 m. balandžio 6 d. el. laišku, kuriuo buvo siunčiama pasirašyta 2020 m. balandžio 3 d. sutartis. Atsakovas taip pat akcentavo, kad 2020 m. balandžio 3 d. sutartyje jo ranka padarytas prierašas, kad sutartis galioja kartu su priedu, tuo tarpu tokio įrašo 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje nėra. Atsakovo tvirtinimu, jis negalėjo pasirašyti 2020 m. balandžio 4 d. sutarties, kuria iš jo atimta teisė pačiam pardavinėti savo turtą, ką jis darė daugiau kaip dešimt metų. Atsakovas teigė, kad skelbimus portaluose apie parduodamą turtą jis apmokėdavo savo įmonės V. J. firmos „Poliarta“ lėšomis, ir pateikė šiai įmonei išrašytą 2020 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą 164,46 Eur sumai bei 2021 m. vasario 8 d. išankstinę sąskaitą 228,70 Eur sumai už reklamos paslaugas portale aruodas.lt, taip pat savo sklypo nuotrauką, kurioje matomas krepšinio skydas su užrašu „House for sale“. Be to, atsakovas pateikė P. B. 2021 m. liepos 27 d. rašytą el. laišką, kuriame P. B. teiraujasi, kaip sekasi su dabartiniu namo pirkėju, ir siūlo naują pirkėją už gerokai didesnę kainą, klausdamas, ar dar įmanoma derinti apžiūrą. Šiuo laišku atsakovas įrodinėjo, kad ieškovės atstovui P. B. buvo žinoma apie derinamą sandorį, tačiau jis suprato, kad šalių 2020 m. balandžio 3 d. sutartis yra pasibaigusi ir jis neturi teisės į atlygį.

16.       Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nekeičia išvados, kad šalims pasirašius vėlesnę sutartį, t. y. išreiškus valią pakeisti pirmine sutartimi sutartas sąlygas, joms galioja būtent vėlesnė sutartis, kol ji nėra pasibaigusi ar nuginčyta. Antra, aplinkybės, kad atsakovas pats pardavinėjo savo turtą, net jei ir būtų nustatytos, išvadai dėl 2020 m. balandžio 4 d. sutarties galiojimo  taip pat neturi įtakos, nes tai nėra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia ir galėtų nebent leisti manyti, kad šalys tam tikros sutarties sąlygos atsisakė ar ją pakeitė žodiniu susitarimu, bet nereiškia ir nepatvirtina sutarties negaliojimo. Trečia, vien tai, kad 2020 m. balandžio 4 d. sutartis galbūt buvo pasirašyta vėliau nei joje nurodyta data, taip pat nelemia jos negaliojimo, nes, kaip tvirtina pats atsakovas, 2020 m. balandžio 3 d. sutartis irgi buvo pasirašyta vėliau nei 2020 m. balandžio 3 d., tuo tarpu 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje šalių valia nurodyta data yra vėlesnė nei pirmosios sutarties, ši sutartis yra šalių pasirašyta, nenuginčyta, todėl galiojanti.

17.       Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo paaiškinimai, jog jis 2021 m. balandžio 25 d. turto apžiūros metu klausė P. B. leidimo persiųsti R. B. tam tikrus dokumentus (žemės planus ir pan.), kad tarp jų kilo ginčas dėl atlygio ieškovei už paslaugas, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas laikė šalis siejančią sutartį galiojančia, nes savo elgesiu patvirtino, kad R. B. yra P. B. atvesta klientė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tuo metu 2020 m. balandžio 3 d. sutartis nebegaliojo.

18.       Atsakovui neįrodžius pagrindo pripažinti 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo sutartį negaliojančia ar pasibaigusia anksčiau joje nustatyto termino, konstatuotina, kad šis sutartis galiojo ir buvo privaloma šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo argumentai, kad vienintele galiojusia sutartimi buvo 2020 m. balandžio 3 d. sutartis ir šalys veikė remdamosi būtent ja, atmestini.

Dėl 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo sutarties aiškinimo, ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį.

19.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. CK 6.718 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies, gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

20.       Nagrinėjamu atveju šalys vieną po kitos sudarė dvi tarpininkavimo sutartis dėl to paties turto pardavimo, todėl siekiant nustatyti vėlesnės, t. y. 2020 m. balandžio 4 d. sutarties turinį, svarbu išsiaiškinti priežastis, paskatinusias šalis per labai trumpą laikotarpį pakeisti susitarimo sąlygas sudarant naują sutartį. Ieškovės atstovas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 3 d. sutartį su atsakovu derino ilgai, siuntė jam sutartį el. paštu. Tačiau praėjus gal vienai dienai, pagalvojo, kad teks įdėti daug darbo, todėl reikia persitarti dėl sąlygų. Kad greičiau pasirašytų, atvažiavo pas atsakovą. Jo teigimu, 2020 m. balandžio 4 d. sutartį pasirašė atsakovo kieme. Anot P. B., pradinė 2020 m. balandžio 3 d. sutartis jam pasirodė neteisinga, nes reikia atlikti daug darbo, jis ketino daryti vaizdo įrašą, namas yra sudėtingas objektas, tai ne paprastas butas, vaizdo įrašas veikia ilgalaikėje perspektyvoje, todėl ir tarpininkavimo paslaugų sutarties terminas atrodė per trumpas. Namas buvo pardavinėjamas 10 metų, daug brokerių buvo ėmęsi jo pardavimo, taigi reikėjo sukurti kažką išskirtinio. Ieškovės atstovo P. B. teigimu, 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. sutartys skyrėsi terminu ir tuo, kad 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje nebuvo numatyta teisė atsakovui pačiam pardavinėti turtą, kad atsiradus pirkėjui nekiltų klausimų, kieno pirkėjas. Jis negalėjo prisiminti, ar atsakovas iš karto sutiko pasirašyti 2020 m. balandžio 4 d. sutartį, ar dar vyko kokia diskusija, bet atsakovas sutartį pasirašė tą pačią dieną, kai P. B. atvažiavo su parengta sutartimi.

21.       Teismo nuomone, sprendžiant dėl 2020 m. balandžio 4 d. sutarties turinio, atsižvelgtina į tai, kad esminis atlygintinės paslaugų teikimo sutarties požymis yra tai, kad šia sutartimi yra susitariama dėl konkrečios paslaugos teikimo, o paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai bei protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.716 straipsnis, 6.718 straipsnio 1 dalis). Taigi paslaugų teikėjui, atsižvelgiant į pareigą remtis kliento interesų prioriteto principu ir į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jo kvalifikacija, patirtimi bei pareiga veikti taip, kad tai būtų naudingiausia klientui. Nagrinėjamu atveju, minėta, 2020 m. balandžio 4 d. sutartis buvo sudaryta iš karto po 2020 m. balandžio 3 d. sutarties, o jos sąlygos, kaip pripažino ieškovės atstovas P. B., buvo palankesnės ieškovei lyginant su 2020 m. balandžio 3 d. sutartimi. Atsakovas apskritai neigė 2020 m. balandžio 4 d. sutarties pasirašymą, todėl šios sutarties pasirašymo aplinkybių ir priežasčių negalėjo paaiškinti.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio, todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2013; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 21 punktas). Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, nes atsakovas apskritai neigė sutarties pasirašymą, o ieškovės atstovas negalėjo išsamiau paaiškinti sutarties pasirašymo aplinkybių (nurodė tik savo motyvus) ir kodėl su sutarties sąlygomis sutiko atsakovas, nors pakeitimai buvo daromi ieškovės iniciatyva ir buvo palankesni ieškovei nei atsakovui.

23.       Taikant lingvistinį sutarties aiškinimo metodą, palyginus 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. sutarčių tekstus, matyti, kad 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo sutartyje nustatyta, jog atsakovas neturi teisės pats pardavinėti turtą, taip pat sutartas ilgesnis sutarties galiojimo terminas (2020 m. balandžio 3 d. sutartis, įvertinus jos galimų pratęsimų skaičių, galėjo galioti ilgiausiai iki 2021 m. balandžio 3 d., tuo tarpu 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje tiesiogiai įtvirtintas jos galiojimo terminas – iki 2021 m. rugsėjo 2 d.), be to, 2020 m. balandžio 3 d. sutartyje įrašyta, kad ji galioja kartu su priedu „Vertės / turto pardavimo planas“, tuo tarpu 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje tokios sąlygos nėra. Ieškovės atstovas P. B. laikė šį priedą nereikšmingu ir formaliu, tačiau su tuo nesutiktina. Priede išvardytos ieškovės suteikiamos paslaugos, t. y. kokius konkrečius veiksmus ieškovė įsipareigoja atlikti ieškodama pirkėjų, pristatydama jiems parduodamą turtą, taip pat sudarant turto pardavimo sandorį (preliminariąją ir pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį). Toks sutarties priedas, patvirtintas šalių susitarimu, tampa ieškovės sutartinių įsipareigojimų dalimi, todėl nevertintinas tik kaip deklaratyvus dokumentas. Pažymėtina, kad pačios sutarties tekstas (tiek 2020 m. balandžio 3 d., tiek 2020 m. balandžio 4 d.) surašytas itin glaustai, nekonkretizuojant ieškovės suteikiamų paslaugų, išskyrus įsipareigojimą surasti turto pirkėją, su kuriuo būtų pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, ir skelbime nurodomą turto pardavimo kainą. Taigi, palyginus abi tarpininkavimo sutartis, matyti, kad visi 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje padaryti pakeitimai buvo naudingi ieškovei ir tik vienintelė sąlyga 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje buvo pakeista atsakovui palankia linkme, – tai sąlyga dėl skelbime nurodomos turto pardavimo kainos (atitinkamai 785 000 Eur ir 699 000 Eur). Teismas iš dalies sutinka su ieškovės atstovo P. B. paaiškinimu, kad parduodant nekilnojamąjį turtą kaina priklauso nuo daugelio faktorių ir gali nuolat keistis, didėti ar mažėti priklausomai nuo įvairių aplinkybių, tačiau kita vertus, negalima teigti, jog tarpininkavimo sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl turto pardavimo kainos yra nereikšmingas ir neįpareigojantis. Toks aiškinimas neatitiktų tarpininkavimo sutarties, kaip atlygintinių paslaugų sutarties, esmės ir ja siekiamo tikslo. Todėl svarbu įvertinti pradinę sutartyje nustatytą turto pardavimo kainą, o jeigu turtas buvo parduotas už kitokią kainą – išsiaiškinti, ar buvo šalių susitarimas dėl turto pardavimo kainos sumažinimo ar padidinimo.

24.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą sutarties sudarymo tikslas yra paslaugų gavėjo nekilnojamojo turto pardavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Klientas, sudarydamas šią sutartį, siekia per tarpininką parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o tarpininkas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų klientui priklausantį turtą. Akivaizdu, kad turto pardavėjui viena iš reikšmingiausių sąlygų yra turto pardavimo kaina.

25.       Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė veikė kaip profesionali nekilnojamojo turto pardavimo rinkos dalyvė, t. y. verslo subjektas, turintis patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis, todėl ji laikytina stipresniąja sutarties šalimi, atitinkamai atsakovas – ekonomiškai silpnesne ir mažiau informuota sutarties šalimi. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2020 m. balandžio 4 d. sutartis, kaip paaiškino ieškovės atstovas P. B., buvo sudaryta ieškovės iniciatyva, jos pasiūlytomis ir parengtomis sąlygomis. Tokiomis aplinkybėmis, aiškinant sutarties sąlygas laikantis sąžiningumo ir teisingumo principų, teismo nuomone, svarbiu ir reikšmingu sutarties pakeitimu laikytina 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje nurodyta didesnė turto pardavimo kaina – 785 000 Eur.

26.       Tiek 2020 m. balandžio 3 d., tiek 2020 m. balandžio 4 d. sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo surasti turto pirkėją, o jos paslaugos laikomos atliktomis tinkamai ir ieškovė įgyja teisę į atlygį, kai pasirašoma notarinė pirkimo–pardavimo sutartis (sutarčių 3 punktas). Šios sutarčių sąlygos iš esmės nesiskiria.

27.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal šalių 2020 m. balandžio 4 d. sutartį tam, kad ieškovės paslauga būtų laikoma suteikta tinkamai ir paslaugos teikėja įgytų teisę į atlygį, turi būti nustatytos aplinkybės, kad ieškovė surado atsakovo turto pirkėją, su kuriuo buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis už sutartyje nurodytą arba šalių susitarimu pakeistą turto pardavimo kainą. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovės sutartinių pareigų įvykdymo.

28.       Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ieškovės sutartinės pareigos gali būti laikomos tinkamai įvykdytomis, jeigu ji: 1) surado turto pirkėją; 2) atsakovas su tuo pirkėju sudarė notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį; 3) notarinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta už tarpininkavimo sutartyje nurodytą arba atsakovui priimtiną (su juo suderintą) kainą.

29.       Dėl aplinkybės, kad turto pirkėjo atstovė buvo R. B. ir kad ji dėl turto pardavimo kreipėsi į P. B., byloje iš esmės ginčo nėra.

30.       Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Žilvinas Struckus teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. balandžio mėn. su ieškovės vadovu P. B. susisiekė R. B., save įvardijusi kaip potencialaus pirkėjo atstovę. 2021 m. balandžio 22 d. įvyko pirmoji turto apžiūra, joje dalyvavo P. B., R. B. ir atsakovas. Po apžiūros P. B. pateikė R. B. papildomą informaciją apie objektą. 2021 m. balandžio 25 d. įvyko antroji apžiūra, į ją R. B. atvyko su šampanu, kas leidžia spręsti, kad ji buvo pasirengusi susitarti dėl sandorio. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir atsakovas, tik jis akcentavo, kad R. B. apie parduodamą turtą žinojo dar 2017-2018 metais, tačiau neneigė, kad R. B. dėl turto apžiūros atvyko gavusi informaciją iš P. B.. Atsakovas taip pat neigė savo dalyvavimą pirmoje, t. y. vykusioje 2021 m. balandžio 22 d., turto apžiūroje, tačiau tai paneigia tiek pačios R. B. parodymai, tiek P. B. paaiškinimai, be to, ši aplinkybė šalių ginčui esminės reikšmės neturi. Tai, kad R. B. atvyko apžiūrėti parduodamo turto kartu su P. B., su juo ir atsakovu vietoje aptarinėjo parduodamą turtą, patvirtino ir liudytoja J. B., tuo metu gyvenusi parduodamame name.

31.       R. B., apklausta kaip liudytoja, taip pat patvirtino, kad dėl turto pardavimo kreipėsi į P. B.. Ji teigė, kad apie parduodamą turtą žinojo iš seniau, buvo jį įsidėmėjusi, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra esminė. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad asmuo, suteikęs pirminę informaciją R. B. apie parduodamą turtą ir organizavęs turto apžiūrą, buvo ieškovės atstovas P. B.. Šio fakto iš esmės nė vienas byloje apklaustų asmenų nepaneigė, todėl teismas laiko jį nustatytu (CPK 185 straipsnis). Atsakovas teigė, kad R. B. nelaikytina P. B. surasta pirkėja, nes 2020 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis tuo metu, kai ji atvyko, jau buvo pasibaigusi. Tačiau teismui nustačius, kad šalims galiojo 2020 m. balandžio 4 d. sutartis, kurios terminas – iki 2021 m. rugsėjo 2 d., pagrindo teigti, kad 2021 m. balandžio 22 d. ši sutartis buvo pasibaigusi, nėra. Plačiau šiuo aspektu teismas pasisakė anksčiau šiame sprendime, todėl argumentų nebekartoja. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir atsakovo argumentą, kad R. B. ieškovės atstovui P. B. paskambino atsitiktinai, pagal vieną iš kelių skelbimų, todėl tai nelaikytina kliento suradimu ir tinkamu paslaugos pagal tarpininkavimo sutartį suteikimu. Su šiuo argumentu teismas nesutinka. Faktas, kad R. B. apžiūrėti parduodamo turto atvedė P. B., byloje nepaneigtas, šio fakto atsiradimo aplinkybes šalys aiškina skirtingai, tačiau, teismo vertinimu, tai esmės nekeičia. R. B. pati pripažino, kad dėl turto pardavimo kreipėsi į P. B., o dėl kokių priežasčių ji paskambino būtent jo, o ne kieno nors kito telefonu, neturi esminės reikšmės. Be to, išvadai, kad R. B. buvo ieškovės atstovo P. B. surastas asmuo, neturi reikšmės ir vėliau atlikti šalių veiksmai, pvz., tai, ar P. B. vėliau dalyvavo derybose, kreipėsi į R. B. ar į atsakovą. Tai gali būti reikšminga vertinant kitų ieškovės paslaugų pagal tarpininkavimo sutartį suteikimą (pvz., derybas dėl kainos, preliminariosios sutarties parengimą ir pan.), tačiau nekeičia išvados, kad R. B. buvo ieškovės surastas asmuo.

32.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pateikto byloje, matyti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. spalio 28 d. priklausė atsakovui V. J. (3/4 dalys) ir jo buvusiai sutuoktinei I. G. (1/4 dalis). Ieškovės kartu su ieškiniu pateikta 2021 m. spalio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas bei kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti UAB „Hiroko“, atstovaujamai direktoriaus A. Ž.. Taigi, siekiant nustatyti, ar ieškovė suteikė atsakovui paslaugą pagal šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį ir surado pirkėją, svarbu nustatyti ne tik tai, kad ieškovė surado R. B., bet ir aplinkybę, kad R. B. buvo tas asmuo, per kurį atsirado tikrasis turto pirkėjas, su kuriuo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.

33.       Šias aplinkybes išsamiai paaiškino liudytoja apklausta R. B.. Ji nurodė, kad užsienyje gyvenančių savo draugų, kuriuos domino namas Valakampiuose, prašymu kreipėsi dėl namo pardavimo. 2021 m. balandžio 28 d. su atsakovu buvo pasirašyta preliminarioji sutartis UAB „Blictravel“ vardu, sumokėtas 5000 Eur avansas, tačiau, R. B. teigimu, buvo ketinama turtą pirkti ne šios įmonės, bet asmens, kurio prašymu ji domėjosi turtu ir kuris gyveno užsienyje, interesais, tačiau tas asmuo nebuvo apsisprendęs dėl to, savo ar savo tėvų, o gal įmonės vardu formins turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl laikinai preliminariąją sutartį pasirašė UAB „Blictravel“ vardu, joje numatė punktą, kad pirkėjas gali keistis. Po to paaiškėjo aplinkybės, kad perkamame name gyvena atsakovo nepilnamečiai vaikai ir jų mama J. B., kuri paskambinusi R. B. informavo, kad atsakovas yra aferistas, elgiasi nesąžiningai, ketina išmesti ją į gatvę, tačiau ji nepasiduos, priešinsis. Sužinojęs tokias aplinkybes, R. B. atstovaujamas pirkėjas, gyvenantis užsienyje, sandorio atsisakė, nurodęs, kad ketino pirkti namą savo šeimai, tėvams, o tokiomis aplinkybėmis namo įsigyti nenori. Atstovavimo sutarties liudytoja neturėjo, veikė iš draugiškų paskatų, pagal prašymą padėti įsigyti turtą. Liudytojos teigimu, ji 5000 Eur avansą buvo sumokėjusi iš savo sąskaitos už draugą, kurio interesais rūpinosi namo pirkimu. Kadangi avansas jau buvo sumokėtas, liudytoja paskambino atsakovui, pranešė jam, kad pardavimas neįmanomas, ir susitiko su juo, kad susigrąžintų avansą, tačiau atsakovas atsisakė grąžinti, nurodęs, kad J. B. nėra savininkė, o jis neatsisako namo parduoti. Liudytoja norėjo išsaugoti avansą, todėl sugalvojo pirkti namą kitu būdu, su banko paskola ir investuotojais, kitos įmonės – UAB „A.M.B. kompanija“ vardu. Šios įmonės vardu 2021 m. gegužės 14 d. pasirašė preliminariąją sutartį jau su abiem parduodamo turto bendraturčiais, t. y. atsakovu ir jo buvusia sutuoktine I. G.. Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo pateikta 2021 m. balandžio 28 d. preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pasirašyta pardavėjo atsakovo V. J. ir pirkėjos UAB „Blictravel“, atstovaujamos A. Ž., kurioje turto pardavimo kaina nurodyta 640 000 Eur, bei 2021 m. gegužės 14 d. preliminarioji sutartis dėl to paties turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pasirašyta pardavėjų I. G. bei V. J. ir pirkėjos UAB „A.B.M. kompanija“, atstovaujamos A. Ž., kurioje turto pardavimo kaina nurodyta 644 000 Eur.

34.       Iš ieškovės pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „A.B.M. kompanija“ pavadinimas vėliau buvo pakeistas į UAB „Hiroko“. UAB „Hiroko“ buvo tikroji turto pirkėja, sudariusi 2021 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Liudytoja taip pat nurodė, kad pirkėjai atstovavo jos direktorius A. Ž., jis lankėsi objekte prieš preliminariosios sutarties pasirašymą. Jos teigimu, UAB „Blictravel“ irgi yra A. Ž. įmonė. Liudytoja R. B. pažymėjo, kad A. Ž., kaip ir ji pati, apie atsakovo parduodamą namą žinojo gerokai iš anksčiau, dar prieš kelerius metus. Be to, liudytoja pripažino, kad ji pati yra investuotoja UAB „Hiroko“, nors iš pradžių pati dalyvauti ir neketino.

35.       Įvertinus liudytojos R. B. parodymus, juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, matyti, kad ji neneigė, jog galutinis turto pirkėjas į turto pirkimo–pardavimo procesą įsitraukė būtent jos pastangomis, nors ir nurodė, kad, kaip ir jai, A. Ž. apie parduodamą turtą buvo žinoma anksčiau. Vis dėlto, teismo vertinimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad liudytoja R. B. apie turto pardavimo sąlygas sužinojo iš ieškovės atstovo P. B., į turto apžiūrą atvyko susitarusi su juo, o vėliau keičiantis aplinkybėms jos rūpesčiu buvo įtraukta ir tikroji turto pirkėja UAB „Hiroko“. Tai, kad R. B. neturėjo įgaliojimo atstovauti nei savo draugams iš užsienio (pirmiesiems potencialiems pirkėjams), nei UAB „Hiroko“, kad ji nebuvo pastarosios darbuotoja, taip pat nebuvo nekilnojamojo turto pardavimo agentė, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes svarbu nustatyti tik faktinę aplinkybę, kieno pastangomis buvo surastas turto pirkėjas. Teismas, įvertinęs liudytojos parodymus, kuriuos patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojos J. B. parodymai, ir kurių iš esmės nepaneigia atsakovo paaiškinimai, konstatuoja, kad aplinkybė, jog ieškovė (jos atstovas P. B.) surado atsakovo turto pirkėją, t. y. surado R. B., kurios pastangomis buvo atvesta turto pirkėja UAB „Hiroko“, sudariusi 2021 m. spalio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, laikytina nustatyta.

36.       Šalių paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai apie kitas aplinkybes, susijusias su turto pardavimu, t. y. apie tai, kad turto pardavimo procesą iš atsakovo po pirmosios preliminariosios sutarties pasirašymo perėmė jo buvusi sutuoktinė I. G. ir jos draugas P. R., liudytojos J. B. parodymai apie tai, kokie santykiai siejo turto pardavimo procese dalyvavusius asmenis, ieškovės atstovo P. B. dalyvavimo ar nedalyvavimo šiame procese aplinkybės, ieškovės pateiktas atsakovo elgesio sąžiningumo vertinimas, iš pradžių neigiant R. B. dalyvavimą, vėliau jį pripažįstant, bet teigiant, kad ji nebuvo ieškovės surasta pirkėja, ir pan., nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

37.       Iš 2021 m. spalio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas bei kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), parduoti UAB „Hiroko“ už 644 000 Eur kainą.

38.       Minėta, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog ji paslaugas pagal 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį suteikė tinkamai, t. y. ne tik surado pirkėją, bet ir surastas pirkėjas buvo pasirengęs bei pajėgus įsigyti ir įsigijo turtą už sutartyje nurodytą arba susitarimu su atsakovu pakeistą kainą. 

39.       Liudytoja R. B. nurodė, kad apie parduodamo namo kainą sužinojo iš skelbimo maždaug apie mėnesį laiko iki susitikimo su P. B.. Jos teigimu, skelbimų buvo daug, ji rinkosi mažiausią kainą, kuri buvo 645 000 Eur arba 644 000 Eur. Tiksliai kainos neatsimena, bet atsimena, kad daugiau kaip 1000 Eur nenusiderėjo. Pagal skelbimą paskambino P. B., jo skelbime buvo nurodyta tokia kaina. Anot liudytojos, namą pardavinėjo ne vienas brokeris, kitų kaina buvo didesnė.

40.       Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo padėtis buvo sudėtinga, jis buvo pasiėmęs iš banko didelę paskolą, viskas buvo įkeista, tai jis neturėjo kitos išeities, kaip tik staigiai mažinti namo pardavimo kainą (atsakovas tvirtino, kad namą pardavinėjo ir pats). Kadangi nebeturėjo kur trauktis, savo skelbime portale aruodas.lt buvo nurodęs žemiausią galimą kainą – 648 000 Eur. Kiek žino, ir ieškovės atstovo P. B. skelbimas buvo įkeltas, nors jie buvo sutarę, kad P. B. dirbs kitais principais, nekels skelbimų.

41.       Liudytoja R. B. nurodė, kad pirmojo susitikimo metu, kuriame dalyvavo ieškovės atstovas P. B. ir atsakovas, pavaikščiojo po kiemą, nufotografavo namą, išsiuntė nuotraukas savo draugui (potencialiam pirkėjui) į užsienį, taip pat paprašė keleto papildomų dokumentų ir išvažiavo namo pagalvoti. P. B. taip pat patvirtino, kad įspėjęs atsakovą atvyko su R. B. į namo apžiūrą (tiksliai neatsimena, 2021 m. balandžio 20 ar 22 d.), dalyvavo trise, pasišnekėjo apie namą, atsakovas papasakojo apie sklypą, galimybes išsipirkti papildomą žemės ruožą, po to jie išsiskirstė. Atsakovas neigė dalyvavęs pirmame susitikime ir prisiminė tik antrąjį susitikimą, vykusį 2021 m. balandžio 25 d., kuriame dalyvavo trise – atsakovas, R. B. ir P. B..

42.       R. B. paliudijo, kad į antrąjį susitikimą (pagal bylos aplinkybes, vykusį 2021 m. balandžio 25 d.) vyko su mintimi derėtis dėl kainos, bet vietoj derybų atsakovas ir ieškovės atstovas P. B. susipyko dėl turto pardavimo kainos. Jie trise sėdėjo žiemos sode, atsakovas paklausė P. B., už kokią kainą jis su liudytoja sutarė parduoti namą. Kai P. B. pasakė kainą, atsakovas truputį supyko, kaip galėjo pasakyti tokią kainą, kai jis vien sau norėjo gauti daugiau, o dar P. B. turėjo užsidėti savo dalį. Liudytojos teigimu, jie pradėjo ginčytis. P. B. sakė, kad jam reikia apie 16 000-18 000 Eur, atsakovas siūlė jam derėtis su liudytoja, tačiau liudytoja ne dėl savęs buvo atvykusi apžiūrėti namo, o dėl užsienyje gyvenančių savo draugų, ir negalėjo pasakyti jiems, kad kaina pakilo. Tada P. B. sakė, kad jam užtektų ir 10 000 Eur, tačiau R. B. nesutiko, nes ji ketino nusiderėti kainą nuo 645 000-644 000 Eur iki 610 000 Eur, o ne atvirkščiai. Liudytojos teigimu, atsakovas dar mėgino įrodyti, kad namas vertas daugiau, rodė planus, kad galima išsipirkti papildomai žemės. Atsakovui su P. B. besiaiškinant, ji išvažiavo. Pasak liudytojos, maždaug po 1 val. paskambino P. B., sakė, kad jis su atsakovu viską susitars, suderės nuo atsakovo kainos 2500 Eur, ir perskambins, tačiau daugiau nepaskambino. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad jau praėjus gerokai laiko ieškovės atstovas P. B. kreipėsi į ją dėl šios bylos, mėgino susitarti dėl posėdžio, pozicijos, tuomet liudytoja susirašinėjimo metu paminėjo jam tą situaciją, kad jis neužsidėjo savo kainos dalies, o jis to neneigė.

43.       Atsakovas V. J. taip pat nurodė, kad 2021 m. balandžio 25 d. vykusio susitikimo metu kilo jo ir ieškovės atstovo P. B. ginčas dėl turto pardavimo kainos. Atsakovo teigimu, R. B. pasakyta turto pardavimo kaina (jo teigimu, 648 000 Eur) buvo žemiausia kaina, kiek jis galėjo nuleisti, o P. B. sakė, kad dar ir jam turi tekti tam tikra dalis. Atsakovas su tuo nesutiko, tvirtino, kad jis negali nuleisti daugiau, nes turi įsipareigojimų bankui, vaikams. R. B., supratusi, kad kaina gali dar pakilti, nors ji norėjo nusiderėti, ir pamačiusi jų nesusikalbėjimą, išėjo. Atsakovas teigė sakęs P. B., kad jis turėjo užsikelti kainą, o vietoje to įvardijo R. B. atsakovo kainą, kuri yra nuleista iki mažiausios galimos.

44.       Aplinkybę, kad antrojo susitikimo metu kilo nesusikalbėjimas dėl turto pardavimo kainos, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės atstovas P. B.. Tačiau jis teigė, kad R. B. po pirmojo susitikimo telefonu klausė, ar galima nuleisti kainą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti tiksliai, apie kokią kainą buvo kalbama. P. B. teigė sakęs R. B., kad pasikalbės tuo klausimu su atsakovu, tada paskambino atsakovui ir paprašė pasiskaičiuoti, iki kokios kainos jie galėtų nusileisti, nes rimti pirkėjai. P. B. teigimu, atsakovas pasiskaičiavo ir pasakė jam kainą, tačiau vėliau, antrojo susitikimo metu, pradėjus derybas dėl kainos, paaiškėjo, kad atsakovas apsiskaičiavo, nes į jo paskaičiuotą kainą nebuvo įtrauktas ieškovės atlygis už tarpininkavimą. trūko būtent tokio dydžio sumos. P. B. teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, kokia buvo pradinė kaina, nuo kurios prasidėjo derybos su R. B., jis nurodė, kad kaina ne kartą keitėsi, buvo ir didinama, ir mažinama, bet viskas buvo daroma su atsakovo žinia. Ieškovės atstovas taip pat negalėjo pasakyti (neatsiminė), kokia kaina buvo nurodyta jo skelbimuose, teigė, kad jų buvo įvairių, nenorėjo meluoti. Atsiminė tik tiek, kad buvo nuderėta iki maždaug 650 000 Eur. Jo teigimu, atsakovas nuleido gal apie 20 000 Eur, bet tiksliai neprisiminė, patvirtino tik, kad tai nebuvo simbolinis skirtumas.

45.       Vertindamas šiuos šalių paaiškinimus ir liudytojos parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jų nurodytos aplinkybės išsiskyrė ir sutampa tik ta prasme, kad tarp atsakovo ir ieškovės atstovo P. B. kilo nesutarimas dėl R. B. nurodytos turto pardavimo kainos. Aplinkybes, kaip buvo nustatyta ši kaina, kokia buvo pradinė turto pardavimo kaina, kurią žinojo R. B. iš skelbimo, šalys aiškina skirtingai, netgi iš dalies prieštaringai. Rašytinių duomenų apie tai, kokia turto pardavimo kaina buvo nurodyta skelbime, pagal kurį R. B. paskambino P. B., byloje nėra. Atsakovas teigė, kad jo užsakinėti skelbimai neišlikę ir nebeįmanoma jų atkurti, o ieškovė kartu su ieškiniu pateikė kelis socialiniame tinkle Facebook įdėtus skelbimus apie parduodamą objektą (skelbimų datos – 2020 m. balandžio 13 d., 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d.), tačiau juose turto pardavimo kaina nenurodyta.

46.       Minėta, kad aplinkybę, jog turtas buvo parduodamas už tarpininkavimo sutartyje nurodytą kainą arba už kainą, kuri buvo sutarta su klientu, turi įrodyti paslaugos teikėjas, šiuo atveju – ieškovė. Taigi ieškovei teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kad ji paslaugas pagal šalių sutartį suteikė tinkamai. Tokių įrodymų byloje nėra. Iš to, kad kilo šalių ginčas, darytina išvada, jog šalių (atsakovo ir ieškovės atstovo P. B.) susitarimas dėl tokios turto pardavimo kainos, kuri buvo nurodyta potencialaus pirkėjo atstovei R. B., nebuvo pasiektas. R. B. kreipėsi į P. B. pagal skelbimą, todėl tikėtina, kad skelbime buvo nurodyta mažesnė nei atitiktų atsakovo interesus, įskaitant tarpininkui mokamą atlygį, kaina. Įrodyti, kad kaina buvo nurodyta tinkama, pareiga tenka ieškovei, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

47.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ginčo santykiuose veikė kaip profesionalė, taigi jai taikytinas aukštesnis rūpestingumo standartas ir tenka prisiimti riziką dėl neapdairaus veikimo. Net ir tuo atveju, jeigu, kaip nurodo ieškovės atstovas, P. B., atsakovas būtų netiksliai apskaičiavęs, kiek jis gali nuleisti kainą, ieškovės atstovas, prieš paskelbdama šią kainą pirkėjai, turėjo įvertinti kliento interesus ir savo atlygį, nes atsakomybė už tinkamą derybų eigą ir kliento interesų apsaugą tenka ieškovei, kaip profesionaliai tarpininkavimo paslaugos teikėjai.

48.       Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ir pirkėjo atstovė R. B. slapta nuo ieškovės būtų susitarę dėl mažesnės nei pradinė turto pardavimo kainos. Bylos duomenimis, turtas parduotas už 644 000 Eur, maždaug tokią kainą, dėl kurios kilo atsakovo ir ieškovės atstovo ginčas, ir nurodė liudytoja bei atsakovas, to nepaneigė ieškovės atstovas, tik teigė, kad dėl jos netinkamo apskaičiavimo kaltė tenka pačiam atsakovui. Taigi pagrindo išvadai, kad ieškovė savo sutartines pareigas atliko tinkamai, o atsakovas ir R. B. vėliau slapta nuo ieškovės susitarė dėl mažesnės kainos, taip pasielgdami nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, byloje nėra.

49.       Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė ieškinyje, be kita ko, buvo nurodžiusi, kad šalių susitarimo pakeisti objekto pardavimo kainą, nuo kurios tiesiogiai priklauso tarpininkavimo paslaugos atlyginimas, ją sumažinti iki 644 000 Eur nebuvo. Ieškovės atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Hibner 2022 m. kovo 22 d. atsakovui pateiktoje pretenzijoje (ieškinio priedas Nr. 4) taip pat nurodyta, kad sutarties 1 punktu šalys susitarė, jog objekto skelbime nurodoma kaina bus 785 000 Eur, t. y. kad šalių valia buvo objektą parduoti už 785 000 Eur, taip pat pažymėta, kad šalys sutarties sąlygas galėjo susitarti ir pakeisti, bet to neįvyko. Pretenzija buvo prašoma sumokėti 3 proc. komisinį atlyginimą, skaičiuojamą nuo 785 000 Eur turto pardavimo kainos. Tokie ieškovės teiginiai, teismo vertinimu, papildomai patvirtina ieškovės pozicijos nenuoseklumą ir teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė nei šalių susitarimo dėl turto pardavimo kainos sumažinimo iki konkrečios pirkėjo atstovei R. B. nurodytos kainos, nei aplinkybės, kad ieškovė suteikė tarpininkavimo paslaugas parduodant turtą ta kaina, kuri nurodyta 2020 m. balandžio 4 d. sutartyje.

50.       Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje kaina nurodyta mažesnė nei buvo iš tikrųjų, tačiau negalėjo aiškiai atsakyti, kuo grindžia tokį teiginį, jokio konkretaus informacijos šaltinio nenurodė, o 2021 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudaryme nedalyvavo. Liudytoja pažymėjo, kad remiasi turto pardavimo skelbime portale aruodas.lt buvusia nurodyta daugiau kaip 700 000 Eur turto kaina, tačiau nenurodė, kokiu metu toks skelbimas buvo įkeltas, be to, vėliau teigė, kad apie skelbimus nelabai ką žino, jų nežiūrėjo, geriausiai atsimena ieškovės atstovo P. B. darytą vaizdo įrašą. Atsižvelgiant į tai, liudytojos parodymai vertintini kaip nenuoseklūs ir nepatikimi, nenurodytas liudytojos parodymų šaltinis, todėl teismas jais negali remtis byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (CPK 185 straipsnis). Ieškovė taip pat buvo užsiminusi apie tai, kad atsakovo turtas galimai buvo parduotas už aukštesnę kainą nei nurodyta sutartyje, tačiau byloje tai pagrindžiančių įrodymų, net ir netiesioginių, nėra.

51.       Teismo vertinimu, ieškovė suabsoliutino savo pareigą surasti pirkėją ir nepagrįstai nuvertino sutarties sąlygą dėl turto pardavimo kainos, ypač atsižvelgiant į šiame sprendime nurodytas aplinkybes, kad šalių pasirašytos 2020 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo sutarties sąlygos buvo keičiamos ne atsakovui, kaip paslaugos gavėjui, bet būtent ieškovei, kuri yra profesionalė, palankia linkme, išskyrus sąlygą dėl turto pardavimo kainos. Ieškovė, kaip verslo subjektas, turi įsivertinti savo galimybes tinkamai suteikti paslaugas prieš sudarant sutartį ir sutarties vykdymo metu bei prisiimti riziką dėl galimo sutarties neįvykdymo, o ne perkelti šią riziką klientui – paslaugos gavėjui. Minėta, kad pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

52.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, įskaitant šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sugretinus jų duomenis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji tinkamai suteikė atsakovui paslaugas pagal šalių pasirašytą 2020 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, todėl ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo už paslaugas priteisimo netenkintinas.

53.       Kiti šalių išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai nebeturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

54.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 2410 Eur už advokato teisines paslaugas. Šios išlaidos pagrįstos mokėjimo dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam priteistinas iš ieškovės.

55.       Byloje taip pat patirta 44,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei taip pat priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Krabas“ (j. a. k. 304989041) 2410 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės mažosios bendrijos „Krabas“ (j. a. k. 304989041) 44,64 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė