Civilinė byla Nr. e2-25436-595/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19406-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 42.8.; 42.10;42.11.1.;54.1.;116.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,

sekretoriaujant  Linai Pečiūrienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. L.,

atsakovo atstovui T. V., 

        viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarčių vykdymą.

        Teismas 

n u s t a t ė:

        ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo atliktą lizingo sutarčių Nr. LT080347, Nr. LT081652 nutraukimą neteisėtu tuo pačiu įpareigojant atsakovą atnaujinti sutarčių galiojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Pateiktuose procesiniuose dokumentuose – ieškinyje bei dublike (e.b.l. 1-9, 155-159), nurodė, kad atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai vienašališkai nutraukė šalių sudarytas lizingo sutartis. Neegzistavo pagrindas vienašališkam  Lizingo sutarties Nr. LT080347  nutraukimui, kadangi, atsižvelgdamas į atsakovo Pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodomą informaciją, ieškovas 2018-03-29 pranešimu „Dėl skolos dengimo" nurodė, kad įskaito Varpo g. Turto pagerinimo išlaidas 105 132,07 Eur sumoje į ieškovo atsakovui mokėtinas lizingo įmokas, tiek tas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, tiek tas, kurių mokėjimo terminas sueis anksčiausiai, todėl iki atsakovo nurodyto termino (2018-03-30) ieškovas buvo padengęs visą susidariusią skolą pagal sutartį. Atsakovas nutraukdamas Lizingo sutartį Nr. LT081652  pažeidė bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo bei bendradarbiavimo principus. Ieškovas 2018-03-29 raštu informavo, kad padengė 7 400 Eur įsiskolinimą pagal sutartį, kas aiškiai išreiškė siekį atsiskaityti su atsakovu bei toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį. Atsakovas rašte, kuriuo nepagrįstai nutraukė sutartis, nurodė, kad pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 2.14 punktą, tuo atveju, jei klientas nevykdo (netinkamai vykdo) sutarties ir (arba) kitų sutarčių tarp lizingo bendrovės ir kliento, iš įmokėtų ar mokėtinų sumų lizingo bendrovė turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį tarp lizingo bendrovės ir kliento, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo klientas, mokėdamas lizingo bendrovei. Remdamasis šia nuostata atsakovas ieškovo 7 400 Eur mokėjimą naudojo įsiskolinimo, pagal abi sutartis, dengimui. Tokiu būdu iš esmės nebuvo išsaugota nei viena sutartis. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Pažymi, kad Sutartis Nr. LT081652 buvo sudaryta 2009-03-20, o numatyta B g. turto išpirkimo laikotarpio pabaiga - 2019-03-30. Sutartis buvo vykdoma jau ilgą laiką, o turto išpirkimo laikotarpis turėjo pasibaigti labai greitai. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į šią aplinkybę, taip pat neįvertino, kad atsakovui pateikus Pranešimą dėl sutarčių nutraukimo, ieškovas sumokėjo reikšmingą skolos sumą pagal sutartį. Atsakovui neteisėtai nutraukus sutartis, atsakovas 2018-05-03 vienašališkai atsiėmė Varpo g. turtą bei B g. turtą. Ieškovas nesutinka su atsakovo dėstomais teiginiais, kad jis nėra ir nebuvo skolingas ieškovui. 2013-10-03 ieškovas su UAB „FRESH MARKET“ sudarė pastato - prekybos centro, esančių adresu Varpo g. 11, Šiaulių m. subnuomos sutartį, kurios sudarymui 2013-10-16 raštu pritarė ir atsakovas, atsakovui buvo siunčiama ir pati subnuomos sutartis ir jos sąlygoms atsakovas neprieštaravo. 2014-12-16 ieškovo ir UAB „FRESH MARKET“ susitarimu buvo susitarta, jog investicijų į patalpas suma yra lygi 300 000 LTL plius PVM, iš viso - 363 000 LTL (105 132,07 Eur). Šią sumą ieškovas numatė kompensuoti UAB „FRESH MARKET“ išskaičiuodamas dalį sumos iš subnuomos mokesčio, o dalį sumokėdamas UAB „FRESH MARKET“. Atsakovas savo atsiliepime nepateikia jokių argumentų apie tai, kad jam nebuvo žinoma apie Varpo g. Turto pagerinimą arba kad tas pagerinimas buvo atliktas jam prieštaraujant. Priešingai, dėl minėto turto pagerinimo atsakovas patyrė akivaizdžią naudą, t.y. jam nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas. Dėl to tik padidėja galimybė Varpo g. Turtą išnuomoti kitiems nuomininkams. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis neturėjo pareigos atlyginti ieškovui Varpo g. Turto pagerinimo išlaidų, kadangi jam tokia pareiga kilo iš įstatymo, t.y. CK 6.501 str. 1 d. nuostatų.

         Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (e.b.l. 134-140, 170-176).  Procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018-02-27 pranešimu Nr. 01-30-6984 atsakovas vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo grąžinti jų pagrindu valdytą ir naudotą turtą. 2018-03-29 ieškovas pateikė du pranešimus, kuriuose buvo nurodoma apie ieškovo atliktą dalinį mokėjimą pagal sutartis ir vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Gavęs šiuos pranešimus atsakovas nedelsdamas išsiuntė ieškovui 2018- 04-09 raštą, kuriame nurodė, jog ieškovas neturėjo teisės atlikti vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl ieškovo pateiktas pranešimas yra laikomas niekiniu ir nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju nebuvo pagrindinės sąlygos, leidžiančios atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą - šalys neturėjo viena kitai abipusių pareigų, atsakovas nėra ir nebuvo skolingas ieškovui. Savo tariamą teisę reikalauti atlyginti turto pagerinimo išlaidas ieškovas kildina iš subnuomos sutarties teigdamas, jog atsakovas pritarė šios sutarties sąlygoms, todėl laikytina, kad turto pagerinimai buvo atlikti su atsakovo sutikimu ir atitinkamai ieškovas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą vadovaujantis CK 6.501 straipsnio nuostatomis. Tokie ieškovo teiginiai yra visiškai nepagristi - atsakovas jokiu būdu ir jokia forma neįsipareigojo atlyginti ieškovo ar subnuomininko patirtų turto pagerinimo išlaidų. Atsakovo leidimas subnuomoti turtą nėra ir negali būti laikomas sutikimu atlyginti turto pagerinimo išlaidas, jeigu tokios bus patirtos. Šalys buvo susitarę, kad atsakovas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartis tuo atveju, jei ieškovas nesumokėjo visos ar dalies sutartinės įmokos ir nesugebėjo susidariusio įsiskolinimo padengti per 30 kalendorinių dienų. Ieškovas neginčija atsakovo 2018-04-09 rašte nurodytos skolos dydžio teisingumo, t. y.  pripažįsta, jog 2018-04-09 pagal sutartis buvo skolingas atsakovui 33.548,20 Eur. 2018-03-28 mokėjimo pavedimu ieškovas sumokėjo tik dalį šios skolos - 7.400,00 Eur. Kadangi ieškovas neturėjo teisės atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl sutarčių nutraukimo dieną ieškovas nebuvo padengęs viso pagal sutartis susidariusio įsiskolinimo ir ieškovo vėlavimas truko ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis. Teisę remtis CK 6.501 straipsnio nuostatomis ir teisę reikalauti turėtų išlaidų atlyginimo nuomininkas įgyja tik po nuomos sutarties pabaigos ir išnuomoto daikto gražinimo. Ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos lizingo sutartys, kuriomis buvo susitarta dėl šių sutarčių pagrindu valdomo ir naudojamo turto nuosavybės teisės perleidimo ieškovui. Taigi tinkamo sutartinių įsipareigojimo vykdymo atveju ieškovas būtų įgijęs lizinguojamą turtą nuosavybės teise ir atsakovui apskritai jokiais atvejais nebūtų kilusi pareiga atlyginti šio turto pagerinimo išlaidas, nes kartu su paties turto nuosavybės teise ieškovas būtų įgijęs ir jo pagerinimus. Ieškovas savo finansinius resursus planuoja netinkamai. Kadangi dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovas įsiskolino atsakovui, nors ginčo sutarčių sąlygos bei pagal šias sutartis mokėtinų įmokų dydžiai ieškovui taip pat buvo žinomi. Ieškovas nesugebėjo taip susiplanuoti savo finansinių resursų, kad galėtų mokėti mėnesines įmokas pagal ginčo sutartis. Ieškovas taip pat nesugebėjo per papildomai nustatytą terminą padengti 33.548,20 Eur dydžio įsiskolinimą. Todėl nėra visiškai jokio pagrindo tikėti, kad ieškovas bus finansiškai pajėgus iki 2018-11-30 sumokėti ne tik visas ankstesniais mėnesiais mokėtinas sutartines įmokas, bet ir šią dieną mokėtiną 392 165,54 Eur dydžio mėnesinę įmoką pagal lizingo sutartį Nr. LT080347 ir atitinkamai iki 2019-03-30 sumokėti ne tik visas ankstesniais mėnesiais mokėtinas sutarties įmokas, bet ir šią dieną mokėtiną 138703,43 Eur mėnesinę įmoką pagal lizingo sutartį Nr. LT081652.  Ieškovui nepateikus jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis bus finansiškai pajėgus tinkamai įvykdyti savo sutartines prievoles, pareikštas ieškinys negali būti patenkintas. Sutarčių galiojimą atnaujinti būtų tikslinga ir teisinga tik tuo atveju, jei būtų pagrįstas pagrindas tikėti, kad šios sutartys gali būti tinkamai įvykdytos. Priešingu atveju ginčo sutarčių galiojimo atnaujinimas ne tik pažeistų atsakovo interesus, bet ir neduotų jokios realios naudos ieškovui - ieškovui ir toliau negalint vykdyti savo prievolių ginčo sutartys ir vėl būtų nutrauktos.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

  Ieškinys atmestinas.

             Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-11-06 šalys sudarė lizingo sutartį Nr. LT080347 (toliau vadinama Sutartimi1) dėl pastato - prekybos centro su kiemo statiniais, adresu Varpo g. 11, Šiauliai (toliau taip pat vadinama Turtu1) (e.b.l. 10-23).

             2009-03-20 šalys sudarė lizingo sutartį Nr. LT081652 (toliau vadinama Sutartimi2) (toliau Sutartisl ir Sutartis2 kartu vadinamos Sutartimis) dėl pastato - įstaigos, adresu J. B. g. 11, Anykščiai (toliau vadinama Turtu2) (toliau Turtas l ir Turtas2 kartu taip pat vadinami Turtu) (e.b.l. 48- 61).

        2013-10-03 ieškovas su UAB „Fresh market“ (toliau vadinamas Subnuomininkas) sudarė Turtol subnuomos sutartį (e.b.l. 24-33). 2013-10-16  raštu atsakovas pritarė Subnuomos sutarties sudarymui (e.b.l. 36).

        2013-12-03  ieškovas, atsakovas ir Subnuomininkas sudarė susitarimą  kuriame  aptarti su Subnuomos sutarties vykdymu susiję klausimai (e.b.l. 142-143).  

        2014-12-16 ieškovas su Subnuomininku sudarė Susitarimą prie negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, kuriuo šalys išsprendė kilusius nesutarimus dėl Turto1 įrengimui patirtų išlaidų dydžio bei atlyginimo tvarkos (e.b.l. 193-194).

        2018-02-27 atsakovas pateikė ieškovui pranešimą Nr. 01-30-6984 „Dėl įsiskolinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo", kuriame nurodė, jog pagal Sutartis ieškovo skola 120 kalendorinę vėlavimo dieną yra 33548,20 Eur bei informavo ieškovą, kad nuo 2018-03-30, ieškovui nesumokėjus visos pagal Sutartis pradelstos skolos, atsakovas vienašališkai nutrauks Sutartis (e.b.l. 38).

2018-03-29 pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad padengė įsiskolinimą pagal Sutartį2 (e.b.l. 47).

2018-03-29 raštu ieškovas informavo atsakovą, kad jis įskaito savo patirtas Turto1 pagerinimo išlaidas 105132,07 Eur sumoje į atsakovui mokėtinas lizingo įmokas (tiek tas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, tiek tas, kurių mokėjimo terminas sueis anksčiausiai) bei nurodė, kad ieškovas nėra pradelsęs jokių įmokų atsakovui pagal Sutartį2 (e.b.l. 63).

 Atsakovas 2018-04-09 raštu Nr. SL-SR/18-900 nurodė, kad ieškovas  neturėjo teisės atlikti vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl ieškovo pateiktą pranešimą apie reikalavimų įskaitymą laiko neteisėtu bei nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių bei nurodė, kad įsiskolinimas pagal Sutartis sudaro 26148,20 Eur, todėl Sutartys laikomos vienašališkai nutrauktomis atsakovo iniciatyva bei pareikalauta atlaisvinti ir grąžinti Turtą (e.b.l. 39-41).

2018-05-03 atsakovas Vienašaliais turto priėmimo aktais atsiėmė iš ieškovo Turtą bei 2018-05-29 raštu informavo ieškovą apie Turto atsiėmimą (e.b.l. 42-44).

Bylos medžiaga patvirtina, kad šalis siejo lizingo teisiniai santykiai. Ieškinys pareikštas dėl šalių sudarytų lizingo Sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo atnaujinti sutarčių vykdymą.

CK 6.567 straipsnyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti. Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo davėjas savo lėšomis nuosavybės teise įgyja daiktą, kurį dažniausiai iš anksto iš pardavėjo (ar gamintojo) pasirenka lizingo gavėjas, ir perduoda jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Lizingo gavėjas už perduotą daiktą įsipareigoja mokėti lizingo davėjui tam tikrą sutartyje nustatytą užmokestį, ir dažniausiai (jeigu šalys nesusitaria kitaip), sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą, įgyja į daiktą nuosavybės teisę, t. y. iki visiško lizingo sutartyje nustatytos sumos sumokėjimo jis neturi nuosavybės teisės į daiktą.

Byloje nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo, kad 2018-02-27, tai yra atsakovo pranešimo Dėl įsiskolinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo pateikimo dieną, ieškovo skola pagal Sutartis buvo 33 548, 20 Eur, o vėlavimas ją sumokėti siekė 120 dienų.

Ieškovas 2018-03-29 pranešimais informavo atsakovą, kad jis padengė atsakovo nurodytą įsiskolinimą, sumokėdamas 7400 Eur skolą pagal Sutartį2 bei atlikdamas vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą sumoje 105 132,07 Eur pagal Sutartį1. Taigi ieškovas nurodo, kad jis buvo atsiskaitęs pagal Sutartis, todėl nebuvo pagrindo jų nutraukimui.

Tarp šalių iškilęs ginčas dėl ieškovo atlikto vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo bei pagrįstumo. 

        Priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovas kildina iš jo bei Subnuomininko sudarytos Subnuomos sutarties, nurodydamas, kad šios sutarties pagrindu buvo atlikas Turtol pagerinimas, sumoje 105 132,07 Eur, kurių vertę turi kompensuoti atsakovas. Ieškovas nurodo, kad Subnuomos sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, jog Subnuomininkas investuoja į Turtą1, o tokias investicijas jam kompensuoja ieškovas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas duodamas sutikimą Subnuomos sutarčiai, susipažino su jos sąlygomis, todėl atsakovas traktuoja, kad ieškovas davė sutikimą Turto1 pagerinimui, kurį ir privalo kompensuoti, tuo pagrindu ir buvo atliktas vienašališkas priešpriešinių reikalavimų užskaitymas.  Ieškovas remiasi CK 6.501 str. 1 d., kuri nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atveju, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.

        Sutarčių bendrųjų sąlygų 4.2.1 punktas nustato, jog Turto pagerinimo išlaidas atsakovas privalo atlyginti tik tuo atveju, jei yra davęs išankstinį rašytinį sutikimą. Minėtas Sutarties punktas nustato, kad ieškovas turi teisę  padaryti Turto vertei ir sudėčiai naudingus ar prabangos pobūdžio, konkrečiai leidime (sutikime) nurodytus pakeitimus ir pagerinimus. Turto pagerinimai, kurie yra neatskiriami nuo Turto ir buvo padaryti be Lizingo bendrovės išankstinio raštiško sutikimo priklauso Lizingo bendrovei ir jų vertė klientui neatlyginama. Taip pat neatlyginamos kliento išlaidos tiems Turto pagerinimams, kurie buvo atlikti Lizingo bendrovės sutikimu (leidimu), išskyrus atvejus, kai šalys atskirai raštu susitaria, kad pagerinimų vertė kompensuojama.

         Subnuomos sutarties 4.1 punktas numatė ne Subnuomininko, o nuomotojo, šiuo atveju ieškovo, pareigą savo sąskaita įrengti nuomojamas patalpas pagal parduotuvės įrengimo standartą. Ir ieškovas reikalauti, kad Subnuomininkas atlygintų dalį patalpų įrengimo išlaidų galėjo tik tuo atveju, jei patalpų įrengimo išlaidos viršys 400 Lt be PVM vienam kvadratiniam metrui.

         2013-12-03 ieškovo, atsakovo ir Subnuomininko sudaryto susitarimo 4 punkte nustatyta, kad atsakovas neprisiima jokių Subnuomos sutartyje numatytų ar iš jos kylančių įsipareigojimų, Subnuomos sutartis jo nesaisto, o ieškovas ir Subnuomininkas pareiškia, jog visiškai sutinka su šiuo atsakovo pareiškimu ir įsipareigoja nereikšti jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų atsakovui, susijusių su Subnuomos sutartimi ir/ar kylančių iš jos.

        Vertinant Subnuomos sutarties sąlygas yra pagrindas konstatuoti, kad 4.1. punkte numatytas patalpų pritaikymas parduotuvei net nebuvo laikomas Turto1 pagerinimu, kadangi Subnuomos sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad Subnuomininkas tik gavęs ieškovo išankstinį rašytinį sutikimą, savo lėšomis galėjo atlikti patalpų pagerinimą, o 5.4 punktas numatė, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti Subnuomininkui Patalpų pagerinimo kaštų, jeigu šalys raštu nesusitaria kitaip.

        2014-12-16 ieškovas su Subnuomininku pasirašė Susitarimą prie Subnuomos sutarties, kuriuo susitarė, kad ieškovas atlygina Subnuomininkui 105 132,07 Eur įrengimo išlaidų, numatytų Subnuomos sutarties 4.1 punkte. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nebuvo ieškovo informuotas apie minėtą susitarimą.

Įvertinus bylos medžiagą teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovo leidimas subnuomoti Turtąl negali būti laikomas sutikimu atlyginti šio turto pagerinimo išlaidas Sutarties1 4.2.1 punkto prasme, sukeliantis atsakovui teisines pasekmes kompensuoti Turto pagerinimo išlaidas. 

                CK 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 1 d., 2 d.).

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

        Ginčo atveju pripažinus, kad atsakovas nebuvo prisiėmęs įsipareigojimų atlyginti Turto1 pagerinimo išlaidų, nebuvo davęs išankstinio rašytinio sutikimo atlikti Turto1 pagerinimus, konstatuotina, kad ieškovas neturėjo galiojančio reikalavimo atsakovo atžvilgiu, todėl jo pranešimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo nesukėlė teisinių pasekmių ir negalėjo būti laikomas ieškovo prievolių pabaigos pagrindu.

Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais/ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).  Ši įstatymo nuostata sutarties šalims leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, sudarančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys  tokį susitarimą ir sudarė – Sutarčių 11.1 punktas nustatė, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ankščiau joje nustatyto termino, jei klientas iš esmės pažeidė Sutartį. Sutarties 11.1.1 punkte numatyta, kad tokią teisę atsakovas įgyja tuomet, jei lizingo gavėjas nesumokėjo visos ar dalies sutartinės įmokos pagal įmokų grafiką ir nesugebėjo padengti susidariusio įsiskolinimo per 30 dienų po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šį įsiskolinimą. Esant šioms Lizingo sutarties sąlygoms, pripažinti, kad Lizingo sutartis buvo iš esmės pažeista, galima nustačius, jog ieškovas vėluoja sumokėti visą ar dalį sutartinės įmokos daugiau nei 30 dienų.

 Ieškovas neginčija atsakovo 2018-02-27 rašte Nr. SL-SR/18-900 nurodyto skolos dydžio, tai yra pripažino, kad jis 2018-02-27 buvo skolingas atsakovui 33 548,20 Eur. 2018-03-28 mokėjimo pavedimu ieškovas sumokėjo tik dalį šios skolos – 7 400,00 Eur (e.b.l. 64). Į bylą atsakovo pateikta pažyma dėl įsiskolinimo patvirtina, kad ieškovo mokėjimai pagal Sutartis buvo pradelsti daugiau kaip 120 dienų (e.b.l. 150). Nustatyta, kad tai nebuvo vienkartinis ieškovo Sutarčių pažeidimas- 2016-01-05 pranešimu ieškovas taip pat buvo įspėtas dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo (e.b.l. 141).  

        Byloje nustačius, kad ieškovas neturėjo teisės atlikti  vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo konsatuotina, kad Sutarčių nutraukimo dieną ieškovas nebuvo padengęs viso pagal Sutartis susidariusio įsiskolinimo, kuris truko ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, todėl atsakovas  turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartis.

        Sutarties 2.14 punktu  šalys susitarė, jog klientas šia sutartimi sutinka, kad tuo atveju, jeigu klientas nevykdo (netinkamai vykdo) sutarties ir (arba) kitų sutarčių tarp lizingo bendrovės ir kliento, iš įmokėtų ar mokėtinų sumų lizingo bendrovė turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį tarp lizingo bendrovės ir kliento, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo klientas, mokėdamas lizingo bendrovei. CK 6.54 straipsnis numato, kad įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę pirmąja eile nukreipiamos atlyginti kreditoriaus išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pateikimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šalių Sutartis, atsakovas paskirstė gautą įmoką laikantis CK nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, gautus pinigus nurodyta tvarka dengė pagal abi Sutartis, t. y. gauta suma pirmiausia nukreipta palūkanų įmokų, paskaičiuotų pagal Sutartis dengimui, likusi suma netesybų, paskaičiuotų pagal Sutartis dengimui bei galiausiai pagrindinė prievolė pagal minėtas Sutartis. Vadovaujantis šia Sutarčių nuostata, teismas neturi pagrindo atsakovo atliktos įmokos paskirstymą pripažinti negaliojančiu, bei pripažinti, kas ieškovas Sutarčių nutraukimo metu buvo atsiskaitęs pagal Sutartį2.  

        Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei bendradarbiavimo pareigą, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pats ieškovas atsakovo atžvilgiu nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad suma, kurią kaip nurodo ieškovas buvo išleista Turto1 pagerinimui, ieškovui buvo žinoma jau 2014-12-16 kai jis   su Subnuomininku pasirašė Susitarimą prie subnuomos sutarties, tačiau apie šią sumą atsakovas buvo informuotas tik jam pateikus įspėjimą dėl Sutarčių nutraukimo. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas, prašydamas atnaujinti Sutarčių vykdymą nepagrindė savo finansinio pajėgumo toliau vykdyti Sutartis ir gebėjimo padengti visą susidariusį įsiskolinimą bei Sutarčių termino pabaigoje sumokėti itin reikšmingas sumas: pagal Sutartį1 2018-11-30 sumokėti mėnesinę įmoką, kuri  sudaro net 392 165,54 Eur, o pagal Sutartį2 2019-03-30 mokėtina mėnesinė įmoka sudaro net 138 703,43 Eur. Kai vykdydamas Sutartis ieškovas nesugebėjo laiku mokėti sutartinių įmokų, kurių suma kas mėnesį neviršijo 8 000,00 Eur bei per papildomą  30 kalendorinių dienų terminą negalėjo  padengti viso 33.548,20 Eur dydžio įsiskolinimo. Taigi akivaizdu, kad Sutarčių atnaujinimas, nereikalaujant jų pakeitimo sąlygotų galimą naują Sutarčių nutraukimą. Tuo labiau, kad praktika parodo, kad tai jau nebuvo pirmas Sutarčių nutraukimas.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

            ieškinį atmesti. 

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Vita Valeckaitė