Civilinė byla Nr. e2-199-372/2022

       Teisminio proceso Nr.2-58-3-00150-2021-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;

       3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui M. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „GJS Group“ ieškinį atsakovei UAB „Vinleta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareikęs savarankiškų reikalavimų, MB „Remarkas“, ir 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vinleta“ 87 049,72 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė žalą kildina sutartinės atsakomybės pagrindu dėl toliau šiame ieškinyje nurodomų teisinių ir faktinių aplinkybių.

2.       2019 m. sausio 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo pardavimo sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti šį turtą: 1) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) pastatą-viešąjį tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) buitinių nuotekų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) lietaus nuotekų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5) vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties 4.1 p. sutarties šalys susitarė, kad bendra parduodamo turto kaina – 372 000 Eur. Toje pačioje nuostatoje pažymėta, kad jei pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus bet kurio iš parduodamų objektų pardavimas turės būti apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu, tokio mokesčio suma taikoma papildomai prie šiame punkte nurodytos parduodamo turto kainos.

3.       2019-01-16 ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę atsakovei atstovauti ieškovę visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, rengiant, derinant bei gaunant, keičiant, papildant projektinę dokumentaciją ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype. Įgaliojimo apimtis pakankamai plati, tačiau visi įgaliojimai, kaip tiesiogiai įtvirtinta įgaliojimo antroje pastraipoje, suteikti atlikti visus reikalingus veiksmus sklypui ir jame esantiems statiniams naudoti pagal paskirtį, apsaugoti ir tinkamai išlaikyti. Įgaliojime paryškinta, jog jis duodamas be teisės atlikti statybos, griovimo, įrengimo ar sklypo tvarkymo darbus. Įgaliojimas galiojo iki 2019-03-15.

4.       2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei pardavė preliminarioje sutartyje aptartą turtą: 1) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) pastatą-viešąjį tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) buitinių nuotekų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) lietaus nuotekų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5) vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Bendra nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 372 000 Eur, sutartyje išskirta sklypo pardavimo kaina – 325 000 Eur, viešojo tualeto kaina – 25 000 Eur, bendra inžinerinių tinklų kaina – 22 000 Eur. Nors preliminarioje sutartyje šalys buvo susitarusios, kad į aptariamą kainą PVM neįskaičiuotas, tačiau pagrindinėje sutartyje šią sąlygą modifikavo, nurodant, kad kaina yra galutinė ir apima visus pardavėjo privalomus sumokėti mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas (įskaitant PVM). Ši sąlyga dėl kainos buvo modifikuota todėl, kad vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, parduodamas turtas PVM neapmokestinamas: PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Kadangi Preliminarioje sutartyje PVM mokėjimo sąlyga buvo siejama su tokios prievolės pagal PVMĮ atsiradimu, o Pagrindinės sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo žinoma jokių aplinkybių, kurios darytų negalimą PVMĮ 32 str. nurodytos PVM lengvatos taikymą, tokių aplinkybių ieškovei atsakovė taip pat nepateikė, šalys pagrindinėje sutartyje nepridėjo PVM prie parduodamo turto kainos, kaip tai ir buvo nurodyta preliminarios sutarties 4.1 p.

5.       2020-11-10, t. y. po pagrindinės sutarties pasirašymo, VMI pradėjo operatyvų patikrinimą, kurį baigė 2020-12-23, ir surašė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje pažymėjo „Statybos darbai buvo pradėti tuomet, kai NT dar priklausė UAB „GJS Group“, t. y. prieš pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą, t. y. pagal 2013-08-01 išduotą leidimą buvo nugriautas pastatas (Viešasis tualetas).<...> Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pagrindinis pirkimo-pardavimo sandorio tikslas buvo žemės sklypas statyboms, tokiu atveju PVM tikslais laikoma, kad sudaromas žemės statyboms tiekimo sandoris, kuris apmokestinamas standartiniu PVM tarifu“.

6.       Inspekcija, vykdydama 2021-04-08 pavedimą tikrinti Nr. (31.49 Mr) FR0773-572, atliko ieškovės patikrinimą ir surašė 2021-07-05 patikrinimo aktą, kuriame nustatė, jog ieškovė turi pareigą sumokėti 64 561 Eur pardavimo PVM, kadangi PVMĮ 32 str. nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. PVMĮ 32 str. nuostatų netaikymą inspekcija motyvavo tuo, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties šalys dar prieš pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą žinojo, jog sklypas su jame esančiais statiniais parduodamas statyboms, ką patvirtina toliau nurodomos aplinkybės: 1) dar 2019-08-01, t. y. iki pagrindinės sutarties 2019-08-06 sudarymo, buvo užregistruota deklaracija apie statinio statybos užbaigimą, kurioje patvirtinama, kad sklype esantis statinys – viešasis tualetas – yra nugriautas. Patikrinimo akte nurodoma, kad griovimo darbai buvo pradėti ir atlikti iki pagrindinės sutarties sudarymo; 2) Patikrinimo akte nurodoma, jog viešojo tualeto nugriovimo iki pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamo daikto kadastro matavimų byla, kurios 1A formoje „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ nurodyta, kad viešas tualetas yra sunaikintas, kadastro duomenų nustatymo data – 2019-08-01; 3) Nekilnojamo daikto kadastro matavimų bylos 1F formoje „Pastato fotonuotraukos“, data – 2019-08-01, užfiksuoti jau vykdomi objekto statybos darbai; 4) jau prieš pagrindinės sutarties sudarymą ant Sklypą juosiančių tvorų buvo nurodoma informacija apie ketinamas vykdyti statybas ir jų pabaigą.

7.       Ieškovė, parduodama sklypą su jame esančiais statiniais atsakovei, nežinojo, jog sklype bus vykdomos naujos statybos ir jau yra atlikti viešojo tualeto nugriovimo darbai, ką neabejotinai patvirtina įgaliojimo turinys, kuriame aiškiai nurodoma, jog įgaliojimas išduodamas siekiant atlikti visus veiksmus sklype esančiam turtui naudoti pagal paskirtį, apsaugoti ar tinkamai išlaikyti, be to, paryškintu šriftu nurodoma, jog įgaliojimas duodamas be teisės atlikti statybos, griovimo, įrengimo ar sklypo tvarkymo darbus. Faktą, jog ieškovė, parduodama sklypą ir jame esančius statinius, nežinojo apie atsakovės ketinamas atlikti naujas statybas bei jau atliktus griovimo darbus, rodo ir ta aplinkybė, jog pagrindinėje sutartyje PVM mokestis prie parduodamo turto kainos nepridėtas, nors tokia galimybė preliminarioje sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta. Be to, vienas iš pagrindinės sutarties objektų nurodytas viešasis tualetas, taip pat nurodant ir šio objekto kainą, nors, kaip nustatyta sprendime, šis pastatas atsakovės buvo nugriautas dar iki pagrindinės sutarties sudarymo. Tuo atveju, jeigu ieškovei būtų žinoma apie viešojo tualeto nugriovimą dar iki pagrindinės sutarties sudarymo, toks objektas, akivaizdu, nebūtų įtrauktas į pagrindinę sutartį. Tik po inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo ieškovė sužinojo, jog atsakovė be ieškovės žinios ir sutikimo, viršydamas suteiktus įgaliojimus ar galimai veikdama įgaliojimui pasibaigus, dar iki pagrindinės sutarties pasirašymo ėmėsi statybos darbų: nugriovė sklype buvusį viešąjį tualetą. Tuo atveju, jei atsakovė nebūtų nutylėjusi esminės aplinkybės apie sklypo įsigijimo tikslą ir sklype pradėtas naujas statybas, į pagrindinę sutartį iš preliminariosios sutarties būtų perkelta nuostata dėl atsakovės pareigos sumokėti PVM, kadangi dar iki pagrindinės sutarties sudarymo ieškovei būtų tapę žinoma, jog sklypas parduodamas naujoms statyboms ir nepatenka į PVMĮ 32 str. taikymo sritį.

8.       Pati atsakovė yra patvirtinusi, kad pagrindinėje sutartyje įtvirtinta parduodamo turto kaina yra nurodyta faktiškai neįtraukus PVM: 2021-03-26 susitarime ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsižvelgiant į tai, jog po pagrindinės sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad prie sutarties 3.1 p. nurodytos kainos turi būti pridėtas (papildomai priskaičiuotas ir sumokėtas) PVM, pagrindinės sutarties 3.1 p. nurodyta parduodamo turto kaina, kurią sudaro 372 000 Eur, yra didinama PVM suma, kurią sudaro 78 120 Eur. Šalys aptariamame susitarime susitarė, kad PVM suma yra sumokama įskaitymo būdu, t. y. atsakovė perima iš ieškovės pareigą į valstybės biudžetą sumokėti nurodytą PVM sumą. Susitarimo 4 p. šalys susitarė, jog atsakovei sumokėjus 78 120 Eur PVM sumą ieškovei įskaitymo būdu, šalys įsipareigoja notarine forma sudaryti susitarimą dėl pagrindinės sutarties 3 p. pakeitimo, kuriame būtų nurodyta, jog bendra parduodamo turto kaina yra 372 000 Eur + PVM, t. y. iš viso: 450 120 Eur. 2021-05-18 Inspekcijos viršininko sprendimu spręsta netenkinti ieškovės prašymo dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo atsakovei, todėl Susitarimas, remiantis jo 2 p., tapo negaliojantis ab initio, ir atsakovė atsisakė ieškovės žalą padengti kitu būdu nei nurodyta susitarime.

9.       2021-08-31 Inspekcija priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo, be visa ko, nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir įpareigoti ieškovę sumokėti 64 639 Eur PVM, 3019,72 Eur delspinigių bei 19 391 Eur baudą. Sprendime nurodoma, jog šiuo atveju PVMĮ 32 str. įtvirtintos PVM lengvatos netaikomos, kadangi griovimo darbai sklype pradėti ir atlikti iki pagrindinės sutarties pasirašymo, kas įrodo, jog sklypas faktiškai buvo parduodamas statyboms. Be Patikrinimo akte nurodomų argumentų, sprendime taip pat pažymima, kad jau nuo 2019-03-01 atsakovės atstovas įsakymu paskyrė statybų vadovą sklype, o 2019-05-01 pasirašė sklypo statybvietės perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo vykdytojui UAB „Skalmarkas“ suteikė Sklypo statybvietės valdymo teisę, o kaip vykdytojo atsakingas asmuo pasirašė M. B., kurį atsakovės direktorius 2019-03-20 įgaliojo atstovauti ir atlikti visus darbus, susijusius su statybos projektais ir statinio teisine registracija.

10.       Ieškovė 2021-10-25 sumokėjo VMI Sprendime nurodytas sumas: 64 639 Eur PVM, 3019,72 Eur delspinigių bei 19 391 Eur baudą. Kaip matyti iš viso, kas nurodyta, atsakovė, pasirašydamas pagrindinę sutartį, nuo ieškovės nuslėpė ne tik esminę reikšmę pagrindinės sutarties turiniui turėjusias aplinkybes, bet ir, pažeisdama preliminarios sutarties bei įgaliojimo nuostatas, atliko toliau nurodytus veiksmus: 1) atsakovė sklypą įsigijo naujoms statyboms vykdyti; 2) dar iki pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovė be ieškovės žinios ir sutikimo (priešingai – esant įgaliojime aiškiai nurodytam draudimui), ieškovei priklausiusiame sklype pradėjo vykdyti statybos darbus – nugriovė viešąjį tualetą bei užregistravo deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą; 3) dar iki pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovė be ieškovės žinios ir sutikimo, esant pasibaigusiam įgaliojimui, 2019 m. gegužės 1 d. pasirašė statybvietės (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo vykdytojui UAB „Skalmarkas“ suteikė statybvietės valdymo teisę, o kaip vykdytojo atsakingas asmuo pasirašė M. B., kurį atsakovė 2019 m. kovo 20 d. (pasibaigus įgaliojimui) įgaliojo atstovauti ir atlikti visus darbus, susijusius su statybos projektais ir statinio teisine registracija sklype.

11.       Atsakovės veiksmai, kuriais ji nuslėpė pagrindinės sutarties turiniui esminę reikšmę turėjusias aplinkybes bei, pažeisdama preliminarios sutarties nuostatas, atliko šiame ieškinyje nurodytus veiksmus, susijusius su statybos darbų sklype iniciavimu, be ieškovės žinios ir sutikimo, sukėlė ieškovei 87 049,72 Eur žalą.

12.       Atsakovė, sudarydama pagrindinę sutartį, neatskleidė ieškovei esminę reikšmę turinčios informacijos, kad atsakovė sklypą įsigyja naujai statybai vykdyti bei, kad ši statyba ieškovės sklype jau yra prasidėjusi, t. y. atsakovė jau iki pagrindinės sutarties sudarymo nugriovė viešąjį tualetą bei užregistravo deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, nors tokie griovimo darbai tiesiogiai buvo uždrausti įgaliojime. Atsakovė taip pat nuslėpė informaciją, kad dar iki pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovė be ieškovės žinios ir sutikimo, esant pasibaigusiam įgaliojimui, 2019 m. gegužės 1 d. pasirašė statybvietės (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo vykdytojui UAB „Skalmarkas“ suteikė statybvietės valdymo teisę, o kaip vykdytojo atsakingas asmuo pasirašė M. B., kurį atsakovė 2019 m. kovo 20 d. įgaliojo atstovauti ir atlikti visus darbus, susijusius su statybos projektais ir statinio teisine registracija sklype.

13.       Preliminaria sutartimi ieškovė neperdavė atsakovei jokių teisių į sklypą ar jame esančius statinius: šioje sutartyje šalys nesusitarė dėl kokių nors pardavėjo leidimų pirkėjui vykdyti statybų (įskaitant griovimo) darbus ar atlikti bet kokius kitus veiksmus sklype ar sklypo atžvilgiu. Jau minėtame įgaliojime ieškovė suteikė atsakovei teisę atlikti tam tikrus įgaliojime nurodytus veiksmus, tačiau aiškiai nurodė, jog visi veiksmai orientuoti į sklypo ir jame esančio turto naudojimą pagal paskirtį, apsaugojimą ir tinkamą išlaikymą, be to, įgaliojime aiškiai įtvirtintas draudimas atlikti statybos, griovimo, įrengimo ar sklypo tvarkymo darbus. Pažymėtina ir tai, kad įgaliojimas galiojo iki 2019-03-15 ir po to nebuvo pratęstas.

14.       Faktą, kad atsakovė prieš pagrindinės sutarties sudarymą neatskleidė aptariamų esminių aplinkybių, patvirtina tai, kad šios sutarties 2.1.2 p., kaip sutarties dalykas, įtrauktas viešasis tualetas, kuris, kaip konstatavo Inspekcija, buvo nugriautas dar iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Jeigu atsakovė būtų atskleidusi informaciją apie iki pagrindinės sutarties pasirašymo sklype pradėtus ir pabaigtus griovimo darbus ieškovei ir/ ar sutartį tvirtinusiam notarui, neabejotina, jog į pagrindinę sutartį 2.1.2 p. nebūtų įtrauktas.

15.       Faktą, kad atsakovė nutylėjo esmines reikšmė sutarties turiniui turinčias aplinkybes dėl sklypo su jame esančiais statiniais įsigijimo naujai statybai, kuri faktiškai (kaip buvo konstatuota VMI sprendime) buvo prasidėjusi dar iki pagrindinės sutarties sudarymo, rodo ir tai, kad į pagrindinės sutarties 3 p. šalys prie parduodamo turto kainos neįtraukė pridėtinės vertės mokesčio. Preliminarios sutarties 4.1 p. buvo susitarta, kad jei pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus bet kurio iš parduodamų objektų pardavimas turės būti apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, tokio mokesčio suma taikoma papildomai prie šiame punkte nurodytos parduodamo turto kainos (372 000 Eur). PVM mokesčio prie parduodamo turto kainos neįtraukimas į pagrindinės sutarties 3 p. rodo, kad ieškovė pagrindinės sutarties sudarymo metu buvo įsitikinusi, jog parduodamas turtas nėra apmokestinamas PVMĮ 32 str. pagrindu, kadangi yra parduodamas ne naujo pastato statybai.

16.       Atsakovei buvo puikiai žinoma, kad sklypo įsigijimo tikslas turi esminės reikšmės pagrindinės sutarties sudarymui, kadangi preliminarios sutarties 4.1 p. buvo aiškiai susitarta dėl PVM mokesčio prie turto pardavimo kainos įtraukimo į pagrindinę sutartį, jei pagal teisės aktų reikalavimus parduodamas turtas turėtų būti apmokestinamas PVM. PVMĮ 32 str. 2 d. numato, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja, kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. PVMĮ 32 straipsnio komentare nurodoma, kad kai parduodamas pastatas su žeme, PVM tikslais svarbu nustatyti, koks tai yra sandoris – žemės statyboms ar seno pastato ir žemės, perduodamos kartu su senais pastatais tiekimo sandoris. Todėl turi būti atsižvelgiama į visas PVM apmokestinimo momentu esamas aplinkybes ir, tik įvertinus šias aplinkybes, nustatoma, koks tai yra sandoris. Jei PVM apmokestinimo momentu vienareikšmiai galima teigti, kad pagrindinis sandorio tikslas yra žemės sklypas statyboms (pvz., yra leidimas nugriauti parduodamą pastatą, pardavėjas pastatą yra nugriovęs ar pastato pirkimo – pardavimo sutartyje yra įsipareigojęs nugriauti senąjį pastatą, o griovimo darbai pradėti), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas žemės statyboms tiekimo sandoris, kuris apmokestinamas standartiniu PVM tarifu. PVMĮ komentare taip pat nurodoma, kas kai pastatas, kurio rekonstravimui yra išduotas statybos leidimas, parduodamas kartu su žeme, tai, apmokestinant PVM, būtina kiekvieną sandorį įvertinti atskirai, atsižvelgiant į apmokestinimo momentu žinomus pirkėjo tikslus ir kitas aplinkybes. Jei pagrindinis sandorio tikslas yra žemės sklypas statyboms (pvz., pagal techninį projektą, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas rekonstravimui, numatoma papildomai pastatyti 2 aukštus, pakeisti pastato laikančias konstrukcijas, be to, yra išduotas leidimas pastato priestato statybai, patvirtintas tos teritorijos detalusis planas, rekonstravimo darbai pradėti vykdyti), tai laikoma, kad sudaromas vienas sandoris dėl žemės statyboms. Toks tiekimas apmokestinamas PVM, taikant standartinį PVM tarifą. Jeigu pagrindinis sandorio tikslas yra įsigyti seną pastatą ar statinį, kurio rekonstravimui yra išduotas leidimas, tai laikoma, kad sudaromas žemės, perduodamos kartu su senu pastatu, tiekimo sandoris (arba seno pastato tiekimo sandoris, kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė), kuris PVM neapmokestinamas. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką vertinant, ar pagrindinis sandorio tikslas yra žemės sklypo statyboms pardavimas, reikia atsižvelgti į visas reikšmingas sandorio aplinkybes, pagrįstas objektyviais įrodymais (ESTT sprendimas byloje Nr. C-543/11). Tokie įrodymai yra, pavyzdžiui, iki tiekimo dienos pardavėjo padarytų perstatymo darbų atlikimo stadija, pardavėjo iki šios datos užbaigti griovimo darbai, atlikti turint tikslą vėliau statyti, pardavėjo įsipareigojimas atlikti griovimo darbus turint tikslą vėliau statyti. Sandoris laikomas žemės statyboms tiekimo sandoriu, jeigu, parduodant seną pastatą kartu su žeme, pardavėjas pastatą yra nugriovęs. Taigi, kaip matyti iš nurodyto, parduodamo turto apmokestinimo PVM klausimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar sklypas parduodamas naujoms statyboms ir, ar sklype iki jo pardavimo buvo pradėti griovimo darbai.

17.       Sandorio sudarymo metu ieškovei nebuvo žinoma jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog įsigyjant turtą yra siekiama nugriauti seną pastatą ir jo vietoje statyti naują, o ne rekonstruoti pastatą, pritaikant jį savo reikmėms. Pagrindinės sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo atsakovės informuota apie pradėtus ir pabaigtus griovimo darbus, nei pagrindinėje, nei preliminarioje sutartyse nebuvo numatyta nei vienos šalies įsipareigojimo nugriauti kokį nors sklype esantį pastatą, priešingai – įgaliojimas tai aiškiai draudė. Ieškovė pastatą bei statinius kartu su žeme pardavė lygiai tokios pačios būklės, kokios įsigijo ir nebuvo atlikusi jokių veiksmų, leidžiančių teigti, kad pagrindinis sandorio tikslas buvo parduoti žemę statyboms. Kaip matyti iš nurodyto, atsakovei neatskleidus esminės pagrindinės sutarties sudarymui turinčios informacijos, ieškovė neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, kad parduodamas sklypas ir jame esantys statiniai nepatenka į PVMĮ 32 str. numatytos lengvatos taikymo sritį.

18.       Atsakovė nei iki pagrindinės sutarties sudarymo, nei pagrindinės sutarties sudarymo metu neatskleidusi esminę reikšmę sutarties sudarymui turinčių aplinkybių, tokiu savo neveikimu pažeidė CK 1.5 str. 1 d., CK 6.38 str. 1 d., CK 6.158 str., CK 6.163 str. 1 d. įtvirtintą pareigą tiek sutartinių, tiek ir ikisutartinių santykių metu elgtis sąžiningai bei CK 6.163 str. 4 d. expressis verbis įtvirtintą sutarties šalių pareigą atskleisti viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.

19.       Savo veiksmų neteisėtumą atsakovė iš esmės pripažino 2021-03-26 susitarime, kuriuo buvo įsipareigojusi sumokėti papildomą 78 120 Eur PVM. Nors pačiame susitarime atsakovė nenurodo, jog atliko neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovei manant, jog jokių neteisėtų veiksmų nebuvo, logiškai nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių atsakovė sutiko pasirašyti 2021-03-26 susitarimą.

20.       VMI sprendime nurodė ieškovei sumokėti 64 639 Eur PVM mokestį už pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi parduotą turtą. Atsakovei neatskleidus esminę reikšmę pagrindinės sutarties sudarymui turėjusių aplinkybių, ieškovė pagrindinės sutarties sudarymo metu manė, kad parduodamas turtas nėra apmokestinamas PVM, dėl ko bendra parduodamo turto kaina nurodyta 372 000 Eur, o ne 372 000 Eur + PVM, kaip tai būtų padaryta, remiantis preliminarios sutarties 4 p., jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. VMI sprendimu apskaičiavus mokėtiną PVM, ieškovė nuo gautos 372 000 Eur sumos sumokėjo 64 639 Eur PVM, dėl ko ieškovė už pagrindine sutartimi parduotą turtą faktiškai gavo (atskaičius PVM) 307 361 Eur. Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, į pagrindinę sutartį, remiantis preliminarios sutarties 4.1 p., būtų įtrauktas papildomas PVM mokestis, kurį ieškovė būtų sumokėjusi teisės aktų nustatytais terminais, ir ieškovės už parduodamą turtą gauta suma (sumokėjus PVM) sudarytų 372 000 Eur, o ne 307 361 Eur, kaip yra dabar. Taigi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė turėjo papildomų 64 639 Eur išlaidų, kurių nebūtų buvę, jei atsakovė būtų veikusi teisėtai ir pateikusi visą sandorio sudarymui esminės reikšmės turėjusią informaciją. Ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų taip pat patyrė žalą, kuri lygi VMI sprendimu priskaičiuotai baudai – 19 391 Eur ir delspinigiams – 3019,72 Eur. Ši bauda nustatyta ir delspinigiai priskaičiuoti remiantis PVMĮ 123 str. nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymą.

21.       Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių esminę reikšmę turinčių aplinkybių nutylėjimu, ir žalos yra aiškus priežastinis ryšys. Jau ne kartą minėtas preliminarios sutarties 4.1 p. aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, kad „Jei pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus bet kurio iš parduodamų objektų pardavimas turės būti apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, tokio mokesčio suma taikoma papildomai prie šiame punkte nurodytos Parduodamo turto kainos“. Iš aptariamos sutarties nuostatos matyti, jog ieškovė ir atsakovė  preliminaria sutartimi įtvirtinta nuostata ir jos įgyvendinimas nepriklausė nuo vienos ar kitos šalies norų, o buvo aiškiai apibrėžtas aplinkybių atsiradimo: jeigu iki pagrindinės sutarties sudarymo kuris nors iš parduodamų objektų privalo būti apmokestinamas PVM, tai sąlyga dėl papildomo PVM mokesčio pridėjimo privalomai įtvirtinama pagrindinėje sutartyje, ir tai nėra šalių derybų objektas. Atsakovės nuslėpta informacija apie iki pagrindinės sutarties sudarymo pradėtus ir pabaigtus viešojo tualeto griovimo darbus, taip pat apie tai, kad sklypas yra įsigyjamas naujoms statyboms vykdyti, lėmė tai, kad parduodamas turtas jo pardavimo metu ieškovės klaidingai buvo laikomas neapmokestinamu PVM pagal PVMĮ 32 str. nurodytą lengvatą ir į pagrindinę sutartį prie turto kainos nebuvo pridėta papildoma PVM suma. Taigi, tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų ir dar iki pagrindinės sutarties sudarymo būtų atskleidusi visas esminės reikšmės sutarties sudarymui turinčias aplinkybes, pagrindinėje sutartyje prie parduodamo turto kainos būtų įtrauktas papildomas PVM mokestis, kadangi tokia pareiga (o ne teisė ar galimybė) aiškiai buvo įtvirtinta preliminarios sutarties 4.1 p., kurį ieškovė būtų sumokėjusi teisės aktų nustatytais terminais, ir ieškovei už parduodamą turtą gauta suma (sumokėjus PVM) sudarytų 372 000 Eur, o ne 307 361 Eur, kaip yra šiai dienai. Taigi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė turėjo papildomų 64 639 Eur išlaidų, kurių nebūtų buvę, jei atsakovė būtų veikusi teisėtai ir pateikusi visą sandorio sudarymui esminės reikšmės turėjusią informaciją. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, ieškovė laiku būtų sumokėjusi PVM, dėl ko VMI  nebūtų priskaičiavusi delspinigių ir baudų. Kaip matyti, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės žalos egzistuoja aiškus priežastinis ryšys.

22.       Pati atsakovė 2021-03-26 susitarime iš esmės pripažino visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. 2021-03-26 susitarimu atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti papildomą 78 120 Eur PVM. Nors pačiame susitarime nėra nuorodos į civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tačiau atsakovei manant, jog jokių jos neteisėtų veiksmų nebuvo arba šie veiksmai priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovės nuostoliais, logiškai nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių atsakovė sutiko pasirašyti 2021-03-26 susitarimą.

23.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Ji rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje prašo atmesti ieškinį ir nurodo, kad 2019-01-14 ieškovė ir atsakovė sudarė Preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei: (i) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Sklypas), (ii) pastatą-viešąjį tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Viešasis tualetas), (iii) buitinių nuotekų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (iv) lietaus nuotekų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (v) vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

24.       2019-03-08 ieškovė ir atsakovė sudarė Preliminariosios sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriuo, be kita ko, papildė Preliminarią sutartį 5.7 punktu. Šiame punkte buvo išreikštas ieškovės sutikimas, jog Preliminariosios sutarties galiojimo metu atsakovė sklype atliktų paruošiamuosius statyboms reikalingus darbus pagal statybos leidimą ir techninį projektą, įskaitant senų statinių griovimo darbus.

25.       2019-04-01 ieškovė ir atsakovė sudarė Preliminariosios sutarties pakeitimą Nr. 2 , kuriuo, be kita ko, pratęsė pagrindinės (notarinės) sutarties pasirašymo terminą.

26.       2019-04-05 ieškovė ir atsakovė sudarė Preliminariosios sutarties pakeitimą Nr. 3, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovė statybos rangos darbus sklype pradės vykdyti iki pagrindinės sutarties pasirašymo ir nuosavybės teisės į sklypą bei kitą turtą perėjimo atsakovei momento.

27.       Atsakovė sklype pradėjo statybos rangos darbus. Ji informuodavo ieškovę žodžiu apie statybos darbų eigą. Ieškovės vadovas ne kartą buvo atvykęs į sklypą apžiūrėti, kaip vykdomi statybos darbai. Atsakovė iki pagrindinės notarinės sutarties pasirašymo neatliko viešojo tualeto griovimo darbų, kadangi faktiškai didžioji viešojo tualeto dalis jau buvo nugriauta. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės atliktos sklypo fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad prieš pradedant statybos darbus, sklype buvo tik viešojo tualeto likučiai, kurie atsakovei netrukdė pradėti statybos rangos darbus.

28.       2019-08-06 ieškovė ir atsakovė sudarė pagrindinę (notarinę) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė Preliminarioje sutartyje nurodytą turtą už 372 000 Eur kainą. Pagrindinės sutarties 3.3 p. buvo numatyta, jog paminėta turto kaina yra galutinė ir apima visus ieškovės privalomus sumokėti mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas (taip pat pelno, PVM ir pan.), kurie yra ar gali būti taikomi sutarties sudarymo momentu.

29.       Taip pat 2019-08-06 ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį dėl turtinių teisių perleidimo į neypatingos paskirties administracinio pastato adresu (duomenys neskelbtini) techninį projektą bei Autorinių teisių perleidimo sutartį, kuriomis ieškovė perleido atsakovei visas turtines teises į paminėtą techninį projektą bei autorines turtines teises į techninį projektą, kaip autorinių turtinių teisių objektą.

30.       2020 m. gruodžio mėn. ieškovė pranešė atsakovei, kad VMI prie LR finansų ministerijos pradėjo ieškovės operatyvinį patikrinimą, kurio metu ieškovei nurodė Sklypo pirkimo-pardavimo sandorį deklaruoti kaip PVM apmokestinamąjį bei įvykdyti su tuo susijusias prievoles.

31.       2020-12-28 ieškovė atsakovei atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo paprašė atsakovės pagalbos ginče su VMI, t.y., pasiūlė patikslinti Pagrindinę sutartį, pridedant PVM prie Sklypo kainos, pasirašyti trišalę PVM sudengimo sutartį ir atitinkamai patikslinti PVM deklaracijas.

32.       Vėliau vykusių ieškovės ir atsakovės atstovų susitikimų metu ieškovė paaiškino, kad sudarant Preliminarią ir Pagrindinę sutartis ieškovė suklydo, manydama, kad sklypo pirkimas-pardavimas turėtų būti neapmokestinamas PVM, tačiau, šią klaidą galima ištaisyti: (i) pakeičiant Pagrindinę sutartį, kurioje būtų nurodyta, jog prie turto kainos pridedamas PVM (78 120 Eur); (ii) ieškovei išrašant atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovei; (iii) šalims sudarant mokestinės nepriemokos (78 120 Eur) perėmimo sutartį, pagal kurią atsakovė perimtų ieškovės prievolę sumokėti paminėtą PVM ir tuo pačiu sudengtų šią prievolę su atitinkama VMI prievole grąžinti atsakovei PVM pagal paminėtą ieškovės PVM sąskaitą-faktūrą.

33.       Atsakovė, būdama geranoriška, suprasdama, jog ieškovė suklydo dėl sklypo apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu bei siekdama ieškovei padėti ginče su VMI, sutiko pasirašyti ieškovės pateiktą 2021-03-26 susitarimą bei mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, tačiau VMI viršininkas nesutiko tvirtinti mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, todėl pastaroji neįsigaliojo, o 2021-03-26 tarp šalių sudarytas susitarimas neteko galios.

34.       2022-02-24 atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos iš atsakovės priteisimo, kuriuo iš esmės siekia atsakovei perkelti ieškovei tenkančią PVM prievolę, motyvuodama tuo, jog neva nežinojo, koks yra sklypo pirkimo-pardavimo tikslas, t.y., kad jame bus vykdomos statybos, taip pat apie sklype iki Pagrindinės sutarties sudarymo pradėtus statybos darbus.

35.       Atsiliepimu į ieškinį trečiojo asmens MB „Remarkas“ nesutinka su ieškiniu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo pardavėjo pareiga skaičiuoti pardavimo PVM kildintina ne iš pirkėjo veiksmų, o iš ginčo žemės sklypo teisinio režimo. Būtent todėl, kad pagal NT registro duomenis ginčo žemės sklypas priskirtinas žemes sklypui statyboms. Nagrinėjama byla neturės įtakos UAB „Remarkas“ teisėms/pareigoms, todėl ji eliminuotina iš bylos dalyvių.

Ieškinys atmestinas.

36.       Teismas nustatė, kad 2019-08-06 ieškovė ir atsakovė sudarė pagrindinę (notarinę) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė preliminarioje sutartyje nurodytą turtą už 372 000 Eur kainą. Pagrindinės sutarties 3.3 p. buvo numatyta, jog paminėta turto kaina yra galutinė ir apima visus ieškovės privalomus sumokėti mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas (taip pat pelno, PVM ir pan.), kurie yra ar gali būti taikomi sutarties sudarymo momentu.

37.       Šiaulių apskrities VMI patikrinimo akte 2021-07-05 Nr. (31.49 Mr) FR0680-233  užfiksuota, kad ieškovė nuo pajamų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu, neapskaičiavo pardavimo PVM. Pagal mokestiniam patikrinimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis ieškovė nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 6 d. pardavė pirkėjui UAB „Vinleta“. Šį sandorį buhalterinėje apskaitoje ieškovė apskaitė ir 2019 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo kaip PVM neapmokestinamą sandorį.

38.       Ieškovė pažeidė PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias žeme statyboms laikomas žemės sklypas, skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. Sandorio sudarymo metu buvo žinoma, kad planuojamo sudaryti sandorio tikslas – žemės statyboms pardavimas, kuriam PVM įstatymo 32 straipsnyje nustatyta PVM lengvata netaikoma. Preliminariojoje sutartyje dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pasirašytoje 2019 m. sausio 14 d. tarp ieškovės ir UAB „Vinleta“, ieškovės vadovas patvirtina, kad 2013-08-01 išduotas leidimas statyboms.

39.       Griovimo darbai buvo pradėti ir atlikti iki pagrindinės sandorio sudarymo sutarties pasirašymo ir abi sandorio šalys žinojo, kad faktiškai parduodama – perkama žemė statyboms. Pagrindinis sandorio tikslas buvo žemės sklypo pardavimas statyboms, o ne seno pastato ir statinių kartu su žeme pardavimas. Parduodamas pastatas – viešasis tualetas nugriautas iki 2019-08-01, nors 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tai nenurodyta.

40.       Sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 372000 Eur ir šį įsipareigojimą įvykdė. Dėl to ginčo nėra. Sutarties 3.3 punkte užfiksuota, kad nurodyta kaina yra galutinė ir apima visus ieškovės (pardavėjos) privalomus sumokėti mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas (taip pat pelno, PVM ir pan.), kurie yra ar gali būti taikomi sutarties sudarymo momentu ar bus taikomi nuosavybės teisių į daiktus perėjimo pirkėjui momentu.

41.       Šalys, sudariusios nurodytą sandorį, yra savo veiklos rūšies profesionalai, kuriems taikomi aukštesni standartai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo perkelti atsakovei ieškovės pareigos mokėti PVM mokestį, kurį privalėjo sumokėti pastaroji. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepadarė ieškovei jokios žalos, kurią reikėtų atlyginti.

42.       Atmetant ieškinį, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos sudaro 500,00 Eur, kuriuos advokato padėjėjui sumokėjo trečiasis asmuo MB „Remarkas“.

43.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 35,68 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jos taip pat priteisiamos iš ieškovės.

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais,  teismas

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „GJS Group“ ieškinį atsakovei UAB „Vinleta“ atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „GJS Group“ (įmonės kodas 302556326, buveinė (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui MB „Remarkas“ (įmonės kodas 303107925, buveinė (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „GJS Group“ (įmonės kodas 302556326, buveinė (duomenys neskelbtini)) 35,68 Eur (trisdešimt penkis eurus šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.        

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                 Birutė Simonaitienė