Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-02][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-10715-886-2018].docx
Bylos nr.: 2YT-10715-886/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Paveldėjimo teisė
Palikimo priėmimas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. 2YT-10715-886/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04492-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.

(S)

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. balandžio 27 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

sekretoriaujant Gretai Pareigytei,

dalyvaujant pareiškėjai J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja J. M. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo L. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškime nurodo, kad 2008 m. sausio 8 d. mirė pareiškėjos tėvas L. G., po jo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog nėra paveldimo turto. Pareiškėja 2018 m. gavo AB „Swedbank“ banko pranešimą, kad banke tėvo vardu yra atidaryta banko sąskaita ir apie joje esančias pinigines lėšas. Pareiškėja teigia, kad po tėvo mirties ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. priėmė tėvo likusius asmeninius ir namų apyvokos daiktus, jais naudojosi. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo dėl pareiškėjos pareiškimo spręsti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Pareiškėja teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

 

Pareiškimas tenkinamas.

 

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. G. ir J. G. 1954 m. lapkričio 9 d. susilaukė dukters (pareiškėjos) J. G. (esama pavardė M.). Pareiškėjos mama J. G. mirė 2003 m. gruodžio 4 d., pareiškėjos tėvas L. G. mirė 2008 m. sausio 8 d., po jo mirties Kauno miesto 15-jame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškėjos tėvui L. G. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Dėl šio turto 1998 m. gruodžio 17 d. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią L. G. savo dukrai (pareiškėjai) perleido nuosavybės teises į minėtą turtą, pasiliko sau teisę turtu naudotis, o pareiškėja įsipareigojo tėvus išlaikyti ir jais rūpintis (15–16 b. l.). Gyventojų registro duomenimis šiuo adresu ((duomenys neskelbtini), Kaunas) buvo pareiškėjos tėvo gyvenamoji vieta iki jo mirties (11 b. l.). Pareiškėja paaiškino, kad kartu su tėvu gyveno jai perleistame name (duomenys neskelbtini), Kaune, juo rūpinosi iki mirties, palaidojo, ir šiame name tebegyvena iki šiol. Šiuo adresu deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Po tėvo mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nebuvo paveldimo nekilnojamojo turto. Pareiškėja yra vienintelė jos mirusio tėvo įpėdinė. Palikimą po tėvo mirties ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. priėmė likusius tėvo asmeninius daiktus, baldus, kitus namų apyvokos daiktus ir naudojo kaip savo. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėja kartu su tėvu iki jo mirties gyveno tame pačiame name, kad liko jame gyventi ir po tėvo mirties, ir kad ji priėmė mirusio tėvo asmeninius dokumentus ir kitą asmeninį turtą, yra pakankamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties pareiškėja priėmė palikimą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, pradėjusi faktiškai valdyti likusį turtą. Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja (vienintelė palikėjo dukra) yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų įpėdinių. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Palikimo priėmimo po tėvo mirties fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą valdyti, pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Kaune, Varnių g. 18), priėmė palikimą po savo tėvo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. sausio 8 d., mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

Teisėja                                                                       Laima Kriaučiūnaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • 3K-3-147-687/2016
  • CK5 5.11 str. Įpėdinių pagal įstatymą eilės