Civilinė byla Nr. e2-1436-370/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01130-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo                  2018 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4134-661/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank ieškinį atsakovams L. M. ir bendrai Lietuvos – Rusijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „ORVISTA“, dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė Luminor Bank (toliau – Luminor Bank AB) pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovų L. M. ir bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „ORVISTA“ 784 554,14 Eur skolą ir 16 proc. sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą 421 642,84 Eur skolą, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 362 911,30 Eur skolą, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams L. M. ir bendrai Lietuvos – -Rusijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „ORVISTA“ nuosavybės teise priklausančių ir pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių (nuomos teisės ir kt.), nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto areštą 784 554,14 Eur sumai, pavedant surasti areštuojamą turtą ir jį aprašyti ieškovės Luminor Bank AB pasirinktam antstoliui. Iš areštuoto turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių leisti L. M. ir bendrai Lietuvos-Rusijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „ORVISTA“ atsiskaityti su ieškove Luminor Bank AB.

3.       Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė. Atsakovai skolos ieškovei negrąžina, nemažina, nebendradarbiauja. Ieškovė neturi jokių duomenų apie atsakovų realias finansines galimybes grąžinti skolą tuo atveju, jeigu teismo sprendimas bus palankus ieškovei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atmetė.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, patvirtinančius realią ar hipotetinę teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmę. Teismo vertinimu, vien tai, jog atsakovai yra skolingi ieškovei, savaime nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad jie nevykdys būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų negalima padaryti jokios išvados apie ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmę. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Ieškovė įrodė, kad yra reali būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika, nes ieškinio suma atsakovams yra didelė. 

6.2.                      Visas įkeistas turtas parduotas, o po įkeisto turto pardavimo liko 784 554,14 Eur skola ieškovei. Atsakovai su ieškove nebendradarbiauja, neįrodė ir nerodo jokių ketinimų vykdyti prievoles.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Be to, net ir nustačius pirmiau nurodytas abi sąlygas, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, užtikrinant teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų laikymąsi.

9.       Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad yra reali būsimo jai galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika.

10.       Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą siekį pabloginti savo finansinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai; taip pat žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-80-186/2018).

11.       Nagrinėjamu atveju apeliantė, turėdama pareigą pagrįsti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimą, nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties, nenurodė nė vieno argumento, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, nepagrįstumą. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kad ieškovei įkeistas turtas yra parduotas, nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo, nes nurodytas turtas buvo paveldėtas ir parduotas valstybės. Kitus argumentus apeliantė grindžia nestabilia atsakovų finansine padėtimi.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens finansine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

13.       Teismų praktikoje pripažįstant, kad tarp atsakovo finansinės padėties ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra tiesioginės sąsajos, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su atsakovų finansine padėtimi, nagrinėjamu atveju nenustačius jos nesąžiningumo, negali turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl plačiai analizuoti ir pasisakyti dėl tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentų ir (ar) spręsti kartu su juo pateiktų naujų įrodymų, kuriais apibūdinama atsakovės finansinė padėtis, pridėjimo prie bylos klausimo nėra pagrindo (CPK 180, 185, 314 straipsniai).

14.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja        Danguolė Martinavičienė